Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „mogoLT“ atstovui advokato padėjėjui Aurimui Grudikui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „mogoLT“ patikslintą ieškinį atsakovui A.L. dėl skolos, nuostolių, netesybų, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

2018-04-11 Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis bei šalių teikti paaiškinimai patvirtina, jog atsakovas susirado Šiauliuose transporto priemonę VW TOUAREG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją įsigijo iš P. R. už 5800,00 Eur, šios sutarties įsigijimą finansavo ieškovė.

2018-04-11 ieškovė ir atsakovas sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTFL11042018/0025, pagal kurią ieškovė suteikė teisę atsakovui valdyti ir naudotis transporto priemone VW TOUAREG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už fiksuotą 260,75 Eur mėnesinį nuomos mokestį, su galimybe atsakovui transporto priemonę įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovas priėmė transporto priemonę bei įsipareigojo terminuotą laiką, t. y. 48 mėnesius valdyti ir naudotis transporto priemone bei laiku mokėti ieškovei įmokas sutarties pagrindinių nuostatų 4 punkto grafike nustatyta tvarka bei terminais. Transporto priemonės vertė 6 235,00 Eur, ją sudarė transporto priemonės pirkimo kaina - 5800,00 Eur ir sutarties sudarymo mokestis - 435,00 Eur. 2018-04-11 Automobilio registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog transporto priemonės savininkė - ieškovė, o atsakovas transporto priemonės valdytojas.

Tarp ieškovės ir atsakovo 2019-02-12 buvo sudaryta nauja Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis Nr. RNTFL12022019/0017, kuri pakeitė pirminę 2018-04-11 Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTFL12022019/0017, šia sutartimi atsakovui taip pat buvo suteikta teisė valdyti ir naudotis tuo pačiu automobiliu VW TOUAREG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo vertė sutarties sudarymo metu – 5 939,69 Eur, fiksuotas mėnesinis mokestis – 227,70 Eur, su galimybe automobilį įsigyti, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Atsakovas automobilį įsipareigojo valdyti ir naudotis 48 mėnesius, laiku mokėti įmokas mokėjimo grafike nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovės paaiškinimai patvirtina, jog transporto priemonės 5939,69 Eur vertę sudarė transporto priemonės likutinė vertė pagal pirminę sutartį - 6081,93 Eur plius atsakovo skola 292,76 Eur pagal pirminę sutartį bei atsakovui buvo pritaikyta nuolaida 435 Eur, nereikėjo mokėti sutarties sudarymo mokesčio.

Bylos duomenų visuma patvirtina, jog ieškovė, atsakovo pasirinktą transporto priemonę įsigijo, bei įvykdė savo prievoles pagal Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartis, tinkamai, t. y. perdavė automobilį VW TOUAREG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui, atsakovas automobilį priėmė, tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku nemokėjo sutartyje numatytų mokėjimų pagal grafiką, 2020-07-07 atsakovo skola sudarė 520,15 Eur. Atsakovui buvo pasiūlyta padengti įsiskolinimą ir pristatyti transporto priemonę, bei išaiškinta, jog automobilio nepristačius ieškovė, be atskiro įspėjimo, nutrauks sutartį. Iš atsakovo pateikto elektorinio laiško 2020-07-08 matyti, jog atsakovas irgi prašo nutraukti sutartį, teikdamas, jog ieškovė nevykdo sutarties. Ieškovė 2020-07-16 elektroniniu laišku informavo atsakovą, jog ieškovė 2020-07-08 sutartį nutraukė ir pareikalavo atsakovo padengti susidariusią skolą bei grąžinti jam perduotą automobilį. Atsakovas sutiko grąžinti automobilį, tačiau jo ieškovei nepristatė, todėl automobilis buvo iš atsakovo paimtas ieškovės lėšomis.

2020-07-24 transporto priemonės grąžinimo aktas patvirtina, jog automobilis buvo paimtas iš atsakovo Klaipėdoje ir tralu parvežtas į Vilnių, atsakovas aktą pasirašė. Pateiktos nuotraukos patvirtina grąžinamo automobilio būklę, t. y. automobilio variklis nuardytas, o variklio dalys sudėtos į automobilio bagažinę, taip pat priekinės kairės pusės durų moldingo bei galinio buferio apatinės dalies apgadinimai, automobilio rida 302504 km. Taigi iš atsakovo paimtas automobilis buvo su defektais, neeksploatuojamas.

