Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį ir jai paskirta:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 182 straipsnio 3 dalį – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės subendrintos, jas apimant, ir paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. V. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikiname suėmime, nuo 2019 m. rugpjūčio 29 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Civilinio ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš kaltinamosios L. V. civilinio ieškovo uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 1 707,82 Eur (tūkstantis septyni šimtai septyni eurai, 82 ct) turtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) globos namų civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš kaltinamosios L. V. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) globos namų naudai priteista 224,00 Eur (du šimtai dvidešimt keturi eurai, 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. L. V. (toliau – L. V.) nuteista už tai, kad turėdama tikslą bei iš anksto susiformavusią tyčią apgaule išvengti turtinės prievolės, užsakė viešnagę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 1 d. apie 14.44 val. atvyko į viešbutį, administratorei pateikė melagingą informaciją, kad kartu su ja ilsėtis atvyks jos vyras D. N., kuris sumokės už apgyvendinimą ir gautas paslaugas, tokiu būdu įgijusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotojų pasitikėjimą, piktnaudžiavo šiuo pasitikėjimu, įtikinėdama, kad atsiskaitys vėliau, tačiau iš anksto žinodama, kad neatsiskaitys už suteiktas paslaugas, gyveno minėtame viešbutyje laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. 14.44 val. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. bei naudojosi jo teikiamomis restorano maitinimo, skalbyklos, SPA grožio ir sveikatinimo paslaugomis ir, privalėdama atsiskaityti už suteiktas paslaugas – 1 729,82 Eur, to nepadarė, tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padarydama 1 729,82 Eur turtinę žalą.

1.1. Be to ji, turėdama tikslą bei iš anksto susiformavusią tyčią apgaule išvengti turtinės prievolės, užsakė viešnagę (duomenys neskelbtini) globos namuose adresu (duomenys neskelbtini), esančiame svečių kambaryje, 2018 m. rugpjūčio 8 d. pirmoje dienos pusėje, tiksliau nenustatytu ikiteisminio tyrimo laiku, atvyko į (duomenys neskelbtini) globos namus, personalo specialistei, laikinai atlikusiai (duomenys neskelbtini) globos namų administratorės funkcijas, Dž. M. pateikė melagingą informaciją, kad už jos gyvenimą svečių kambaryje sumokės sesuo, taip įgijusi administracijos darbuotojų pasitikėjimą, piktnaudžiavo šiuo pasitikėjimu, iš anksto žinodama, kad neatsiskaitys už suteiktas paslaugas, gyveno (duomenys neskelbtini) globos namuose laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. ir, privalėdama atsiskaityti už suteiktas paslaugas – 224,00 Eur, to nepadarė, tuo (duomenys neskelbtini) globos namams padarydama 224,00 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde L. V. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti bei bausmės vykdymą atidėti remiantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistosios L. V. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliaciniame skunde nuteistoji neginčija teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei jų kvalifikacijos. Nagrinėjamoje byloje L. V. pasisako tik dėl bausmės griežtumo bei prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl bausmės

8. Teismas skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pažymima, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-895/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429-303/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-477-746/2015). Taigi, baudžiamosios atsakomybės individualizavimo nuostata reiškia tai, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones, būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Be to, paskirta bausmė turi atitikti teisingumo principo reikalavimus ir padėti užtikrinti BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus.

9. Apeliaciniame skunde nuteistoji teigia, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę, tačiau vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistosios asmenybę, tiek ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Be to, teismas skirdamas bausmę turi įvertinti ir tai ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad L. V. padarė dvi nusikalstamas veikas (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 182 straipsnio 3 dalis), praeityje ji buvo teista 6 kartus, padaryta nusikalstama veika, dėl kurios yra nagrinėjama ši byla, nėra atsitiktinė, kadangi tai ne pirma L. V. padaryta nusikalstama veika susijusi su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Apeliantė taip pat buvo teista už nusikalstamas veikas elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, už nusikalstamas veikas finansų sistemai bei už nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, susijusius su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (4 t., b. l. 5–18). Praeityje L. V. buvo bausta ir administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 108 straipsnį (smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas), nuobaudos yra galiojančios, paskirtų baudų nuteistoji nėra nesumokėjusi (4 t., b. l. 2–4). Nors L. V. registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau niekur nedirba, šios aplinkybės rodo, jog apeliantė neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio, o tai sudaro pagrindą teismui spręsti apie nuteistosios asmenybę, kad nuteistoji nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, ji yra linkusi pažeidinėti įstatymus ir sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistosios antivisuomeninės nuostatos susiformavusios nuo seno, jos kriminalinis elgesys yra tapęs gyvenimo būdu, taikytos tiek ir švelnesnės, tiek ir griežtesnės bausmės jokio poveikio jos elgesio korekcijai neturi, o tai rodo didesnį apeliantės L. V. pavojingumą visuomenei ir įstatymų saugomoms vertybėms.

11. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai L. V. bausmes, teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir įvertino tas aplinkybes, kad nuteistoji ir praeityje darė analogiškas veikas, už kai kurias iš jų ji atliko realią laisvės atėmimo bausmę. Atlikusi bausmę ji praėjus tik trumpam laiko tarpui vėl darydavo nusikalstamas veikas ( t.4, b.l.5-18). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, paskyrė įstatymo sankcijose numatytas alternatyvias bausmės rūšis – laisvės atėmimą už BK 182 straipsnio 1 dalį ir arešto bausmę už BK 182 straipsnio 3 dalį, motyvuodamas tuo, jog kitomis bausmių rūšimis nėra galimybės pasiekti bausmei keliamų tikslų ir pataisyti nuteistosios L. V. nusikalstamą elgesį. Byloje nebuvo nustatyta nuteistosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nuteistoji savo kaltę pripažino tik iš dalies, visgi apylinkės teismas įvertinęs jos padarytų veikų pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, L. V. paskyrė bausmes, kurios savo trukme yra žymiai mažesnės nei sankcijose nustatyti vidurkiai. Apeliantė išreiškė abejonę, jog tokia griežta bausmė jai buvo paskirta dėl to, kaip ją informavo gynėjas, jog Prienuose visi vieni kitus pažįsta dėl to jai bus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių šį nuteistosios teiginį, teisėjų kolegija tai laiko tik nuteistosios subjektyviu vertinimu dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Remiantis vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo parinktomis bausmių rūšimis ir jų dydžiais, paskirtos bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtos ar neproporcingos padarytoms veikoms, sukeltoms pasekmėms. Todėl, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmės rūšies parinkimo ir jos dydžio nustatymo yra teisėta ir pagrįsta ir keisti nuteistajai paskirtas bausmes, švelninat jų rūšį ar mažinant jų trukmę, nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

12. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams <...> teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-66-303/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-29-942/2016).

13. Svarstant L. V. prašymą taikyti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas, bet ir į nuteistosios elgesį bylos nagrinėjimo metu. L. V. vengė teismo, pažeidė teismo paskirtas kardomąsias priemones, siekiant surasti apeliantę buvo paskelbta jos paieška (3 t., b. l. 7–11). Be to, kaip minėta anksčiau, nuteistoji teista, jai ne vieną kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, ji yra bausta administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, nedirbanti, išlaikytinų asmenų neturi. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamas veikas padarė praėjus trumpam laiko tarpui, po to, kai buvo išbraukta iš Kauno apygardos probacijos tarnybos savivaldybių probacijos skyriaus probuojamų asmenų duomenų registro (4 t., b. l. 15). Tokiais savo poelgiais, nuteistoji savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, taigi, vertinant aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismui nebuvo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kadangi nuteistoji savo elgesio nekeičia, teismo parodytas pasitikėjimas nuteistajai L. V. teigiamos įtakos nepadarė. Priešingai, būdama ne kartą teista ir puikiai žinodama bei suvokdama nusikalstamų veikų darymo pasekmes, L. V. pasirinko neigiamą, priešingą teisei savo elgesį, vietoje to, kad siektų susirasti darbą, gauti teisėtas pajamas, toliau darė nusikalstamas veikas. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei netaikė BK 75 straipsnio nuostatų pripažindamas, kad nuteistajai bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

14. Nuteistoji L. V. savo apeliaciniame skunde teigia, kad ji būdama laisvėje galėtų įsidarbinti ir stengtųsi kuo greičiau atlyginti civilinius ieškinius, be to, nurodo, kad kalėjimas netaiso žmonių, o juos dar labiau sugadina. Bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija, pažymi, jog bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jų padarymą asmenims konkrečias sankcijas. Bausmės vykdymo metu vadovaujamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatomis. Minėto įstatymo 125 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam yra pasiūlytas darbas. Šiuo atveju, nuteistoji skunde nurodo, jog ji norėtų atlyginti žalą civiliniams ieškovams. BVK numato galimybę nuteistiesiems dirbti, bausmę atliekant pataisos namuose. Apeliantei pageidaujant būtų galimybė nuteistajai dirbti ir atliekant laisvės atėmimo bausmę bei iš gaunamų pajamų atlyginti civiliniams ieškovams žalą, todėl šis apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, nesuteikiantis pagrindo švelninti nuteistosios padėtį ir atidėti bausmės vykdymą. Aukštesnysis teismas pabrėžia, jog dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, bausmės vykdymo atidėjimo taikymas apeliantei gali būti paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal bylos medžiagą ir aptartas aplinkybes apylinkės teismas teisingai aiškino BK 75 straipsnio, nustatančio bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir tvarką, nuostatas ir pagrįstai jų nepritaikė. Teismas pagrįstai įvertino, duomenis apie padarytas nusikalstamas veikas, jų pasikartojantį pobūdį, sprendė, jog šie duomenys neleidžia teigti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, jai bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. L. V. savo elgesio kritiškai nevertina, teisme nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima manyti, kad pasikeis, jos antivisuomeninės nuostatos tik progresuoja, ji nenori laikytis visuomenėje priimtų elgesio normų. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad bausmės tikslai ir teisingumo principas bus pasiektas tik L. V. realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę.

16. Apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad L. V. apeliaciniame skunde jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistosios teisinę padėtį, nepateikė o apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje surinktais įrodymais ir skundžiamu nuosprendžiu tokių aplinkybių nenustatė, todėl nuteistosios skundas atmetamas, o apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios L. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio atmesti.