Panevėžio apygardos teismo nutartis

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji priemonė Ž. B. gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Ž. B. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria Ž. B. priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019-12-16 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi Ž. B., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 3 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. To paties teismo 2020-06-01 nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės taikymas buvo pratęstas.

3. Skundžiama Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020-11-24 nutartimi Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro teikimas tenkintas ir Ž. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeista į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

5. Teismo posėdyje Ž. B. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs Ž. B. skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą sprendžia, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pagrįstai tenkintas Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro teikimas ir pagrįstai Ž. B.taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo kita rūšimi, pagrįstai rėmėsi Viešosios įstaigos komisijos aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais duomenimis nustatyta, jog, priešingai nei teigiama skunde, Ž. B. serga lėtine psichikos liga, Psichikos sveikatos centro teikiamų paslaugų nevykdo, neatvyksta kontrolei skirtu laiku, ignoruoja gydymą, o paskutiniu metu kviestas 2020-10-26 atvyko neblaivus, alkotesterio parodymais jam nustatytas 3,34 promilės girtumas.

10. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė. Iš aukščiau išdėstytų ir apylinkės teismo įvertintų duomenų matyti, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, priverstinis ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Tą patvirtina Viešosios įstaigos teikime nurodytos aplinkybės, kad Psichikos sveikatos centras negali užtikrinti Ž. B. stebėjimo bei gydymo ambulatorinėmis sąlygomis, t. y. negali užtikrinti, kad pacientas vartotų vaistus ir laiku atvyktų į gydymo įstaigą. Todėl aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į visa tai, bei įvertinęs Ž. B. diagnozuotą ligą, jo elgesį ambulatorinio gydymo metu, pritaria apylinkės teismo sprendimui ir sutinka, kad nepakeitus Ž. B.priverčiamosios medicininės priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, gali ženkliai pablogėti Ž. B.sveikatos būklė, taip pat, gali padidėti asmens socialinis pavojingumas, kilti grėsmė tiek paties asmens, tiek kitų aplinkinių asmenų sveikatai ar gyvybei.

11. Papildomai pažymėtina, kad nagrinėjant priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pratęsimo ar keitimo klausimą gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 50 straipsnio 4 dalis, 51 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai vadovaujantis pastarąja teisės norma kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo skyrimo Ž. B.. Kadangi pats Ž. B. ar jo artimieji gynėjo nepasirinko, šiuo atveju gynėju buvo paskirtas advokatas J. B.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokių duomenų, jog advokatas J. B. būtų netinkamai atstovavęs Ž. B. ar buvo pažeista jo teisė į tinkamą gynybą, todėl Ž. B. skundo argumentai, jog advokatas netinkamai atstovauja jo interesus atmetamas kaip nepagrįstas.

12. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti šią nutartį Ž. B. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

atmesti Ž. B. skundą ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.