Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2016-09-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-238-953/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-09-26Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2016-12-12Šiaulių apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2017-11-17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-09-26
Bylos Nr.
1-238-953/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58317-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Martynas Galvičius
Kaltinamasis
G. G.
Nukentėjusysis
D. Š.
Civilinis ieškovas
Šiaulių teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Saulius Staškus, Eugenija Povilaitienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-238-953/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58317-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.10.1.; 1.2.4.5; 2.3.6.4.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 26 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant pR.rorams Jolantai Steponavičiūtei, Gintautui Vileikiui

kaltinamajam G. G.,jo gynėjui advokatui Sauliui Staškui,nukentėjusiajam D. Š.,jo gynėjai advokatei Eugenijai Povilaitienei,ekspertui L. J.,civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" mišinio sudarytoju, deklaruota bei faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. G. 2015-10-20 laikotarpiu nuo 22.28 val. iki 22.30 val., bare "(duomenys neskelbtini)", esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu sužalojo nukentėjusįjį D. Š., o būtent: kojos keliu prispaudė nukentėjusiojo D. Š. galvą prie žemės, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, nes dėl apatinio žandikaulio kairio kampo lūžio sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis G. G. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2015 m. spalio mėnesį darbo dienos vakarą apie 21-22 val. bare „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra miesto centre (duomenys neskelbtini) pastate. Tam bare jis buvo su trim draugais ir žmona: R. P., G., I. ir žmona K. G.. Bare draugai G. ir I. pabuvo apie 20 min. ir išėjo, o jie trise pasiliko, t. y. liko jis, K. G. ir R. P.. Jie užsisakė alaus, sėdėjo, šnekučiavosi ir prie jų priėjo nukentėjusysis D. Š., kuris atsisėdo šalia ir pradėjo „kištis“ į jų pokalbį. Jie paprašė jo „nesikišti“, tačiau D. Š. neklausė ir toliau tai tęsė. Jie daug kartų prašė „nesikišti“ į jų pokalbį, nes jie kalbėjo tarpusavyje. Vėliau D. Š. pradėjo juos įžeidinėti. Pirmiausia jis pradėjo įžeidinėti jį. Jis tylėjo ir kentėjo, bandė žodžiais nuraminti. Po to D. Š. įžeidinėjo juos visus tris. Įžeidinėjimus girdėjo ir barmenė. D. Š. pradėjo labai negražiai įžeidinėti jo žmoną, prasidėjo beveik grasinimai, buvo sakomi necenzūriniai žodžiai. Tuomet jis atsistojo, sugriebė D. Š. už rūbų ir papurtė, tikėdamasis, kad jis nusiramins ir nuo jų atstos. Kai jis jį sugriebė, tai tuomet nukentėjusysis jam griebė už gerklės. Jis patraukė jo ranką ir gavosi šioks toks susistumdymas. Gerklė jam nebuvo sužalota. Prie kolonos nukentėjusiajam jokių veiksmų nedarė, tik buvo jį prispaudęs prie kolonos, t. y. ties pečiais laikė rankas suėmęs už rūbų ir prispaudęs jį nugara į koloną. Vėliau nukentėjusysis vėl pradėjo, rodė vieno piršto gestus, toliau juos įžeidinėjo. Paskui jis lyg nurimo, todėl jis atsisėdo, tačiau po truputį vėl prasidėjo įžeidinėjimai. Tuomet jis priėjo prie asmens antrą kartą ir įvyko analogiškas susistumdymas, jis jį pervertė ant žemės, tačiau jo nemetė, o paguldė ir keliu prispaudė jam ties krūtine, laikė, kad nusiramintų. Prispaudęs asmenį laikė kažkiek sekundžių. Nukentėjusiajam nebuvo suduoti smūgiai, užsimojęs nebuvo. Tuomet barmenė pasakė, kad mestų šį asmenį laukan, kadangi nuo antros valandos jis kelis kartus buvo atėjęs į barą, visą dieną gėrė, šnekėjo nesąmones, nuolat kelia problemas. Jis nukentėjusįjį stumtelėjo link durų ties kaklu arba nugara, nes tuo metu buvo nukentėjusiajam už nugaros, o R. P. padėjo jam jį ištemti į lauką, o laiptais jį net nešė, kadangi jis labai priešinosi, be to, D. Š. buvo ranka apsikabinęs jam kaklą ir sakė neišmesti jo ant žemės. Lauke D. Š. pastatė ant kojų. Jis su nukentėjusiuoju pasiliko lauke, bendravo normaliai, o R. P. atnešė jam kepurę. Po to D. Š. išėjo, o jis su R. P. grįžo į barą. Baras yra rūsyje ir yra laiptai vedantys į lauką, kuriais jie nešė nukentėjusįjį. Taip pat buvo atėjusi barmenė. Įvykio metu jis buvo blaivus, kadangi buvo užsisakęs taurę alaus ir jo išgėręs kelis gurkšnius. Nukentėjusiajam veido jis nelietė, tokio kontakto nebuvo. Pareikšto civilinio ieškinio suma yra labai didelė, jos nepripažįsta. Taip pat už advokato paslaugas yra didelė suma. Jis nepadarė jokių veiksmų, tai negali pasakyti, ar pripažįsta teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Jis įsivaizduoja, kad jei būna lūžęs žandikaulis, tai žmogui būna sunku kalbėti, gal pasikeičia kalbėsena, žmogus būna susiėmęs už žandikaulio, gal jis būna sutinęs. Šiuo atveju nukentėjusiajam nieko tokio nebuvo, nes su juo dar apie 3 min. kalbėjo lauke. D. Š. buvo apgirtęs, labai apsvaigęs, jo akys be emocijų, jis neadekvačiai, keistai ir neprognozuojamai elgėsi. Jis stengėsi išvengti konflikto iki pat paskutinės minutės, bet nukentėjusysis visus įžeidinėjo, kišosi rankas į kišenes ir dėl to gal jam suveikė savisauga. Kol nukentėjusysis juos įžeidinėjo – jis jam nieko nedarė, o tik paprašė nusiraminti, nes nežinojo, ką jis sėdėdamas prie jo žmonos gali padaryti.

Iš 2015-11-17 įtariamojo G. G. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad asmuo nurodė, kad 2015-10-20 apie 21 val. jis su savo žmona K. G. ir draugais G., I., jų pavardžių nežino, nes mažai su jais bendrauja, juos susitiko mieste, bei R. P., atėjo į barą "(duomenys neskelbtini)", kuris yra dramos teatro patalpose. G. ir I. bare buvo trumpai, ne daugiau valandą, po to jie išėjo, jie pasiliko trise, tai jis, jo žmona ir R. P.. Bare buvo jaunuolis, jis į jį atkreipė dėmesį, kadangi jis norėjo užsisakyti alaus, todėl blaškėsi po barą, tuo metu barmenė buvo užsiėmusi, jis lindo prie jos kad jam įpiltų alaus, bet tarp jų ir jo jokio konflikto nebuvo. Ar daugiau bare buvo žmonių pasakyti negali. Jie visi trys sėdėjo prie baro, jaunuolis taip pat sėdėjo prie baro, bet juos skyrė kolona. Tiksliai neprisimena dabar visų aplinkybių, nes tiesiog nekreipė dėmesio, tik prisimena, kad išėjus G. ir I., jaunuolis atėjo ir atsisėdo šalia jų. Iš pradžių jis sėdėjo, po to išgirdęs jų pokalbį pradėjo juoktis, kištis į jų pokalbį, replikuoti. Iš pradžių jie jam gražiuoju bandė aiškinti, kad jis eitų nuo jų toliau ir nesikištų į jų pokalbį. Akivaizdžiai matėsi, kad jaunuolis buvo neblaivus ir galėjo būti pavartojęs kažkokių narkotinių medžiagų, nes jo elgesys buvo neprognozuojamas, kadangi jis kelis metus dirbo apsaugoje, todėl šiek tiek žmones jau pažįsta. Jie buvo blaivūs, nes buvo dar tik nusipirkę po taurę alaus, nes prieš tai jie valgė. Jis paprašė, kad jis eitų šalin, tada jis pradėjo juos įžeidinėti, vadino juos pyderais, tada jau po tokių jo žodžių, jis atsistojo, suėmė jaunuolį už rūbų, krūtinės srityje ir supurtė, tada jis jam bandė sugriebti už kaklo, tada jis jį suėmęs už rūbų parvertė ant žemės, jisai bandė ištrūkti, čiupti jam už gerklės, tada jis jam keliu prispaudė krūtinę, kadangi jis muistėsi, bandė jam suimti už gerklės, jis rankos mostu jam nulenkė ranką ir ją prispaudė prie žemės. Tada barmenė pasakė, kad ,,meskit jūs jį lauk, nes blaškosi visa diena čia“. Lyg tai jam padėjo R. P., tiksliai kaip buvo neprisimena, tik prisimena, kad jaunuolį išstūmė iš baro, tiksliau link išėjimo, nes kavinė yra rūsyje, todėl į viršų dar yra laiptai. Po to kaip tiksliai neprisimena buvo, bet jaunuolis grįžo ir vėl atsistojo į jų tarpą, vėl pradėjo įžeidinėti, keiktis, rodyti nepadorius gestus, išpylė ant baro savo alų. Vėl jaunuolis kažką pasakė įžeidžiančio jo žmonai, parodė įžeidžiantį gestą, tada jis atsistojo, ranka jaunuoliui suėmė už rūbų, krūtinės srityje, ir prispaudė jį prie kolonos, prispaudęs jaunuoliui liepė baigti įžeidinėti, eit lauk, kadangi nenorėjo turėti problemų. Kadangi jaunuolis į jų prašymus nereagavo, tada vėl jie abu su R. jaunuolį suėmę už rūbų nustūmė link išėjimo. Kadangi jaunuolis nenorėjo išeiti, tada jie jį suėmė vienas už kojų, kitas už pažastų, tiksliai kuris kaip neprisimena, ir laiptais užnešė į viršų, dar nešant jaunuolis prašė kad jo neišmestų iš rankų, lauke jie jį pastatė ant kojų. Dar R. P. nuėjęs į barą išnešė vaikino kepurę. Jaunuolis daugiau į barą negrįžo. Jis jaunuolio nemušė, tikslo jį sumušti ar sužaloti tikrai nebuvo, galėjo kai stumdėsi suduoti jam į žandikaulį netyčia, bet to tikrai neprisimena, lauke jaunuolis dar su juo kalbėjo, nesimatė ir nesijautė kad jam būtų lūžęs žandikaulis. Daugiau nieko paaiškinti negali, galėjo duodamas parodymus kažką ir sumaišyti, nes praėjo daug laiko, viskas vyko labai greitai, todėl gal kažkokių aplinkybių neprisimena. Jei jis jaunuolį sužalojo, bet tai tikrai buvo netyčia, nes tikrai jo tyčia nemušė, nes nenorėjo jokių problemų, ir taip ilgai kentė jaunuolio išsišokimus, įžeidinėjimus. (1 t., b.l. 131-133)

Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad tikslios datos neprisimena, tačiau įvykis įvyko pernai gal spalio mėnesį bare „(duomenys neskelbtini)“ apie 22.30 val. Į barą atėjo vienas po 17 val. Tą vakarą bare išgėrė apie 3-4 bokalus alaus, o iki atėjimo alkoholio nevartojo. Paskambinus tėčiui išėjo iš baro, dar nuėjo pavalgyti, į kazino, kur alkoholio nevartojo. Išėjęs stabtelėjo stotelėje pažiūrėti, kada važiuoja autobusas, ir pamatęs, kad jis atvažiuos tik gal po maždaug 25 min., nusprendė grįžti į barą. Bare buvo žmonių, tai atsisėdo už kolonos ir į ausis įsidėjo ausines paklausyti ausinuko. Gurkšnojo alų arba vandenį ir atsisukęs pamatė, kad kažkoks žmogus nori su juo pasikalbėti. Jis nusiėmė ausinuką ir paklausė, ar jis jam kažką nori pasakyti. Asmuo atsakė, jog su juo niekas nešneka. Tuomet jis pasakė: „atsiprašau, ponas, nenorėjo kištis į jūsų pokalbį“, tačiau asmuo jam pasakė: „snargliau, nevartyk akis“. Tam asmeniui jis pasakė, kad eitų velniop ir parodė nepadorų gestą. Kaltinamasis pabaigė išgerti alų ir pradėjo eiti link jo. Su juo įvyko susistumdymas ir kaltinamasis jį nuvertė. Taip pat jis buvo priremtas prie kolonos ir buvo suduoti smūgiai, kurių skaičiaus negali nurodyti. Asmuo viena ranka laikė jam kaklą, o kita – smūgiavo į žandą. Tuomet jis dar kartą buvo pargriautas ant žemės, tačiau ar tai įvyko prieš smūgius, ar po smūgių – neprisimena. Visą tai vyko prie kolonos. Kadangi jis sėdėjo už kolonos, tai asmuo prie jo priėjo. Po to jį išsitempė į lauką, o jis nenorėjo išeiti, todėl priešinosi. Lauke asmenys užsirūkė, o jis grįžo į barą ir paprašė, kad jam įpiltų atsigerti. Tada grįžo asmenys, o barmenė jam pasakė eiti namo, tai jie dviese jį vėl bandė ištempti. Tarp jo ir kaltinamojo buvo susistumdymas, kaltinamasis pradėjo jį versti ir jis nukrito. Kai jis nukrito, kaltinamasis buvo šalia jo. Nukritus jam keliu buvo prispaustas veidas, o paskui jį paėmė už rankų ir kojų ir nunešė į lauką. Jis prašė jo nemesti, tai jie jį padėjo ant žemės. Nešant smūgiai jam suduoti nebuvo. Koridoriuje prie laiptų buvo vieną kartą, kur buvo nutemptas. Ten jį paguldė ant žemės ir keliu prispaudė jam žandą, paskui vienas asmuo paėmė už rankų, kitas – už kojų ir jį išnešė į lauką. Koridoriuke kaltinamasis jį nusitempė. Paskui atėjo jo draugas padėti jį išnešti. Koridoriuke viskas truko apie 1 min. Kaltinamasis paprašė draugo padėti jį išnešti, nes tas draugas tuo metu buvo prie baro. Kai jis buvo stumiamas į koridoriuką, jam dar buvo laužiama ranka, buvo parverstas ant žemės, koridoriuke keliu jam spaudė veidą prie žemės, o po to buvo išneštas į lauką. Koridoriuke smūgių jam suduota nebuvo. Kaltinamojo draugas buvo paėmęs jį už rankų, kai jį nešė į lauką, o daugiau jokių veiksmų jis neatliko. Įvykio metu buvo neblaivus, tačiau prisimena visas įvykio aplinkybes. Po įvykio grįžo namo, tačiau norėjo atgal grįžti į barą, nes jautė žandikaulio skausmą, todėl išėjo į lauką, sustabdė taksi automobilį ir skubėjo į barą. Tuomet paskambino mamai, pasakė, kaip viskas buvo, tai ji jam patarė kreiptis į policiją bei medikus. Grįžęs į barą pamatė, kad jame nieko nėra, tuomet kreipėsi pagalbos. Skausmą pajuto po pirmojo sumušimo, kai stovėjo prie kolonos. Jis nežino, kodėl pajautęs skausmą nevyko pas medikus iš karto, o grįžo namo. Daugiau tą vakarą nebuvo patekęs į jokį kitą įvykį. Tą vakarą buvo apžiūrėtas medikų. Medikai turėjo klausti apie įvykį, tačiau jis buvo tuo metu neblaivus, tai nieko daug negalėjo pasakyti. Įvykio aplinkybes jis geriau prisimena dabar nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Byloje skaitė, kad buvo suduoti smūgiai, todėl dabar apie juos ir sako, ko nesakė ikiteisminio tyrimo metu. Jo parodymai yra sąlygoti baudžiamosios bylos medžiagos. Jis nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių duomenų apie smūgių sudavimą, nes jam buvo suduoti smūgiai į veidą prie kolonos. Nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ jis gyvena gana toli, t. y. apie 3,7 km atstumu. Namo iš baro grįžo autobusu. Į (duomenys neskelbtini) gatvę atėjo pėsčiomis, iki tos gatvės nuo jo namų reikia eiti apie 10-15 min. Iš namų išėjo po 23 val. Iš pradžių jis užėjo į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini) alėjoje, tačiau jam pasakė, jog turi vykti į Purienų gatvę, todėl sulaukęs mamos ir jie išvažiavo į ligoninę, o iš jos vyko į policijos komisariatą, esantį Purienų gatvėje. Įvykio metu jis neįžeidinėjo moters ir prie žmonių nesikabinėjo. Barmenė, kai anksčiau buvo užėjęs į barą, jam nedavė jokių pastabų dėl jo elgesio. Kaltinamasis bandė su juo susisiekti, kalbėjo su jo mama. Buvo kalba apie taikymąsi, tačiau nebuvo prieita prie sprendimo. Jis palaiko civilinį ieškinį. Jis buvo operuotas dėl to sužalojimo, ligoninėje buvo peršviestas žandikaulis, už tai mokėjo pinigus ir ne vieną kartą, buvo išrašyti vaistai. Į ligoninę iš poliklinikos jie važiavo taksi automobiliu. Dėl sulaužyto žandikaulio negalėjo valgyti normalaus maisto, todėl gėrė skysčius. Kietas maistas jam buvo smulkinamas. Žandikauliui įtvaro nebuvo, tik po chirurgo procedūros žandikaulis buvo surištas metalu, surišimą porą kartų reikėjo koreguoti. Dėl įvykio turėjo stiprių ir sunkių išgyvenimų, nes virš trijų savaičių sėdėjo namuose, per šiaudelį maitinosi. Taip pat šis sužalojimas jam skaudėjo. Tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) valstybinėje kolegijoje, tačiau dabar nebesimoko, nedirba. Jis prašo priteisti 3000 eurų neturtinės žalos, šios sumos nemažins. Ieškinyje nurodė 16 eurų išlaidas už kelionę, tai čia turbūt tiek kainavo kelionė taksi. Tiksliai civilinio ieškinio turinio neprisimena, tačiau palaiko jį visa apimtimi, jis surašytas iš jo žodžių. Vaizdo įraše atpažįsta save, šalia jo sėdi K. G., už jos G. G. ir R. P.. Vidurinio piršto gestą rodė G. G., nes su juo buvo žodinis konfliktas. Jam atrodo, prie kolonos buvo suduoti smūgiai į veidą, tačiau nėra tuo įsitikinęs. Tiesioginio smūgio į veidą įraše nesimato. Žandikaulis lūžo bare „(duomenys neskelbtini)“, tačiau negali nurodyti tikslios vietos, kadangi buvo ne vienas smurto protrūkis, tai nepajuto, kada tiksliai galėjo lūžti žandikaulis. Kamerų koridoriuje nebuvo. Koridoriuje jis buvo nuverstas ant žemės ir keliu jo veidas buvo prispaustas prie žemės. Tai vyko prieš jį išnešant iš baro. To vaizdo medžiagoje nėra. Smūgių toje vietoje prieš jį išnešant nebuvo suduota, o buvo tik keliu veidas prispaustas prie žemės.

Iš 2015-10-21 nukentėjusiojo D. Š. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad asmuo parodė, kad 2015-10-20 apie 22 val. 20 min. jis nuėjo į barą ,,(duomenys neskelbtini)", kuris yra (duomenys neskelbtini) dramos teatro patalpose. Bare jis gėrė alų. Prie baro buvo du vyrai ir moteris. Tarp jo ir vyriškių kilo žodinis kont1iktas, bet, dėl ko jis kilo, jis paaiškinti negali. Prisimena, kad šie vyrai jam kažką pasakė, o jis jiems atsakė, kad šie atstotų nuo jo. Vienas vyras jam pasakė: "ar girdi, snargliau, ar nesi gavęs į galvą?" Jis šiam parodė nepadorų gestą ir liepė eiti velniop. Tada antrasis vyras priėjo prie jo, sugriebė už striukės apykaklės ir ėmė tempti iš baro link išėjimo. Jis priešinosi, bandė šį atstumti nuo savęs. Tada prie jo priėjo pirmasis vyras, kuris bandė jį sugriebti už apykaklės, o antrasis bandė sugriebti už kojų. Jis stengėsi apsiginti, stumdamas šiuos šalin, tačiau šie, sugriebę jį už rankų ir kojų, išmetė lauk iš baro į gatvę. Jis tik prisimena, kad ėjo namo, iš kur pasiėmė pinigų ir vėl ėjo į miestą. (duomenys neskelbtini) gatvėje jis susistabdė taksi automobilį ir nuvyko prie SEB banko, esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuėjęs iki to paties baro, rado jį uždarytą. Tada jam paskambino mama, kuri paklausė, kur jis yra. Jis jai papasakojo apie įvykį bare. Mama jam patarė kreiptis į policiją, Jis nuėjo į policiją, esančią (duomenys neskelbtini) alėjoje, kur jam patarė kreiptis į Purienų gatvės policijos komisariatą. Prie policijos komisariato, esančios (duomenys neskelbtini) alėjoje, atvyko jo mama ir nuvežė jį į ligoninę. Jis buvo apžiūrėtas gydytojų. Jam buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas bei žandikaulio lūžimas. Jis mano, kad jam žandikaulis buvo sulaužytas konfliktuojant bare ,,(duomenys neskelbtini)". Kuris iš vyriškių jį galėjo sužaloti negali nurodyti, nes nepamena. ( 1 t., b. l. 18-20).

