Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėja Donata Šimkutė

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškimo priėmimo klausimą civilinėje byloje pagal S. S. ir V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu, suinteresuotas asmuo A. Č..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2024 m. liepos 1 d. teismo rūmuose gautas S. S. ir V. S. pareiškimas, kuriuo prašoma pripažinti A. Č. ribotai veiksnia sveikatos priežiūros srityje ir atsižvelgiant, kad A. Č. sveikatos būklė ir alkoholio vartojimas kelia grėsmę jos gyvybei, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti tęsti gydymą dėl širdies nepakankamumo ir gretutinių ligų Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atsisakytina priimti pareiškimą.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021, 18 punktas).

3. Pažymėtina, kad pareiškimas turi atitikti CPK 465 straipsnio reikalavimus bei bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, įtvirtintus CPK 111–114 straipsniuose.

4. Esant CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytiems pagrindams teismai atsisako priimti ieškinį (pareiškimą).

5. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekvieno dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti dalyvaujančių byloje asmenų vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 135 straipsnio 1 dalimi nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

6. Kreiptis į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu gali tik CPK 463 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, t. y. (1) asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, sutuoktinis; (2) asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, tėvai, pilnamečiai vaikai; (3) globos (rūpybos) institucija; (4) prokuroras. Tačiau nei pareiškime, nei kartu juo pateiktuose dokumentuose nėra nurodoma, kas yra A. Č., t. y. asmuo, kurį prašoma pripažinti ribotai veiksniu, S. S. ir V. S., todėl daroma išvada, kad pareiškimą pateikė asmenys, neturintys įgaliojimų vesti bylą teisme, todėl vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu atsisakytina priimti pareiškimą.

7. Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį prašymą laikinųjų apsaugos priemonių taikumo teismas sprendžia tik po to, kai išsprendžiamas procesinio dokumento priėmimo klausimas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškimas neatitinka CPK reikalavimų, nes jį padavė asmenys, neturintys įgaliojimų vesti bylą teisme, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas nėra sprendžiamas.

8. Išaiškintina, jog teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti.

9. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalį asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Remiantis Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Atitinkamai tai reiškia, kad S. S. ir V. S. tikslų – be A. Č. sutikimo ją hospitalizuoti ir gydyti – gali pasiekti ir kitomis priemonėmis.

10. Pažymėtina, kad sumokėtas žyminis mokestis byloje nebuvo įskaitytas, todėl jo grąžinimo klausimas byloje nesprendžiamas (CPK 87 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 87 straipsnyje nurodytais žyminio mokesčio grąžinimo pagrindais teismas gali suinteresuoto asmens prašymu faktiškai negrąžintą žyminio mokesčio sumą įskaityti kaip žyminio mokesčio įmoką už naują procesinį dokumentą (CPK 87 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti S. S. ir V. S. pareiškimą dėl fizinio asmens A. Č. pripažinimo ribotai veiksnia.

Išaiškinti, jog teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios jį priimti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įtekimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.