Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam G. A. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

G. A. nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 4 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi subendrintomis Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė nustatyta 8 m. laisvės atėmimo.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 6 m. laisvės atėmimo.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 1 dalį 2 m. laisvės atėmimo.

Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, skirta 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą būtinąją dalį (1/2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 3 mėn. 24 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nuteistasis G. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą „OASys“ metodika, G. A. nustatoma vidutinė – 64 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju G. A. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, taip pat ir už sunkų nusikaltimą, kurį padarė veikdamas bendrininkų grupe, ankščiau buvo ne kartą teistas, taip pat buvo ne kartą lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir tai, kad G. A. vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, suponuoja išvadą, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą G. A., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo G. A. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog nors nuteistasis už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai - nuteistasis pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, padarydamas šiurkštų pažeidimą, už ką jam buvo skirta itin griežta drausminė nuobauda – perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų, ir nors paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Toks nuteistojo elgesys suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga koreguojant savo elgesį išimtinai teigiama linkme šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje dar nėra tokia įtikinanti, jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatytas sumažėjęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius – 64 balai pagal „OASys (buvo 69 balai), tačiau dinaminiai riziką nusikalsti didinantys veiksniai iš 64 balų sudaro 14 balų, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Be to, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju svarbu ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje G. A. vis dar nustatomi tie patys keturi kriminogeniniai veiksniai, kurie buvo nustatyti ir ankstesnio svarstymo dėl jo lygtinio paleidimo metu: ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; lengvai įtakojamas aplinkinių; mąstymas ir elgesys (anksčiau apgalvodavo kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas); nuostatos (praeityje yra pažeidęs lygtinio paleidimo sąlygas, pataisos namuose yra baustas, nors šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šiuo atveju kriminogeninių veiksnių skaičius nepakito ir tai rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis G. A. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-311 taikyti nuteistajam G. A. paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 95-311 taikyti nuteistajam G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.