Liudytojas R. P. parodė, kad įvykis įvyko 2015 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje bare „(duomenys neskelbtini)“ apie 21-22 val. Tuo metu jis bare buvo su G. G. ir jo žmona K. G.. Be jų bare dar buvo barmenė ir nukentėjusysis. Bare jie sėdėjo tik įėjus prie baro pirmose vietose, o nukentėjusįjį eidamas į tualetą matė sėdintį už kolonos kitoje pusėje. Prieš tai su jais kartu dar buvo pora draugų, tačiau jie išvyko anksčiau nei jie. Jie visi sėdėjo prie baro, bendravo, o nukentėjusysis įsibrovė tarp jų į vidurį pirkti alaus, nors vietos buvo daug. Jie nieko nesakė, nes jis buvo išgėręs. Nukentėjusysis nusipirko alaus, kažką leptelėjo, bet jie į tai nekreipė dėmesio. Jis nuėjo atsisėsti į savo vietą už kolonos. Tuomet jų du draugai išėjo. Po kurio laiko vėl atėjo nukentėjusysis lyg su jais bendrauti, bet jie pasakė, jog nori ramiai pabūti ir pasikalbėti tarpusavyje. Nukentėjusysis prie baro stovėjo ir pradėjo konfliktuoti. Iš pradžių jis pradėjo prasivardžiuoti, tai prašė eiti į savo vietą ir ten gerti alų, tačiau jis pradėjo jį ir G. G. vadinti įvairiais keiksmažodžiais, o paskui jam „užkliuvo“ ir G. G. žmona. Kai nukentėjusysis įžeidė G. G. žmoną, pradėjo ją pravardžiuoti, tuomet G. G. čiupo jį už skvernų prie gerklės, prispaudė prie kolonos ir jam pasakė, kad išeitų laukan. Be to, ir pati barmenė paprašė, kad jie nukentėjusįjį išlydėtų iš baro, kadangi jis buvo girtas. Kai nukentėjusysis buvo prispaustas prie kolonos, jam nebuvo suduoti smūgiai. Per visą konfliktą nukentėjusiajam nebuvo suduoti smūgiai. Po prispaudimo nukentėjusįjį prie kolonos, jis ir toliau nenurimo ir prasivardžiavo. Tuomet G. G. pervertė nukentėjusįjį ant žemės prie kolonos, jis pripuolė laikyti jo ranką, kadangi nukentėjusysis buvo girtas, atrodė nestabilus, todėl nežinia, kas galėjo būti. Jis suėmė nukentėjusįjį už rankų, barmenė paprašė jį išvesti, tai jie jį išstūmė prie išėjimo iš baro. Pervertęs nukentėjusįjį ant žemės G. G. jį laikė prispaudęs rankomis ir gal ir keliu buvo prirėmęs nukentėjusiojo šoną. Nuo žemės jie patys pakėlė nukentėjusįjį ir barmenės prašymu išstūmė į koridorių, manydami, jog jis išeis iš baro. Išstūmę nukentėjusįjį jis su G. G. grįžo į savo vietas prie baro. Nukentėjusysis buvo koridoriuje, tačiau vėl sugrįžo į barą ir vėl įžeidinėjo juos ir G. G. žmoną, elgėsi agresyviai. Tuomet jie vėl jį išstūmė į koridorių ir, kadangi jis muistėsi, tai sučiupo ir išnešė laiptais į viršų laukan. Be to, jis grąžino nukentėjusiajam kepurę, kurią jis buvo pametęs. Nukentėjusiajam smūgiai nebuvo suduoti, t. y. per visą konfliktą nebuvo suduotas nei vienas smūgis. Nukentėjusįjį nešė į lauką, nes jis elgėsi labai agresyviai, nepagarbiai su jais, G. G. žmona ir barmene, nes buvo išpylęs bokalą. Jie tuo metu buvo blaivūs. Nukentėjusiojo kūne sužalojimų nesimatė, su juo pokalbio nebuvo, fizinių trukdžių jo šnekoje nebuvo, jis labai puikiai šnekėjo, daug keikėsi ir parsivardžiavo. Jis nematė, kad G. G. būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam, nes jis jam jų ir nesudavė. Kiek prisimena, jis visą laiką stebėjo G. G. ir nukentėjusiojo veiksmus – jie nebuvo likę vieni, nebent kelioms sekundėms buvo pasisukęs nuo jų šonu. Koridoriuje jis buvo kartu su G. G., jis ten atėjo pats, o ne jam jį pakvietus. Į koridorių ėjo G. G. iš paskos ir ten ateiti gal vėlavo kokią sekundę ar dvi. Nešant nukentėjusįjį jis juokavo, kad jo neišmestų iš rankų, o jis pasakė, kad neišmes. Jis suprato, kad tai jam atrodo kaip pokštas. Kai pirmą kartą nukentėjusįjį išstūmė iš salės, tai jį stūmė arba jis, arba G. G. – to neprisimena. Po stūmimo nukentėjusysis, atrodo, nebuvo nugriuvęs. Gal kai nukentėjusysis buvo parverstas ir norėjo stotis ir vėl priešintis, tai gal jį ir sugriebė. Iš pradžių jie jam neleido atsistoti, kad nesužalotų tiek jų, tiek kitų asmenų, tačiau neprisimena to, kad nukentėjusiajam norint stotis, jie jį atgal stumtų ir jis vėl kristų. Po nukentėjusiojo išnešimo į lauką, jis į barą negrįžo. Lauke jis atsistojęs prie durų palaikė ranką, kad negrįžtų nukentėjusysis. Jis lauke pastovėjo, nes norėjo įsitikinti, kad nukentėjusysis negrįš į barą. Jis pastovėjo lauke, gal norėjo grįžti į barą, tačiau jis pastovėjo prie durų, palaikė rankeną, tai jis po kurio laiko nuėjo, o jie nusileido į barą. Gali būti, kad buvo paėmęs nukentėjusįjį už rankos ir tempė iš baro laukan. Kai nukentėjusįjį jie išprašė lauk, jie bare dar pabuvo apie valandą ar pusantros ir per tą laiką į barą nukentėjusysis sugrįžęs nebuvo.

Iš 2016-01-11 liudytojo R. P. apklausos protokolo matyti, kad asmuo parodė, kad 2015-10-20 apie 21 val. jis su draugais G., I., kurių pavardžių nežino, G. G. ir šio žmona K. atėjo į barą ,,(duomenys neskelbtini)“. G. su I., pabuvę apie 20 min., išėjo. Jie visi trys sėdėjo prie baro, prie kurio taip pat sėdėjo jaunuolis. Tas jaunuolis priėjo prie jų bei ėmė kištis į jų pokalbį. Kadangi akivaizdžiai matėsi, jog jaunuolis yra neblaivus, jie nekreipė į šį dėmesio. Jaunuolis ėmė juos įžeidinėti bei vartoti necenzūrinius žodžius. Jis pasakė tam jaunuoliui, kad šis liautųsi juos įžeidinėjęs ir nesikištų į svetimą pokalbį. Kadangi jaunuolis neklausė ir toliau juos įžeidinėjo, tai G. atsistojo ir, suėmęs tą jaunuolį už rūbų krūtinės srityje, parvertė šį ant žemės. Jie jaunuolį pakėlė nuo žemės ir nustūmė link durų, sakydami, kad šis eitų lauk iš kavinės. Jaunuolis išėjo, bet po 2 minučių grįžo ir toliau įžeidinėjo juos bei rodė nepadorius gestus. G. G. jaunuolį suėmė už kaklo, prispaudė prie kolonos ir liepė šiam išeiti. Jaunuolis toliau keikėsi. Tada jis su G., suėmę jaunuolį už rūbų, nustūmė šį link durų, išstūmė į koridorių, kur G. paėmė tą jaunuolį už kojų, o jis už pažastų ir laiptais išnešė į viršų, o paskui lauke pastatė ant kojų ir grįžo su G. į barą. Jaunuolis daugiau į barą negrįžo. Jis nematė, kad G. G. būtų tam jaunuoliui sudavęs, ( 1 t., b. l. 40-41 ).

Liudytoja K. G. parodė, kad įvykis įvyko pernai spalio mėnesį bare „(duomenys neskelbtini)“ vakare. Iki konflikto bare buvo I. ir G., kurie išėjo anksčiau nei jie, o konflikto metu liko tik jis, G. G. ir R. P.. Taip pat bare buvo barmenė ir keli žmonės, taip pat buvo ir nukentėjusysis. Jis buvo jai iš dešinės. Draugams I. ir G. išėjus iš baro, nukentėjusysis atsisėdo šalia jos ir pradėjo „lįsti“ į jos, jos vyro ir R. P. pokalbį. Dėl kišimosi į jų pokalbį kilo konfliktas, vaikinai prašė jo nesikišti, tuomet nukentėjusysis juos pradėjo įžeidinėti, rodyti gestus. Nukentėjusysis kuo toliau, tuo agresyviau elgėsi. Nors vaikinai jo prašė nusiraminti, tačiau jis to nepadarė, todėl gavosi dar didesnis konfliktas. Kai buvo įžeidinėjimai, tai jos vyras nukentėjusįjį papurtė, t. y. jos vyras apėjo ją, priėjo prie nukentėjusiojo ir jį papurtė paėmęs jam už pečių. Purtymas buvo dviem rankomis ir tai nebuvo daugkartinis veiksmas – tiesiog vyras nukentėjusįjį supurtė. Vyrui pasirodė, kad nukentėjusysis nori kažką išsitraukti iš kišenių, todėl jį paguldė ant žemės ir prispaudė nukentėjusiojo pilvą keliu. Tikrai nebuvo keliu prispaustas veidas. Paguldęs nukentėjusįjį vyras palaikė, o po to jie atsisėdo į savo vietas, tačiau nukentėjusysis nesiliovė toliau juos įžeidinėti. Tuomet vaikinai vėl atsistojo ir nukentėjusįjį išmetė iš baro. Po to, kai nukentėjusysis buvo pargriautas ant žemės, jis atsistojo ir grįžo į savo vietą prie baro jai iš dešinės. Jei nukentėjusysis prieš grįžtant į savo vietą buvo pasišalinęs iš baro, tai labai trumpam, tačiau ji to nepajuto, jai pasirodė, kad jis prie baro grįžo iš karto. Nukentėjusiajam grįžus prie baro, jis vėl pradėjo juos įžeidinėti, rodyti gestus. Be to, kažkuriuo momentu jis numetė savo bokalą ant baro, o vyras į tai jam pasakė, kad jei jis negerbia jų, tai gerbtų barmenę, tačiau įžeidinėjimai toliau tęsėsi. Tuomet G. G., padedant R. P., nukentėjusįjį išmetė iš baro. Paties nukentėjusiojo išmetimo ji nematė, kadangi viskas vyko aukščiau, o ji sėdėjo žemiau prie baro. Akivaizdaus nukentėjusiojo stūmimo ar išstūmimo iš baro nematė, kadangi buvo nukentėjusiojo paėmimas už rankų ir minimalus stumtelėjimas link išėjimo. Link išėjimo nukentėjusįjį stumtelėjo G. G.. Ji tuo metu buvo prie baro, priešais ją buvo barmenė, o R. P. buvo su G. G.. Po įvykio vyras jai pasakojo, jog nukentėjusįjį paėmė už rankų ir kojų ir kartu su R. P. išnešė. Po įvykio bare jie buvo iki baro darbo laiko pabaigos, t. y. dar buvo valandą ar pusantros, tačiau per tą laiką nukentėjusysis grįžęs į barą nebuvo. G. G. sakė, jog jam pasirodė, kad nukentėjusysis nori kažką išsitraukti iš kišenės, todėl jį parvertė. Po įvykio jos vyras bendravo su nukentėjusiojo mama. Vyrui ir nukentėjusiojo mamai nepavyko susitarti, kadangi tai ko norėjo nukentėjusysis, jiems atrodė neteisinga ir nerealu, t. y. ta suma, kurios norėjo nukentėjusysis, jiems atrodė, kad yra neatitinkanti tikrovės ir situacijos. Nesutarimas buvo dėl pinigų, nes vyras ir ji nejaučia, kad vyras būtų kaltas ir kad kažką padarė. Jie nesuprata, už ką reiktų atlyginti moralinę žalą, jei jie kentėjo nukentėjusįjį, jie buvo jo įžeidinėjami. Jei nebūtų reikalaujama atlyginti moralinę žalą, tai gal ir būtų buvęs koks nors kompromisas. Nukentėjusysis buvo labai girtas, neprognozuojamas, tai neaišku, kuo galėjo viskas baigtis. Nukentėjusysis jų atžvilgiu fizinių veiksmų nevartojo. Jis buvo girtas, elgėsi neadekvačiai, o tokie žmonės yra neprognozuojami, be to, jis elgėsi agresyviai, juos įžeidinėjo. Policijos jie nekvietė gal dėl to, kad nebuvo muštynių ir kažko baisaus. Be to, su tokia situacija jie niekada nebuvo susidūrę, tai kitą kartą gal žinos, kad reikia kviest policiją. Vyras supyko dėl įžeidinėjimų. Su nukentėjusiuoju iki įvykio jie nebuvo pažįstami.

Iš 2015-12-14 liudytojos K. G. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad asmuo parodė, kad 2015-10-20 apie 20-21 val. ji su vyru G. G., R. P., I. ir G., kurių pavardžių ji nežino, nuėjo į barą "(duomenys neskelbtini)", esantį dramos teatro patalpose. G. su I. pabuvo neilgai ir išėjo, o jie liko trise. Prie jų stalo atėjo jaunuolis, kuris atsinešė savo alų ir prisėdo šalia. Jaunuolis ėmė kištis į jų pokalbį. Kažkuris iš vyrų paprašė jo sėdėti ramiai ir nesikišti į jų pokalbį. Sudrausmintas jaunuolis ėmė vartoti necenzūrinius žodžius, ėmė sakyti kažkokius komentarus jų atžvilgiu. Kadangi jaunuolis ėmė įžeidinėti, tai jos vyras paėmė jaunuolį už rūbų ir parvertė ant žemės bei, prispaudęs prie žemės, ramino. Visa tai vyko jai už nugaros, todėl ji visko gerai nematė. G. ir R. vėl atsisėdo prie baro. Jaunuolis vėl priėjo prie baro, išpylė alų ėmė G. ir R. vadinti "pyderais", vartojo necenzūrinius žodžius bei rodė nepadorius gestus. Vyrai prašė jo ramintis. Vaikinas nenurimo, o ėmė įžeidinėti ir ją. R. su G. išstūmė tą jaunuolį pro duris iš baro ir išėjo patys. Kas vyko toliau, ji nematė. G. ir R. vėl grižo į barą, o po kurio laiko jie išėjo namo. Kad G. ir R. būtų jaunuolį mušę, ji nematė. Jaunuolis buvo gerokai išgėręs. ( 1 t., b. l. 37-38 ).