Ieškovė pateikė remonto sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad būtina atlikti darbus bei keisti detales, t. y. išimti ir pakeisti variklį – 2000,00 Eur (variklis - 1550,00 Eur, darbas - 450 Eur); pakeisti priekinės kairės pusės durų moldingą – 46,00 Eur (31 Eur detalės, darbas - 15 Eur); pakeisti galinio buferio apatinę dalį – 120,00 Eur (detalės - 90 Eur, darbas 30 Eur), cheminis salono valymas - 120,00 Eur). Ieškovė automobilio neremontavo ir pardavė už 2200,00 Eur.

Iš VTAT nutarimo, šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovo valdoma bei naudojama transporto priemonė sugedo, todėl tralo pagalba 2019-06-12 buvo pristatyta į MB „Karingas“. MB „Karingas“" atliko transporto priemonės gedimo diagnostiką ir nustatė turbokompresoriaus gedimą bei netinkamą automobilio variklio veikimą, ir pasiūlė atsakovui turbokompresoriaus remonto paslaugas, taip pat remontuoti automobilio variklį ir pakeisti variklio grandinę. Atsakovas nutarė remontuoti tik turbokompresorių. 2019-06-19 MB „Karingas“ atliko automobilio turbokompresoriaus remonto ir alyvos keitimo darbus, variklio neremontavo ir variklio grandinės bei įtempėjų nekeitė. 2019 m. spalio mėnesį transporto priemonė vėl sugedo. Automobiliui pakartotinai sugedus, atsakovas kreipėsi į MB „Karingas“ dėl garantinio turbokompresoriaus remonto suteikimo, tačiau bendrovė, atlikusi automobilio patikrinimą, atsisakė remontuoti turbokompresorių garantinėmis sąlygomis. Atsakovas pristatė automobilį UAB „Autovelna“, buvo atliktas automobilio turbokompresoriaus remontas. Po atlikto pakartotinio automobilio turbokompresoriaus remonto dėl nepakankamo variklio alyvos slėgio ir netinkamo variklio veikimo UAB „Autovelna“ nerekomendavo automobilio eksploatuoti ir patarė keisti automobilio variklį. Atsakovo prašymu buvo nutarta keisti variklį, UAB „Autovelna“ atliko transporto priemonės variklio ardymo darbus ir pateikė atsakovui apmokėti 2019-12-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VEL-01713 - 3374 Eur, tačiau atsakovas nutarė transporto priemonės neremontuoti.

Dėl skolos priteisimo.

Vertindamas šalių pasirašytos sutarties sąlygas, teismas konstatuoja, kad ieškovė ir atsakovas sudarė mišrią sutartį, turinčią tiek išperkamosios nuomos (išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.503 straipsnio 1 dalis), tiek transporto priemonių nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų (CK 6.522 straipsnio 1 dalis). Taigi tarp šalių sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1-6.4 straipsniai, 6.503 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.221 straipsnio 1 dalis numato, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Jei grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakovu 2020-07-08 nutraukė sutartį vienašališkai, nes atsakovas tinkamai ir laiku nemokėjo įmokų pagal sutartį. Iki sutarties nutraukimo susidarė įsiskolinimas dėl praleistų mokėti įmokų, sutarties nutraukimo dienai atsakovo skola sudarė 662,14 Eur, ši skola atsakovo nėra apmokėta. Sutarties bendrosios dalies 13.9. ir 13.9.1.2 punktuose numatyta, jog jeigu sutartis nutraukiama dėl gavėjo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių ar jam priskirtų rizikų bei atsakomybių, gavėjas privalo sumokėti davėjui įmokas, kurių mokėjimo terminas jau suėjo. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu nevykdė, taip pažeidė prievolę, atsiradusią jam tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai atsiskaitęs pagal sutartį su ieškove, t. y. sumokėjęs iki sutarties nutraukimo susidariusią skolą, nėra.

