- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- 2YT-9851-934/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04656-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- I. B.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės R. J., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą: dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis (b. l. 1-5):
1) pareiškėja nuo vaikystės gyvena name adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Namas). Pareiškėja name gyveno su savo seneliais A. J. ir V. J. bei dėde R. J. ir teta R. J.. Pareiškėja su seneliais gyveno antrajame Namo aukšte, o Roman ir R. J. – pirmajame. Visa šeima gyveno viename Name. Pareiškimo į teismą kreipimosi metu Name gyvena pareiškėja;
2) Pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 169/300 dalis pastato pareiškėjai, o 131/300 dalis pastato pareiškėjos dėdei – R. J.. Žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso: 335/595 dalis pareiškėjai I. B., 260/595 žemės sklypo dalis - R. J. ir R. J.;
3) Pareiškėjos teta R. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės R. J. mirties R. J. turėjo rimtų sveikatos problemų. Todėl, po R. J. mirties jos paveldėjimo, t. y. žemės sklypo dalies sutuoktinis R. J. nepriėmė, tačiau ir toliau nepertraukiamai žemės sklypu rūpinosi ir jį valdė;
4) Pareiškėjos dėdė R. J. 2010-03-31 sudarė testamentą, kuriuo nusprendė: „<...> man asmeninės nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų, iš ko susidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines (kurios įstatymų nustatytais atvejais gali būti paveldimos), aš palieku I. B., gyvenančiai (duomenys neskelbtini);
5) Pareiškėjos I. B. dėdė R. J. mirė (duomenys neskelbtini);
6) Pareiškėja I. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 38-ojo notaro biuro notarę Gražiną Pocienę dėl palikimo priėmimo. Vilniaus miesto 38-ame notaro biure 2018-11-22 užvesta Paveldėjimo pagal testamentą byla Nr. 91/2018.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, prašė pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėja į bylą nepateikė konkrečių įrodymų, kurių pagrindu vienareikšmiškai būtų galima nustatyti, kas ir kokius veiksmus, po R. J. mirties (duomenys neskelbtini), atliko dėl pareiškime nurodyto turto, todėl pareiškėjos teiginiai dėl mirusiosios turto turi būti papildomai visapusiškai pagrįsti (b. l. 27-28).
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad paveldėjo turtą iš dėdės. Dėdė gyveno pirmame namo aukšte, pareiškėja – antrame. Pareiškėjos dėdė R. J. po žmonos mirties nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų. Po dėdės mirties turtą paveldėjo pareiškėja, tačiau dalies žemės bendrasavininkė buvo pareiškėjos dėdės žmona, šio turto paveldėjimo pareiškėjos dėdė nesusitvarkė. Po žmonos mirties sklypu naudojosi pareiškėjos dėdė R. J., tačiau nesuprato, kad dokumentus reikėjo susitvarkyti. Name dėdė taip pat gyveno, prižiūrėjo. Daugiau pretendentų į žemės sklypą nėra. Pareiškėjos dėdė vaikų neturėjo, sunkiai sirgo, jį prižiūrėjo pareiškėja. Name kartu su dėde pareiškėja gyveno nuo vaikystės (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. ir R. J. nuo 2002-03-14 nuosavybės teise priklausė 260/595 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16). Nuo 2005-03-23 335/593 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai I. B. (b. l. 15-16). R. J. nuo 1987-12-16 nuosavybės teise priklausė 131/300 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 131/300 kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad R. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). R. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2010-03-31 sudarytu testamentu R. J., gim. (duomenys neskelbtini), visą jam nuosavybės teise priklausantį turtą paliko pareiškėjai I. B. (b. l. 9). Vilniaus 38-ojo notaro biuro notarė Gražina Pocienė 2018-11-22 liudijimu patvirtino, kad R. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamentinė įpėdinė yra pareiškėja I. B. (b. l. 10).
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados
Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad R. J. po R. J. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (b. l. 1-5).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad R. J. priėmė palikimą, atsiradusį po R. J., mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad R. J. ir R. J. nuo 2002-03-14 nuosavybės teise priklausė 260/595 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16). Nuo 2005-03-23 335/593 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai I. B. (b. l. 15-16). R. J. nuo 1987-12-16 nuosavybės teise priklausė 131/300 pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 131/300 kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad R. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). R. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjos paaiškinimai dėl R. J. pradėjus faktiškai valdyti po R. J. mirties likusį turtą nuoseklūs (CPK 186 straipsnis). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad R. J. po R. J. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R. J. priėmė R. J. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad pareiškėja I. B. galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjo R. J. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Ši suma priteistina iš pareiškėjos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusio R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinės, teises ir pareigas.
Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.