- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-30
- Bylos Nr.
- 2VP-29940-1144/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-03311-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ignas Podlipskas
- Suinteresuotas asmuo
- S. J., A. G.
- Advokatai
- Audronė Žemeckė
dalyvaujant suinteresuotam asmeniui S. J., jo atstovei advokatei Audronei Žemeckei, suinteresuotam asmeniui A. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys S. J., A. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Aleksandras Ščiukinas (toliau – ir antstolis) kreipėsi į teismą prašydamas skirti suinteresuotam asmeniui S. J. baudą už laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą. 2025 m. liepos 31 d. pareiškime ir 2025 m. rugpjūčio 18 d. prašyme nurodė, kad antstolio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų vykdomąjį dokumentą išduotą 2025 m. birželio 16 d. dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kuria iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyta suinteresuoto asmens A. G. laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ą. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarka. Pagal nutarties 9 punktą Motina bendrauja su sūnumi nelyginiais metais sūnaus gimtadienio dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su tėvu sutartoje vietoje sūnaus gimtadienio dieną nuo 9.00 val. ir sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. 2025 m. liepos 14 d. gautas A. G. pranešimas, kad 2025 m. liepos 14 d. 9.00 val. Atvykus pasiimti sūnaus Ą. J. iš senelių namų, adresu (duomenys neskelbtini), į namus niekas neįsileido. 2025 m. liepos 16 d. S. J. nurodė, kad 2025 m. liepos 14 d. jis su sūnumi išskrido į Turkiją ir apie tai A. G. buvo informuota. 2025 m. liepos 30 d. gautas A. G. prašymas skirti baudą už bendravimo tvarkos nesilaikymą. 2025 m. liepos 31 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. 2025 m. rugpjūčio 18 d. surašytas patikslintas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
Pareiškėjas antstolis Aleksandras Ščiukinas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. J. ir jo atstovė advokatė Audronė Žemeckė su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2025 m. liepos 14 d. nepilnametis sūnus Ą. J. nebendravo su motina A. G., kaip, tai buvo numatyta teismo nutarties dėl laikinos bendravimo tvarkos 9 punkte, nes tam buvo objektyvios priežastys ir suinteresuoto asmens S. J. kaltės dėl to nėra. 2025 m. liepos 10 d. atvejo vadybos posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. J. informavo vaiko motiną A. G., kad vaiko seneliai nupirko kelionę į Turkiją. A. G. sutiko, kad vaikas vyktų į kelionę, numatytą bendravimo dieną 2025 m. liepos 14 d., kompensuojant bendravimą su vaiku kitu laiku. Pakeisti kelionės laiko nebuvo galimybių, nes kartu keliavo 7 asmenys, buvo suderintos atostogos. Vėliau A. G. pradėjo kelti pretenzijas, kad nesutinka perkelti bendravimo laiko. Įvykus kelionei, vaiko motinai buvo sudaryta galimybė ir ji bendravo su vaiku kitu laiku. Vaiko seneliai žinojo, kad yra nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka. Seneliai kelionę nupirko, nes ir praėjusiais metais taip pat per vaiko gimtadienį pirko kelionę. Suinteresuotas asmuo mano, kad visada reikia vaiko tėvams bendradarbiauti, susitarti, nes gyvenime atsitinka nenumatytų atvejų kada nepavyksta griežtai laikyti nustatytos bendravimo tvarkos. Turi būti atsižvelgiama ir į vaiko interesus, jo norą vykti į kelionę. Be to, ir pati vaiko motina nesilaikė nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos rugpjūčio mėnesį, todėl bendravimo tvarkos nesilaikymo pažeidimai yra abipusiai. Po paskutinio vaiko susitikimo su motina, jis vėl buvo sužalotas dėl ko kreiptasi į teisėsaugos institucijas.