Atsakovas teigia, jog jis neprivalo mokėti įmokų pagal grafiką, nes tuo metu automobiliu negalėjo naudotis, nes jis buvo remontuojamas. Teismas neturi pagrindo sutiki su tokiu atsakovo vertinimu. Pagal sutartį ieškovė buvo suteikusi atsakovui naudoti ir valdyti automobilį, neteikiant techninės priežiūros paslaugų, be to sutarties 8.4.1, 8.4.7 punktuose buvo numatyta, jog atsakovas įsipareigojo naudoti transporto priemonę rūpestingai ir atidžiai, savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu, o tai rodo, jog būtent atsakovui teko pareiga tinkamai remontuoti ir rūpintis transporto priemone. CK 6.524 straipsnyje numatyta, jog nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Aptartos sutartinės normos bei teisės normos patvirtina, jog būtent atsakovui teko pareiga tinkamai prižiūrėti transporto priemonę bei atlikti remontą savo sąskaita, o tai jog atsakovas dėl transporto priemonės remonto negalėjo ja naudotis, neatleido jo nuo pareigos mokėti įmokas pagal šalių suderintą grafiką, nes sutartis nebuvo nutraukta, todėl atsakovas ją privalėjo vykdyti. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 662,14 Eur skolos (įmokų suma iki sutarties nutraukimo) priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Dėl transporto priemonės transportavimo išlaidų priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 160,00 Eur išlaidų patirtų už transporto priemonės pervežimą iš Klaipėdos į Vilnių. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nors ir sutiko grąžinti transporto priemonę, tačiau jos į ieškovės automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepristatė. Sąskaita faktūra Nr. 0R202 patvirtina, jog ieškovė už transporto priemonės VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimą patyrė 160,00 Eur išlaidų. Atsakovas nesutinka su šių išlaidų priteisimu ir nurodo, jog jam transporto priemonė nebuvo pristatyti, pats pasiėmė automobilį iš Šiaulių.

Teismas nurodo, jog sutarties bendrųjų nuostatų 6.2. punktu šalys susitarė, jog atsakovas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės gabenimu ir perdavimu. Sutarties bendrųjų nuostatų 8.6. punktu atsakovas įsipareigojo, pasibaigus Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui arba sutartį nutraukus prieš terminą ir atsakovui neketinant įsigyti Transporto priemonės, atsakovas savo lėšomis ne vėliau kaip sekančią darbo dieną po Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pasibaigimo turi grąžinti ieškovei transporto priemonę. Sutarties bendrųjų nuostatų 8.8. punktu atsakovas patvirtino ir išreiškė savo neatšaukiamą sutikimą, kad ieškovė ir/ar jos atstovai turi teisę savarankiškai ar pasitelkę kitus asmenis perimti iš atsakovo ar bet kurių kitų trečiųjų asmenų transporto priemonę savo žinion, jei atsakovas numatytais atvejais ir terminais neperduoda transporto priemonės ieškovei ar jo atstovui.

Sutarties bendrųjų nuostatų 12.4. punktas numato, jog pasibaigus Transporto priemonės valdymo ir naudojimo terminui ir atsakovui nepasinaudojus savo teise įsigyti Transporto priemonę, atsakovas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pabaigos, grąžina ieškovei transporto priemonę.

Byloje nustatyta, jog atsakovas transporto priemonės į ieškovei priklausančią aikštelę nepristatė, atsakovas perdavė transporto priemonę ieškovei, kai ieškovė pati atvyko jos pasiimti bei specialios technikos pagalba parsigabeno transporto priemonę iš Klaipėdos į Vilnių.

Atsakovas nesutinka mokėti transportavimo išlaidų, argumentuodamas, kad jam transporto priemonės iš Šiaulių niekas nepristatė ir jis pats ją atsiėmė. Teismas nurodo, jog transporto priemonę atsakovas pats susirado ir nusprendė ją įsigyti, ieškovė nebuvo įsipareigojusi apmokėti už šios transporto priemonės atsakovui pristatymą, kita vertus atsakovas pats šia transporto priemone parvažiavo ir ji nebuvo gabenama su specialia technika.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsakovas transporto priemonės savo noru nepristatė, dėl ko ieškovė patyrė papildomų transporto priemonės pervežimo išlaidų. Pažymėtina, jog šalys sutartimi susitarė, jog atsakovui negrąžinus transporto priemonės ieškovei, jis turės sumokėti už jos pervežimą, atsakovas, nutraukus sutartį, automobilio, kuris buvo be variklio ir nevažiuojantis, neatgabeno, todėl ją turėjo pasigabenti pati ieškovė ir už tokių išlaidų patyrimą yra atsakingas atsakovas. Atsižvelgiant į šalių sutarties nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas privalo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už transporto priemonės pervežimą 160,00 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo ieškovei (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis).

