Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant R. F., dalyvaujant atsakovei D. J., o ieškovui R. J. ir jo atstovui advokatui V. B., atsakovės D. J. atstovei advokatei N. G. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei D. J. ir pagal atsakovės D. J. priešieškinį ieškovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (-ių) kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono CMS, šalys vaikų neturi, turto, įgyto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neturi (11-13 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Šeimos santykiai tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė nuo 2007-07-14, tada jie įgijo CK III knygoje numatytas teises ir pareigas.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Šalys prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas (80 b.l.) dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini, konkrečius faktus, kuo pasireiškė kaltė, patvirtina teismo posėdžio protokolo, garso įrašo duomenys, rašytiniai įrodymai.

Ieškovas, būdamas įsitikinęs, kad dėl santuokos iširimo jie yra kalti abu, nurodė, kad su atsakove pradėjo gyventi kartu anksčiau nei susituokė, ji tada neturėjo nei pragyvenimo šaltinio, nei gyvenamosios vietos. Jau nuo 2008 metų pradžios jie dėl atsakovės kaip sutuoktinės pareigų, numatytų LR CK 3.27 str., pažeidimo pradėjo gyventi skyrium, t.y. atskirose gyvenamojo būsto patalpose, nevedė bendro ūkio, todėl ieškovas mano, kad būtent tai sąlygojo jų santuokos iširimą, o ne jo kaip sutuoktinio pareigų, numatytų LR CK 3.27 str., pažeidimo 2011 metais. Būtent dėl to jis atsakovei santuoką nutraukti siūlė dar 2009 metais. Jo motina, matydama, kad jų bendro gyvenimo jau seniai nebėra, kad šalys gyvena kiekvienas sau, paprašė atsakovę išsikelti iš jai nuosavybės teise priklausančio namo. Priemonės, kurių ieškovas ėmėsi santuoką išsaugoti – prašė atsakovę pakeisti savo gyvenimo būdą.

Šias ieškovo nurodytas faktines aplinkybes visiškai patvirtino liudytojų S. J., ieškovo motinos, R. Č., ieškovo dėdės, R. K., ieškovo kaimyno, B. K., ieškovo tetos, J. J., ieškovo sūnaus, R. B. parodymai (80-82, 92-93 b.l.), vaizdo ir garso įrašai, nuotrauka ( 49, 72 b.l.).

Atsakovė nurodė faktus, kad ieškovas abipusės pagarbos pareigą grubiai pažeidė 2011 m., tokius faktus buvus patvirtino liudytojai G. B. ir jo sesuo D. K. (94-95 b.l.), nuotraukos iš bendrų pobūvių (25-29, 103 b.l.). Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovas netrukus po santuokos sudarymo taip pat pažeidinėjo tas pačias sutuoktinio pareigas (numatytas LR CK 3.27 straipsnyje), kurių pažeidimu kaltina ją. Ieškovas to nepaneigė, tačiau nurodė, kad šias pareigas pažeisdavo jie abu, o pažeidimo iniciatorė dažnai būdavo pati atsakovė. Fakto, kad atsakovė 2011 m. buvo iškeldinta iš šalių gyvenamosios vietos, ieškovas neneigė, tai patvirtino liudytojai S. J., ieškovo motina ir gyvenamosios patalpos savininkė, K. M., buto nuomotoja, K. Ž., atsakovės dukra, A. J., atsakovės sesuo (110-113 b.l.).

Pažymėtina, kad atsakovė pateikė teismui nuotraukas, atrinktas savo nuožiūra, todėl jos pilnai neatskleidžia visų faktinių aplinkybių dėl ieškovo abipusės pagarbos pareigos pažeidimo. Iš atsakovės priešieškinio turinio (32 b.l.) matyti, kad ji, jos teigimu, ieškovui atleido abipusės pagarbos pareigos pažeidimą 2010 metais, nes manė, kad tas pažeidimas ilgai netruks, todėl nutraukti santuoką nereikalavo. Nagrinėjant civilinę bylą atsakovė nurodė (79 b.l.), kad abipusės pagarbos pareigos pažeidimas prasidėjo tik 2011 m. pavasarį, kad dėl to ir nuo tada jų santuoka iširo, o ji buvo iškeldinta iš namų. Atsakovė taip pat yra nurodžiusi, kad jau nuo 2010 metų, t.y. dėl ieškovo abipusės pagarbos pareigos pažeidimo jie pasiskirstė gyvenamosiomis patalpomis. Tai leidžia padaryti išvadą, kad atsakovės paaiškinimai apie reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

Liudytoja K. Ž. parodė, kad ji pas motiną lankytis pradėjo 2010 metais, kad tuo metu jau šalys gyveno pasidalinę patalpomis. Pažymėtina, kad liudytoja K. Ž. 2009 metais buvo susipykusi su atsakove, su ja nebendravo, todėl patvirtinti aplinkybių, kad 2009 metais šalys gyveno kartu, negali.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinus skyrium ir jų visetą, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, darytina išvada, kad ieškovo nurodyti faktai apie tai, jog jų santuoka pradėjo irti jau nuo 2008 metų dėl jų abiejų kaip sutuoktinių pareigų - tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo ( LR CK 3.27 str. 1d. ) – pažeidimo bei kad ieškovo kaip sutuoktinio abipusės pagarbos pareigos pažeidimas buvo padarytas jau po to, kai šalių santuoka nebebuvo darni ir dėl to šalys gyveno pasidalinę patalpomis, bendro ūkio nevedė, yra labiau tikėtini nei atsakovės nurodytas faktas, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo abipusės pagarbos pareigos pažeidimo 2011 metais.

