- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-30
- Bylos Nr.
- e2-472-889/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovei D. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudodama vaizdo konferencijos „Zoom“ programą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teismo veiksmų, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 328 909,51 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pripažinti, kad Šiaulių apygardos teismo veiksmai, kuriais buvo vilkinamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „CB Logistic“ bankroto bylos procesas, ir atsisakymas iš esmės nagrinėti kreditorių prašymus įpareigoti bankroto administratorę pareikšti ieškinį yra neteisėti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. UAB „CB Logistic“ 2017 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą įpareigoti bankroto administratorę buvusiam įmonės vadovui R. B. pareikšti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1456-798/2017 pripažino, kad minėtas nutarimas yra teisėtas ir galiojantis. Dėl teismo neveikimo ir formalių sprendimų kreditorių susirinkimo nutarimas liko neįvykdytas. Dėl pavėluoto ieškinio pateikimo ir proceso vilkinimo patirta turtinė žala: 125 049 Eur (remiantis įmonės patvirtintais finansiniais duomenimis) ir negautos ieškovo pajamos iš investicijų – 269 780,71 Eur.
1.2. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis, kuria atmestas prašymas dėl administratoriaus įpareigojimo, to paties teismo 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. birželio 5 d. nutartys, kuriose nurodyta, kad prašymas „neaiškus“, nors prašyme aiškiai išdėstytas reikalavimas vykdyti 2017 m. balandžio 5 d. kreditorių nutarimą, pažeidžia kreditorių teises. Teismo sprendimai, kuriais buvo atmesti ar grąžinti prašymai įpareigoti bankroto administratorę vykdyti 2017 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, ieškovo nuomone, buvo formalūs ir objektyviai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Ieškovas pažymi, kad teismas, pernelyg formaliai vertindamas procesinius reikalavimus, nesugebėjo užtikrinti efektyvaus teisingumo įgyvendinimo, o tai, ieškovo manymu, prieštarauja tiek įstatymo dvasiai, tiek pažeidžia kreditorių teisę į žalos atlyginimą. Bankroto procesų efektyvumas ir kreditorių teisių apsauga, ieškovo vertinimu, yra būtinos prielaidos teisinės sistemos stabilumui bei visuomenės pasitikėjimui teismų sprendimais. Ieškovo nuomone, tinkamai įgyvendintas bankroto procesas turėtų užtikrinti skaidrumą, teisėtumą ir teisinės apsaugos principų laikymąsi, ir, priešingai, jo vilkinimas daro reikšmingą neigiamą poveikį tiek kreditoriams, tiek visuomenei. Ieškovo vertinimu, bankroto administratorė privalėjo pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo iki konkrečios datos, tačiau to nepadarė, o teismas nors turėjo galimybę, nesiėmė priemonių drausminti ar įpareigoti administratorę veikti. Dėl to buvęs įmonės vadovas bei kiti atsakingi asmenys išvengė civilinės atsakomybės.
1.3. Ieškovas, motyvuodamas žalos dydį, nurodo, kad, pagal įmonės finansinius dokumentus, jo kreditiniai reikalavimai yra 104 171 Eur. Teigia, kad jei bankroto administratoriaus ieškinys būtų buvęs pareikštas laiku, teismas tikriausiai būtų jį tenkinęs. Dėl neteisėtų teismo veiksmų ieškovas nurodo praradęs 104 171 Eur. Dėl teismų procesų trukmės ir neteisėtų sprendimų ieškovas negalėjo tinkamai realizuoti savo turtinių interesų ir laiku investuoti gautas lėšas į tarpusavio skolinimo platformą SAVY, kur jo vidutinis metinis investicijų pelningumas siekia 30,82 proc. Jo negautos pajamos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. sudaro 224 738,51 Eur (104 171,00 Eur x 30,82 procentų x 7 m.). Turtinė žala yra 328 909,51 Eur (104 171 + 224 738,51).