Liudytoja L. Š. parodė, kad įvykis įvyko 2015 m. rudenį gal spalio mėnesį. Prieš 22 val. ji ruošėsi eiti miegoti, o sūnaus D. Š. dar nebuvo namuose. Ji jam paskambino paklausti, kur jis yra, tai jai pasakė, jog yra miesto centre ir tuoj grįš. Ji nuėjo miegoti ir nebuvo visai užmigusi, kai pajuto, jog grįžo sūnus. Girdėjo, kad jis nuėjo į savo kambarį, kažką pasiėmė ir laiptais nubėgo į apačią. Ji nuėjo į jo kambarį, atidarė stalčių ir pamatė, kad iš 40 eurų yra likę tik 20 eurų. Ji puolė skambinti sūnui, klausė, kas atsitiko, tai jis pasakė, jog jis važiuoja į barą „(duomenys neskelbtini)“, kur prieš tai jam ten būnant jį sumušė. Sakė, kad jam reikia pasiskambinti į policiją, kad jį sumušė ir sulaužė žandikaulį. Ji jam sakė, kad nevažiuotų į barą, o iš karto skambintų į policiją. Sūnus pasakė, kad jam reikia bare pažiūrėti, ar yra filmavimo kameros. Ji pasakė sūnui, kad jos palauktų, nes ji atvažiuos ir jį nuveš į ligoninę, tačiau pasakė, kad nereikia, nes susistabdė taksi automobilį. Tuomet jis padėjo telefono ragelį, tačiau labai greitai jis jai paskambino vėl. Sūnus pasakė, kad baras „(duomenys neskelbtini)“ yra uždarytas, sakė, kad eina link policijos, tai ji pasakė, jog atvažiuoja ten. Kai ji atvažiavo prie policijos, tai sūnus ten jau stovėjo. Jie pasiskambino ir jiems išaiškino, jog ne prie to komisariato laukia ir kad jiems reikia važiuoti į Purienų gatvę. Tačiau ji sūnų pirmiausia nuvežė į ligoninę. Ligoninėje sūnų apžiūrėjo gydytojai, švietė žandikaulį. Sūnus buvo „sustresavęs“, pasimetęs, sakė, jog jį apstojo asmenys, jį mušė, kojomis suspaudė žandikaulį. Taip jis jai pasakojo ligoninėje, kai laukė eilėje. Sakė, kad kažkokie du vyrai jį norėjo išmesti iš baro, iš pradžių bandė laikytis, bet paskui gavo smūgių ir išvažiavo namo. Sūnus sakė, kad smūgiai buvo suduoti į žandikaulį pačiame bare „(duomenys neskelbtini)“. Pasakojo, jog pabaigoje jam buvo labai blogai, nes koja prispaudė žandikaulį. Sakė, kad jis buvo pargriautas kelis kartus. Sūnus nurodė, jog tikriausiai vienas iš tų asmenų buvo baro darbuotojas, jį buvo išsinešę ar išstūmę į koridoriuką, kur nėra kamerų, ir dar ten buvo pargriovę. Ten jam suskaudo žandikaulį, nes keliu ar koja prispaudė žandą. Sūnus buvo neblaivus, apie įvykį pasakojo padrikai. Sakė, kad jį asmenys „užkabino“, parvertė ant žemės, stumdė, tačiau jam orumas neleido išeiti iš baro. Sūnus sakė, kad bare jam smūgiavo į žandą ir jis pajuto skausmą. Nurodė, kad jam buvo smūgiuota ir koja jam buvo prispaustas žandikaulis. Smūgiai į veidą buvo suduoti bare, o koridoriuje jis buvo pargriautas ir prispaustas koja. Jis klausė sūnaus, kodėl iš karto nesikreipė į policiją ir į medikus, o grįžo namo, tai jis jai atsakė, kad jam iš pradžių buvo stresas, jis nesusivokė, o važiuojant namo pajautė skaudantį žandikaulį, todėl sugalvojo važiuoti atgal į barą pasižiūrėti, ar ten yra kameros. Iš pokalbio telefonu su sūnumi nejautė, jog jis neblaivus, tačiau pasirodė keistas, lyg pasimetęs. Jis nekalbėjo neįprastai, tačiau apie įvykį pasakojo padrikai. Kai sutiko sūnų, tai jam matėsi nubrozdinta kakta ir ranka. Jis sakė, kad jaučia žandikaulio skausmą ir jam sunku kalbėti, tačiau veide jokių pokyčių nematė. Po įvykio su kaltinamuoju buvo susitikusi, nes jis pats to norėjo, t. y. jis norėjo susitikti su sūnumi D. Š., tačiau sūnui jau buvo „sukabintas“ žandikaulis, negalėjo kalbėti, todėl su kaltinamuoju bendravo ji. Kaltinamasis aiškino, kad bare buvo konfliktas su jos sūnumi, tačiau jo nesumušė. Kaltinamasis nurodė, kad jis su draugu sūnų paėmė už kojų ir rankų ir jį išnešė iš baro. Dėl sulaužyto žandikaulio sūnus negalėjo kalbėti, o reikėjo atsiskaitinėti kolegijoje, laikyti įskaitas, negalėjo valgyti. Dėl įvykio jis buvo užsidaręs namuose. Žalą sudaro tai, kad sūnus negalėjo valgyti, pirko vaikiškas tyreles, tačiau ir jas ne visas galėjo praryti. Paskui jie pirko trintuvą ir sūnus virdavosi trintas daržovių sriubas. Sūnus gerdavo sultis, valgydavo kai kurias vaikiškas košeles. Be to, sūnus 2-3 kartus važiavo pas chirurgą suveržti kabes, kuriomis jam buvo sukabintas žandikaulis. Prieš operaciją dar kartą sūnui buvo šviestas žandikaulis, tai buvo mokama. Išleidžiant sūnų iš ligoninės, jam buvo išrašyti antibiotikai. Iš ligoninės sūnus buvo siunčiamas į polikliniką, tai pirmą kartą ten važiavo jos automobiliu, o kai vėliau jam reikėjo važiuoti pas chirurgą, tai važiavo kelis kartus taksi automobiliu. Čekyje yra nurodytas kietas sūris, tai jį jie pirkdavo, kad sūnus tarkuoto įsidėtų į sriubą ir būtų sočiau. Į neturtinę žalą įeina tai, kad kitą dieną po įvykio sūnus turėjo vykti į Klaipėdą, nes buvo telefonu susitaręs dėl naujo darbo, tačiau dėl įvykio ten nebenuvažiavo. Ten jau buvo išnuomotas ir butas. Be to, tuo metu kolegijoje sūnui vyko atsiskaitymai, todėl jis vėlavo atsiskaityti, atsirado skolos su apmokėjimais. Namuose jis buvo prislėgtas. Sūnui kabės buvo sudėtos apie mėnesį laiko, per tą laiką jis buvo namuose ir tik vieną kartą su broliu važiavo žiūrėti krepšinio rungtynių. Jam skaudėjo žandikaulį.

Iš 2015-10-21 liudytojos L. Š. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad asmuo parodė, kad 2015-10-20 apie 21 val. 50 min. ji paskambino sūnui D. Š., kuris pasakė, kad yra miesto centre, o namo grįš autobusu, nes yra autobusas 22 val. 15 min. Apie 23 val. ji girdėjo, kad sūnus grįžo namo, bet po kurio laiko vėl išėjo. Ji nuėjo į sūnaus kambarį ir pastebėjo, kad nebėra 20 eurų. Ji paskambino sūnui ir paklausė, kur jis yra, o šis pasakė, kad eina pasipildyti sąskaitą, nes reikia paskambinti į policiją, nes bare ,,(duomenys neskelbtini)" jis buvo sumuštas, skauda žandikaulį. Ji pasakė, kad šis grįžtų namo, nes ji pati jį nuveš į policiją ir ligoninę, tačiau sūnus atsakė, kad jau sustabdė taksi automobilį. Po 5 minučių jai vėl paskambino sūnus ir pasakė, kad baras jau uždarytas. Ji jam liepė nueiti į policiją ir ligoninę. Ji pasakė, kad pati važiuoja į miestą. Ji liepė sūnui laukti jos prie policijos komisariato, esančio (duomenys neskelbtini) alėjoje. Sūnus jos laukė sutartoje vietoje. Jie kartu nuvyko į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur sūnui buvo nustatytas žandikaulio lūžimas. ( 1 t., b. l. 30-31 ).

