- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 1S-25-396/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45349-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis, Jolanta Čepukėnienė, Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- E. B.
- Advokatai
- Modestas Švažas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. B. gynėjo Modesto Švažo skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 20 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalį kaltinamas tuo, kad jis:
1.1. nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo esančio, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, rūsio sandėliuke Nr. 43, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. J. (gim. 2006-12-12) bejėgiška būkle dėl mažametystės, už elektroninės cigaretės papildymą kaip atlygį, ne mažiau penkių kartų, nusismaukęs kelnes ir sėdėdamas ant suolelio, atsiklaupusiai nukentėjusiajai įkišo savo varpą į burną, po to nukentėjusiajai ranka masturbuojant jo varpą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete A. J. prieš jos valią;
1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2017 metų birželio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namo esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusios A. J. (gim. 2006-12-12) bejėgiška būkle dėl mažametystės, už elektroninės cigaretės papildymą kaip atlygį, ne daugiau penkių kartų, nusismaukęs kelnes ir gulėdamas lovoje, įkišo savo varpą nukentėjusiajai į burną, po to nukentėjusiajai ranka masturbuojant jo varpą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete A. J. prieš jos valią;
1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusios A. J. (gim. 2006-12-12) bejėgiška būkle dėl mažametystės, už elektroninės cigaretės papildymą kaip atlygį, ne mažiau vieną kartą nukentėjusiajai apsinuoginus lytinius organus, nusismaukęs kelnes ir gulėdamas lovoj, įkišęs pirštus į nukentėjusiosios A. J. makštį ją dirgino ir taip tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, ne mažiau penkis kartus įkišęs savo varpą nukentėjusiajai į burną tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su mažamete A. J. prieš jos valią;
1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pasinaudodamas nukentėjusios A. J. (gim. 2006-12-12) bejėgiška būkle dėl mažametystės, už elektroninės cigaretės papildymą kaip atlygį, daugiau nei penkis kartus nusimaukęs kelnes ir gulėdamas ant sofos–lovos, įkišęs savo varpą nukentėjusiajai į burną, po to nukentėjusiajai ranka masturbuojant jo varpą, tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu su mažamete A. J. prieš jos valią;
1.5. tęsdamas nusikalstamą veiką, nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. rugsėjo 15 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, buto, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kambaryje, pasinaudodamas nukentėjusios A. J. (gim. 2006-12-12) bejėgiška būkle dėl mažametystės, už elektroninės cigaretės papildymą kaip atlygį, ne mažiau penkis kartus nukentėjusiajai apsinuoginus lytinius organus, pats nusimaukęs kelnes ir gulėdamas lovoje, įkišęs pirštus į nukentėjusiosios A. J. makštį ją dirgino, įkišęs savo varpą nukentėjusiajai į burną, po to nukentėjusiajai ranka masturbuojant jo varpą, tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio ir oraliniu būdu su mažamete A. J. prieš jos valią.
2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka E. B. 2018 m. rugsėjo 20 d. buvo laikinai sulaikytas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesne to paties teismo nutartimi buvo pratęstas.
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo E. B. gynėjas skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį.
4.1. Nurodo, kad E. B. neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, o sugyventinė laukiasi. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis turi tvirtus socialinius ryšius, todėl niekur nebėgs ir nesislėps. Be to, E. B. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to labai gailisi, siekia atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau būdamas suimtas neturi tokios galimybės.
4.2. E. B. laikomas suimtas keturis mėnesius. Pagal teismų praktiką, tęsiant kardomąją priemonę – suėmimą vien to fakto, kad asmuo yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nepakanka. Dėl to esant tokiai situacijai šioje byloje, gynėjo vertinimu, E. B. suėmimo terminas pratęstas nepagrįstai.
Šalies argumentai
4.3. Pažymima, kad teismas pratęsdamas suėmimo terminą E. B., nenurodė suėmimo skyrimo sąlygų ir pagrindų bei jų nemotyvavo. Teismas taip pat nenurodė motyvų, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
5. Teismo posėdyje prokurorė prašo kaltinamojo E. B. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo E. B. gynėjo skundas atmetamas.
7. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, daro išvadą, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi pagrįstai pratęsė kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, taip pat nepažeidė nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 20 straipsnio 2 dalies, nei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų.
7.1. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tačiau šioje proceso stadijoje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas.
7.2. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma, nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Aukštesniajam teismui pateikti baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
7.3. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – nukentėjusiosios, liudytojų bei paties E. B. parodymai, įvertinimo pažyma bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
7.4. BPK 122 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta kardomosios priemonės suėmimo sąlyga – suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).
7.5. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo (kaltinamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Baudžiamojo proceso kodekse numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų.
7.6. Šiaulių apygardos teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam E. B. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
7.7. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taip pat ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
7.8. E. B. kaltinamas tyčia padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas be jokių alternatyvų numato vien laisvės atėmimo bausmę, t. y. terminuotą laisvės atėmimą nuo 3 iki 13 metų. Ne mažiau svarbu tai, kad galimai nusikaltimas padarytas prieš mažametį asmenį, atlikti daugkartiniai neteisėti veiksmai, mažametė seksualiai prievartauta daugiau nei metus. Šios aplinkybės, akivaizdžiai, neigiamai charakterizuoja suimtąjį ir rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Todėl kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia pratęsti suėmimo terminą aptariamu pagrindu.
7.9. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Priešingai, nei skunde nurodo gynėjas, Šiaulių apygardos teismas skundžiama nutartimi kaltinamajam E. B. pratęsdamas suėmimo terminą, įvertino ne tik jam gresiančios bausmės griežtumą.
7.10. Teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis E. B. gyvena kartu su drauge, kuri laukiasi jų bendro vaiko, iki suėmimo skyrimo mokėsi Šiaulių profesinio rengimo centre, dirbo, jam nustatytas lengvas neįgalumo lygis, tačiau šios aplinkybės negarantuoja, jog kaltinamasis E. B., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo galimybę, neišvyks iš Lietuvos Respublikos ir nepasislėps nuo teismo.
7.11. Skunde taip pat akcentuojami E. B. turimi socialiniai ryšiai (gyvenamosios vietos, šeimos turėjimas, sugyventinės nėštumas, darbas), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nepašalina pirmosios instancijos teismo nustatyto suėmimo pratęsimo pagrindo. Be to, akivaizdu, kad kaltinamojo turimi šeiminiai santykiai neturėjo jokio teigiamo poveikio E. B. elgesiui. Nors gynėjas skunde nurodo, kad E. B. siekia atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, o būdamas suimtas neturi galimybės dirbti, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas panaikinti pratęstą kardomąją priemonę suėmimą.
7.12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti atsakomybės, kaltinamasis E. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7.13. Teismas skundžiamoje nutartyje teisingai konstatavo, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis E. B. būdamas laisvėje gali daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
7.14. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, įtarimas (kaltinimas) padarius kelias nusikalstamas veikas, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.
7.15. E. B. kaltinamas padaręs baigtą tyčinį nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų labai sunkių nusikaltimų sąrašą. Be to, E. B. inkriminuojama veika buvo daroma ilgiau nei metus, t. y. galimai seksualinio prievartavimo veiksmai prieš mažametę buvo nevienkartinio pobūdžio. Todėl šios aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, bet vykdomas nuosekliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. B. kaltinime inkriminuota nusikalstama veika ir jos padarymo pobūdis, rodo asmenybės didesnį pavojingumą visuomenei bei patvirtina tikimybę, jog paleistas iš suėmimo E. B. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
7.16. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių E. B. tęsiama griežčiausia kardomoji priemonė.
7.17. Baudžiamoji byla, kurioje E. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2018 m. gruodžio 19 d. perduota Šiaulių apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį, viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Kardomoji priemonė – suėmimas E. B. paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo pratęsimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimų.
7.18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo E. B. teises, tačiau šiuo atveju, šios teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.
7.19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
Kaltinamojo E. B. gynėjo Modesto Švažo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį, kuria kaltinamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.