1.4. Ieškovo teigimu, egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų teismo veiksmų ir patirtos turtinės žalos. Jei teismas nebūtų vilkinęs procesų ir formaliais pagrindais atmetinėjęs prašymų įpareigoti bankroto administratorę vykdyti kreditorių susirinkimo nutarimus, administratorė būtų buvusi teisiškai įpareigota per pagrįstą terminą pateikti ieškinį, kuris būtų buvęs nagrinėjamas. Tačiau teismas ne tik kad nesiėmė įpareigojimo priemonių, bet ir faktiškai leido administratorei toliau neveikti, taip sudarydamas sąlygas ieškinio nepateikimui per įstatyme numatytą laikotarpį. Dėl tokio procesinio neveikimo prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, todėl kreditoriai neteko realios galimybės įgyvendinti savo reikalavimų ir atgauti patirtą 328 909,51 Eur žalą. Ši suma grindžiama patvirtintais finansiniais duomenimis, kurie įrodo tiesioginį ryšį tarp teismo procesinio neveikimo ir ieškovo patirtų nuostolių. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalimi, kaltė šioje situacijoje preziumuojama, todėl jos įrodinėti nereikia – valstybės civilinė atsakomybė kyla dėl neteisėtų teismo veiksmų, nepriklausomai nuo to, ar jie atlikti tyčia, ar dėl neatsargumo. Be to, ieškovas pažymi, kad susiklosčiusi situacija rodo akivaizdų teismo suinteresuotumą ar bent jau objektyvaus nešališkumo stoką. Tai prieštarauja skaidraus ir operatyvaus bankroto proceso principams. Kadangi bankroto procesai yra viešojo intereso sritis, neteisėti teismo veiksmai turėjo ne tik neigiamų pasekmių privatiems asmenims – kreditoriams, bet ir darė žalą visai teisinei sistemai, mažindami visuomenės pasitikėjimą teismų nešališkumu ir bankroto procedūrų skaidrumu. Ieškovo nuomone, tokia situacija pažeidžia teisingumo principą, kuris reiškia, kad visos valstybinės institucijos ir jų pareigūnai privalo griežtai ir nuosekliai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jų vykdymo.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Pagrindiniai argumentai:
2.1. Nurodo, kad ieškovas šioje byloje turi įrodyti, kad teismai, priimdami atitinkamus procesinius sprendimus, atliko neteisėtus veiksmus, t. y. ieškovas turi nurodyti teismų (teisėjų) padarytas klaidas, kurios lėmė akivaizdų procesinių sprendimų neteisėtumą. Iš faktinių šios bylos aplinkybių matyti, kad ieškovas nesutinka su teismų priimtais sprendimais ir mano, kad dėl to jam buvo padaryta turtinė žala. Atsakovės nuomone, ieškovo argumentai dėl neteisėtų teismų (teisėjų) veiksmų yra abstraktūs. Ieškovas savo ieškinio argumentais neįrodo jokių teismo klaidų (neteisėtų veiksmų). Vien ta aplinkybė, jog teismai priėmė sprendimus, kurie, pasak ieškovo, yra neteisingi, savaime nerodo jokių teismo neteisėtų veiksmų ar klaidos. Ieškovas iš esmės siekia tik kitokio tų pačių faktinių aplinkybių teisinio vertinimo. Atsakovė pažymi, kad ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų dėl teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų priimant procesinius sprendimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo pripažinti teismų veiksmų neteisėtais. Taigi, ieškovas neįrodė nei teisėjo (teismo) neteisėtų veiksmų priimant procesinius sprendimus, nei ieškovo procesinių teisių pažeidimo, vadinasi, ieškovas neįrodė, kad buvo teisėjo (teismo) kalti veiksmai, kurie jam padarė žalą.
2.2. Teigia, kad ieškovo nurodyta 125 049 Eur žala yra susijusi ne su teismo neteisėtais veiksmais, o kaip kreditoriaus reikalavimas, pareikštas BUAB „CB Logistic“. Taip pat ieškovas, prašydamas priteisti netiesioginius nuostolius, juos pagrindžia kaip negautą naudą, kurią pagrįstai tikėjosi gauti ateityje. Tačiau, atsakovės teigimu, negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri paprastai atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Atsakovė pažymi, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Teigia, jog ieškovas abstrakčiai nurodo, kad negautos pajamos apskaičiuotos naudojant patvirtintą ekonominės analizės metodiką, tačiau neįrodo jų realumo, teismo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su neteisėtais kalto asmens veiksmais.