Liudytoja L. T. parodė, kad ji dirba bare „(duomenys neskelbtini)“ barmene. Įvykis įvyko pernai apie 22 val. Baras paprastai dirba iki 24 val., tačiau kartais jį uždaro anksčiau. Įvykio dieną po dienos pietų apie 16 val. į barą atėjo nukentėjusysis, išgėrė porą alaus ir išėjo. Į barą atėjo G. G. su draugais ir taip pat pasirodė ir nukentėjusysis, išgėrė dar vieną alaus. Be to, nukentėjusysis įsiterpė į tarpą tarp G. G. draugų ir bandė nusipirkti alaus, nors baras kitoje pusėje buvo visiškai tuščias. Barą skiria kolona. G. G. kai kurie draugai išėjo, tai jie liko trise: G. G., jo žmona ir R.. Nukentėjusysis tuo metu sėdėjo kitoje baro pusėje už kolonos, tačiau atėjo prie jų. Be to, prieš tai nukentėjusysis svarstė, ar jam važiuoti namo paskutiniu autobusu, ar dar pasilikti bare, tai ji jam sakė, kad važiuotų autobusu, kadangi yra vėlu. Nukentėjusysis išėjo, tačiau po kelių minučių grįžo ir nuėjo už kolonos. Ji jam buvo įpylusi į vienkartinį bokalą alaus išsinešimui. Grįžęs nukentėjusysis sėdėjo vienas, o paskui prisėdo prie G. G. kompanijos iš jo žmonos pusės. Ji bendravo su G. G. kompanija, kai į pokalbį įsiterpė nukentėjusysis, pradėjo garsiai juoktis, negražiais žodžiais vadino klientus. Iš pradžių jo žodžiai buvo išsakyti bendrai visiems. G. G. ir R. P. jį ramino, sakė, kad jo niekas nekalbina, sakė būti savo vietoje ir gerti alų. Matėsi, kad nukentėjusysis nori sukelti konfliktą, toliau įžeidinėjo visus ir šalia jo sėdinčią G. G. žmoną. Tuomet G. G. atsistojo ir liepė nukentėjusiajam neįžeidinėti jo žmonos. Nukentėjusysis kelis kartus buvo išėjęs iš baro, tačiau vis grįždavo. G. G. prirėmė nukentėjusįjį prie kolonos suėmęs ties pečiais už striukės, jam sakė gerbti draugus ir žmoną. Nukentėjusysis toliau netylėjo, provokavo G. G., pirštais rodė į kameras, sakydamas, jog viskas yra filmuojama, liepė jam trenkti. Tuomet G. G. jį paguldė ant žemės, liepė nusiraminti ir eiti laukan. G. G. paguldytą nukentėjusįjį pasilenkęs laikė už pečių. Gulint nukentėjusiajam nebuvo atliekami jokie veiksmai jo atžvilgiu, taip pat ir nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų G. G. atžvilgiu. Nukentėjusiojo laikymas ant žemės buvo atliekamas tik rankomis. Nukentėjusysis ant žemės buvo laikomas neilgai, nes iš karto G. G. jį pakėlė ir pastūmė, kad jis išeitų laukan. Nukentėjusysis išėjo, tačiau po kurio laiko grįžo. Kai nukentėjusysis išėjo, tai G. G. prisėdo prie baro. Grįžus nukentėjusiajam ji paprašė G. G. ir R. P., kad išneštų nukentėjusįjį, nes jis pats iš baro neišėjo. Nukentėjusysis į barą grįžo maždaug po minutės laiko, t. y. pagal įvykių seką pirmiausia nukentėjusysis buvo pastumtas išeiti iš baro, jis išėjo, paskui grįžo ir įvyko konfliktas, kai jis buvo paguldytas ant žemės. Tuomet ji paprašė nukentėjusįjį išnešti iš baro, nes jis savo noru neišėjo. G. G. ir R. P. paėmė nukentėjusįjį už rankų ir kojų ir išnešė iš baro. Nešimą matė iki sienos prie laiptų, kadangi ji tuo metu stovėjo už baro. Nukentėjusysis buvo nešamas nuo tos vietos, kur buvo paguldytas. G. G., jo žmona bei R. P. yra baro klientai, žino jų vardus, jie ne pirmą kartą lankėsi bare – ateina savaitgaliais, todėl tenka bendrauti ir susipažinti. Kiti baro lankytojai sėdėjo ir žiūrėjo, o gal net ir juokėsi iš to konflikto. Jai būnant už baro, matėsi paguldytas nukentėjusysis, nes ji buvo pasilenkusi. Po įvykio G. G. buvo sutikusi, nes jis ateidavo į barą. Taip pat matė ir nukentėjusįjį tą pačią ar kitą savaitę po įvykio. Jis buvo ir kituose baruose, o kolegos pasakojo, kad į kitus barus šio asmens net neįleidžia. Su nukentėjusiuoju po įvykio nebendravo. Į barą dabar jie nukentėjusiojo nebeįleidžia, kadangi yra konfliktiškas žmogus. Nukentėjusįjį žino iš seniau kaip klientą, kuris ateidavo į barą vienas pats, atsisėsdavo, užsidėdavo ausines, gerdavo alų ir juokdavosi iš kitų. Visi į jį žiūrėdavo ir jo nesuprasdavo. Nukentėjusysis keistai elgdavosi gal dėl alkoholio, tačiau jai jis atrodydavo keistas lyg pavartojęs narkotinių medžiagų. Šis asmuo šiek tiek kitoks nei visi. Įvykio metu jis buvo apgirtęs, tačiau nesvirduliavo, kalba buvo nerišli. Įvykio dieną ji davė nukentėjusiajam 4 bokalus alaus, nes nekėlė konfliktų. Nukentėjusysis G. G. ir jo draugams nesudavė smūgių, jis tik provokavo juos žodžiais, lindo į akis prie veido sakydamas, kad kameros filmuoja, liepė trenkti jam. Ji įpylė alaus į plastmasinį bokalą, kad galėtų išsinešti jį į lauką, tačiau nukentėjusysis tą alų išgėrė ir metė bokalą į ją. Tuo atveju G. G. ją gynė, sakydamas nukentėjusiajam, kad negerbia jo, žmonos, bet ir barmenės. Ji prašė klientų pagalbos išvarant iš baro nukentėjusįjį, kadangi ji pati nebūtų jo išnešus iš baro, o policijos ar apsaugos nebuvo verta kviesti. Nebuvo situacija tokia pavojinga, kad būtų reikalinga kviesti policiją. Ji nematė, jog tiesiogiai būtų naudojama fizinė prievarta prieš nukentėjusįjį. Po įvykio sužinojo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, tačiau netikėjo, kadangi po įvykio ji jį matydavo praeinantį ar būnantį kituose baruose.

Iš 2015-10-26 liudytojos L. T. apklausos protokolo ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad asmuo parodė, kad ji dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" priklausančiame bare .(duomenys neskelbtini) bar" barmenės-padavėjos pareigose. 2015-10-20 po pietų į barą atėjo vaikinas, kuris bare išgėrė 3 bokalus alaus. Išgėręs alų, jis išėjo. Apie 21 val. į barą atėjo G., I., R. ir G. su žmona. Šie asmenys gėrė alų, išskyrus Igną. Apie 21 val. 30 min. - 22 val. į barą atėjo ankščiau minėtas jaunuolis, kuris atsisėdo prie baro už kolonos ir užsisakė alaus. Išgėręs alų, jaunuolis priėjo prie minėtų vyrų, atsistojo jų tarpe ir užsisakė dar vieną bokalą alaus. Jis pasiėmė alų ir nuėjo prie stalo už kolonos. Po kurio laiko G. ir I. iš baro išėjo. Prie R., G. ir šio žmonos priėjo minėtas jaunuolis ir atsisėdo. Šis po kurio laiko ėmė įsiterpinėti į G. ir R. pokalbį. G. ir R. vaikiną ne kartą perspėjo, kad šis liautųsi įsiterpinėjęs į jų pokalbį. Tas vaikinas kelis kartus R. ir G. pavadino "pyderais", rodė nepadorius gestus. R. su G. ragino vaikiną išeiti lauk iš baro. Šiam vaikinui nenurimus, G. atsistojo, sugriebė šį vaikiną už pečių ir pargriovė ant žemės bei bandė šį nuraminti. Ji paprašė, kad R. ir G. išvarytų tą vaikiną iš baro, nes šis kelia konfliktą. R. su G. išstūmė jaunuolį lauk iš baro. Ar R. su G. sudavė tam jaunuoliui smūgius, ji nežino, nes to ji nematė. Tas vaikinas netrukus vėl grįžo į barą. Grįžęs vaikinas bandė vėl išprovokuoti konfliktą, numetė vienkartinį bokalą ant baro. G. priėjo prie to vaikino, paėmė jį už striukės ir ištempė lauk iš baro. Paskui juos nuėjo ir R.. Ji nuėjo pasižiūrėti, kas vyksta koridoriuke, ir pamatė, kad R. paėmė vaikiną už kojų, o G. už pažastų ir išnešė lauk, po ko šie grįžo atgal į barą. Kad G. ir R. būtų mušę tą vaikiną, ji nematė. ( 1 t., b. l. 33-35 ).

Iš 2015-10-21 protokolo pareiškimo matyti, kad D. Š. nurodė, kad 2015-10-20 apie 22 val. 25 min. jis buvo naktiniame klube "(duomenys neskelbtini)", esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kur konflikto metu jį sumušė du nepažįstami vyriškiai. Po įvykio jis kreipėsi į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžimas ir buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas. ( 1 t., b. 1. 5-6 ).

Iš 2015-11-20 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), UAB "(duomenys neskelbtini)" baro ,,(duomenys neskelbtini)" patalpose apžiūra, dalyvaujant pareiškėjui D. Š., kur užfiksuota vieta prie baro, 1 metro atstumu nuo įėjimo, kur pareiškėjas buvo stumdomas ir pargriautas ant žemės. Taip pat užfiksuota vieta koridoriuje, kur pareiškėjas buvo pargriautas antrą kartą ir kur vyriškis be barzdos prispaudė jam veidą keliu prie žemės. Apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta, Apžiūros metu fotografuota. ( 1 t., b. l. 9-16 ).

Iš 2015-10-23 specialisto išvados Nr. G 1571/15(04) matyti, kad D. Š. yra padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis ir nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus veidą. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. D. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. D. Š. alkoholio matuokliu nustatytas 1,75 promilių girtumas. ( 1 t., b. l. 50-51).

Ekspertas L. J. paaiškino, kad apžiūros metu D. Š. buvo nustatytas odos nubrozdinimas dešinės akies voke. Vėliau iš medicininio dokumento buvo rasta, jog buvo nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės lūžis. Kadangi sužalojimai skirtingose plokštumose, t. y. kairėje ir dešinėje veido pusėje, tai vieno smūgio sudavimui tai nėra būdinga, taip pat nėra būdinga griuvimo traumai – turėtų būti du tiesioginiai trauminiai poveikiai. Apatinio žandikaulio lūžis gali įvykti nugriuvus, tačiau gali būti ir du tiesioginiai trauminiai poveikiai. Kadangi sužalojimuose neužsifiksavo individualios įrankio savybės, tai negali teigti daiktas, ar tai buvo paviršius, kuris traumavo žandikaulį dėl ko jis lūžo. Buitinio konflikto metu reiškia, kai įvykis nesusijęs su darbu. Jei buvo suduota bare ar gatvėje, tai vadinasi buitinio konflikto metu. Esant tokiems sužalojimams, kurie buvo nustatyti D. Š., asmuo gali kalbėti, juokauti, tačiau apsunkintai. Išorės veido struktūra esant tokiems sužalojimams iš karto nesikeičia, o vėliau atsiranda toje vietoje uždegimo požymiai, t. y. patinimas, paraudimas, tačiau tai vystosi einant laikui paros bėgyje, o per pirmą valandą tai gali neišsivystyti. 1,75 promilių girtumas atitinka vidutinį girtumo laipsnį, o tai poveikis veiksmų koordinacijai yra individualus kiekvieno žmogaus atžvilgiu - sutrinka judesių koordinacija, tačiau labai individualiai. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusiajam toks sužalojimas atsirado krentant ir atsitrenkiant į paviršių. Negalima teigti, ar nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas tiesioginio trauminio poveikio metu, ar nugriuvus. Voko odos nubrozdinimas labiau būdingas tiesioginiam poveikiui, o žandikaulio trauma galėjo įvykti tiek nugriuvus, tiek tiesioginiam poveikiui. 100 procentų neatmetama galimybė, kad ir voko odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas nugriuvus. Vaizdo įraše matomas asmens sugriebimas už dešinio peties neturėjo įtakos nustatytiems sužalojimams. Asmuo krisdamas ant žemės veidu jos nelietė ir tai taip pat negalėjo sąlygoti nustatytų sužalojimų. Per suėmimą už striukės ar dėl striukės pakėlimo kontaktas su žandikauliu yra, tačiau jis per silpnas kaulo sulaužymui. Prirėmimas prie sienos nėra tiesioginio kontakto. Kadangi vaizdo įraše matosi, jog asmuo susigūžęs, kaklo plotas sumažėjęs, todėl žandikaulio kampas iki raktikaulio yra apie 10 cm. Matosi, kad nukentėjusysis susigūžęs, pečius pakėlęs aukštai, atstumas tarp apatinio žandikaulio apatinio krašto ir pečių yra visai nedidelis. Jei plaštaka nekontaktavo su apatiniu žandikauliu, tai negalima sulaužyti žandikaulio. Kadangi buvo didelė jėga iš toli, tai kad plaštaka sulaužyti žandikaulį reikėtų stipriai suduoti, tačiau tai mažai būdinga, nes tokiu atveju galėjo kaltinamajam pačiam lūžti pirštai. Vaizdo įraše stumdymosi metu matosi, jog nebuvo užsimojimo ar didelės jėgos, taip nesimato, kad būtų kontaktas su veidu nukentėjusiojo išstūmimo metu. Iš šio vaizdo įrašo kontakto nėra. Iš to, kas matosi vaizdo įraše, aiškaus smūgio į veido dešinę pusę nesimato, nebent per susistumdymą tarpduryje, tačiau tiksliai to dėl įrašo kokybės pasakyti negali. Yra sužaloti du veido paviršiai: dešinės ir kairės pusės. Atskiras žandikaulio sužalojimas būtų priskiriamas prie nesunkus sveikatos sutrikdymas, o atskirai akies – nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi pirštų kaulai smulkesni, tai didesnė tikimybė, kad kaltinamajam būtų lūžę pirštai, jei būtų pataikęs į žandikaulį. Krisdamas ant žemės nukentėjusysis nekontaktavo veidu su žeme. Galėjo būti padarytas žandikaulio lūžis, esant kontaktui, kai žandas buvo prispaustas prie pagrindo, nes apatinio žandikaulio lūžiai gali būti tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai. T. y. jei veikė jėga iš dešinės pusės, gali lūžti ir kairė pusė, nes ji tuo pačiu yra prispaudžiama, o jėga veikiama iš abiejų veido pusių. O kadangi dešinė akis nekontaktavo su pagrindu ir tai vietai nebuvo spaudimo, tai akies srities odos nubrozdinimas negalėjo būti padarytas prispaudus nukentėjusįjį prie žemės. Jei žandikaulis buvo sulaužytas prieš pat išnešant nukentėjusįjį į lauką, kai nukentėjusysis buvo prispaustas keliu, tai taip galėjo įvykti, tačiau esant neblaivumui nukentėjusysis galėjo nelabai jausti skausmą ir jis toliau galėjo bendrauti, todėl žandikaulis galėjo lūžti ir anksčiau. Žandikaulio skausmas nėra labai stiprus, o jam lūžus galima kalbėti, valgyti, o vizualiniai pakitimai vystosi per kelias valandas. Kelio pagrindas yra pakankamai platus ir gana minkštas palyginus su žeme, tai ant veido nuo kelio prispaudimo žymės gali nelikti. Vaizdo įrašų peržiūros metu jie neužfiksavo tokio epizodo, kad galėjo lūžti žandikaulis, kai nukentėjusiajam buvo suduota pirštais. Prispaudus nukentėjusiojo veidą keliu prie žemės, žandikaulio lūžis galėjo įvykti, tačiau nukentėjusysis teigia, kad žandikaulis jam lūžo anksčiau. Veido nubrozdinimas galėjo būti padarytas bet kuriuo momentu. Iš vaizdo įraše matomų veiksmų nesimato, kad būtų padarytas nukentėjusiajam apatinio žandikaulio lūžis, o apie nubrozdinimą dabar tiksliai neprisimena. Iš vaizdo įrašo matosi, kad kontakto į dešinę nukentėjusiojo veido pusę nebuvo. Nukentėjusysis nurodo, kad jis buvo prispaustas kairiu skruostu prie žemės. Keliu prirėmus dešinį skruostą, o kaire veido puse atsirėmus į pagrindą, galėjo lūžti žandikaulis. Be to, kelias užima didelį plotą, galėjo prispaustas plotas apimti ir viršutinį voką, todėl dėl to galėjo būti padarytas veido nubrozdinimas.