Dėl nuostolių dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakavo 2766,06 Eur nuostolių, kuriuos patyrė dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo. Šį reikalavimą ieškovė grindžia tuo, jog nutraukus sutartį dėl atsakovo kaltės, perėmė nebeeksploatuojamą transporto priemonę, automobilio remonto kaina sudarė 2766,06 Eur, o sutarties nutraukimo dieną, pagal sutarties grafiko 17 punktą likutinė transporto priemonės vertė buvo 5106,74 Eur, tačiau dėl esamų defektų, kurie atsirado dėl atsakovo kaltės, transporto priemonė buvo parduota tik už 2200,00 Eur, todėl buvo patirta 2906,74 Eur nuostolių.

Teismas nurodo, jog nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Kai nuomininkas daikto negrąžina, jis turi atlyginti nuomotojui to daikto vertę, taip pat sumokėti nuomos mokestį bei atlyginti kitus nuomotojo patirtus nuostolius (CK 6.499 straipsnio 1, 3 dalys). Pagal CK 6.524 straipsnį nuomininkas nuomos laikotarpiu privalo techniškai prižiūrėti transporto priemonę, užtikrinti tinkamą jos būklę, atlikti einamąjį ir kapitalinį remontą, jeigu sutartis nenustato ko kita.

Sutarties bendrųjų nuostatų 8.4.1. ir 8.4.7. punktais atsakovas įsipareigojo naudotis transporto priemone atidžiai ir rūpestingai, savo sąskaita užtikrinti, kad transporto priemonė būtų kasdien tinkamai prižiūrima bei pasirūpinti reguliariu jos remontu, priežiūra, aptarnavimu, kapitaliniu remontu ir kitais veiksmais, kurių reikia norint užtikrinti, kad transporto priemonė būtų tinkama naudoti.

Sutarties bendrųjų nuostatų 8.6. punktu atsakovas taip pat įsipareigojo, pasibaigus Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminui arba sutartį nutraukus prieš terminą ir atsakovui neketinant įsigyti Transporto priemonės, savo lėšomis ne vėliau kaip sekančią darbo dieną po Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi termino pasibaigimo grąžinti ieškovei transporto priemonę. Atsakovas įsipareigojo transporto priemonę grąžinti tokios techninės būklės ir komplektacijos, kokia pagrįstai turėtų būti tinkamai ir rūpestingai valdant ir naudojant transporto priemonę, įvertinus normalų nusidėvėjimą per transporto priemonės valdymo ir naudojimo laikotarpį.

Sutarties bendrųjų nuostatų 12.7. ir 12.8. punktai taip pat numato, jog ieškovui grąžinama transporto priemonė privalo būti ne blogesnės būklės ir komplektiškumo, nei ji buvo sutarties pasirašymo dieną, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą per transporto priemonės valdymo ir naudojimo laikotarpį. Atsakovui nesilaikant šiame punkte aprašytų reikalavimų, ieškovė turi teisę reikalauti atsakovo padengti remonto darbų, medžiagų ir kitas išlaidas, būtinas atstatyti transporto priemonės būklę arba tokias išlaidas išskaityti iš atsakovo sumokėto užstato. Jeigu užstato sumos nepakanka šiame punkte nurodytoms išlaidoms padengti, ieškovė turi teisę reikalauti atsakovo atlyginti likusią dalį išlaidų. Ieškovė turi teisę savo iniciatyva ir lėšomis atlikti išsamią transporto priemonės patikrą ir pareikšti atsakovui pretenzijas dėl transporto priemonės grąžinimo metu nustatytų matomų ir nematomų trūkumų per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo grąžinimo-priėmimo akto pasirašymo dienos, nepaisant Sutarties bendrųjų nuostatų 12.6. punkto nuostatų.