2.3. Nurodo, kad CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teigia, kad šiuo atveju senaties terminas skundui dėl žalos atlyginimo priteisimo pateikti jau suėjęs dėl ieškinyje nurodytų Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. birželio 5 d. procesinių sprendimų. Todėl atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju yra praleistas ieškinio senaties terminas, kuris yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį.
3. Dublike ieškovas ieškinį prašo tenkinti, nurodo, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2023 m., pasibaigus bankroto procesui, todėl ieškinio senatis nepraleista. Teigia, kad iš viso patirta 328 909,51 Eur turtinė žala, kuri yra tiesioginis teismo veiksmų padarinys. Ieškovo reikalaujama žala nėra spekuliatyvi, o grindžiama realiais finansiniais dokumentais ir aiškiu investavimo mechanizmu (SAVY platforma). Ieškovas teismui yra pateikęs oficialius duomenis apie vidutinę investicinę grąžą, taip įrodydamas negautų pajamų realumą.
4. Triplike atsakovė prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nesutinka su ieškovo teiginiais dėl ieškinio senaties termino, nes ieškovas teismo neteisėtus veiksmus sieja su jam nepalankiais anksčiau minėtais teismo priimtais procesiniais sprendimais. Konkrečiu atveju senaties terminas skundui dėl žalos atlyginimo priteisimo pateikti jau yra suėjęs dėl ieškinyje nurodytų Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d., 2018 m. gegužės 18 d. ir 2018 m. birželio 5 d. procesinių sprendimų. Teigia, jog ieškovas abstrakčiai nurodo, kad negautos pajamos apskaičiuotos naudojant patvirtintą ekonominės analizės metodiką, tačiau neįrodo jų realumo, teismo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio su neteisėtais kalto asmens veiksmais.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje ieškovas prašė ieškinį tenkinti, atsakovės atstovė – ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
6. Nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi pagal kreditoriaus V. G. pareiškimą UAB „CB Logistic“ buvo iškelta bankroto byla (toliau – ir bankroto byla), bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“, ji 2017 m. birželio 30 d. nutartimi atstatydinta ir administratore paskirta V. L. (bankroto bylos Nr. B2-3-569/2023, proceso numeris 2-58-3-00177-2012-8). Šiaulių apygardos teismo 2012 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtinti 589 575,27 Lt kreditiniai reikalavimai, tarp jų ir trečiosios eilės kreditoriaus V. G. 431 769,19 Lt (125 049,00 Eur) kreditinis reikalavimas. Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi UAB „CB Logistic“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi patvirtintas patikslintas BUAB „CB Logistic“ kreditoriaus V. G. 104 171 Eur bendras finansinis reikalavimas (73 000 Eur skola, 5 862 Eur palūkanos, 25 309 delspinigiai). 2023 m. birželio 27 d. priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, jis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 26 d. Pasibaigus įmonės bankrotui liko nepatenkinti trečios eilės kreditorių 150 688,24 Eur dydžio reikalavimai.
7. Ieškovas nurodo, kad dėl teismo neteisėtų veiksmų jis patyrė 328 909,51 Eur turtinę žalą, kurią sudaro jo nepatenkintas 104 701 Eur kreditinis reikalavimas bankroto byloje ir negautos 224 738,51 Eur pajamos iš nurodytos sumos investavimo SAVY platformoje per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. už 30,82 proc. metinių palūkanų. Ieškinio pagrindas yra aplinkybės, susijusios su teismo veiksmais ar neveikimu dėl kreditorių susirinkimo sprendimo įgyvendinimo, kuriuo bankroto administratorius buvo įpareigotas pareikšti teismui ieškinį, tačiau to nepadarė. Ieškovas nurodo, kad jo teises pažeidė 2018 m. kovo 12 d., gegužės 18 d. ir birželio 5 d. teismo nutartys bankroto byloje.
