Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-910-924/2017 pagal ieškovių J. N. ir L. N. ieškinį atsakovui V. N. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, paramos pilnamečiui vaikui priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydį ir nusprendė dėl sąlygų, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.192¹ straipsnį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus – banko sąskaitų išrašus, vartojimo kredito sutartį, sudarytą D. N., D. N. mokėjimo nurodymą atsakovui, atsakovo mokėjimo nurodymą VMI. Ieškovės nesutinka, kad nauji įrodymai būtų priimti, nes atsakovas turėjo galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teisme. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas, vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam apeliacinio skundo išnagrinėjimui minėti įrodymai priimtini.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

Byloje nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-540-840/2014 nutraukė J. N. ir V. N. santuoką, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria, be kita ko, po santuokos nutraukimo nepilnametės dukros L. N. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu, nepilnamečio sūnaus M. N. – su motina; nustatė, kad motina J. N. dukros išlaikymui, o tėvas V. N. sūnaus išlaikymui vienas kitam duoda po 300 Lt (87 Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2014 m. kovo 17 d.) iki vaikų pilnametystės; sutuoktinių santuokoje įgyta transporto priemonė Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atiteko J. N., transporto priemonė Brenderup 3205, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), – V. N.; J. N. trejus metus uzufrukto teise liko gyventi gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini), kuri asmeninės nuosavybės teise priklauso V. N.; V. N. per 8 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įsipareigojo sumokėti J. N. 20 000 Lt (5792,40 Eur) kompensaciją; kreditorinius įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2011 m. spalio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2011-027, 2012 m. spalio 24 d. kreditavimo sutartis Nr. K-0500-2012-50, 2013 m. spalio 22 d. kreditavimo sutartį Nr. K-0500-2013-074 liko asmeninėmis J. N. prievolėmis.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. v. G. B., bylos Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, bylos Nr. 3K-3-101/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, iš esmės tinkamai nustatė dalį šalių nepilnamečio sūnaus poreikių, teisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį.Apeliantas nepagrįstai teigia apie galimybių teikti didesnį nei priteistą išlaikymą nebuvimą dėl sveikatos būklės (cukrinio diabeto, jo komplikacijų). Pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį neįgalumo ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – NDNT). Pagal Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179, (toliau tekste – kriterijų aprašas) 3 punktą sprendimą dėl asmens darbingumo lygio NDNT priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Pagal kriterijų aprašo 4 punktą bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100 (6 punktas). NDNT teritorinis skyrius, priėmęs sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, išduoda socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos darbingumo lygį įrodančią pažymą (Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V479, 17 punktas). Atsakovas savo darbingumo lygį grindžia medicininio dokumento išrašu, epikrize, kurie nepatvirtina jo darbingumo lygio Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo prasme. Apelianto nurodomi sveikatos sutrikimai nėra susiję su nedarbingumo lygiu. Jie nesudaro pagrindo atleisti nuo reikiamo išlaikymo pareigos vykdymo, motyvuojant bloga sveikatos būkle (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė jo turtinę padėtį. Apskųstame sprendime išvardinti ir įvertinti duomenys apie atsakovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį turtą (jį turėjo ir 2014 m.), kad gyvena nuomojamame bute kartu su sutuoktine (CPK 185 straipsnis). Apeliantas kitų išlaikytinių neturi. Iš VSDFV 