Sutarties bendrųjų nuostatų 13.9., 13.9.1., 13.9.1.1., 13.9.1.2., 13.9.2. punktuose taip pat nurodoma, kad jeigu sutartis nutraukiama dėl atsakovo kaltės, nuo jo priklausančių priežasčių, ar jam priskiriamų rizikų bei atsakomybių ir sutartyje nenumatytos kitokios sutarties nutraukimo pasekmės, atsakovas privalo sumokėti ieškovei: visus Bendrųjų nuostatų 6.2. punkte nustatytus mokėjimus; įmokas, kurių mokėjimo terminas jau suėjo; įvykdyti Bendrųjų nuostatų 8.6. punkte aprašytą atsakovo įsipareigojimą savo lėšomis grąžinti transporto priemonę ieškovei ir, esant poreikiui, atstatyti ją į sutartyje nustatytą būklę arba kompensuoti ieškovei dėl transporto priemonės būklės atstatymo patirtas išlaidas. 6.2 punkte numatyta, jog atsakovas turi sumokėti visas išlaidas ir mokesčius, susijusius su transporto priemonės eksploatavimu, priežiūros ir remonto išlaidas.

Ieškovė nurodo, jog iš atsakovo paimta transporto priemonė buvo pervežta į automobilių remonto paslaugas atliekantį servisą apžiūrai. Iš ieškovės pateiktos UAB „Autogila“ remonto sąmatos matyti, jog būtina išimti ir pakeisti variklį – 2000,00 Eur (variklis - 1550,00 Eur, darbas - 450 Eur); pakeisti priekinės kairės pusės durų moldingą – 46,00 Eur (31 Eur detalės, darbas - 15 Eur); pakeisti galinio buferio apatinę dalį – 120,00 Eur (detalės - 90 Eur, darbas 30 Eur). Byloje nustatyta, jog atsakovo eksploatuojama transporto priemonė 2019 m. birželio mėnesį sugedo ir buvo atlikti daliniai remonto darbai, 2019 m. spalio mėnesį transporto priemonė vėl sugedo, gedimai buvo susiję su varikliu, UAB „Autovelna“ išardžiusi nebefunkcionuojantį automobilio variklį pateikė atsakovui sąskaitą dėl remonto darbų už 3374,00 Eur sumai. Tačiau atsakovas transporto priemonės neremontavo, o išardytą variklį sudėjo į automobilį. Atsakovas neneigia, jog automobilis sugedo, jį buvo būtina remonto. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog iš atsakovo perimta transporto priemonė buvo su variklio defektais, taip pat pažeista galinio buferio apatinė dalis bei priekinės kairės pusės durų moldingas ir jie atsirado atsakovui naudojant transporto priemonę. Remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog bendra transporto priemonės darbų kaina kartu su dalimis sudaro 2166,00 Eur. Nustatyti transporto priemonės defektai rodo, jog atsakovas tinkamai transporto priemonės neprižiūrėjo ir neremontavo, dėl ko jos būklė iš esmės pablogėjo ir nustatytų defektų negalima priskirti natūraliam nusidėvėjimui. Duomenų, jog nustatyti defektai buvo sutarties sudarymo metu, nėra, todėl pripažintina, jog jie atsirado dėl netinkamos transporto priežiūros. Atsakovas teigia, jog defektai galėjo atsirasti transporto priemonės grąžinimo metu. Teismas atmeta tokius atsakovo argumentus, kaip nieko nepagrįstais, nes ieškovės pateiktos nuotraukos darytos automobilio paėmimo iš atsakovo metu, patvirtina jog defektai jau buvo transporto priemonės grąžinimo metu. Taigi transporto priemonės perėmimo iš atsakovo metu automobilis buvo su defektais ir netinkamas eksploatuoti, o jo vertės atkūrimo kaštai sudarė 2166,00 Eur. Tačiau teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai į transporto vertės sumėžimą, įtraukia ir transporto priemonės išvalymą, nes duomenų apie tai, jog šios išlaidos buvo patirto, nėra, kita vertus jos neturi jokios įtakos, sprendžiant transporto priemonės vertės sumažėjimo klausimą.

Byloje pateiktų duomenų visuma patvirtina, jog dėl automobilio sugadinimo neabejotinai sumažėjo jo vertė, nes perimtas automobilis buvo neeksploatuojamas, buvo būtina atlikti remonto darbus, dėl jo vertės sumažėjimo kaltas atsakovas, nustatyti trūkumai atsirado automobilio nuomos metu, kai automobilį valdė atsakovas, atsakovas automobilio tinkamai neprižiūrėjo. Nors atsakovas nurodo, jog apie automobilio defektus nieko nežinojo, tačiau ieškovės pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovui buvo žinoma apie transporto priemonės defektus bei tai, jog juos būtina šalinti, priešingu atveju transporto priemonei bus padaryti dar didesni pažeidimai.

