- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2-293-241/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01061-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- G. L.
- Atsakovas
- R. M., V. T., I. T.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2021 m. sausio 18 d. rezoliucijos, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1232-912/2021 pagal atsakovų R. M. (R. M.), V. T. (V. T.) ir I. T. pareiškimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 7 d. sprendimu už akių (civilinės bylos Nr. e2-3786-912/2020) tenkino ieškovės G. L. ieškinį ir ieškovei iš atsakovų V. T., I. T. ir R. M. solidariai priteisė 111 200 Eur skolos, 42 753,57 Eur palūkanų, 74 937,54 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 100 Eur bylinėjimosi išlaidų; įpareigojo atsakovus pateikti ieškovei G. L. namo, statomo pagal 2016 m. liepos 14 d. leidimą statyti, statybos darbo projekto kopiją, darbų vykdymo žurnalo kopiją bei statybos darbų techninės priežiūros sutarties kopiją; įpareigojo nekliudyti ieškovei patekti į statybvietę (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype statomą namą.
Šalies argumentai
2. 2020 m. spalio 29 d. atsakovai V. T., I. T. ir R. M. pateikė pareiškimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimu už akių peržiūrėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-4161-912/2020, naujas Nr. e2-1232-912/2021) atsakovų pareiškimus tenkino – panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių, atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
4. 2021 m. sausio 11 d. ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų 2020 m. spalio 29 d. pareiškimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo rezoliucijos esmė
5. Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2021 m. sausio 18 d. rezoliucija ieškovės atsiliepimas priimtas kaip paaiškinimai raštu, kuriuos nuspręsta išnagrinėti teismo posėdyje.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė G. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2021 m. sausio 18 d. rezoliuciją, kuria atsisakyta priimti jos 2021 m. sausio 11 d. pateiktą atsiliepimą į atsakovų pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ir perduoti atsiliepimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pranešimas apie atsiliepimo į atsakovų pareiškimus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo ieškovei buvo išsiųstas tik 2020 m. gruodžio 29 d. Tą aplinkybę pripažino ir bylą nagrinėjusio teisėjo sekretorė. Telefonu sekretorė nurodė, kad pranešimas dėl atsiliepimų pateikimo buvo išsiųstas 2020 m. gruodžio 29 d. ir paaiškino, kad tai įvyko dėl teismo klaidos.
Šalies argumentai
6.2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi tenkino atsakovų pareiškimus ir panaikino sprendimą už akių, nepaisydamas fakto, kad ieškovei nebuvo suteikta galimybė pateikti atsiliepimo. Teisėjo 2021 m. sausio 18 d. rezoliucija priimti atsiliepimą kaip paaiškinimus raštu šiurkščiai pažeidžia civilinio proceso normas. Tokia rezoliucija reiškia, kad teismas atsisakė priimti atsiliepimą, nes atsiliepimo į pareiškimus ir rašytinių paaiškinimų procesiniai padariniai yra kitokie. Be to, teismo atsisakymas priimti atsiliepimą turėjo būti įformintas ne rezoliucija, o motyvuota rašytine nutartimi.
6.3. Teismo padaryti procesiniai pažeidimai užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, nes neišsprendus 2021 m. sausio 11 d. atsiliepimo į atsakovo pareiškimus priėmimo klausimo, negalima nagrinėti atsakovų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 dalį apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant klausimą, ar apeliantas gali paduoti atskirąjį skundą dėl teismo rezoliucijos, pirma reikia nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas procesinį klausimą turėjo teisę išspręsti rezoliucija (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-236-798/2021).
9. CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą. Kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo. Teisėjo rezoliucija neskundžiama (CPK 290 straipsnio 5 dalis).
10. Ieškovė pateikė procesinį dokumentą – 2021 m. sausio 11 d. atsiliepimą į atsakovų V. T., I. T. ir R. M. pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pagal CPK 115 straipsnio 1 dalį teismas, nustatęs, kad pateikto procesinio dokumento forma ir turinys atitinka keliamus reikalavimus, procesinio dokumento priėmimo klausimą gali išspręsti rezoliucija, išskyrus CPK numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju jokių procesinių išimčių, dėl kurių ieškovės atsiliepimas negalėtų būti priimtas rezoliucija, nenustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo teisę ieškovės pateiktą procesinį dokumentą priimti rezoliucija.
11. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad išimtiniais atvejais, kai teisėjo rezoliucija išspręstas procesinis klausimas užkerta kelią tolesnei bylos eigai, toks procesinis veiksmas gali būti skundžiamas pateikiant dėl jo atskirąjį skundą. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad vien tik procesinio veiksmo įforminimas teisėjo rezoliucija neturėtų būti kliūtis pasinaudoti teise į apeliaciją, nes pagal CPK 290 straipsnio 6 dalį klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016).
12. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis (rezoliucija) laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties (rezoliucijos) priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija, kuria ieškovės atsiliepimas priimtas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro jokių kliūčių bylos eigai. Vilniaus apygardos teismui 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikinus 2020 m. spalio 7 d. sprendimą už akių ir atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, tarp šalių kilęs ginčas bus nagrinėjamas iš esmės ginčo teisenos tvarka, byloje, be kita ko, bus vertinami ir ieškovės 2021 m. sausio 11 d. atsiliepime teismui pateikti argumentai. Vien teismo padaryta techninė klaida, dėl kurios ieškovės atsiliepimas buvo pateiktas ir teisme gautas pavėluotai, nesudaro pagrindo priešingai vertinti situacijos, kadangi nurodyta klaida neturi esminės įtakos proceso eigai, atitinkamai nepažeidžia ieškovės teisės būti išklausytai teismo vėlesniu bylos nagrinėjimo metu. Taigi dėl nurodytų argumentų Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2021 m. sausio 18 d. rezoliucija laikytina neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 290 straipsnio 5 dalis).
13. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikras teismo procesinis sprendimas negali būti apeliacijos objektu, reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos vertinti šio procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Procesinio sprendimo motyvavimas turi apimti argumentus, dėl kokios priežasties apeliacinis procesas byloje yra negalimas, t. y. kokiais faktiniais ir teisiniais argumentais konkrečiu atveju grindžiama išvada, kad byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra neskundžiama apeliacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-823/2020).
14. Kadangi skundžiama pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija negali būti apeliacijos objektu, apeliacinės instancijos teismas kitų skundo argumentų nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo 2021 m. sausio 18 d. rezoliucijos, nutraukti.