Suinteresuotas asmuo A. G. prašė antstolio pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad 2025 m. liepos 14 d. per vaiko gimtadienį ji turėjo bendrauti su sūnumi, tačiau vaiko tėvas jį išsivežė į kelionę į Turkiją. Ji jau liepos mėn. pradžioje planavo vaiko gimtadienio šventę, užsakė vaikų žaidimų kambarį Prienuose. 2025 m. liepos 10 d. atvejo vadybos posėdžio metu ji nesutiko, kad bendravimas su sūnumi būtų pakeistas kitu laiku. Po to, ji bendravo su vaiko tėvu žinutėmis, telefonu ir prieštaravo, jog sūnus išvažiuotų į kelionę jos bendravimo metu. Dėl suinteresuoto asmens S. J. nurodyto smurto atvejo prieš vaiką vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, o kitas net nepradėtas. Vaiko tėvas nuteikinėja vaiką prieš motina, formuoja jo nuomonę, leidžia pačiam vaikui nuspręsti ar jis nori tuo metu bendrauti su motina, tačiau bendravimas su vaiku turi būti sprendžiamas tėvų.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkinamas.
Pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje 2025 m. sausio 6 d. patvarkymu buvo priimta vykdyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl A. G. laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ą. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos. Teismo nutarties 9 punkte numatyta, kad „Motina bendrauja su sūnumi nelyginiais metais sūnaus gimtadienio dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su tėvu sutartoje vietoje sūnaus gimtadienio dieną nuo 9.00 val. ir sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.“. Antstolio kontoroje 2025 m. liepos 14 d. gautas suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. G. pranešimas, kad 2025 m. liepos 14 d. per vaiko gimtadienį teismo nutartimi nustatytas jos bendravimas su vaiku neįvyko, nes niekas neįsileido į namus. Vėliau ji gavo sms žinutę, kad vaikas išvykęs, nors jokio sutikimo išvežti vaiką ji nebuvo davusi. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) S. J. 2025 m. liepos 16 d. el. paštu pateikė antstoliui paaiškinimą dėl 2025 m. liepos 14 d. turėjusio vykti motinos bendravimo su sūnumi Ą. J.. Antstolio 2025 m. liepos 21 d. prašymu dėl informacijos suinteresuotas asmuo (išieškotoja) A. G. 2025 m. liepos 22 d. pateikė atsakymą į prašymą. Suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. G. 2025 m. liepos 24 d. prašymu pateikta vykdyti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės dalyje dėl A. G. laikino bendravimo su nepilnamečiu vaiku Ą. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarkos. Teismo nutarties 9 punkte numatyta, kad „Motina bendrauja su sūnumi nelyginiais metais sūnaus gimtadienio dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su tėvu sutartoje vietoje sūnaus gimtadienio dieną nuo 9.00 val. ir sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.“. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) A. G. 2025 m. liepos 30 d. prašymu antstoliui prašė spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo. Antstolis 2025 m. liepos 31 d. surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. rugpjūčio 18 d. surašė patikslintą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) bei su pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus spręsti klausimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkui) S. J. skyrimo.
Skolininko atsakomybė už sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi, sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešant išieškotojui ir skolininkui, o pastariesiems neatvykus išnagrinėjant šį klausimą jiems nedalyvaujant.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tam, kad būtų patenkintas antstolio pareiškimas dėl baudos skyrimo skolininkui CPK 771 straipsnio pagrindu teismas turi nustatyti, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo.
Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio taikymo bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai. Kiti, akte nenurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas) nesudaro pagrindo taikyti sankciją pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju antstolio 2025 m. rugpjūčio 18 d. surašytame patikslintame Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką nepilnamečio Ą. J. gimimo diena ((duomenys neskelbtini)) turėjo būti švenčiame su motina A. G.. Šią dieną tėvas S. J. sūnaus (duomenys neskelbtini) neperdavė motinai, nes kartu su juo išskrido į Turkiją.
Suinteresuotas asmuo S. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) sūnus nebendravo su motina, tačiau prašė neskirti baudos už nutarties nevykdymą nurodydamas, 2025 m. liepos 10 d. atvejo vadybos posėdžio metu informavo vaiko motiną A. G., kad vaiko seneliai nupirko kelionę į Turkiją ir ji sutiko su vaiko kelione bei bendravimo laiko kompensavimu kitu laiku. Suinteresuotas asmuo A. G. teismo posėdžio metu tokias aplinkybes neigė, nurodydama, kad ji nesutiko su bendravimo vaiko gimtadienio metu pakeitimu, nes rengėsi vaiko gimtadienį praleisti su juo, iš anksto užsakė vaikų žaidimų kambarį.
