Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. A. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir ieškovė, Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. A. Ž. (toliau – ir atsakovas) 78,12 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už prašomą priteisti skolą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad atsakovas įsigijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolė. Šis garažas yra pastate, kurį administruoja bendrija. 2018 m. kovo 13 d. ieškovės ataskaitinio susirinkimo metu buvo nustatytas 25 Eur metinis garažo mokestis, skirtas bendrojo naudojimo objektų išlaikymo, naudojimosi jais išlaidoms, bendrijos valdymo organų darbo užmokesčiui apmokėti. Ir nors atsakovas nėra bendrijos narys, šį nario mokestį privalo mokėti. Minėtas mokestis buvo nustatytas tokio pat dydžio ir 2019 m. kovo 2 d., 2022 m. balandžio 30 d. ir 2023 m. balandžio 15 d. vykusių ieškovės ataskaitinių susirinkimų metu. Atsakovas piktybiškai nemoka nario mokesčio, nors 2018 ir 2019 metais jį yra mokėjęs. Bendrijos įstatai patvirtinti dar 2007 metais, administruojamų objektų aprašo nėra, tačiau faktiškai administruoja 172 garažus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) Marijampolėje

3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis yra garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, savininkas. Ieškovės nariu nėra ir niekada nebuvo, apie jo turtui taikomą administravimą nežinojo, jokiame visuotiniame savininkų susirinkime dėl prisijungimo prie ieškovės nedalyvavo. Atsakovas nesutinka mokėti nario mokesčio, nes bendrija neadministruoja jo garažo. Daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrijos įstatymo, kuris taikomas ir garažams, 2 straipsnio 3 dalyje yra nurodytas vienas iš esminių kiekvienos bendrijos dokumentų - bendrojo naudojimo objektų aprašas, tačiau šio dokumento ieškovė nepateikia. Ieškovė taip pat nepateikia jokių savo atliktų darbų ataskaitų, susijusių su bendro naudojimo objektų pagerinimu. Atsakovas patvirtino, kad kartą per metus bendrijos atstovui R. moka už garaže suvartotą elektros energiją pagal skaitiklio rodmenis, kas reiškia, kad mokestį už sunaudotą elektrą padengia pagal savo asmeniškai suvartojamus kiekius. Žolę pjauna miesto tarnybos, sniegą nusikasa patys prie savo garažų, už šiukšlių išvežimą kiekvienas garažas moka atskirai, jokių remonto darbų nuo jo įsigijimo bendrija nėra dariusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui V.A. Ž. iš ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 500 Eur išlaidų už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą.

5. Teismas nurodė, kad atsakovo garažas (boksas) Nr. 16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolė. Ieškovė teigia, kad administruoja ir (duomenys neskelbtini) esančius garažų pastatus, nors bendrijos įstatuose nurodyta, jog ji yra (duomenys neskelbtini), Marijampolė, esančių garažų komplekso administratorė. Bendrija privalo sudaryti ir tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą. Tokio aprašo bendrija nėra sudariusi, todėl tiksliai nustatyti, kokius objektus ji faktiškai administruoja, galimybės nėra. Atsakovas neišreiškė savo valios dėl garažų paskirties pastato bendrosios dalinės nuosavybės administravimo. Todėl ieškovė, neturėdama atsakovo sutikimo, neturi teisinio pagrindo administruoti atsakovui tenkančios bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos pastato dalies ir šios sutarties pagrindu prašyti atlyginti už suteiktas paslaugas. Bendrija yra sudariusi viso žemės sklypo nuomos sutartį ir moka valstybei žemės nuomos mokestį, tačiau iš atsakovo jo daliai tenkančios žemės nuomos mokesčio nereikalauja, savo reikalavimą kildina iš nesumokėto nario mokesčio. Atsakovas nėra minėtos bendrijos narys, jis su bendrija nėra sudaręs jungtinės veiklos sutarties dėl jo garažo (bokso) administravimo, nėra prisijungęs prie bendrijos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos ieškinį tenkinti pilnai. Nusprendus, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; priteisti iš atsakovo bendrijai (apeliantei) visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentuose nurodė:

6.1. Teismas nepagrįstai remiasi teisės aktais, reglamentuojančiais daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą, kurį vykdo specialiai savivaldybės įmonių ar kt. įsteigtoms institucijos. Šiuo atveju garažų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su garažų bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka garažui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir valdymu pagal byloje esančius dokumentus nuo 1982 metų įgyvendina būtent ieškovė. Ieškovė savo veikloje vadovaujasi 2007 m. gegužės 26 d. vykusio visuotinio ieškovės narių susirinkimo metu patvirtintais įstatais, tačiau teismas nepagrįstai įstatų 2 punktą vertino siaurai.

6.2. Ieškovei garažų statybai buvo parinktas sklypas, esantis Marijampolėje, (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad ieškovė administruoja 172 garažus, esančius Marijampolėje, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)). Įstatų 13 punkte nurodyta, kad bendrijos nariais gali būti asmenys, nuosavybės teise valdantys nekilnojamąjį turtą bendrijai priskirtoje teritorijoje. Kadangi ieškovė veikia nurodytų garažų (tame tarpe ir (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, todėl minėtų garažų savininkai gali būti ieškovės nariais.

6.3. Teismas neteisingai nurodo, kad atsakovas neturi pareigos mokėti nario mokesčio. Mokestis, kurį turi mokėti atsakovas yra ne nario mokestis, o visų garažų savininkų mokamas metinis garažo mokestis. Atsakovas 2018 ir 2019 metais mokėjo minėtą mokestį, šį mokestį toliau moka kitų metalinių garažų savininkai. Atsakovas ieškovei mokėjo ir moka už garaže sunaudotą elektros energiją. Vieno asmens noras nemokėti už jam teikiamas paslaugas gali sugriauti kitų garažų savininkams naudingą tvarką.

6.4. Vadovaujantis CK, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu, Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 straipsnio 4 ir 7 d.“, taip pat Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“, nepaisant to, kad atsakovas nėra ieškovės narys, tai nepanaikina jo prievolės ieškovei sumokėti nustatytus mokesčius.

7. Atsakovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentuose nurodė:

7.1. Ieškovei taikomas Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kuriame nurodyta pareiga kiekvienai bendrijai turėti bendrojo naudojimo objektų aprašą. Tokio dokumento ieškovė neturi, todėl negali turėti reikalavimo teisės į tam tikrus objektus. Nepateikta kitų įrodymų, kad atsakovo turto atžvilgiu administravimas būtų vykdomas teisėtai. Pati pripažino, kad atsakovo turtinis vienetas nėra prisijungęs prie ieškovės.

7.2. Ieškovės įstatuose 2 punkte nurodyta, jog bendrijos steigėjai yra garažo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, savininkai, tuo tarpu atsakovo garažas yra visai kitame pastate, t. y. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkai būtų inicijavę prisijungimą prie ieškovės, todėl pastato (duomenys neskelbtini) administravimas yra neteisėtas.

7.3. Ieškovė pati sau prieštarauja dėl atsakovo mokėtino mokesčio pobūdžio. Nurodo, kad mokestis, kurį turi mokėti atsakovas yra ne nario mokestis, o visų garažų savininkų mokamas metinis garažo mokestis, tačiau grindžia nuostatomis dėl atsakovo pareigos mokėti nario mokestį, t. y. turto administravimo išlaidų. Tai, kad galimai yra asmenų, kurie moka jiems ieškovės nurodytus mokesčius, nekvestionuodami tokių rinkliavų pagrįstumo, nesudaro teisėto pagrindo šios sumos ieškovei reikalauti ir iš atsakovo.

7.4. Įstatų 2 punktas negali būti vertinamas nei siaurąja, nei plačiąja prasme, kadangi bendrijos steigėjas yra konkreti faktinė aplinkybė, viena iš esminių bet kurios bendrijos veiklos teisėtumą ir sritis apibrėžiančių aplinkybių. Nurodytam punktui pakeisti reikalaujamos papildomos procedūros, kurios nėra atliktos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

22. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės Gražų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrija arba apeliantė) ieškinys atsakovui V. A. Ž. (toliau – ir atsakovas) dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

24. Byloje nustatyta, kad Bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo skolą – nesumokėtą nario mokestį už tris metus ir papildomas išlaidas dėl duomenų išreikalavimo – 78,12 Eur ir įstatymo nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Bendrijos nariu nėra ir niekada nebuvo, apie jo turtui taikomą administravimą nežinojo ir todėl nesutinka mokėti nario mokesčio, nes Bendrija neadministruoja jo garažo.