8. Nustatyta, kad 2017 m. balandžio 5 d. įvyko BUAB „CB logistic“ kreditorių susirinkimas (Protokolas Nr. 5). Balsų dauguma (78,74 procento balsų) nutarta įpareigoti administratorę iki 2017 m. gegužės 1 d. pateikti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo (Protokolo Nr. 5 2 punktas).
9. 2018 m. sausio 22 d. bankroto byloje kreditorių susirinkimo pirmininkas L. K. pateikė teismui prašymą įpareigoti bankroto administratorę V. L. įvykdyti kreditorių susirinkimo ir teismo priimtus nutarimus. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi netenkino BUAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimo pirmininko L. K. prašymo įpareigoti bankroto administratorę įvykdyti kreditorių susirinkimo priimtą sprendimą, tai yra pateikti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Teismas nurodė, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės įsiterpti į administratorės kompetenciją, kuri įstatymu priskirta jai, o ne kreditorių susirinkimui, todėl bankroto administratorė klausimus, ar tikslinga reikšti tam tikrą ieškinį, sprendžia savarankiškai, įvertinusi visas ieškinio patenkinimo, bylinėjimosi ir išieškojimo galimybes. Lietuvos apeliacinis teismas, civilinėje byloje Nr. 2-922-330/2018 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi nagrinėdamas pareiškėjo BUAB „CB Logistic“ kreditorių susirinkimo pirmininko L. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 12 d. nutarties, nutarė nutraukti apeliacinį procesą, nes skundžiama nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas.
10. 2018 m. gegužės 11 d. bankroto byloje kreditorių susirinkimo pirmininkas L. K. (toliau – ir pareiškėjas) teismui pateikė prašymą, juo teismo prašė laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normų; įpareigoti bankroto administratorę V. L. įvykdyti kreditorių susirinkimo ir teismų priimtus nutarimus. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. gegužės 28 d. pašalinti prašymo trūkumus. Teismas nustatė, kad pareiškėjo reikalavimai nėra aiškūs, nėra tiksliai nurodyta, kokius kreditorių susirinkimo ir teismų priimtus nutarimus prašo įpareigoti bankroto administratorę įvykdyti, todėl, nesant aiškiai suformuluotų prašymo reikalavimų, yra apsunkinama galimybė byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti atsikirtimus, o teismas tokiu atveju neturi galimybės išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes ir teisingai išnagrinėti prašymą. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 24 d. teismui pateikė prašymą, kuriuo teismui buvo suformuluotas reikalavimas laikytis CPK normų ir ĮBĮ normų. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi nutarė 2018 m. gegužės 18 d. prašymą laikytu nepaduotu, nes pareiškėjas nustatytu terminu tinkamai prašymo trūkumų nepašalino.
Dėl ieškinio senaties
11. Atsakovė prašo taikyti ieškovo 2025 m. vasario 6 d. ieškiniu pareikštiems reikalavimams ieškinio senatį, kuri, jos manymu, skaičiuotina nuo nurodytų nutarčių, kurių neteisėtumą nurodo ieškovas, priėmimo momento. Teismas laiko, kad ieškovas dėl savo pažeistų teisių – žalos dėl nepadengto 104 171 Eur kreditinio reikalavimo galėjo kreiptis tik po sprendimo dėl įmonės bankroto pabaigos įsiteisėjimo 2023 m. rugsėjo 26 d., kai tapo aiškūs likę nepatenkinti įmonės kreditorių reikalavimai, todėl ieškinio senaties terminas šios žalos atlyginimui priteisti nėra praleistas.
12. Dėl kitos ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos dalies – 224 738,51 Eur negautų pajamų iš kreditinio reikalavimo sumos investavimo SAVY platformoje per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 1 d. už 30,82 proc. metinių palūkanų teismas atsakovės prašymu taiko 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Ieškinys yra pareikštas 2025 m. vasario 6 d., todėl ieškovas turi teisę į laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 5 d. iki 2025 m. vasario 5 d. negautų pajamų atlyginimą. Pritaikius ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus dėl negautų pajamų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 5 d. (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pagal ieškinio reikalavimus šioje byloje analizuotinas reikalavimas dėl negautų pajamų laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 5 d. iki 2025 m. sausio 1 d. (104 171 x 30,82 proc. per nurodytą laikotarpį). Dėl žalos dydžio pasisakytina analizuojant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
Dėl valstybės atsakomybės
13. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Ši teisės norma nustato valstybės atsakomybę už teismo (teisėjo) klaidas vykdant teismines funkcijas civilinėse bylose. Ji apima ne tik klaidas dėl procesinių veiksmų, bet ir klaidas dėl teismo sprendimų turinio, įskaitant ir teisės aiškinimą ir įrodymų vertinimą.