Atsakovės pateikta padėka už muzikinį pasirodymą ir charakteristika iš darbovietės (90,101 b.l.) nepaneigia buvus ieškovo nurodytus ir minėtų liudytojų parodymais patvirtintus faktus, liudijančius jos elgesį šeimoje. Byloje ištirti šalių pateikti įrodymai neginčijamai nepatvirtina ieškovo nurodyto fakto dėl atsakovės abipusės pagarbos pareigos pažeidimo.

Nors atsakovė nurodė, kad ieškovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė dar ir tuo, kad ieškovas su ja santuoką sudarė žinodamas apie jos turimas pinigines lėšas, kad pasinaudotų ja, šioje byloje nėra įrodyti. Atsakovė ieškinio S. J. dėl jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo nėra pareiškusi. Šioje byloje yra tik rašytiniai įrodymai, kad atsakovei dar iki santuokos sudarymo buvo išmokėta 2006-01-31 16 tūkstančių litų (65 b.l.), iš kurių 3 - 4 tūkstančius ji davė savo dukrai (114 b.l.). Šioje byloje nebuvo įrodinėjimo dalykas, ar atsakovė S. J. nuosavybės teise valdomo namo pagerinimams yra perdavusi 12 tūkstančių litų. Teismo nuomone, netgi jei ir būtų šis faktas įrodytas, jis nepatvirtintų to, kad ieškovas santuoką sudarė tam, kad pasinaudotų jos pinigais, nes šalys kartu S. J. priklausančiame name apsigyveno anksčiau, nei šalys susituokė ir atsakovė gavo piniginę išmoką, t.y., kaip teigė ieškovas bei liudytoja S. J., tada, kai atsakovė neturėjo nei pajamų šaltinio, nei gyvenamosios vietos. Tuos faktus buvus patvirtina VSDFV Utenos skyriaus pažyma apie atsakovės darbo laikotarpius ir darbo užmokestį (67 b.l.). Taigi pripažinti ieškovą sudarius fiktyvią santuoką, siekiant pasinaudoti atsakovės turtu, pagrindo nėra (LR CK 3.39 str.).

Nors santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau šalys susitaikyti nepageidavo, jie nebesuinteresuoti tęsti bendro gyvenimo. Minėta, kad ieškovas, jo teigimu, ėmėsi priemonių santuoką išsaugoti ir dar 2008 m. prašė atsakovę keistis, o 2009 m. siūlė santuoką nutraukti (78 b.l.). Atsakovė teigė nesiėmusi jokių priemonių, nes dėl ieškovo abipusės pagarbos pareigos pažeidimo nebematė prasmės imtis kokių nors priemonių.

Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio (ieškovo) kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Nustačius, kad dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nes įrodyta, kad jie abu dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., būti vienas kitam lojaliu, remti vienas kitą moraliai ir materialiai ir kad dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.), ieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai, o priešieškinį atmetant.

Ginčas tarp šalių dėl atsakovei paliktinos pavardės nekilo, atsakovė išreiškė pageidavimą pasilikti santuokinę pavardę, todėl po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.69 str.1dalis).

Atsakovė pareiškė priešieškinio reikalavimą priteisti jai 20.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šis jos reikalavimas atmestinas, nes santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.70 str. 2d.), o tokiu atveju priteisti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, nenumatyta.

Ieškinį tenkinant visiškai, priešieškinį atmetant, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str., 99 str.).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą buvo atleistas iš dalies, nes jam Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-12-19 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-02783 (6-7 b.l.) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovo atstovas pateikė minėtos institucijos 2012-07-19 išduotą pažymą Nr.PP891 (100 b.l.), kuri patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovui suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 200,00 Lt.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 70 Lt žyminiu mokesčiu (5 b.l.). Atsakovė priešieškinį apmokėjo 140 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (100 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, 40,00 Lt už neturtinės žalos atlyginimo priteisimą), o kitoje dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo žyminio mokesčio – 560 Lt mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (35 b.l.). Priešieškinis atmestas, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotina 200 Lt už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovui, 560 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str., 96 str., 99 str.). Ieškovas sau priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės neprašė.

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduotinas santuokos liudijimo AA Nr.239327 originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.

1. Santuoką tarp R. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.119, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo D. J. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini), o R. J. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini).

3. Priteisti iš atsakovės D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 560,00 Lt žyminio mokesčio, 200,00 Lt už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovui.

(Į valstybės biudžetą priteistą žyminį mokestį (įmokos kodas - 5660) bei išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( įmokos kodas - 5630) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

4. Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti santuokos liudijimo AA Nr.239327 originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.