Bylos duomenys patvirtina, jog transporto priemonė, įvertinus būtinus atlikti remonto darbus, buvo parduota už 2200,00 Eur sumą. Sutarties nutraukimo dieną transporto priemonės likutinė vertė buvo 5106,74 Eur. Jeigu atsakovas būtų pašalines transporto priemonės defektus, transporto priemonę būtų galėjęs toliau eksploatuoti, tačiau jis savo pareigų nevykdė. Taigi dėl transporto priemonės sugadinimo bei jos vertės sumažėjimo kaltas atsakovas, dėl ko atsakovas turi atlyginti ieškovės patirtus praradimus. Pažymėtina ir tai, jeigu atsakovas tinkamai būtų vykdęs nuomos sutartį, ieškovė būtų gavusi 10797,88 Eur pajamų, taip pat jei atsakovas būtų įsigijęs transporto priemonę, tai ieškovė būtų gavusi dar 1781,91 Eur pajamų.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, sutarties nuostatas bei nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo ieškovei 2166,00 Eur transporto priemonės vertės sumažėjimą, nes jei nebūtų šių defektų, dėl kurių atsiradimo kaltas atsakovas, ieškovė transporto priemonę būtų galėjusi parduoti už 5106,74 Eur, nes tokia transporto priemonės likutinė vertė buvo nurodyta šalių sutartyje, kai sutartis buvo nutrauktas, atsakovas nepateikė duomenų, jog transporto priemonės vertės sumažėjimą nulėmė kiti veiksniai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 2166,00 Eur nuostolių dėl transporto priemonės vertės sumažėjimo (CK 6.245 straipsnio 1-3 dalys, 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl netesybų priteisimo

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutarties bendrosios dalies 10.3 punkte yra numatyta, kad atsakovas laiku nesumokėjęs bet kokių pagal sutartį mokėtinų sumų, privalo ieškovės naudai mokėti iki 1 procento dydžio netesybų nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną dieną. Ieškovė paskaičiavo 34,09 Eur delspinigių už 180 d., taikydama 0,5 procentų dydžio delspinigius už pradelstą sumokėti 227,27 Eur įmoką pagal grafiką.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Teismas nurodo, jog Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti.

Netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes – į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Teismo vertinimu ieškovės prašomos priteisti netesybos 0,5 procentų yra neproporcingai didelės, prieštarauja teismų formuojamai praktikai bei Vartojimo kredito įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad teismas visais atvejais privalo kontroliuoti reikalaujamų netesybų dydį ir mažinti nepagrįstai dideles netesybas. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovo reikalaujamas netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl teismas mažina priteistinų netesybų dydį iki 3,41 Eur (227,27 Eur x 0,05 proc. x 30 d.), toks dydis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atitinka padaryto pažeidimo sunkumą (CK 6.70 straipsnis, 6.72 straipsnis, 6.78 straipsnio 3 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 2991,55 Eur sumą (662,14 Eur+160,00 Eur+2166,00 Eur+3,41 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, sumas išmokėtos ekspertams, liudytojams, su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu bei kitos pagrįstos ir būtinos išlaidos (CPK 88 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminis mokestis už ieškinį – 82,00 Eur ir 1503,50 Eur už advokato ir advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas (ieškinio, dubliko, prašymų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose), viso 1585,50 Eur Atsakovas nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų apimtį, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, o jų dydžiai atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr.1R-77, kuriuo buvo pakeistas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus kriterijus.

Teismui tenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, t. y. 83 proc. (bendra ieškinio suma – 3622,29 Eur, ieškovei priteista – 2991,55 Eur), yra pagrindas spręsti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą atsižvelgiant į atmestų bei patenkintų reikalavimų dalį, ir iš atsakovo priteistina ieškovei 1542,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L. 662,14 Eur skolos, 160,00 Eur transporto priemonės pervežimo išlaidų, 2166,00 Eur nuostolių, 3,41 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2991,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 19 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1542,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „mogo LT“.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gal būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.