- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- 1A-400-519/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58317-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- G. G.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Advokatai
- Eugenija Povilaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 str. 1 d. ir jam skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei tęsti darbą, o jo netekus, registruotis darbo biržoje.
Priteista iš G. G. 435,12 Eur civilinis ieškinys Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Priteista iš G. G. 214,41 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir 1500 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusiojo D. Š. naudai.
D. Š. 5 Eur kelionės išlaidos ir 700 Eur atstovavimo išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir priteista 705 Eur iš G. G. nukentėjusiojo D. Š. naudai.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į G. G. priklausantį turtą – automobilį ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytas iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. G. nuteistas už tai, kad jis 2015-10-20 laikotarpiu nuo 22.28 val. iki 22.30 val., bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu sužalojo nukentėjusįjį D. Š., o būtent: kojos keliu prispaudė nukentėjusiojo D. Š. galvą prie žemės, taip padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – apatinio žandikaulio kairio kampo lūžį, nubrozdinimą dešinės akies viršutiniame voke, nes dėl apatinio žandikaulio kairio kampo lūžio sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį. Nusprendus palikti galioti nuosprendį dėl pripažinimo jį kaltu pagal BK 138 str. 1 d., pakeisti nepriteisiant iš jo 1500 Eur neturtinės žalos.
Teigia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, o taip pat nagrinėjant bylą teisme jam pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas tuo, jog jis sudavė smūgius ranka nukentėjusiam D. Š. bare prie kolonos. Ikiteisminio tyrimo metu visa tai buvo argumentuojama pareigūnų peržiūrėta vaizdo medžiaga ir valstybės kaltintoja kategoriškai teigė, jog nuo jo suduotų ne mažiau dviejų rankos smūgių nukentėjusysis D. Š. patyrė sužalojimus. Pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų apie sužalojimo aplinkybes. Teisme į proceso dalyvių klausimą, kodėl jis taip pasielgė paaiškino, jog pabaigus ikiteisminį tyrimą jis tik tada susipažinęs su visa bylos medžiaga prisiminė įvykį ir gali papasakoti įvykio aplinkybes.
Nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusio parodymai buvo nenuoseklūs. Jis negalėjo pasakyti nei kuris tiksliai asmuo jį sužalojo, nei kiek sudavė smūgių, nei tuo labiau kurioje baro „(duomenys neskelbtini)“ vietoje jis galėjo būti sužalotas. Teigia, kad tuo pagrindu kaltinimas pagal BK 138 str. 1 d. buvo pareikštas ir R. P., bet vėliau panaikintas pripažinus, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos. Pats nukentėjusysis paklaustas teisme, kodėl nedavė parodymų ikiteisminiame tyrime, o dabar teisme jau dėsto įvykio aplinkybes, paaiškino, jog pabaigus ikiteisminį tyrimą ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga jis gali pasakyti kas jį sužalojo. Teisme nukentėjusysis apie jam padarytą sužalojimą davė tokius parodymus, kurie visiškai nepasitvirtino peržiūrėjus turimą vaizdo medžiagą bare „(duomenys neskelbtini)“. Tik tada nukentėjusysis prisimena, kad galėjo būti sužalotas pargriautas jo (G. G.) kavinės koridoriuje.