26. Pirmosios instancijos teismas Bendrijos ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad atsakovas nėra minėtos Bendrijos narys, jis su Bendrija nėra sudaręs jungtinės veiklos sutarties dėl jo garažo (bokso) administravimo, nėra prisijungęs prie Bendrijos, Bendrija neturi teisės administruoti garažų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolėje.

27. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remiasi teisės aktais, reglamentuojančiais daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimą, kurį vykdo specialiai savivaldybės įmonių ar kt. įsteigtoms institucijos; kad ieškovei (apeliantei) garažų statybai buvo parinktas sklypas, esantis Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), ieškovė veikia ir (duomenys neskelbtini) garažų teritorijoje, todėl minėtų garažų savininkai gali būti ieškovės nariais; kad mokestis, kurį turi mokėti atsakovas yra ne nario mokestis, o visų garažų savininkų mokamas metinis garažo mokestis; kad nepaisant to, jog atsakovas nėra Bendrijos narys, tai nepanaikina jo prievolės ieškovei sumokėti nustatytus mokesčius.

28. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos, išnagrinėjęs Bendrijos apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, todėl jų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde Bendrijos nurodytų argumentų.

29. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Juridinių asmenų registre įregistruota 1994 m. balandžio 13 d., jos buveinės adresas įstatuose nurodytas (duomenys neskelbtini) Marijampolės m. Bendrija savo veikloje vadovaujasi 2007 m. rugpjūčio 3 d. Juridinių asmenų registre įregistruotais įstatais. Jų 4 punkte nurodyta, kad Bendrijos veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas, kiti teisės aktai ir bendrijos įstatai. Bendrija negali būti įmonių steigėja ir verstis kita veikla, nesusijusią su garažų valdymu, bendrojo naudojimo objektų ir jam priskirto žemės sklypo naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Bendrijos teises ir pareigas nustato Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas.

30. Konstitucinis Teismas, aiškindamas DNSBĮ 20 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad bendrija valdo ir naudoja tik bendrojo naudojimo patalpas, bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą ir bendrojo naudojimo namo konstrukcijas, kurios bendrijos nariams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tuo tarpu fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas (t. y. patalpas, kurios nėra bendrojo naudojimo) valdo, naudoja ir jomis disponuoja patys šių patalpų savininkai. Gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų nuosavybės teisę į jiems priklausančias patalpas saugo Konstitucija ir įstatymai. Civilinėje teisėje savininko subjektinės nuosavybės teisės turinys apibūdinamas išskiriant savininko teisę jam priklausantį turtą valdyti, šiuo turtu naudotis ir disponuoti. Pažymėtina, kad Konstitucija ir įstatymai saugo ir gina savininkų teises nepriklausomai nuo to, ar daugiabučiame gyvenamajame name yra įsteigta bendrija, ar tokios bendrijos nėra. Bendrijos įsteigimas nereiškia, kad privačios ar viešosios nuosavybės teisės subjektai netenka nuosavybės teisės į jiems priklausantį turtą, todėl bendrijos įsteigimas savaime nesuteikia pagrindo varžyti ar kitaip riboti savininkų teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 1999 m. birželio 23 d. nutarimas byloje Nr. 11/98).

31. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir Bendrijų įstatymas). Pagal Bendrijų įstatymo 1 straipsnio 1 punktą, šis įstatymas nustato daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymo būdą steigiant bendriją, reglamentuoja šios bendrijos steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą, bendrijai priklausančių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų – bendrijos narių teises ir pareigas. Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kitos paskirties pastatas – tai asmeninio naudojimo rekreacinės (poilsio), kūrybos (kūrybinės dirbtuvės) ar ūkinės (garažų ir kt.) paskirties pastatas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims ir daugiau butų ir kitų patalpų savininkų, taip pat vienbučiai ir dviejų butų gyvenamieji namai, susieti bendrojo naudojimo žemės sklypu ir (ar) vietiniais inžineriniais tinklais. Todėl, priešingai nei teigia skunde apeliantė, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šis teisinis reguliavimas aktualus nagrinėjamo ginčo atveju, nes yra taikomas ne tik daugiabučių gyvenamųjų namų, tačiau ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijoms (nagrinėjamu atveju – garažų bendrija).

32. Bendrijos įstatų 2 punkte nurodyta, kad Bendrijos steigėjai yra garažo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės m. savininkai. Pagal Bendrijos įstatų 13 punktą, Bendrijos nariais gali būti tik fiziniai ir juridiniai asmenys, nuosavybės teise valdantys nekilnojamąjį turtą bendrijai priskirtoje teritorijoje. Kai tą patį objektą bendrosios nuosavybės teise valdo keli asmenys, į bendriją jų susitarimu priimamas tik vienas asmuo.

33. Bylos duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso garažas (boksas) Nr. 16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) Marijampolės m.; Pastato, kuriame yra garažo boksas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo registro pažymos matyti, jog ieškovė iš valstybės yra išsinuomojusi 1995 m. gegužės 4 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Marijampolės m.

34. Bendrijų įstatymo 5 straipsnyje reglamentuotas prisijungimas prie veikiančios bendrijos. Priėmimo į Bendriją klausimą reglamentuoja ir jos Įstatų 14 punktas. Bendrija į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolė, savininkai buvo inicijavę prisijungimą prie Bendrijos, kaip tai reglamentuoja Bendrijų įstatymo 5 straipsnis, kad atsakovas buvo pateikęs priėmimo į Bendriją rašytinį prašymą, dėl kurio yra priimtas sprendimas Bendrijos įstatų 14 punkte nustatyta tvarka. Bendrija taip pat nėra pateikusi į bylą ir bendrojo naudojimo objektų aprašo (Bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės23 d. nutarimo Nr. 603 (redakcija nuo 2015 m. kovo 13 d.) 4.2 punktas), todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, tiksliai nustatyti kokius objektus ji faktiškai administruoja be Įstatuose nurodyto pastato (duomenys neskelbtini), Marijampolė, galimybės nėra. Taigi, Bendrija nepateikė į bylą objektyvių duomenų, o tokiais nelaikytini jos pateikti planai, kurie leistų spręsti, kad atsakovo turto (garažo) atžvilgiu jį vykdo teisėtą administravimą. Tokiu atveju ji veikė savo rizika ir interesais. Todėl ji, atsižvelgiant į CK 4.238 straipsnio 4 nuostatą, neturi teisės į atlyginimą.

35. Bendrijos pateikti įrodymai rodo, kad 2018 m. kovo 3 d. Bendrijos narių susirinkime (protokolu) nutarta nustatyti nario mokestį po 25 Eur už metus; 2019 m. kovo 2 d. Bendrijos narių susirinkime paliktas tokio paties dydžio nario mokestis. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad Bendrija savo reikalavimą kildina iš nesumokėto nario mokesčio, kuris faktiškai panaudojamas Bendrijos pirmininko ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui ir mokesčiams sumokėti. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovas turi mokėti ne nario mokestį, o visų garažų savininkų mokamą metinį garažo mokestį, nes paties reikalavimo pavadinimas nekeičia teisinių pasekmių ir esmės. Bendrijai nepagrindus savo teisės teikti administravimo paslaugas, jos reikalavimas priteisti iš atsakovo nario mokestį už patalpų administravimą yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 852 „Dėl daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“, kuriuo apeliaciniame skunde vadovaujasi Bendrija, yra netekęs galios dar 2002 m. gegužės 15 d.

36. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Bendrijos skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o Bendrijos apeliacinis skundas atmetamas.

37. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

38. Atsakovui iš Bendrijos, sutinkamai su CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 400,00 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.