14. Pagal aptariamą įstatymo normą, valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos: žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).
15. Teismų praktikoje dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo tiek CK 6.272 straipsnio 1 dalies, tiek ir šio straipsnio 2 dalies pagrindu laikomasi pozicijos, kad teismų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui ir jam įgijus res judicata (galutinis sprendimas) galią, šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik kasacine tvarka ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka. Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo būdų įstatymai nenustato. Būtent instancinės teismų sprendimų kontrolės, skirtos klaidoms taisyti, egzistavimas, res judicata principas suponuoja, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu gali būti tenkinamas ne dėl bet kokios teismo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
16. Kaip minėta, viena iš valstybės civilinės atsakomybės už teismo (teisėjo) padarytas klaidas vykdant teismines funkcijas sąlygų yra kaltė. Kaltė pagal civilinę atsakomybę gali pasireikšti tyčia ar neatsargumu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.272 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota tik padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti ne tik tai, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, aiškiai pažeidė įstatymus, bet ir kad kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015). Taigi, taip aiškinama kaltės sąvoka neabejotinai apima ir neatsargumą kaip kaltės formą. Be to, kasacinio teismo praktika suponuoja tai, jog CK 6.272 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste kaltė suprantama objektyviai; subjektyviojo konkretaus teisėjo kaltės elemento nereikia įrodinėti.
17. Teismų praktikoje dėl valstybės civilinės atsakomybės taikymo taikant tiek CK 6.272 straipsnio 1 dalį, tiek ir šio straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, yra nurodoma, jog kasacinis teismas tik patikrina teismų procesinius sprendimus, siekdamas nustatyti, ar nagrinėjant civilinę bylą, iš kurios nagrinėjamo ginčo atveju kildinama valstybės civilinė atsakomybė, ir priimant sprendimą buvo padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, tačiau pačia civiline byla dėl ginčo esmės nėra ir neturi būti siekiama peržiūrėti pirmiau priimtų teismo sprendimų ar iš naujo išnagrinėti ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015). Taigi, priimti teismų sprendimai žalos atlyginimo byloje yra vertinami tik tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismas (teisėjas) padarė akivaizdžią ir šiurkščią klaidą, dėl kurios kyla valstybės atsakomybė.
18. Ieškovas įrodinėja, kad teismas pažeidė tuo metu aktualaus Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 17 punkto nuostatas, nes kreditoriai turi teisę įpareigoti bankroto administratorių pareikšti ieškinius dėl įmonės vadovo atsakomybės, todėl teismai privalėjo vykdyti tokį nutarimą, o ne formaliais pagrindais atmesti prašymus dėl administratoriaus įpareigojimo atlikti veiksmus ar jų nenagrinėti.
19. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė kreditorių susirinkimo pirmininko prašymo įpareigoti bankroto administratorę vykdyti 2017 m. balandžio 5 d. kreditorių susirinkimo sprendimą įpareigoti administratorių iki 2017 m. gegužės 1 d. pateikti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, kad kreditorių susirinkimas neturi teisės įsiterpti į administratoriaus kompetenciją, kuri įstatymu yra priskirta jam, o ne kreditorių susirinkimui. Bankroto administratorius, būdamas atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą ir gindamas visų kreditorių ar jų dalies arba bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesus, privalo kreditorių susirinkimo nutarimus vertinti teisės normų aspektu. Teismas pažymėjo, jog bankroto administratorius klausimus, ar tikslinga reikšti tam tikrą ieškinį, sprendžia savarankiškai, įvertinęs visas ieškinio patenkinimo, bylinėjimosi ir išieškojimo galimybes. Nagrinėjamu atveju bankroto procesas ėjo šeštus metus. Teismo vertinimu, toks laiko tarpas bendrovės bankroto procedūrai, kuri neišsiskiria sudėtingumu ir specifiškumu, vykdyti tuo metu buvo ypatingai ilgas. Teismo vertinimu, bankroto administratorė pagrįstai įdėmiai įvertino prašomo pateikti ieškinio teisines galimybes, ar tokį ieškinį tikslinga teikti, priverstinio išieškojimo perspektyvas ieškinio tenkinimo atveju, ar tai tik dar ilgiau neužvilkintų šios bankroto bylos nagrinėjimo.