Apeliantas pasisakydamas dėl eksperto, nurodo, kad teismo posėdžio metu ekspertas sužinojęs naujas galimo sužalojimo aplinkybes, jog jis galimai prispaudė koridoriuje savo keliu D. Š. žandikaulį, jau pasisakė, kad žandikaulis galėjo lūžti jį prispaudus keliu. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei vėliau aplinkybių apie žandikaulio sužalojimą keliu ekspertui pateikta nebuvo. Šios aplinkybės atsiranda tik tada, kai peržiūrint vaizdo medžiagą aiškiai matosi, jog jis jokių smūgių, kaip teigė anksčiau pats nukentėjęs, nesudavė jokioje baro vietoje. Eksperto pasisakymas nebuvo kategoriškas. Nepasitvirtino ir kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jis sudavė ne mažiau du smūgius nukentėjusiam D. Š. į veido sritį. Kaltintojas ir toliau nepakeitė savo pozicijos tvirtindamas, kad D. Š. buvo sužalotas baro viduje prie kolonos ir tai yra užfiksuota vaizdo įraše. Teigia, kad teismas visiškai nevertina ir kitų nukentėjusio elgesio aplinkybių, kurios leidžia pagrįstai teigti, kad nukentėjusio tolesnis elgesys po pasišalinimo iš baro galėjo sąlygoti jo sveikatos sutrikdymą, o būtent tai, kad D. Š. 2015-10-20 apie pietus pradeda vartoti alkoholinius gėrimus, vakare bare „(duomenys neskelbtini)“ toliau vartodamas alkoholį elgiasi įžūliai, tai daro pastoviai, nereaguodamas nei į barmenės pastabas, nei į jo, kitų asmenų prašymus liautis juos įžeidinėti, užgaulioti ir trukdyti tarpusavyje bendrauti. Nurodo, kad D. Š. ypač nepagarbiai elgėsi su jo žmona K. G., ją užgauliojo, rodė nepadorius gestus. Taip pat nurodo, kad nukentėjusysis iš baro išėjo apie 22.25 val., o į ligoninę jis kreipiasi tik 0.50 val., ligoninėje jam nustatytas 1,75 promilių girtumas, kas pasak apelianto reiškia, jog bare nukentėjusysis buvo dar girtesnis. Teigia, kad teismas visiškai nepasisako apie nukentėjusio veiksmus jam išėjus iš baro „(duomenys neskelbtini)“, o tai galėjo turėti tiesioginės reikšmės jo atsiradusiam sužalojimui, nes pasak D. Š. jis jau būdamas sumuštas grįžta iš baro „(duomenys neskelbtini)“, esančio centre į namus ((duomenys neskelbtini) rajonas), po to pėsčiomis nuo namų eina iki (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. 0.5 km ir tai vyksta apie 23.30 val., čia susistabdo taksi ir tik tada važiuoja į centrą, vėl eina į barą, sulaukia motinos skambučio, pasako, jog yra sužalotas.
Apelianto teigimus, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos abejonės, kad dėl jo neteisėtos veikos galėjo kilti D. Š. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nagrinėjant bylą teisme šios abejonės vėl atsirado ir teismas turėjo iš esmės pakeisti galimo sužalojimo aplinkybes – vietoj 2 smūgių sudavimo ranka į veido sritį, pagal nukentėjusio žodžius konstatuotas buvo tik veido prispaudimas keliu, jog teismas nesiryžo pripažinti, kad nukentėjusysis D. Š. pats yra kaltas dėl atsiradusių pasekmių.
Abejoja, ar teismas buvo objektyvus vertindamas visas įvykio aplinkybes turint omenyje paties D. Š. asmenybę, jo stovį ir elgesį įvykio metu, jo (G. G.) pastangas realiai taikiai spręsti D. Š. pradėtą konfliktą. Po to vis tiek nutarta priteisti iš jo ženklią pinigų sumą – 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pats teismas cituodamas Aukščiausio Teismo priimtus sprendimus dėl neturtinės žalos priteisimo tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose mini nuo 231 Eur iki 3000 Eur taikytą teismų praktiką. Mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrįstai ir objektyviai įvertinta, kad dėl paties nukentėjusiojo apsvaigusio nuo alkoholio įžūlaus elgesio, sistemingo tyčiojimosi iš jo žmonos, jo paties, R. P. ir tuo metu dirbusios barmenės ir kilo konfliktas. Jeigu teismas vis tiek pripažintų jį kaltu dėl D. Š. nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo, prašo neturtinės žalos nepriteisti arba priteisti Aukščiausio Teismo praktikoje taikytą žemiausia sumą. Mano, kad teismas vertindamas neturtinės žalos priteisimo kriterijus nesivadovavo bendrais teisingumo ir protingumo kriterijais, nes girtas žmogus, kuris elgiasi itin įžūliai, pažeisdamas nusistovėjusią bendruomenėje rimtį, pats savo elgesiu provokuoja kitus asmenis turėtų irgi prisiimti atsakomybę už galimai kilsiančias neigiamas pasekmes dėl tokio savo elgesio, o iš teismo nuosprendžio dalies apie neturtinės žalos priteistą sumą, kurią ir sumažino, to pasakyti negalima.
