Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Joje nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam L. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. patvirtintu nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.4.3.1 punktu, yra 146,60 EUR. Tarnyba taip pat nurodė, kad pažymą teismui teikia atsižvelgiama į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 3 d. raštą Nr. (5.15)-03-102 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu, išieškojimo“.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad Tarnybos teikimas turi trūkumų – Tarnyba nesuformuluoja jokio prašymo, t. y. ko siekiama tokios pažymos teikimu, taip pat, nors nurodoma, jog pažyma teikiama atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą – jis kartu su pažyma teismui nepateiktas. Visgi vertinant, jog Tarnyba siekia išspręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo D. K. už advokato Valerijaus Kirpičnikovo suteiktą antrinę teisinę pagalbą atstovaujant nukentėjusįjį L. P. baudžiamojoje byloje Nr. 1-2123-1072/2022, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. nutartimi perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nustatė, jog ikiteisminiame tyrime nukentėjusiuoju pripažintas nepilnametis L. P., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 55 straipsnio 4 dalimi, įgaliotojo atstovo dalyvavimą šioje byloje pripažino būtinu. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiojo interesus atstovavo Tarnybos parinktas ir teismo paskirtas atstovas – advokatas V. Kirpičnikovas. Teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą nebuvo pateikta Tarnybos pažyma, patvirtinanti patirtas atstovavimo išlaidas, negautas prašymas jas atlyginti. Tarnyba prašymą iš advokato gavo tik 2023 m. spalio 12 d., t. y. jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio paskelbimo bei jo įsiteisėjimo.

Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas daro išvadą, kad Tarnybos pažyma pateikta nesavalaikiai – praėjus beveik vieneriems metams po nuosprendžio paskelbimo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo panaikintas, nėra duomenų apie naujas nuteistojo nusikalstamas veikas.

Teismų praktikoje laikomasi, kad sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, svarbu ne tik jų būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, bet ir tai, kurioje proceso stadijoje jos buvo patirtos. Tuo atveju, kai išlaidų neprašoma priteisti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose nagrinėjant bylą, vėliau pateiktas prašymams dėl gynėjo (atstovo) išlaidų priteisimo laikytinas pavėluotu ir negali būti patenkintas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-271-1020/2022). Tokių prašymų pateikimas kuria neapibrėžtumą ir iškreipia visų proceso dalyvių teisėtą lūkestį <...>. Kita vertus, teismas negali atsižvelgti į tai, kad nukentėjusiajam šioje byloje atstovas buvo parinktas ir paskirtas esant įstatyme numatytam pagrindui, kai įgaliotojo atstovo dalyvavimas procese pripažintas būtinu (BPK 55 straipsnio 4 dalis), todėl nagrinėjamu atveju, teikimo atmetimas vien šiuo pagrindu, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo principo. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), nėra duomenų apie itin prastą nuteistojo turtinę padėtį (bylos duomenimis dirba, duomenų apie jo turimus didelius finansinius įsipareigojimus byloje nėra), civilinių ieškinių byloje pareikšta nebuvo, patirtų išlaidų dydis nėra nepagrįstai didelis (146,60 EUR), šios išlaidos patirtos būtent dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, todėl teismas sprendžia, kad teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo už nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nėra neproporcingas. Tokios išlaidos buvo patirtos dėl nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 106 straipsniu, teismas

nutaria:

tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. K.

Iš D. K. priteisti 146,60 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.