Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. S. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 2 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 2 dalyje, nes jis įsibraudamas į patalpą ir atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš nukentėjusiojo pasikėsino pagrobti svetimą turtą, o būtent: veikdamas bendrininkų grupėje su M. M., 2020 m. gegužės 4 d. apie 22.30 val., išlaužę buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), duris įsibrovė į patalpą, po ko, M. M. pastūmus nukentėjusįjį R. T., kuris to pasekoje nukrito ant grindų, o jam saugant, kad nukentėjusysis negalėtų išeiti iš buto ir kviesti pagalbos, sudarant nukentėjusiajam bauginamąjį poveikį ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, M. M. bute ieškojo vertingų daiktų, tačiau vertingų daiktų neradus, E. S. paėmė kambaryje sekcijoje buvusį R. T. priklausantį televizorių „Hisense“, 50 eurų vertės, po ko jie ketino iš buto su pagrobtu daiktu pasišalinti, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi laiptinėje jie buvo pastebėti pašalinio asmens ir E. S. pargriuvo, po ko, palikus paimtą televizorių laiptinėje, jie iš įvykio vietos pasišalino (4 t., b. l. 50–61, 108–109).

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartimi E. S. skirta kardomoji priemonė suėmimas 2 mėnesiams (3 t., b. l. 77–80), to paties teismo 2020 m. spalio 30 d., 2020 m. gruodžio 28 d., 2021 m. vasario 1 d. nutartimis E. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas iki 2021 m. gegužės 2 d. (3 t., b. l. 92–95, 117–122; 4 t., b. l. 74–76, 103–106).

3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi suėmimas E. S. pratęstas 3 (trims) mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad neišnyko suėmimo taikymo pagrindai: būdamas laisvėje E. S. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), darys nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (4 t., b. l. 181–183).

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Skundu kaltinamojo E. S. gynėjas advokatas Modestas Švažas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartį (5 t., b. l. 24–25).

4.1. Skunde nurodoma, kad kardomoji priemonė – suėmimas – nėra auklėjamoji ar baudimo priemonė, todėl ji turėtų būti skiriama ne deklaratyviai nurodant suėmimo pagrindus, bet preciziškai atsižvelgus į bylos aplinkybes. Suėmimą galima skirti tik esant įstatyme numatytiems pagrindams bei motyvais, nesant galimybės BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Netinkamai išsprendus kardomosios priemonės taikymo klausimą, t. y. ją paskyrus nesant įstatyme numatytų sąlygų ir pagrindų, konstitucinių teisių suvaržymas gali virsti žmogaus teisių suvaržymu. Nagrinėjamu atveju teismas neatsižvelgė į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes.

4.2. Skunde teigiama, kad situacija šioje baudžiamojoje byloje iš esmės yra pasikeitusi, t. y. ikiteisminis tyrimas baigtas ir byla perduota nagrinėti teismui, E. S. turi pastovią gyvenamąją vietą, stiprius socialinius ryšius, todėl būtinybės taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę nebėra. Paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę, tokią kaip intensyvią priežiūrą ar kitą, BPK numatyti tikslai būtų pasiekti ir nepaskiriant griežčiausios kardomosios priemonės.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Skundas atmestinas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundo argumentais, pripažįsta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartis teisėta bei pagrįsta. Apylinkės teismas, pratęsdamas kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę ? suėmimą – 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Būtina visų kardomųjų priemonių, įskaitant ir suėmimą, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys duomenys (t. y. nukentėjusiojo R. T., liudytojų A. S., K. M., D. S. parodymai, iš dalies paties kaltinamojo E. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai) leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą.

8. Remiantis BPK 119 straipsniu kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) ir tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienų metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis) bei nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės (suėmimo) terminą, padarė išvadą, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatyti suėmimo taikymo pagrindai.

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, suėmimo terminas kaltinamajam E. S. pratęstas, nes neišnyko BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas, t. y. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo vietos kaip legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą ar neturėjimą, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ar sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų „kitų aplinkybių“. Nagrinėjamu atveju E. S. kaltinamas, kad jis veikdamas bendrininkų grupe pasikėsino padaryti tyčinį nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis, 180 straipsnio 2 dalis), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato išimtinai tik laivės atėmimo bausmę iki septynerių metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sustiprina aplinkybė, jog jis nėra saistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiais ryšiais: nevedęs (3 t., b. l. 7), niekur nedirba (3 t., b. l. 9), nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 10), neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 8), vienuolika kartų teistas, iš jų net penkis kartus už nusikaltimus nuosavybei (3 t., b. l. 11–24, 25–34), be to, inkriminuojamą veiką E. S. galimai įvykdė nepraėjus net mėnesiui po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, taigi nusikalto neišnykus teistumui. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad ilgą laiko tarpą nebuvo žinoma E. S. buvimo vieta, nes jis buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų sąrašą, nebendrauja su savo motina bei tėvu, todėl šiame ikiteisminiame tyrime buvo paskelbta jo paieška. Kaltinamojo buvimo vieta nustatyta policijos pareigūnams tiriant jo padarytą administracinį nusižengimą (3 t., b. l. 37–55). Taigi priešingai nei teigiama skunde, apylinkės teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino visas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą. Nustatytos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, leidžia pagrįstai manyti, kad jis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas), jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat, jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Taigi BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jeigu asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-56-1076/2021, 9 punktas). E. S. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 22 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 2 dalis), tai reiškia, kad ši veika patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą. Vien šios veikos padarymas leidžia pagrįstai manyti, kad asmuo gali ir vėl nusikalsti, daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Įvertinus ankstesnių teistumų skaičių (3 t., b. l. 11–24), aplinkybę, kad galimai šią veiką E. S. padarė nepraėjus nė mėnesiui po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, taip pat, turint omeny, kad Sodros duomenimis E. S. paskutinį kartą dirbo 2016 m. (3 t., b. l. 9), Užimtumo tarnyboje neregistruotas nuo 2019 m. (3 t., b. l. 10), daroma išvada, kad nusikalstamų veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis, todėl pagrįstai apylinkės teismas padarė išvadą, kad egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo pagrindas.

11. Neabejotinai suėmimas varžo suimtojo teises, tačiau šiuo atveju kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-25-396/2019, 7.18 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi kaltinamojo E. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes bei nusikalstamą veiką, kurios padarymu jis yra kaltinamas, jos pavojingumą, pritaria apylinkės teismo išvadai, kad E. S. paskyrus švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai. Nagrinėjamu atveju kardomoji priemonė – suėmimas – nėra per griežta kaltinamajam, jos terminas parinktas teisingai ir pagrįstai. Esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, todėl naikinti skundžiamos nutarties skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

atmesti kaltinamojo E. S. gynėjo advokato Modesto Švažo skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 20 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.