Teigia, kad teismui nebuvo pateikta pakankami surinktų neginčijamų įrodymų, kad jo veiksmai sąlygojo, t. y. buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis nesunkaus sveikatos sutrikdymu nukentėjusiam D. Š.. Pažymi, kad nebuvo nustatinėjama, ar D. Š. būdamas girtas ir griūdamas galėjo pats susižaloti, ar dėl savo įžūlaus elgesio aplinkinių atžvilgiu galėjo būti sužalotas kito asmens kitoje vietoje. Teisminio nagrinėjimo metu buvo keliama tokia versija, tačiau teismas apie tai nepasisakė.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis G. G. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė, nukentėjusiojo atstovė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. G. apeliacinis skundas tenkintinas
Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 str. 4 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamojoje bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-396/2014). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje neįrodyta, jog G. G. sužalojo nukentėjusįjį D. Š., todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. G. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
2015-10-23 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam D. Š. padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis ir nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke ir šis sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Minėtoje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimas nukentėjusiajam galėjo būti padarytas dviejų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus veidą, jog sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. J. paaiškino, kad apatinio žandikaulio lūžis gali įvykti nugriuvus, tačiau gali būti padarytas ir dviejų tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje. Neatmeta galimybės, kad nukentėjusiajam toks sužalojimas atsirado krentant ir atsitrenkiant į paviršių. Voko odos nubrozdinimas labiau būdingas tiesioginiam poveikiui, o žandikaulio trauma galėjo įvykti tiek nugriuvus, tiek tiesioginiam poveikiui. Neatmeta galimybės, kad ir voko odos nubrozdinimas galėjo būti padarytas nugriuvus. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjęs byloje esančius vaizdo įrašus specialistas pažymėjo, kad vaizdo įraše matomas asmens sugriebimas už dešinio peties neturėjo įtakos nustatytiems sužalojimams. Asmuo krisdamas ant žemės veidu jos nelietė ir tai taip pat negalėjo sąlygoti nustatytų sužalojimų. Per suėmimą už striukės ar dėl striukės pakėlimo kontaktas su žandikauliu yra, tačiau jis per silpnas kaulo sulaužymui. Prirėmimas prie sienos nėra tiesioginio kontakto. Kadangi vaizdo įraše matosi, jog asmuo susigūžęs, kaklo plotas sumažėjęs, todėl žandikaulio kampas iki raktikaulio yra apie 10 cm. Matosi, kad nukentėjusysis susigūžęs, pečius pakėlęs aukštai, atstumas tarp apatinio žandikaulio apatinio krašto ir pečių yra visai nedidelis. Jei plaštaka nekontaktavo su apatiniu žandikauliu, tai negalima sulaužyti žandikaulio. Kadangi buvo didelė jėga iš toli, tai kad plaštaka sulaužyti žandikaulį reikėtų stipriai suduoti, tačiau tai mažai būdinga, nes tokiu atveju galėjo kaltinamajam pačiam lūžti pirštai. Vaizdo įraše stumdymosi metu matosi, jog nebuvo užsimojimo ar didelės jėgos, taip pat nesimato, kad būtų kontaktas su veidu nukentėjusiojo išstūmimo metu. Vaizdo įrašų peržiūros metu specialistas neužfiksavo tokio epizodo, kad galėjo lūžti žandikaulis, kai nukentėjusiajam buvo suduota pirštais. Pažymėjo, kad prispaudus nukentėjusiojo veidą keliu prie žemės, žandikaulio lūžis galėjo įvykti, tačiau nukentėjusysis teigia, kad žandikaulis jam lūžo anksčiau. Apylinkės teismas, spręsdamas, kuriuo metu nukentėjusysis D. Š. buvo sužalotas, vertino specialisto paaiškinimą, kad nukentėjusiojo D. Š. žandikaulio lūžis galėjo būti padarytas esant kontaktui, kai žandas buvo prispaustas prie pagrindo. Analizuodamas vaizdo įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) matomas įvykio aplinkybes, kad 22.30.23 nukentėjusysis koridoriuje yra verčiamas ant žemes į dešinę pusę link išėjimo laiptų, vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), kad 22.30.50 R. P. paėmęs D. Š. už pažastų, G. G. paėmęs D. Š. už kojų išneša iš baro į lauką, apylinkės teismas sprendė, kad būtent šie vaizdo įrašai patvirtina nukentėjusiojo D. Š. parodymus, kad jis koridoriuje buvo perverstas ant žemės, ko pasėkoje kaltinamasis G. G. keliu jam spaudė žandą. Nors teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo D. Š. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau remiasi ta nukentėjusiojo parodymų dalimi, kuri patvirtina, kad nukentėjusysis koridoriuje buvo parverstas ant žemės ir ten G. G. jam spaudė keliu žandą, teigdamas, kad šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina 2015-10-23 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad D. Š. yra padarytas apatinio žandikaulio kairio kampo lūžis ir nubrozdinimas dešinės akies viršutiniame voke, kuris galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, eksperto paaiškinimu, kad nukentėjusiojo D. Š. žandikaulio lūžis galėjo būti padarytas esant kontaktui, kai žandas buvo prispaustas prie pagrindo, liudytojos L. Š. parodymais, kuri apie įvykį sužinojo iš savo sūnaus D. Š. pasakojimo.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad ekspertas L. J. teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjęs vaizdo įrašus neužfiksavo tokio epizodo, kurio metu galėjo nukentėjusiajam lūžti žandikaulis ir padarė tik prielaidą, kad prispaudus nukentėjusiojo veidą keliu prie žemės, žandikaulio lūžis galėjo įvykti. Vaizdo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuota tik kaip 22.30.23 val. nukentėjusysis koridoriuje yra verčiamas ant žemes į dešinę pusę link išėjimo laiptų. Tačiau, kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Vienintelis nukentėjusysis parodė, kad G. G. nusitempęs jį į koridorių keliu jam spaudė žandą prie žemės. Šias aplinkybes nukentėjusysis nurodė tik apklausiamas teisme ir kaip pats paaiškino, jog jo teisme duodami parodymai yra sąlygoti baudžiamosios bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad bare jis gėrė alų. Prie baro buvo du vyrai ir moteris. Tarp jo ir vyriškių kilo žodinis konfliktas, dėl ko jis kilo, paaiškinti negali. Prisimena, kad šie vyrai jam kažką pasakė, o jis jiems atsakė, kad šie atstotų nuo jo. Vienas vyras jam pasakė: „ar girdi, snargliau, ar nesi gavęs į galvą?“ Jis šiam parodė nepadorų gestą ir liepė eiti velniop. Tada antrasis vyras priėjo prie jo, sugriebė už striukės apykaklės ir ėmė tempti iš baro link išėjimo. Jis priešinosi, bandė šį atstumti nuo savęs. Tada prie jo priėjo pirmasis vyras, kuris bandė jį sugriebti už apykaklės, o antrasis bandė sugriebti už kojų. Jis stengėsi apsiginti, stumdamas šiuos šalin, tačiau šie, sugriebę jį už rankų ir kojų, išmetė lauk iš baro į gatvę. Apie tai, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, ar kuris nors iš asmenų jam pargriautam ant žemės keliu būtų spaudęs žandą, nenurodė. Tačiau duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusysis gana detaliai papasakojo įvykio aplinkybes, nurodė, kad susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga įvykio aplinkybes prisimena geriau, nei ikiteisminio tyrimo metu. Teisme paaiškino, kad skausmą pajuto po pirmojo sumušimo, kai stovėjo prie kolonos. Apie tai, kad skausmą būtų pajutęs koridoriuje, kai G. G. buvo parverstas ant žemės ir jam spaudžiamas keliu žandas, nukentėjusysis nenurodė. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojai R. P., K. G., L. T. patvirtino tai, jog matė kaip G. G. buvo suėmęs nukentėjusįjį D. Š. už pečių prie kolonos bei buvo paguldęs nukentėjusįjį ant žemės, kad tuo metu jokie smūgiai nebuvo suduoti. Liudytoja L. T. nurodė, kad ji matė kaip G. G. ir R. P. koridoriuje paėmė nukentėjusįjį D. Š. už rankų ir kojų ir išnešė laiptais iš baro. Liudytojas R. P. parodė, kad jis su G. suėmę nukentėjusįjį už rūbų nustūmė šį link durų, išstūmė į koridorių, kur G. paėmė tą jaunuolį už kojų, o jis už pažastų ir laiptais išnešė į viršų, o paskui lauke pastatė ant kojų ir grįžo su G. į barą. Nors šie liudytojai yra pažįstami su G. G., tačiau jų parodymais abejoti nėra pagrindo, kadangi jų parodymai nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje, juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Liudytoja L. Š. duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji skambino sūnui ir jis pasakė, kad bare „(duomenys neskelbtini)“ jį sumušė, skauda žandikaulį. Kokiomis aplinkybėmis sūnus buvo sužalotas, liudytoja nenurodė. Tačiau duodama parodymus teisme liudytoja gana detaliai pakartojo, ką sūnus jai pasakojo. Liudytoja parodė, kad būnant ligoninėje sūnus aiškino, kad jį apstojo asmenys, jį mušė, kojomis suspaudė žandikaulį. Sakė, kad