Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-10-13 · Civilinė byla Nr. 2-2544/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-13
Bylos Nr.
2-2544/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis
Kreditorius
uždarosios akcinės bendrovės „Infigo“
Kategorijos
  • 126.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2544/2011Procesinio sprendimo kategorija 126.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Infigo“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutarties, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Autolagūna“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (bankroto byla Nr. B2-945-390/2011).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2011 m. birželio 16 d. įvyko BUAB „Autolagūna“ kreditorių susirinkimas, kurio metu be kitų klausimų taip pat nutarta siūlyti teismui taikyti BUAB „Autolagūna“ likvidavimo procedūrą. Bankroto administratorius, vykdydamas kreditorių susirinkimo nutarimus, siūlė teismui taikyti įmonės likvidavimo dėl bankroto procedūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 14 d. nutartimi pripažino UAB „Autolagūna“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, pavesdamas administratoriui atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 31 straipsnyje ir 32 straipsnio 2 dalyje. Teismas taip pat patvirtino UAB „Autolagūna“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Teismas nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 15 d., 22 d., spalio 14 d., gruodžio 16 d., 2011 m. vasario 10 d. nutartimis patvirtino UAB „Autolagūna“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Administratorius pateikė teismui UAB „Autolagūna“ 2011 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame yra nutarimas įpareigoti administratorių kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Per bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį taikos sutartis nesudaryta, kitų priemonių išvengti įmonės bankrutavimo nesiimta, įmonės skolos nepadengtos, mokumas neatstatytas. Teismo įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas pripažinti UAB „Autolagūna“ bankrutavusia ir ją likviduoti.

Teismas taip pat nurodė, kad 2010 m. rugsėjo 15 d. nutartimi buvo patvirtintas AB SEB lizingo 12 523,17 Lt kreditorinis reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančiai įmonei grąžinus lizinguotą turtą bei šį turtą realizavus buvo patirtas 100 504,96 Lt nuostolis ir papildomos išlaidos – 12 040,17 Lt, todėl patvirtintas patikslintas šio kreditoriaus 125 068,84 Lt dydžio finansinis reikalavimas. Dėl pateiktų tvirtinti kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio ginčų nėra, todėl patvirtintas pateiktas kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorius UAB „Infigo“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti BUAB „Autolagūna“ administratoriaus įgalioto asmens prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nutartis priimta ne laiku ir yra nepagrįsta. Klausimą dėl BUAB „Autolagūna“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apie posėdžio datą, laiką ir vietą dalyvaujantiems byloje asmenims bei tokiu būdu suvaržė jų procesines teises. Šis pažeidimas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Posėdžiai turi vykti žodinio proceso tvarka, jei įstatymai (pavyzdžiui, CPK, ĮBĮ) nenumato priešingai, o nepriklausomai nuo posėdžio formos dalyvaujantys byloje asmenys turi būti visada informuojami apie posėdžio datą, laiką ir vietą, nebent CPK nenumato pareigos informuoti apie tam tikrų procesinių veiksmų atlikimą. Padarytas procesinis pažeidimas apribojo atsakovo kreditorių (trečiųjų asmenų) vieną iš fundamentaliųjų procesinių teisių - teisę būti išklausytiems. Kreditorius grindžia atskirąjį skundą teisės būti išklausytam suvaržymu, todėl konstatavus proceso teisės normų pažeidimą, teismo nutartis turi būti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo.Teismas negalėjo priimti nutarties, kadangi Kauno apygardos teisme dar nėra išspręsta byla Nr. 2-1317-605/2011, kurioje viena iš BUAB „Autolagūna“ kreditorių S. M. kreipėsi su netiesioginiu ieškiniu BUAB „Autolagūna“ vardu. Ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančia ab initio tarp UAB „Autolagūna“ ir „Swedbank”, AB 2008 m. rugsėjo 30 d. sudarytą Kredito sutartį Nr. 08-114124-IN (su vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais), sutartinį įkeitimą, įformintą 2008 m. spalio 27 d. UAB „Autolagūna“ ir „Swedbank”, AB pasirašytu sutartinio įkeitimo lakštu (su visais vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais), sutartinę hipoteką, įformintą 2009 m. birželio 11 d. UAB „Autolagūna“, „Swedbank”, AB, UAB „VISODA“ ir UAB „Vaučerių bankas“ pasirašytu sutartinės hipotekos lakštu (su visais vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais), sutartinį įkeitimą, įformintą 2009 m. birželio 18 d. UAB „Autolagūna“, „Swedbank”, AB ir UAB „VISODA“ pasirašytu sutartinio įkeitimo lakštu (su visais vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais). Patenkinus šį ieškinį, t. y. pripažinus aukščiau minėtą kredito sutartį bei hipotekos/įkeitimo lakštus negaliojančiais, iš esmės keistųsi „Swedbank”, AB kreditorinis reikalavimas, kadangi dėl įkeitimo sandorių sudarymo „Swedbank”, AB įgijo pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimus iš įkeisto turto, neabejotinai sumažinant kitų kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Šių sandorių pripažinimas negaliojančiais turi reikšmingos įtakos BUAB „Autolagūna“ kreditorių interesams. Likvidavimo procedūros pradėjimas BUAB „Autolagūna“ atžvilgiu būtų nesavalaikis, kadangi šiuo metu nėra iš esmės baigti nagrinėti ginčai, susiję su BUAB „Autolagūna“ kreditoriniais reikalavimais.