Iš 2015-10-21 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 265 matyti, kad 2 val. 13 min. buvo paimtas D. Š. šlapimas tyrimui atlikti. Tyrimo metu nustatyta, jog D. Š. psichiką veikiančių medžiagų nėra vartojęs. ( 1 t., b. 1. 66 ).

Iš 2015-10-22 savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" pateikė baro ,,(duomenys neskelbtini)" 2015-10-20 dienos vaizdo kamerų įrašus, kurie prijungti prie baudžiamosios bylos. ( 1 t., b. 1. 68-69 ).

Iš 2015-10-26 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuoti vaizdo įrašai, paimti iš ,,(duomenys neskelbtini)" baro (1 t., b.l. 70-74 ).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

LR BPK 1 str. 1 d. nurodyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

LR BK 2 str. 4 d. nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, arba nuteisti asmenį, nesant pakankamai neabejotinų jo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodymų byloje.

LR BK 138 str. 1 d. dispozicijoje nurodyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių <...> padarė nusikaltimą. Priklausomai nuo sveikatos sutrikdymo masto, priklauso ir veikos pavojingumo laipsnis bei atsakomybės dydis. Šios nusikalstamos veikos dalykas – kito žmogaus kūnas. Veika sveikatos sutrikdymo atveju pasireiškia kaip neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas. Baudžiamajame įstatyme tai yra įvardijama dvejomis alternatyviomis veikomis – sužalojimu ar susargdinimu. Pagal 2003 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintas taisykles „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ sužalojimas – tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį ir į darbingumo praradimą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 str. numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas vertinami atvejai, kai nukentėjusysis praranda nedidelę dalį, tai yra daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų, savo profesinio ar bendro darbingumo.

Nukentėjusysis D. Š. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad bare ,,(duomenys neskelbtini)“ įvyko susistumdymas su kaltinamuoju G. G. prie kolonos. Jis buvo priremtas prie kolonos, viena kaltinamojo G. G. ranka buvo laikomas jo kaklas, o kita ranka buvo smūgiuojama į žandą. Be to, kaltinamasis G. G. buvo parvertęs jį ant žemės. Nukritus jam ant žemės, kaltinamasis G. G. keliu prispaudė jo veidą. Be to, kaltinamasis G. G. jį nusitempė į koridoriuką ir ten keliu jam spaudė žandą prie žemės, o po to kaltinamasis G. G. ir kaltinamojo draugas jį išnešė už kojų ir rankų iš baro. Koridoriuke smūgių jam suduota nebuvo. Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus nei teisminio nagrinėjimo metu nurodydamas, kad buvo konfliktas su dviem nepažįstamais asmenimis bare ,,(duomenys neskelbtini)“, kurie konflikto metu buvo sugriebę jam už striukės ir už kojų ir rankų išnešė jį iš baro. Vėliau gydymo įstaigoje jam buvo diagnozuotas žandikaulio lūžimas, kuris galėjo atsirasti konfliktuojant su asmenimis bare ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau kuris iš vyriškių jį galėjo sužaloti jis nurodyti negali, nes neprisimena. Aiškinantis šiuos nukentėjusiojo D. Š. parodymų netikslumus teisme, nukentėjusysis D. Š. nurodė, kad byloje skaitė, kad buvo suduoti smūgiai, todėl dabar apie juos pasakoja, ko nesakė ikiteisminio tyrimo metu, nes jo parodymai yra sąlygoti baudžiamosios bylos medžiaga.

Šie nukentėjusiojo D. Š. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo D. Š. parodymai vertintini ta apimtimi, kurią pagrindžia kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, bei teismas atmeta tas aplinkybes, kurios yra paneigtos kitais byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiojo D. Š. nurodytas aplinkybes apie įvykusį konfliktą bare ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtina kaltinamasis G. G., liudytojai R. P., K. G., L. T., L. Š., vaizdo įrašo medžiaga, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolas, medicininiai dokumentai bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis G. G. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos neprisipažino ir parodė, kad jam būnant bare ,,(duomenys neskelbtini)“ kartu su žmona K. G. ir draugu R. P., į barą atėjo nukentėjusysis D. Š.. Jiems besėdint prasidėjo nukentėjusiojo D. Š. įžeidinėjimai jų atžvilgiu, todėl jis atsistojo, sugriebė D. Š. už rūbų, prispaudė jį prie kolonos, papurtė, tačiau jokių smūgių nesudavė. Po kiek laiko, nukentėjusysis D. Š. vėl pradėjo juos įžeidinėti, todėl jis antrą kartą atsistojo, priėjo prie nukentėjusiojo, įvyko susistumdymas ir jis nukentėjusįjį D. Š. parvertė ant žemės, tačiau jam jokių smūgių nesudavė, tik keliu prispaudė nukentėjusiajam D. Š. ties krūtine. Tada jis nukentėjusįjį D. Š. stumtelėjo link durų ties kaklu arba nugara, o liudytojas R. P. padėjo jam jį laiptais išnešti iš baro. Nukentėjusiajam D. Š. veido nelietė, jokio kontakto nebuvo. Šiuos kaltinamojo G. G. parodymus patvirtino liudytojai R. P., K. G., L. T.. Liudytojas R. P. nurodė, kad konflikto metu bare ,,(duomenys neskelbtini)“ kaltinamasis G. G. buvo paėmęs nukentėjusįjį D. Š. už drabužių, buvo prispaudęs jį prie kolonos, tačiau jokių smūgių nukentėjusiajam nesudavė, be to, kaltinamasis G. G. buvo nukentėjusįjį parvertęs ant žemės ir keliu buvo prispaudęs jį prie žemės, kad nukentėjusysis nesipriešintų. Tuo metu taip pat jokie smūgiai nebuvo suduoti nukentėjusiajam. Po to jis kartu su kaltinamuoju G. G. išstūmė nukentėjusįjį į koridorių, o kadangi jis muistėsi, todėl nukentėjusysis buvo išneštas už rankų ir kojų iš baro į lauką. Viso įvykio metu nukentėjusiajam D. Š. nebuvo suduoti jokie smūgiai. Šiuos liudytojo R. P. parodymus patvirtino ir liudytojos K. G., kuri nurodė, kad jos vyras kaltinamasis G. G. konflikto metu nesudavė smūgių nukentėjusiajam D. Š. ir kartu su liudytojų R. P. išvijo nukentėjusįjį iš baro, bei liudytoja L. T., kuri nurodė, kad konflikto metu kaltinamasis G. G. buvo suėmęs nukentėjusįjį D. Š. už pečių prie kolonos bei buvo paguldęs nukentėjusįjį D. Š. ant žemės. Tuo metu nukentėjusiajam D. Š. nebuvo suduoti jokie smūgiai. Be to, liudytoja L. T. nurodė, kad ji matė kaip kaltinamasis G. G. ir liudytojas R. P. koridoriuje paėmė nukentėjusįjį D. Š. už rankų ir kojų ir išnešė laiptais iš baro. Šias liudytojos L. T. nurodytas aplinkybes patvirtino ir kaltinamasis G. G., nukentėjusysis D. Š. ir liudytojas R. P..

