Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei R. K.

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, dešimties klausių išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) dirba pagal individualią veiklą, nevedęs, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu vykdymas atidėtas 1 metams, 2010 m. liepos 14 d. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

2) Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2015 m. rugsėjo 10 d. panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkė teismo 2016 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 90 parų arešto, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

E. R. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent jis: 2019 m. kovo 6 d. apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini) 70 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemone neblaiviems asmenims, vairavo V. S. priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, patvirtina ir kiti baudžiamosios bylos faktiniai duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis E. R. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis E. R. būdamas neblaivus 2019 m. kovo 6 d. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo kelių transporto priemonę – V. S. priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kol jį važiuojantį iš Alytaus į Trakus apie 14.50 val., Prienų r., Stakliškių sen., kelio (duomenys neskelbtini) sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams sustabdžius automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu E. R. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamą veiką prisipažino visiškai. Jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais, t. y. ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, kaltinamojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiais veiksmais E. R. tyčia apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytas nusikaltimas.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prokurorė kaltinamajam prašo skirti griežčiausią laisvės atėmimo bausmę.

Skirdamas E. R. bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. R. anksčiau teistas (b. l. 106 – 111), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 112 – 120), dirba pagal individualią veiklą, psichiatro įskaitoje neįrašytas, įrašytas priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąraše (b. l. 126). Neteisėtus nusikalstamus veiksmus kaltinamasis padarė sąmoningai, tyčia, suprasdamas savo veiksmų esmę. E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, jog kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu (tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu) kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Sprendžiant bausmės rūšies ir dydžio parinkimo E. R. klausimą, atsižvelgiama į tai, kad E. R. anksčiau teistas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu nuteistas už tokį patį nusikaltimą, už kurio padarymą buvo paskirta arešto bausmė, kuri pagal bausmės rūšį yra griežtesnė už piniginę baudą. Todėl skirti už tokį patį nusikaltimą lengvesnę bausmę – piniginę baudą yra netikslinga. E. R., turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, laikomas recidyvistu. Šiuo metu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-513-448/2019 pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo E. R.. Vien šios aplinkybės kaltinamojo asmenybės visapusiškai neapibūdina, tačiau teismas į ją, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės E. R. gyvenime, greičiau dėsningas tokio gyvenimo būdo rezultatas. E. R. ankstesnis teistumas, daromų nusikalstamų veikų kryptingumas parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti savo gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams. E. R. skirti arešto bausmę nėra pagrindo, kadangi tokia bausmė už tokį patį nusikaltimą kaltinamajam paskirta ankstesniu baudžiamuoju įsakymu, po kurio priėmimo kaltinamasis padarė tokį patį nusikaltimą, kas rodo, kad paskirtos bausmės tikslai nebuvo paskirti, kaltinamasis išvadų nepadarė.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, t. y. kad E. R. teistas už tokį patį nusikaltimą, pakartotinai analogišką nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi kaltinamasis E. R. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, savo padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu yra kritiškas, nusikalstamų veikų padarymą iš esmės lemia objektyvus neįvertinimas savo galimybių ir nepagrįstas pasitikėjimas savo jėgomis, dirba, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam E. R. bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis E. R. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. kovo 7 d. 17.11 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 11.52 val. (1 parą) (b. l. 143, 145), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitomas į paskirtą bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą prilyginant vienai arešto parai (BK 65, 66 straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Teismas, spręsdamas dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo E. R. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad jis yra teistas, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti. Nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis vairavo automobilį, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,34 promilės etilo alkoholio. Tai rodo, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso, bet pagal BK nuostatas. Nors šios nusikalstamos veikos metu niekas nenukentėjo, tačiau neteisėti E. R. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.

Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius E. R., jo veiksmus, asmenybę, tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga E. R. paskirti draudimą naudotis (įgyti) specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, įvertinęs visas aukščiau aptartas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad E. R. nustatomas maksimalus draudimo naudotis (įgyti) teise vairuoti terminas, t. y. treji metai, ją taikant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visą teismo paskirtą laiką ir (arba) atitinkamai likusią teismo paskirto laiko dalį po terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis). Teismo vertinimu, toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui ir, teismo manymu, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnyje (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Toks terminas nustatomas siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis)

Nagrinėjamoje byloje automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaltinamajam E. R. darant nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Taigi automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso V. S. (b. l. 58). Automobilio savininkas V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad automobilis „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam, jis pasirašė transporto priemonės pirkimo-paravimo sutartyje kaip savininkas, kadangi kaltinamasis siekė išvengti automobilio konfiskacijos dėl skolų. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis nurodė, kad minėtas automobilis priklauso jam.

Automobilio „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), faktinis savininkas yra pats E. R., todėl automobilis kaip BK uždraustos nusikalstamos veikos priemonė kartu su automobilio užvedimo rakteliu bei VĮ „Regitra“ registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuojamas BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

V. Kiti proceso klausimai

Byloje nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas patyte proceso išlaidas dėl transporto priemonės „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo, kurios sudaro – 60,50 Eur. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui (BPK 105 straipsnio 1 dalis). Iš Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pažymos apie patirtas proceso išlaidas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-09409-19 (b. l. 65) matyti, jog transporto priemonės „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo išlaidos yra 60,50 Eur. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, vadovaudamasis BPK 103 ir 105 straipsniu prašo pripažinti šias išlaidas – proceso išlaidomis. Iš pateiktos 2018 m. birželio 6 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų pirkimo sutarties 3.1.4 punkto (b. l. 66 – 77) matyti, jog policijos komisariatas už suteiktas paslaugas sutarties vykdytojui atsiskaito pavedimu per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teismas transporto priemonės nuvežimo išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, kurios priteisiamos iš kaltinamojo E. R..

Kaltinamajam E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100 – 101) paliekama galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 302-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti E. R. teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant bausmę pataisos namuose.

Įskaityti į paskirtos bausmės laiką E. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. kovo 7 d. 17.11 val. iki 2019 m. kovo 8 d. 11.52 val. (vieną parą), prilyginant vieną laikinajame sulaikyme išbūtą parą vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. R. paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą, skaičiuoti bausmės pradžią nuo E. R. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejus) metus uždrausti naudotis (įgyti) specialiąja(-ą) teise(-ę) – teise(-ę) vairuoti transporto priemones.

Skaičiuoti draudimo naudotis (įgyti) specialiąja(-a) teise(-ę) vairuoti trijų metų terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos visą teismo paskirtą laiką ir (arba) atitinkamai likusią teismo paskirto laiko dalį po terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti V. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate, ir automobilio užvedimo raktelį bei VĮ „Regitra“ registracijos liudijimą Nr. I 181980, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, priteisti iš kaltinamojo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities VPK, juridinio asmens kodas 191008762, naudai 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir penkiasdešimt centų) proceso išlaidų.

Palikti galioti E. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Informuoti kaltinamąjį E. R. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.