kažkokie du vyrai jį norėjo išmesti iš baro, iš pradžių bandė laikytis, bet paskui gavo smūgių ir išvažiavo namo. Sūnus sakė, kad smūgiai buvo suduoti į žandikaulį pačiame bare „(duomenys neskelbtini)“, pasakojo, jog pabaigoje jam buvo labai blogai, nes koja prispaudė žandikaulį, jį buvo išsinešę ar išstūmę į koridoriuką, kur nėra kamerų, ir dar ten buvo pargriovę. Ten jam suskaudo žandikaulį, nes keliu ar koja prispaudė žandą kad bare jam smūgiavo į žandą ir jis pajuto skausmą. Tačiau šios liudytojos parodymai yra išvestiniai, pagrįsti ne tiesioginiu bylai reikšmingų aplinkybių patyrimu, o vien tik nukentėjusiojo nurodytų įvykio aplinkybių perpasakojimu.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis 22.30.58 val. buvo išstumtas iš baro „(duomenys neskelbtini)“, pastovėjęs kieme, nukentėjusysis nuėjo pro kairę pusę nuo baro pastato. Nukentėjusysis D. Š. paaiškino, kad nuo baro „(duomenys neskelbtini)“ jis gyvena gana toli, t. y. apie 3,7 km atstumu. Namo iš baro grįžo autobusu. Į (duomenys neskelbtini) gatvę atėjo pėsčiomis, iki tos gatvės nuo jo namų reikia eiti apie 10-15 min. Iš namų išėjo po 23 val. Iš pradžių jis užėjo į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini) alėjoje, tačiau jam pasakė, jog turi vykti į (duomenys neskelbtini) gatvę, todėl sulaukęs mamos išvažiavo į ligoninę, o iš jos vyko į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nukentėjusysis į Respublikinės ligoninės Priėmimo skyrių kreipėsi 2015-10-20 23.56 val. Priėmimo skyriuje nukentėjusiajam alkoholio matuokliu nustatytas 1,75 promilių girtumas. Šie bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis būdamas neblaivus pėsčiomis, kaip teigia pats nukentėjusysis, ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) alėjoje esančio policijos komisariato, užtruko apie valandą. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, specialisto paaiškinimą, kad sužalojimas nukentėjusiajam D. Š. galėjo būti padarytas tiek tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, tiek griuviminės traumos metu, liudytojos L. Š. nurodytos aplinkybės, jog sūnus jai sakė, kad jog jį apstojo asmenys, jį mušė, kojomis suspaudė žandikaulį, neatmetama galimybė, jog nukentėjusysis būdamas neblaivus galėjo kristi ir susižaloti pats arba jį galėjo sužaloti kiti asmenys.
Įvertinus visumą aptartų įrodymų, tarp jų nenuoseklius ir prieštaringus nukentėjusiojo parodymus, teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų G. G. tyčinių veiksmų padarymą. Todėl apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas, o G. G. – išteisintas.
Atsižvelgiant į tai, kad G. G. išteisinamas dėl to, kad neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, civilinių ieškovų Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo D. Š. civiliniai ieškiniai atmestini.
G. G. atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį panaikintinos priteistos proceso išlaidos (D. Š. kelionės išlaidos, atstovavimo išlaidos) ir laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. G. turtui.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo D. Š. atstovė advokatė E. Povilaitienė pateikė pinigų priėmimo kvitą (2 t. 89 b. l.) prašydama nukentėjusiojo patirtas 300 Eur išlaidas dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš G. G.. Kadangi apeliacinės instancijos teismo G. G. išteisintinas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atstovės prašymas netenkintinas (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
G. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Civilinių ieškovų Valstybinės ligonių kasos ir D. Š. civilinius ieškinius atmesti.
Netenkinti prašymo D. Š. 5 Eur kelionės išlaidas ir 700 Eur atstovavimo išlaidas, pripažinti proceso išlaidomis ir prašymą dėl jų priteisimo atmesti.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. G. priklausančiam turtui – automobiliui ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), panaikinti.
Netenkinti nukentėjusiojo D. Š. atstovės advokatės Eugenijos Povilaitienės prašymo nukentėjusiojo patirtas išlaidas 300 Eur dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš G. G..
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- CD su baro „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų vaizdo įrašu, palikti byloje.
- ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti VĮ Respublikinei (duomenys neskelbtini) ligoninei.