Be to, kaltinamojo G. G., liudytojų R. P., K. G. ir L. T. parodymus patvirtina vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu. Iš vaizdo įrašo Nr. CH02_20151020220256 matyti, kad stebint vaizdą 22.13.28 prie K. G., sėdinčios prie baro staliuko prieina D. Š. ir atsisėda šalia iš dešinės pusės. G. G. sugrįžta ir atsisėda prie merginos, sėdinčios prie baro staliuko, iš kairės pusės. Po to, nusivelka ir pasikabina striukę. G. G., R. P. ir K. G. bendrauja su barmene, užsisako gėrimų, kuriuos barmenė atneša. Po to jie kalbasi tarpusavyje. D. Š. sėdi šalia minėtų asmenų, merginai iš dešinės pusės. Stebint vaizdą 22:22:00 D. Š. kažką pasako ir toliau kalbasi su G. G., kuris atsisuka į D. Š.. Stebint vaizdą 22:22:37 D. Š. dešine ranka parodo ištiesta vidurinį rankos pirštą (nepadorų gestą) į G. G. pusę. Stebint vaizdą 22.23.25 D. Š. kaire ranka parodo ištiestą vidurinį rankos pirštą (nepadorų gestą) į G. G.. Po to, G. G. atsistoja ir eina link D. Š., kuris taip pat atsistoja. 22.23.29 G. G. rankomis paima D. Š. ties kaklo sritimi, D. Š. atbuline griūna, G. G. asmenį laikant tik kaire ranka. Po to D. Š. prispaudžiamas prie žemės. Stebint vaizdą jokių smūgių nenustatyta. Stebint vaizdą 22.23.49 G. G. atsistoja, paima D. Š. už rankos, pakelia nuo žemės ir kartu su R. P. nustumia D. Š. link išėjimo iš baro salės. Po stūmimo, D. Š. pargriūna ant žemės, prisilaikydamas rankomis, veidu žemės neliečia. D. Š. bando atsistoti, tačiau G. G. sugriebia jam už peties ir pastumia link išėjimo iš baro salės. D. Š. atsistojus, G. G. sugriebia jį ties krūtinės sritimi ir stumia link išėjimo iš baro salės, abu stumdosi ir išeina iš baro salės. Paskui juos 22.23.58 nueina ir R. P.. Stebint vaizdą 22.24.14 iš baro salės išeina ir barmenė, o K. G. sėdinti prie baro staliuko pasilieka. Stebint vaizdą 22:24:21 į baro salę sugrįžta D. Š., kuris atsisėda prie baro staliuko šalia K. G., paskui jį į baro salę sugrįžta G. G. ir R. P. ir barmenė. G. G. prieina prie D. Š. ir jam kažką sako, po to atsisėda prie baro staliuko šalia K. G., jai iš kairės pusės. Po to, minėti asmenys galimai kalbasi. Stebint vaizdą 22.27.52 D. Š. numeta ant baro staliuko rankose turėtą bokalą ir atsisuka į G. G. ir jam kažką sako. G. G. atsisuka į D. Š.. Barmenė tuo metu paima numestą bokalą ir išmeta jį į šiukšlių dėžę. Po to, 22.28.04 G. G. atsistoja, prieina prie D. Š. ir kažką jam sako. Stebint vaizdą 22.28.10 G. G. suima D. Š. už striukės krūtinės srityje ir prispaudžia jį prie baro kolonos. D. Š. suima G. G. už riešo. G. G. kaire ranka laiko D. Š. už striukės, o dešinę ranką atitraukia, tačiau po to, vėl abiem rankomis suima D. Š. už striukės. Po to, 22.28.25 G. G. laikydamas kairia ranką D. Š., dešine ranka griebia ties kaklo sritimi (smūgis nesuduotas, kadangi nukentėjusiojo veidas lieko toje pačioje pozicijoje, galva lieka nepasukta, kas priešingai būtų, jei būtų suduotas smūgis į kairę veido sritį), 22.28.26 ranką atitraukia ir D. Š. kaire ranka patraukia ir stumia D. Š. iš baro salės, visą laiką asmenį laikydamas kairia ranka, o dešine ranka užsimoja ir tiesią ją link D. Š., pataikydamas minėtam asmeniui į nugaros sritį ir šiuos rankos pagalbą, asmenį stumia link išėjimo. 22.28.27 vyksta susistumdymas tarp minėtų asmenų, tačiau smūgiai nukentėjusiajam D. Š. nesuduoti asmenį stumiant link išėjimo. 22.28.38 paskui juos iš baro salės išeina R. P.. K. G. ir barmenė pasilieka prie baro staliuko. Stebint vaizdą 22.29.16 iš baro salės išeina barmenė. 22.29.25 barmenė sugrįžta prie baro staliuko. Stebint vaizdą 22.30.07 barmenė išeina iš baro salės. 22.30.10 barmenė sugrįžta prie baro staliuko, kalbasi su prie baro staliuko sėdinčia K. G.. 22.30.36 barmenė išeina iš baro salės. 22.30.45 barmenė sugrįžta prie baro staliuko. Stebint vaizdą 22.31.11 barmenė ir K. G. išeina iš baro salės. Stebint vaizdą 22.36.40 prie baro staliuko sugrįžta K. G., barmenė, G. G. ir R. P.. Iš vaizdo įrašo Nr. ch04_20151020212206 matyti fiksuojamas baro "(duomenys neskelbtini)" vidaus vaizdas. Stebint vaizdą 22.13.24 prie baro staliuko sėdi D. Š., kuris atsistoja ir nueina prie baro staliuko arčiau išėjimo. Paskui jį prie baro staliuko nueina ir G. G., kuris ateina iš baro salės dešinės pusės. Stebint vaizdą 22.23.29 G. G. atsistoja ir prieina prie D. Š., dešine, o poto kaire ranka stumia D. Š. ir jis pargriūna ant žemės. Stebint vaizdą 22.23.30 G. G. abejomis rankomis laiko D. Š. už striukės krūtinės srityje, 22.23.32 G. G. kaire koja priremia D. Š. ties pečiu ar krūtine, kairę ranką laiko ties D. Š. kaklu dešinėje pusėje, o dešine ranka laiko D. Š. kairę ranką. 22.23.34 G. G. kairę ranką atitraukia nuo D. Š. ir laiko D. Š. dešinę ranką. 22.23.37 G. G. abejomis rankomis laiko D. Š. kairę ranką, o R. P. laiko D. Š. dešinę ranką. Tuo metu jokie smūgiai nukentėjusiajam nėra suduodami. 22.23.46 minėti asmenys paleidžia D. Š.. 22.23.48 G. G. paima D. Š. už kairės rankos, pakelia jį padedant R. P.. 22.23.49 G. G. paima dešine ranka D. Š. už kaklo ir kartu su R. P. pastumia D. Š., ko pasėkoje D. Š. nugriūna, po to vėl G. G. minėtą asmenį pastumia link baro išėjimo. Baro išėjimo tarpduryje 22.23.56 vyksta G. G. ir D. Š. susistumdymas, G. G. minėtą asmenį yra apglėbęs kairia ranka. R. P. nueina link minėtų asmenų. Stebint vaizdą 22.24.01 G. G. dešine ranka yra paėmęs D. Š. už striukės ties krūtine, o 22.24.02 R. P. tempia D. Š. link baro išėjimo, padedant G. G.. Stebint vaizdą 22.24.14 prie išėjimo iš baro salės nueina barmenė. 22.24.18 į baro salę sugrįžta D. Š., G. G. ir R. P. ir barmenė. D. Š. atsisėda prie baro staliuko, prie jo prieina G. G., o po to atsisėda prie baro staliuko. Stebint vaizdą 22.28.05 G. G. prieina prie D. Š., kažką sako. Po to 22.28.10 G. G. suima D. Š. už striukės, pastumia prie baro kolonos, atitraukia dešinę ranką, kaire ranka laiko D. Š.. Po to, 22.28.25 suima abiem rankomis D. Š. ties kaklo sritimi, 22.28.26 kaire ranka tempia D. Š. link išėjimo iš baro salės, o dešine ranka tiesia link D. Š. nugarą ir išstumia jį iš baro salės. 22.28.29 D. Š. pargriūna ant žemės, o 22.28.31 G. G. minėtą asmenį tempia link baro išėjimo. 22.28.38 iš baro salės išeina R. P.. Iš vaizdo įrašo Nr. ch01_20151020221229 matyti išėjimas iš baro. Stebint vaizdą 22.30.50 R. P. paėmęs D. Š. už pažastų, G. G. paėmęs D. Š. už kojų išneša iš baro į lauką. Po to, G. G. ir R. P. stovi ant baro laiptų, pro langą matyti praeinantis D. Š.. Prie G. G. ir R. P. prieina barmenė ir K. G.. Visi kartu išeina iš baro į lauką. Iš vaizdo įrašo Nr. ch05_20151020194944 matyti baro "(duomenys neskelbtini)" įėjimas. Stebint vaizdą nuo 22.30.58 pro baro išėjimo duris R. P. išstumia D. Š.. D. Š. pastovi kieme ir nueina į kairę pusę nuo baro pastato.

Iš šių visų aukščiau aptartų vaizdo įrašų matyti, kad tiesioginiai smūgiai į nukentėjusiojo D. Š. veidą nebuvo suduoti, ko pasėkoje galėjo lūžti apatinio žandikaulio kairysis kampas. Be to, ekspertas L. J. peržiūrėjęs vaizdo įrašo paaiškino, kad nukentėjusiojo D. Š. sugriebimas už dešinio peties neturėjo įtakos nustatytiems sužalojimams. D. Š. krisdamas ant žemės veidu jos nelietė ir tai taip pat negalėjo sąlygoti nustatytų sužalojimų. Per suėmimą už striukės ar dėl striukės pakėlimo kontaktas su žandikauliu yra, tačiau jis per silpnas kaulo sulaužymui. Priremiant prie sienos nėra tiesioginio kontakto. Kadangi buvo didelė jėga iš toli užsimojant, tai kad plaštaka sulaužyti žandikaulį reikėtų stipriai suduoti, tačiau tai mažai būdinga, nes tokiu atveju galėjo kaltinamajam pačiam lūžti pirštai. Vaizdo įraše stumdymosi metu matosi, jog nebuvo užsimojimo ar didelės jėgos, taip pat nesimato, kad būtų kontaktas su veidu nukentėjusiojo išstūmimo metu. Be to, nors kaltinamasis G. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad susistumdymo metu su nukentėjusiuoju D. Š., galėjo šiam suduoti į žandikaulį netyčia, tačiau šiuos kaltinamojo G. G. parodymus paneigia tiek vaizdo įraše užfiksuotas vaizdo įrašas, tiek eksperto paaiškinimai teisme.

Tačiau nukentėjusysis D. Š. teisme nurodė, kad jis prieš pat jį išnešant iš baro, kaltinamojo G. G. buvo nutemptas koridoriuje prie laiptų, paguldytas ir kaltinamojo G. G. keliu jam buvo prispaustas žandas.

Kaltinamasis G. G. nurodė, kad nukentėjusįjį D. Š. stumtelėjo link durų, o liudytojas R. P. padėjo jam jį ištempti į lauką, o laiptais net nukentėjusįjį nešė. Liudytojas R. P. patvirtino kaltinamojo G. G. parodymus patvirtindamas, kad jis kaltinamojo G. G. ir nukentėjusiojo D. Š. neišleido iš akių, visą laiką stebėjo jų veiksmus, nebent buvo nusisukęs kokia vieną ar dvi sekundes, be to, į koridorių jis ėjo kaltinamajam G. G. iš paskos ir padėjo išnešti nukentėjusįjį D. Š. iš baro. Šie kaltinamojo G. G. ir liudytojo R. P. parodymai vertintini kritiškai, kadangi yra paneigti byloje esantiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams.

Iš vaizdo įrašo Nr. ch04_20151020212206 matyti, kad 22.28.30 kaltinamasis G. G. išstumia pargriuvusį nukentėjusįjį D. Š. į koridorių ir traukia jį link išėjimo laiptų. Liudytojas R. P. paskui kaltinamąjį ir nukentėjusįjį į koridorių išeina tik po 9 sekundžių, t.y. 22.28.39. Stebint toliau vaizdo įrašą matyti, kad liudytoja barmenė L. T. 22.29.16 išeina į koridorių pasižiūrėti ir 22.29.22 grįžta atgal prie baro. 22.29.48 grįžta liudytojas R. P. ir paima nukentėjusiojo D. Š. kepurę. Toliau stebint vaizdo įrašą matyti, kad 22.30.23 nukentėjusysis koridoriuje yra verčiamas ant žemes į dešinę pusę link išėjimo laiptų, o iš vaizdo įrašo Nr. ch01_20151020221229 matyti, kad 22.30.50 R. P. paėmęs D. Š. už pažastų, G. G. paėmęs D. Š. už kojų išneša iš baro į lauką. Šie vaizdo įrašai patvirtina nukentėjusiojo D. Š. parodymus, kad jis koridoriuje buvo perverstas ant žemės, ko pasėkoje kaltinamasis G. G. keliu jam spaudė žandą. Nors nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nenurodė kaltinamojo G. G. koridoriuje atliktų veiksmų jo atžvilgiu, tačiau vaizdo įrašuose esančius vaizdus ir nukentėjusiojo D. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina 2015-11-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nukentėjusysis D. Š. nurodė vietą koridoriuje, kur jis buvo antra kartą pargriautas ir asmuo be barzdos (G. G.) prispaudė keliu jam veidą prie žemės. Be to, šias nukentėjusiojo D. Š. sužalojimo aplinkybes patvirtina ir 2015-10-23 specialisto išvada Nr. G 1571/15(04) iš kurios matyti, kad D. Š. yra padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis ir nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Be to, ekspertas L. J. patvirtindamas specialisto išvadą papildomai paaiškino, kad nukentėjusiojo D. Š. žandikaulio lūžis galėjo būti padarytas esant kontaktui, kai žandas buvo prispaustas prie pagrindo, nes apatinio žandikaulio lūžiai gali būti tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai, t. y. jei veikė jėga iš dešinės pusės, gali lūžti ir kairė pusė, nes ji tuo pačiu yra prispaudžiama, o jėga veikiama iš abiejų veido pusių, be to, kojos kelias užima didelį plotą veido srityje, prispaustas plotas galėjo apimti ir viršutinį voką, todėl dėl to galėjo būti padarytas veido nubrozdinimas. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytoja L. Š., kuri nurodė, kad tuoj po įvykio sūnus nukentėjusysis D. Š. nurodė, kad vyko konfliktas bare ,,(duomenys neskelbtini)“, jį sumušė ir sulaužė žandikaulį. Jai sūnus pasakojo, kad konflikto pabaigoje, koridoriuje, jam suskaudo žandikaulis, nes koja ar keliu jam buvo prispaustas žandas. Būtent šią liudytojos L. Š. nurodytą aplinkybę patvirtina aukščiau ištirti įrodymai. Be to, nors nukentėjusiojo D. Š. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nėra nuoseklūs, tačiau iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų bei pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad jis nuosekliai nurodė nusikalstamos veikos padarymo vietą, kurioje jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. visiškai įrodyta.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis G. G. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia. Byloje ištirti įrodymai patvirtina padarytos nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę – kaltinamojo sąmoningus ir tyčinius veiksmus, padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 1 d., todėl kaltinamojo G. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta LR BK 138 str. 1 d. yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota. Kaltinamojo G. G. veikoje nustatyti visi būtini LR BK 138 str. 1 d. numatytos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl suduotų smūgių skaičiaus, kadangi iš ištirtų įrodymų matyti, kad nukentėjusiojo D. Š. sveikata nesunkiai sutrikdyta prispaudus kojos keliu jo galvą prie žemės, ko pasėkoje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas sukėlęs sužalojimus - apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, nes dėl apatinio žandikaulio kairio kampo lūžio buvo sutrikdyta sveikata ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Be to, tikslinamas nusikalstamos veikos padarymo laikas, kadangi iš ištirtų įrodymų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 22.28 val. iki 22.30 val.