Atsiliepimas

Kreditoriaus „Swedbank“, AB atstovas atsiliepime prašo apelianto UAB „Infigo“ skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad nutartis dėl BUAB „Autolagūna“ likvidavimo procedūros taikymo buvo priimta rašytinio proceso tvarka, o apie tokį posėdį įstatyme nenumatyta pareiga informuoti proceso šalis, todėl nėra pagrindo konstatuoti apelianto minimą procesinės teisės normos pažeidimą. Nutartis, kuria patvirtintas „Swedbank“, AB kreditorinis reikalavimas yra įsiteisėjusi. Net ir tuo atveju, jeigu iš tikrųjų vyksta ginčas dėl „Swedbank“, AB kreditorinio reikalavimo, tai nebūtų pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą nutartį. Kreditorių sąrašo ir jų reikalavimo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, gali būti tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto procesą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Atsakovo BUAB „Autolagūna“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymima, kad teismui suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokia tvarka bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia. Egzistavo visi ĮBĮ numatytai pagrindai, todėl teismas galėjo priimti nutartį pripažinti įmonę bankrutavusia ir ją likviduoti. Nebaigta nagrinėti civilinė byla nekliudė priimti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis pripažinti UAB „Autolagūna“ bankrutavusia ir ją likviduoti, pavedant administratoriui atliekti veiksmus, numatytus ĮBĮ 31 straipsnyje ir 32 straipsnio 2 dalyje, yra pagrįsta ir teisėta.

ĮBĮ 23 straipsnio 15 punktas numato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą. Kreditoriai gali priimti sprendimą siūlyti taikyti šią procedūrą jau pirmame kreditorių susirinkime. ĮBĮ 30 straipsnis numato, kad teismas, išnagrinėjęs bankroto bylą ir pripažinęs įmonę bankrutavusia, priima nutartį likviduoti įmonę dėl bankroto. Teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį įmonę likviduoti, jei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo ir jei teismas šio termino nepratęsė. Teismas, gavęs įmonės kreditorių susirinkimo siūlymą taikyti įmonei likvidavimo procedūrą anksčiau nei per 3 mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos, turi nedelsdamas spręsti klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir jos likvidavimo. Teismas, pripažinęs įmonę bankrutavusia ir priėmęs nutartį likviduoti ją dėl bankroto, patvirtina kiekvieno kreditoriaus patikslintų reikalavimų sumą, likvidavimo tvarką, kitus likvidavimo procedūrai vykdyti būtinus pavedimus ir nurodymus. Įmonės likvidatoriaus funkcijas atlieka administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad BUAB „Autolagūna“ kreditorių 2011 m. birželio 16 d. susirinkime buvo nutarta siūlyti teismui UAB „Autolagūna“ taikyti likvidavimo procedūrą (8 darbotvarkės klausimas). Už šį sprendimą balsavo 85,94 procento visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos (80-93 b. l. 2 t.). Šio nutarimo pagrindu BUAB „Autolagūna“ bankroto administratorius 2011 m. birželio 20 d. prašymu Nr. 06-14131 prašė teismo taikyti BUAB „Autolagūna“ likvidavimo procedūrą (78-79 b. l. 2 t.). Skundžiama 2011 m. liepos 14 d. nutartimi teismas pripažino UAB „Autolagūna“ bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, pavesdamas administratoriui atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 31 straipsnyje ir 32 straipsnio 2 dalyje (131-132 b. l. 2 t.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad klausimą dėl BUAB „Autolagūna“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, nepranešant apie posėdžio datą, laiką ir vietą dalyvaujantiems byloje asmenims, buvo pažeistas įstatymas ir tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus išimtis, kurias nustato ĮBĮ (lot. lex speciali derogat generali) (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl skundo motyvų, kurie siejami su aplinkybėmis apie tai, kad apeliantui nebuvo pranešta apie klausimo dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama nagrinėjimą, pažymi, jog ĮBĮ imperatyviai nenumato, kad aptariamas klausimas nagrinėtinas tik žodinio proceso tvarka. Teismas turi teisę pasirinkti, ar klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama spręsti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Teismo posėdžio formą reglamentuojančio CPK 153 straipsnio 2 dalis numato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato, kad būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, taip pat žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį byloje Nr. 2-742/2009, 2009 m. liepos 30 d. nutartį byloje Nr. 2-964/2010). Skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareigos teismui informuoti bylos dalyvius apie tokį posėdį įstatymas nenumato, todėl konstatuoti apelianto nurodytą procesinės teisės normos pažeidimą nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam. Apeliantas UAB „Infigo“ dalyvavo BUAB „Autolagūna“ 2011 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkime, kuriame buvo nutarta siūlyti teismui UAB „Autolagūna“ taikyti likvidavimo procedūrą (80-93 b. l. 2 t.). Apeliantas pasinaudojo teise apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta pripažinti UAB „Autolagūna“ bankrutavusia ir ją likviduoti, todėl sutikti su teiginiais, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, nėra objektyvaus teisinio pagrindo. Be to, išdėstyti aiškinimai atitinka vėliausią Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-2119/2011).

