- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- 2-742/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Valentino langai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ilanga“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Valentino langai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-1161-125/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ilanga“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Valentino langai“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Ilanga“ 2009 m. kovo 26 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Valentino langai“ bankroto bylą. Teigė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. bylos šalys pasirašė susitarimą dėl skolos mokėjimo grafiko. Juo atsakovas pripažino ieškovui skolą ir įsipareigojo sumokėti ją dalimis iki 2009 m. spalio 15 d. Atsakovui praleidus pirmos įmokos terminą, ieškovas nutraukė susitarimą ir mano, jog atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas yra skolingas ieškovui 179 000,40 Lt, per įspėjimo laikotarpį su kreditoriumi neatsiskaitė, vadinasi, yra nemokus (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p., 10 str.).
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Valentino langai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tuo, kad:
1. pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir netyrė svarbių faktinių bylos aplinkybių. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo ieškovo pridėtais dokumentais, tiek savo iniciatyva išreikalautais duomenimis (ĮBĮ 9 str. 2 d.) bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo. Bet pirmosios instancijos teismas nesiaiškino esminių bankroto bylos iškėlimo aplinkybių ir nerinko duomenų, taigi bylos esmė liko neatskleista (CPK 327 str. 1 d. 2 p.);
2. pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą, prieš tai nepranešęs atsakovui apie posėdžio laiką ir vietą viešame registre nurodytu įmonės adresu, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.);
3. pirmosios instancijos teismas neturėjo priimti pareiškimo, kadangi ieškovas nesilaikė privalomos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kaip reikalauja ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalis;
Žemesnės instancijos teismas
4. pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovo pateiktus dokumentus dėl skolos susidarymo ir atsiskaitymų galimybės nebuvimo. Šiuo metu dėl susitarimo vyksta ginčas teisme, o atsakovas pareiškė ieškovui reikalavimus dėl nekokybiškų daiktų.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Ilanga“ atsiliepimu į atskirąjį skundą su skundu nesutiko ir prašė Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Pasak ieškovo, pirmosios instancijos teismas pareikalavo iš atsakovo pateikti duomenis ir dokumentus, numatytus ĮBĮ 9 str. 1 d. ir 2 d. 1 p., o atsakovui nereaguojant į įpareigojimus, iš byloje esančių įrodymų padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas yra nemokus. Pažymėjo, jog atsakovo buveinė iki 2009 m. balandžio 9 d. buvo registruota adresu (duomenys neskelbtini), vėliau – (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš atsakovo rengtų dokumentų, jo tinklapio internete (www.valentinolangai.lt), bendrovė realiai veiką vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas įteikė atsakovui procesinius dokumentus apie prasidėjusį procesą dėl bankroto bylos iškėlimo bei teismo pranešimą 2009 m. kovo 26 d. adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju atsakovas turėjo pareigą informuoti teismą apie pasikeitusį įmonės adresą (CPK 121 str.), antraip jam tenka prisiimti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Atsakovas nepateikė savo nuomonės dėl teismo posėdžio formos, taigi teismas posėdžio formą (rašytinę) galėjo pasirinkti savo nuožiūra. Pranešimo apie rašytinio teismo posėdžio datą ir vietą teismas neprivalėjo siųsti, neišsiuntimas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 328 str.). Pripažino, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas teisme dėl 2008 m. gruodžio 3 d. susitarimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu (c.b. Nr. 2-3715-740/ 2009), kurį ieškovas vertina kaip vilkinimą grąžinti skolą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms.
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei yra tam tikros teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atspindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė UAB „Valentino langai“ bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu – dėl įmonės nemokumo, motyvuodamas tuo, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 179 000,40 Lt, per įspėjimo laikotarpį su kreditoriumi neatsiskaitė.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis. Taigi viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti skolininko (atsakovo) finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus, tačiau nepaneigia ieškovo pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).