Bausmės skyrimas

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nustatė, kad kaltinamojo G. G. atsakomybę lengvina tai, kad kaltinamojo G. G. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo D. Š. elgesys. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kitą asmenį pradėti nusikalstamai veikti ir kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į tokį nukentėjusiojo elgesį, t. y. šis iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti. Byloje nustatyta, kad prieš nusikaltimo padarymą, nukentėjusysis pats įsiterpdavo į pašalinių asmenų pokalbį, iš apklaustų liudytojų R. P., K. G., L. T., kaltinamojo G. G. parodymų matyti, kad nukentėjusysis necenzūriniais žodžiais juos įžeidinėjo, iš vaizdo įrašo matyti, kad nukentėjusysis D. Š. kelis kartus rodė kaltinamajam G. G. nepadarius gestus, todėl kaltinamasis G. G. atliko nusikalstamus veiksmus tik dėl neteisėtų nukentėjusiojo D. Š. atliktų veiksmų jų atžvilgiu. Kaltinamojo G. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis G. G. vartojo alkoholį, tačiau iš paties kaltinamojo bei liudytojų paaiškinimo bei vaizdo įrašo matyti, kad jie į barą atėjo blaivūs ir tik buvo užsisakę po taurę gėrimo, be to, iš kaltinamojo G. G. bei liudytojų elgsenos, eisenos matyti, kad asmenys buvo blaivūs, priešingai nei nukentėjusysis D. Š., kuris iš vaizdo įrašo matyti buvo akivaizdžiai neblaivus, ką patvirtina ir neblaivumo testas, kuris buvo atliktas po įvykio praėjus pusantros valandos.

Kaltinamasis G. G. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis G. G. nusikalto būdamas neteistas (1 t., 110), administracinių nuobaudų neturi. ( 1 t., b. l. 109 ), yra dirbantis (1 t., b.l. 111-113), darbovietėje pasižymi ramiu charakteriu, darbštus, atsakingas, pakankamai lengvai įsisavina naujus dalykus, pareigingas, su kolektyvo darbuotojais visada draugiškas, mėgstantis bendrauti, per visą darbo laiką jokių nuobaudų neturėjo ( 1 t., b.l. 189), nėra psichiatrijos klinikos pacientų registre (1 t., b.l. 115), psichikos sveikatos centre nesilankė, pacientų registre neregistruotas (1 t., b.l. 116), psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (1 t., b.l. 117), turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto (1 t., b.l. 118-119),

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus G. G. už tyčinio nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, teigiamai charakterizuojamas, todėl už nusikalstamą veiką jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis (BK 61 str. 1 d., 2 d.).

Kaltinamajam G. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( 1 t., b.l. 139-141)– iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Ieškiniai

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

Civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 435,12 eurų civilinį ieškinį. ( 1 t., b. l. 54-56 ) už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (Sveikatos draudimo įstatymo 4, 9, 15, 29-34 str., Socialinio draudimo įstatymo 3, 24, 34 str., CK 6.290 str.). Ieškinys tenkinamas. CK 6.283 str. l d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 435,12 Eur žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Nustatyta, kad žala nukentėjusiojo D. Š. sveikatai buvo padaryta G. G. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 435,12 Eur – priteistina iš kaltinamojo G. G..

Nukentėjusysis D. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 214,41 eurų turtinės žalos ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 705 Eur bylinėjimo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 22-26, 190)

Turtinę žalą (214,41 Eur) sudaro:

- 6 eur už kreipimąsi į (duomenys neskelbtini) centro poliklinikos Odontologijos centrą, radiologiniam tyrimui;

- 3,41 Eur vaistai (antibijotikai);

- 20 Eur taksi paslaugos vykstant iš ligoninės į polikliniką ir iš poliklinikos atgal į ligoninę;

- 7 Eur taksi paslaugos vykstant iš ligoninės į namus;

- 162 Eur išlaidos už maistą, kuris buvo minkštas, skystas ir trintas, nes žandikaulis buvo sutvirtintas metaliniais įtvarais (27 gydymosi dienos, vidutiniškai išleista po 6 Eur per dieną);

- 16 Eur kuro išlaidos vykstant 4 kartus į ligoninę dėl metalinių įtvarų sureguliavimo bei išėmimo;

Iš teismui pateikto ieškinio ir priedų matyti, kad dėl patirtų sužalojimų, gydymo metu, nukentėjusysis pirko medikamentus ir patyrė 3,41 Eur, buvo atliktas odontoligijos radiologinis tyrimas (6 eur), buvo pirktas maistas – sultys, lydytas sūrelis, sulčių nektarai, vaikiškos tyrelės, šiaudeliai (40 vnt.), kas patvirtina, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis negalėjo maitintis normaliu maistu, nes buvo apsunkintas maisto kramtymas ir asmuo turėjo tenkintis tik skystu, minkštu ir sutrintu maistu. Nors likusi turtinės žalos dalis nėra pagrįsta įrodymais, tačiau pagal patirtus asmens sužalojimus, maitinimosi ypatumus, gydymo įstaigų lankymų skaičių naudojantis tiek asmeniniu transportu, tiek taksi paslaugomis, išrašais esančiais ligos istorijoje, nukentėjusiojo D. Š. patirta turtinė žala atitinka protingumo ir teisingumo principus, todėl priteistina visa apimtimi iš kaltinamojo G. G..

Nukentėjusysis D. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 22-23). Neturtinė žalą vertina 3000 Eur, nes jis patyrė fizinį ir emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir kančias, nepatogumus ir dvasinę depresiją. Dėl sužaloto žandikaulio negalėjo leisti laisvalaikio su draugais, dalyvauti viešuose renginiuose. Dėl sužalojimų negalėjo mokytis, atsiskaityti, buvo susitaręs važiuoti į Klaipėdą įsidarbinti, buvo išsinuomojęs butą Klaipėdoje, tačiau dėl sužalojimų ir gydymosi negalėjo įsidarbinti bei nutraukė buto nuomos sutartį, todėl tai sudarė didelius nepatogumus, nes turėjo keisti savo planus. Per gydymosi laikotarpį nukrito svoris, kuris iki šiol neatsistato, jaučia silpnumą, iki šiol nevalgo didesnio ir kieto maisto, nes bijo kramtyti, maitinosi per šiaudelį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais atvejais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis byloje Nr. 3K-103/2009).

Nukentėjusysis D. Š. patyrė sužalojimą dėl tyčinių kaltų kaltinamojo G. G. veiksmų. Iš specialisto išvados matyti, kad D. Š. yra padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis ir nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke. Apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Po patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2015-10-21 iki 2015-11-02, buvo operuotas 2015-10-22, paruošus operacinį lauką atlikta apatinio žandikaulio lūžgalių repozicija, sąkandis fiksuotas centrinėje okliuzijoje ligaturomis. (Ligos istorija),

Atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiajam dėl tokio kaltinamojo elgesio tikrai kilo neigiami išgyvenimai, jis buvo sužalotas, patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, diskomfortą, šoką, išgąstį, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.

Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais teismų įvertinta skirtingai – nuo 231 Eur iki 3000 Eur ir šie sprendimai nebuvo naikinami ar keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2007, 2K-730/2007, 2K-253/2009, 2K-190/2010, 2K-249/2010).

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę - neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra dirbantis, į tai, kad smurtavimas prieš nukentėjusįjį truko neilgą laiko tarpą; į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir jų lokalizaciją (galvos - veido sritis), į tai, kad dėl patirtų sužalojimų sutriko nukentėjusiojo sveikata, normalus, įprastas gyvenimo ritmas, buvo taikytas gydymas, į nukentėjusiojo D. Š. provokuojantį elgesį, taip pat atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje, teismas sprendžia, kad pareikštas D. Š. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo G. G. priteistina 1500 Eur neturtinė žala nukentėjusiojo D. Š. naudai.

Nukentėjusysis D. Š. patyrė 5 Eur kelionės išlaidų vykstant pas medicinos ekspertą dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, bei 700 Eur bylinėjimo išlaidų (už civilinio ieškinio parengimą – 100 Eur, už atstovavimą – 600 Eur) (1 t., b.l. 22-26, 190)

Nukentėjusiojo D. Š. išlaidos už kelionę pas ekspertą ir gynėjos pagalbai apmokėti, vadovaujantis LR BPK 103 straipsnio 6 punktu, nuostatomis, pripažintinos proceso išlaidomos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė Eugenija Povilaitienė teikė teisines paslaugas nukentėjusiajam D. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, parengė civilinį ieškinį. Todėl 700 Eur suma (pinigų priėmimo kvitai Nr. 815791, 815811), kaip iš esmės atitinkanti protingumo kriterijų, priteistina iš kaltinamojo G. G. nukentėjusiojo D. Š. naudai.

Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-15 nutartimi laikinai apribotos G. G. nuosavybės teises į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI). (2 t., b.l. 28). Nuosavybės teisių apribojimas pratęstinas iki tol, kol bus galutinai išspręstas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam D. Š. ir turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui Šiaulių teritorinei ligonių kasai klausimas.

Daiktas, turintis reikšmės šiai baudžiamajai byla tirti ir nagrinėti - CD su baro "(duomenys neskelbtini)" vaizdo kamerų vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje. (laikomas prie baudžiamosios bylos viršelio)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str. 1 d., 7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d., teismas

nusprendžia:

G. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 138 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei tęsti darbą, o jo netekus, registruotis darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš G. G. 435,12 Eur civilinį ieškinį Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Priteisti iš G. G. 214,41 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo D. Š. naudai.

Pripažinti D. Š. 5 Eur kelionės išlaidas ir 700 Eur atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti 705 Eur sumą iš G. G. nukentėjusiojo D. Š. naudai.

G. G. laikiną nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį turtą – automobilį ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), taikyti iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

- CD su baro "(duomenys neskelbtini)" vaizdo kamerų vaizdo įrašu, palikti byloje.

- ligos istoriją Nr. XV-20342, grąžinti VĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Martynas Galvičius