20. Šioje byloje teismas konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas aiškios teisės taikymo klaidos 2018 m. kovo 12 d. nutartyje nepadarė, nes kreditorių susirinkimas turi teisę įpareigoti administratorių kreiptis į teismą. Administratorius irgi turi jam įstatymo suteiktas teises ir pareigas ir atsakomybę už savo veiksmus. Norint pateikti ieškinį būtinas atsakingas veiksmų vertinimas teisėtumo aspektu, ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas, įrodymų pateikimas, už ką yra atsakingas bankroto administratorius. Įstatymas leidžia administratoriui savarankiškai nuspręsti dėl ieškinio pateikimo teismui, įvertinus jo įrodinėjimo, patenkinimo ir išieškojimo perspektyvas bei kitas reikšmingas aplinkybes (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius nesikreipė į teismą dėl priežasčių, kurias teismas laikė pagrįstomis. Kadangi situacija yra vertinamojo pobūdžio, teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta, todėl teismo aiškios teisės taikymo klaidos nenustatyta.
21. Kitos dvi ieškovo nurodytos nutartys: 2018 m. gegužės 18 d. nutartis dėl prašymo įpareigoti administratorių atlikti veiksmus trūkumų pašalinimo, nes nebuvo aiškiai suformuluotas reikalavimas, ir 2018 m. birželio 5 d. nutartis prašymą laikyti nepaduotu, nes tinkamai nebuvo pašalintas nurodytas trūkumas. Teismas turi teisę taikyti procesinių dokumentų formos ar turinio trūkumų institutą, kad jie atitiktų CPK 111 straipsnio nuostatas (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nurodytos nutartys galėjo būti skundžiamos atskiraisiais skundais Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota, todėl, neišnaudojus instancinės teismų procesinių sprendimų kontrolės formos, šių nutarčių turinys teisės taikymo aspektu šioje byloje nerevizuotinas.
22. Teismas konstatuoja, kad pagal ieškovės ieškinio pagrindą nenustatytą teismo (teisėjų) veiksmų neteisėtumo ir kaltės (aiškios teisės taikymo klaidos).
23. Vertinant priežastinį ryšį tarp ieškovo nurodomos žalos ir teismo veiksmų, pažymėtina, kad net jei ir ieškovo nurodytas kreditorių susirinkimo įpareigojimas būtų įvykdytas, nėra aišku, dėl kokio dydžio žalos jis būtų pareikštas, kokia apimtimi jis būtų tenkintas ar atmestas ir ar būtų išieškotas ir iš jo patenkintas visas ieškovo trečios eilės kreditinis reikalavimas. Be to, ieškovas, būdamas bankrutuojančios įmonės kreditorius, turėjo galimybę bankroto proceso metu pareikšti netiesioginį ieškinį buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo, jei manė, kad bankroto administratorius netinkamai atlieka savo pareigas. Todėl nurodyti teismo veiksmai yra pernelyg nutolę nuo ieškovo nurodomos žalos atsiradimo priežasties.
24. Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio su ieškovo nurodoma 328 909,51 Eur žala, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Be to, dalis reikalavimo dėl negautų pajamų yra atmestina dėl praleistos ieškinio senaties, kaip nurodyta sprendimo 12 punkte. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, ieškovo nurodomo žalos dydžio pagrįstumas ir dydis neturi esminės teisinės reikšmės šio ginčo išsprendimui ir neanalizuotinas.
25. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Grąžinti Šiaulių apygardos teismui civilinę bylą Nr. B2-3-569/2023.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.