Iš pateiktų įrodymų – šalių susirašinėjimo matyti, 2025 m. liepos 10 d. vaizdo įrašo matyti, kad susitarimas dėl bendravimo laiko pakeitimo tarp šalių nebuvo sudarytas. Suinteresuotas asmuo A. G. aiškiai išsakė nesutikimą pakeisti bendravimo su vaiku laiką per jo gimtadienį, nurodydama, kad šiais metais vaikas savo gimtadienį turi praleista su ja, nes ji tam taip pat ruošėsi. Taigi, per vaiko gimtadienį bendravimas su juo turėjo vykti taip kaip yra numatyta teismo nutartyje dėl laikinos bendravimo tvarkos, t. y. „Motina bendrauja su sūnumi nelyginiais metais sūnaus gimtadienio dieną, pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitoje su tėvu sutartoje vietoje sūnaus gimtadienio dieną nuo 9.00 val. ir sūnų grąžinant į jo gyvenamąją vietą ar kitą su tėvu sutartą vietą tą pačią dieną iki 19.00 val.“.
Suinteresuotas asmuo S. J. nurodė, kad vaikas norėjo vykti į Turkiją, todėl turi būti atsižvelgiama ir į vaiko interesus. Šioje situacijoje suinteresuoto asmens S. J. leidimas pačiam vaikui nuspręsti kaip jis norėtų praleisti savo gimtadienį, neatsižvelgiant į teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką, vertintinas kaip manipuliavimas vaiko jausmais, o toks elgesys neatitinka vaiko interesų, todėl teismas nelaiko, kad numatytas vaiko nebendravimas su motina per jo gimtadienį galėtų būti pateisinamas vaiko interesu vykti į kelionę į Turkiją.
Pažymėtina ir tai, kad viena vertus, įrodymų, jog kelionės datos nebuvo galima pakeisti kita data, nepateikta, tačiau kita vertus suinteresuoto asmens S. J. pasirinkimas vykti ar nevykti į kelionę yra asmens valios rezultatas, o ne objektyviai egzistuojanti aplinkybė, trukdanti asmeniui atitinkamai veikti – nagrinėjamu atveju sudaryti galimybę vaiko motinai bendrauti su vaiku per jo gimtadienį, todėl teismas objektyvių, nuo asmens valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių nebuvo laikomasi nutartyje numatytos bendravimo tvarkos, nenustato.
Nesant aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti suinteresuotą asmenį (skolininką) nuo paskirtos baudos ar kitokių teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo pasekmių taikymo yra pagrindas spręsti dėl baudos suinteresuotam asmeniui (skolininkui) skyrimo už teismo nutarties nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Teismas, nustatęs, kad skolininkas teismo sprendimo (nutarties) neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
Nustatant konkretų baudos, reikšminga tai, kad bauda turi būti efektyvi, atgrasanti nuo teismo sprendimo (nutarties) nevykdymo. Taip pat būtina vadovautis ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Įvertinus suinteresuoto asmens (išieškotojos) interesų, ginamų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, svarbą, atsižvelgus į tai, kad skolininkas anksčiau nebuvo baustas už laikinųjų apsaugos priemonių pažeidimus bei vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, spręstina, kad teisinga, protinga, adekvati bauda skirtina suinteresuotam asmeniui (skolininkui) yra 150,00 Eur už Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 9 punkto tinkamą nevykdymą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškimų dėl baudos skyrimo nagrinėjimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 593 straipsnis. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Taigi CPK 593 straipsnio 5 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina specialiąją bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklę teismui nagrinėjant CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CPK 593 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos tikslus, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos iš antstolio, šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, taip pat galėtų turėti neigiamos įtakos vykdymo proceso efektyvumui, kai tokiame procese patirtos vykdymo proceso šalių bylinėjimosi išlaidos tarp jų nebūtų paskirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2023, 36 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 54 punktas).
Tenkinus antstolio pareiškimą dėl baudos skolininkui skyrimo, spręstina, kad galutinis procesinis sprendimas šioje byloje priimtas suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. G. naudai, todėl šiame procese suinteresuoto asmens (skolininko) S. J. patirtos 300 Eur teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 771 straipsnio 6 dalimi, 290, 291 straipsniais,
nutaria:
Antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą tenkinti.
Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkui) S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų 00 ct) dydžio baudą už Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 9 punkto tinkamą nevykdymą.
Bauda turi būti sumokėta suinteresuoto asmens (išieškotojos) A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Aleksandrui Ščiukinui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.