Nagrinėjamu atveju buvo visos ĮBĮ 30 straipsnyje numatytos sąlygos pripažinti įmonę bankrutavusia bei likviduoti ją dėl bankroto. Sutikti su apelianto teiginiais, kad nutartis priimta ne laiku ir yra nepagrįsta, nėra objektyvaus teisinio pagrindo. Apelianto minima aplinkybė, kad Kauno apygardos teisme dar nėra išspręsta civilinė byla Nr. 2-1317-605/2011, kurioje viena iš BUAB „Autolagūna“ kreditorių S. M. kreipėsi su netiesioginiu ieškiniu BUAB „Autolagūna“ vardu ir prašo pripažinti negaliojančia ab initio tarp UAB „Autolagūna“ ir „Swedbank” AB sudarytus sandorius, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas negalėjo priimti nutarties pripažinti UAB „Autolagūna“ bankrutavusia ir ją likviduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis faktas taip pat nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį gali būti tvirtinami teismo nutartimi, kuria teismas pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti, ar po to atskirai priimta nutartimi dėl kreditoriaus reikalavimo ar patikslinto reikalavimo. Tokia nutartis gali būti priimama iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, 30 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-591/2008). Taigi kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, gali būti tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ta aplinkybė, jog yra pareikštas apelianto minimas netiesioginis ieškinys, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti įmonę bankrutavusia ir priimti nutartį likviduoti ją dėl bankroto, kai yra nustatytos visos ĮBĮ 30 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, nes tai neatitiktų pagrindinio įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius (žr. taip pat tokias išvadas patvirtinančią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką - 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį byloje Nr. 2-2119/2011). Tai, kad dar nėra baigtas apelianto minimas ginčas, susijęs su BUAB „Autolagūna“ kreditoriniais reikalavimais, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiama nutartis priimta ne laiku. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo su pasiūlymu pradėti BUAB „Autolagūna“ likvidavimo procedūrą kreipėsi kreditorių susirinkimo, kuriame dalyvavo ir apeliantas, pavedimu, per bankroto bylos nagrinėjimo laikotarpį pasiūlymų dėl taikos sutarties sudarymo negauta (nebuvo prašyta pratęsti terminą taikos sutarčiai pateikti), kitokių priemonių išvengti įmonės bankrutavimo nesiimta, pagrįstai nusprendė pripažinti BUAB „Autolagūna“ bankrutavusia ir ją likviduoti dėl bankroto.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl BUAB Autolagūna” pripažinimo bankrutavusia ir jos paskelbimo likviduojama dėl bankroto išsprendė neteisingai, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėGintaras Pečiulis