Atsižvelgdama į byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, kurios leistų konstatuoti įmonės nemokumą, nesiaiškino įmonės pradelstų įsipareigojimų santykio su jos balansinio turto verte, kuris yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą. Vien iš byloje esančių aplinkybių, jog atsakovas ieškovui yra skolingas 179 000,40 Lt ir per įspėjimo laikotarpį su ieškovu neatsiskaitė, negalima daryti išvados, kad įmonė yra nemoki (ĮBĮ 9 str. 5 d., 2 str. 8 d.). Nors teismas ir buvo įpareigojęs atsakovą UAB „Valentino langai“ pateikti įrodymus apie šio finansinę būklę (b. l. 117), tačiau jų nepateikus, netaikė atsakovui paties nurodytų procesinių sankcijų, neišreikalavo reikalingų dokumentų (CPK 199 str. 5, 6 d.), bet iškėlė bankroto bylą. Bankroto procese itin svarbus operatyvumo principas, tačiau šiuo atveju nenustačius teisinių prielaidų, sudarančių pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė yra nemoki (neturint duomenų apie į įmonės balansą įrašyto turto vertę su kuria yra vertinami įmonės pradelsti įsipareigojimai ir sprendžiama, ar įmonė nemoki), nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę padėtį. Teismas, būdamas aktyvus bei siekdamas teisingai ir tinkamai nustatyti, ar įmonė nemoki, ex officio gali rinkti atsakovo finansinei būklei nustatyti reikalingus įrodymus ne tik kreipdamasis į patį atsakovą, bet ir į valstybės institucijas, turinčias duomenų apie atsakovo finansinę būklę (pvz., pateikiant atitinkamą paklausimą teritoriniam mokesčių administratoriui apie atsakovo teiktus finansinės atskaitomybės dokumentus). Iš bylos duomenų matyti, kad teismas kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, jog šis pateiktų duomenis apie UAB ,,Valentino langai“ įmonės 2008 m. ir 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bei duomenis apie įmonės vadovus (b. l. 114). VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui informavus teismą, kad UAB ,,Valentino langai“ metinės finansinės atskaitomybės dokumentų už 2008 m. Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi (b. l. 123), teismas daugiau jokių veiksmų, siekiant nustatyti atsakovo finansinę būklę, nesiėmė.
Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes nustatant tokią būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Valentino langai“ nemokumo klausimą, nesiaiškino pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolos) dydžio ir turto vertės santykio, kuris yra lemiamas kriterijus, konstatuojant įmonės nemokumą, o išvadas padarė duomenų, neturinčių esminės reikšmės šiam klausimui, pagrindu.
Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bankroto bylos iškėlimą, neišsiaiškino realios atsakovo finansinės padėties, todėl priėmė nepagrįstą įrodymais nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą atsakovui UAB ,,Valentino langai“ dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius įrodymus (nėra skolininkų ir kreditorių sąrašų, duomenų apie atsiskaitymą su darbuotojais, valstybės ir savivaldybių bei socialinio draudimo biudžetais) bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pirmosios instancijos teismui iš naujo perduotinas nagrinėti klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.).
Atskirojo skundo argumentai dėl absoliutaus nutarties negaliojimo CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pagrindu laikytini nepagrįstais. Įmonių bankroto įstatymas numato teismui teisę bankroto bylos iškėlimo klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka (ĮBĮ 10 str. 13 d.). Minėta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 10 str. 1 d.). Teismo posėdžio formą reglamentuojančio CPK 153 straipsnio 2 dalis numato, kad rašytinio proceso atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato, kad būtų informuojama apie procesinių veiksmų atlikimą (CPK 133 str. 3 d., 153 str. 2 d.). Skundžiama nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą pareigos informuoti bylos šalis apie tokį posėdį įstatymas teismui nenumato, todėl konstatuoti apelianto nurodytą procesinės teisės normos pažeidimą nėra pagrindo.
Grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti atskirojo skundo argumentai tampa teisiškai nereikšmingais, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo UAB „Valentino langai“ klausimą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.