Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Viktoro Preikšo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2018 m. lapkričio 12 d. nutarimą taikyti G. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. A. nuteistas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį subendrinta laisvės atėmimo 4 metams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, skirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi subendrintomis Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 8 d. ir 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 8 metams bausmė. Laivės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. rugpjūčio 26 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo G. A. skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).

9. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. G. A. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. A. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.

11. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis, būdamas lygtinai paleistas, nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. A. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (69 balai). Nors šis vertinimas (2016 m. sausio 8 d. atlikto vertinimo metu nustatyti 94 balai) sumažėjo, tačiau vis dar išlieka pakankamai aukštas. 19 balų dar yra kintantys, t. y. galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama G. A. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje dar išskiriami keturi jam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis; lengvai įtakojamas aplinkinių; mąstymas ir elgesys, nuostatos, taip pat vienas artimas kriminogeniniam veiksnys – priklausomybė alkoholiui, narkotinėms medžiagoms. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjimas yra nestabilus. Kaip ir minėta, 2016 m. sausio 8 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 94 balai, 2016 m. birželio 15 d. – 84 balai, o štai 2017 m. birželio 29 d. rizika vėl padidėjo iki 94 balų, po to kaskart mažėdavo ir šiuo metu sudaro 69 balus. Tad ši aplinkybė, faktas, kad daugiau nei prieš metus laiko nuteistasis už įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymą 15 parų buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, rodo, kad jo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme nėra nuoseklios, todėl negalima laikyti, kad ir daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra akivaizdi ir įtikinanti.

12. Vertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose, reikia pripažinti, kad G. A. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – skatintas 10 kartų, dirba, bausmę atlikinėja Priklausomybę turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, aktyviai dalyvauja užsiėmimuose. Yra išklausęs įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklausomi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Iš gaunamo uždarbio atlygina civilinį ieškinį. Tačiau šios aplinkybės bendrame skundo autorių charakterizuojančių duomenų kontekste, visgi nėra pakankamos spręsti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, o tik rodo, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, ir nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina ir tai, kad G. A. nuo 2018 m. liepos 10 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribos, tuo įvertinant jo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme. Tačiau laikotarpis, per kurį skundo autorius naudojasi tokia jam suteikta teise (vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribos), yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, net ir esant švelnesniam bausmės atlikimo režimui, ypač atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, kaip ir minėta, nebuvo nepriekaištingas, kad anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau sistemingai darė naujus nusikaltimus.

13. Nerimą vis dar kelia G. A. nustatyti anksčiau minėti kriminogeniniai veiksniai. Ankstesni nusikalstami veiksmai yra kriminogeninis veiksnys, kurio nuteistasis, atlikdamas bausmę, negali pakeisti, tačiau tokio kriminogeninio veiksnio egzistavimas sudaro prielaidas griežčiau vertinti kitas aplinkybes, atskleidžiančias, ar nuteistasis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje, nekeldamas pavojaus kitiems visuomenės nariams, ir daugiau nenusikalsti. Šiuo atveju kitos G. A. charakterizuojančios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad šiuo metu jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

14. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija be viso to, kas anksčiau paminėta, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje apibūdinami G. A. gyvenimo stilius bei draugai, mąstymas ir elgesys. Skundo autorius eilę kartų teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, kad neturi kito pasirinkimo. Nors teigia, kad nėra agresyvus, tačiau ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus, kas leidžia manyti, jog jis pakankamai kritiškai savo elgesio vis dar nevertina. Nuteistasis pripažįsta, kad turi alkoholio vartojimo problemų ir nors bausmę atlikinėja Priklausomybę turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre, yra išklausęs įžanginės grupės užsiėmimus, skirtus nuteistiesiems, kurie priklausomi nuo alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų, tačiau priklausomybė alkoholiui, narkotinėms medžiagoms Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami kaip artimas kriminogeniniam veiksnys. Tad galima daryti išvadą, jog šios priemonės dar nepaveikė G. A. mąstysenos taip, kad šis pilnai suvoktų alkoholio žalą sau ir aplinkiniams bei įstengtų visiškai jo atsisakyti.

15. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas G. A. iš tiesų sugebės laikytis jam skirtų įpareigojimų, draudimų, suvaržymų, sugebės laikytis įstatymų ir gerbti bei laikytis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių.

16. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nes kaip jau minėta, visos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos tinkamai ir visapusiškai. Vien tai, kad priimtas sprendimas yra nepalankus nuteistajam, ar kad tas pats teisėjas anksčiau jau yra sprendęs nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą ir atsisakęs tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo taikymo, nereiškia, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir priimta šališko teisėjo. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl teismo šališkumo vertinamos kaip deklaratyvios, nes šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių konstatuoti teismo šališkumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo G. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.