2014 m. sausio 1 d. – 2016 m. spalio 5 d. informacijos apie valstybinį socialinį draudimą matyti, kad apelianto pajamos kito (augo) (e. tomas II/ puslapis 100-101). Draudžiamosios pajamos 2014 m. sudarė 34 18,42 Lt (9 997,23 Eur), 2015 m. – 16 939,60 Eur, 2016 m. už 10 mėnesių – 15 380,11 Eur. Abejonių kelia UAB „Glasma service“ darbo sutarties su apeliantu nutraukimas. Apeliantas nurodė, kad darbo sutartis nutraukta po bandomojo laikotarpio, atsakovui lapkričio ir gruodžio mėnesius sirgus, tačiau iš VSDFV duomenų matyti, kad atsakovui nedarbingumo laikotarpis nustatytas 2016 m. spalio 28 d. – lapkričio 3 d., epikrizės duomenimis – nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Nėra duomenų, kad apeliantas 2016 m. lapkričio 4 d. – gruodžio mėn. sirgo. Tokiu būdu jis nepagrindė, kad šiuo laikotarpiu negalėjo gauti pajamų. Nuo 2017 m. vasario 21 d. atsakovas pradėjo dirbti UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, draudžiamąsias jo pajamas sudaro 1276 Eur per mėnesį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino apie truputį padidėjusį atsakovo atlyginimą (teismo posėdžio garso įrašo 02:07:00 val.). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas turi galimybių dirbti ir užsidirbti. Apelianto finansiniai įsipareigojimai bankui (kreditinė kortelė, kredito linija, sutuoktinės paimta vartojimo kredito sutartis) taip pat nepatvirtina sunkios atsakovo turtinės padėties. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Apelianto turtinės padėties neapibrėžia ir 2016 m. ieškovei J. N. sumokėta kompensacija pagal 2014 balandžio 17 d. sprendimą. Šiuo aspektu atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, nes ši aplinkybė egzistavo 2014 m. Susitardami dėl vaikams teiktino išlaikymo dydžio, buvę sutuoktiniai įvertino apelianto mokėtinos kompensacijos dydį ir jo turtinę padėtį. Atsakovas neįrodė, kad sveikatai išleidžia 300–500 Eur per mėnesį. Tokių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovo atstovė negalėjo tiksliai pasakyti, kiek atsakovas išleidžia vaistams; atsakovui nebandžius daryti skaičiavimų, sumą nurodė apytiksliai; be to, atsakovas gauna socialinę išmoką 100 Eur už diabetą (minėto garso įrašo 01:09:50, 01:14:50 val.). 2016 m. spalio 26 d. medicininio dokumento išraše nurodoma, kad vaistai atsakovui kompensuojami 80 proc. Taigi, nors apeliantas patiria tam tikras išlaidas dėl sveikatos būklės, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nepajėgus teikti vaikams reikalingo išlaikymo dydžio (CPK 185 straipsnis). Svarbi ir ta aplinkybė, kad, nustačius didesnį išlaidymo dydį, apelianto turtinė padėtis nepablogėtų. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad vaiko poreikiams teikia didesnį išlaikymą nei 87 Eur, taigi jam užteko lėšų vaikus išlaikyti (minėto garso įrašo 01:30:48 val.). Nurodytų faktų pagrindu darytina išvada, kad apelianto turtinė padėtis neatleidžia jo nuo pareigos teikti didesnį išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui, pasikeitus pastarojo poreikiams, taip pat paramos reikalingai pilnametei dukrai. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovės J. N. turtinę padėtį. Iš VSDFV pažymos apie asmens įmokas matyti, kad 2014 m. balandžio mėn. ieškovės J. N. draudžiamąsias pajamas sudarė 842,15 Lt (243,9 Eur), gegužės mėn. – 1796,86 Lt (520,41 Eur). Nustatyta, kad po santuokos nutraukimo, ieškovė 2014 m. rugpjūčio mėn. išvyko užsidirbti į Norvegijos Karalystę, vaikai liko gyventi su tėvu. Į Lietuvą grįžo 2016 m. liepos mėn., tuomet vaikai persikraustė gyventi pas motiną. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad, grįžusi į Lietuvą, su vaikais gyveno iš parsivežtų santaupų, sumokėjo visas skolas ir tris paskolas už mokslą pagal kreditavimo sutartis (paskolos 2014 m. sprendimu pripažintos asmeninėmis ieškovės prievolėmis), todėl uždirbtus pinigus išnaudojo. Lietuvos darbo biržoje registruota nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. Apelianto abejonės dėl ieškovės santaupų yra prielaidinio pobūdžio – ieškovė nurodė, kad jai ir abiem vaikams išgyventi padeda jos sugyventinis 400-500 Eur suma (teismo posėdžio garso įrašo 27:10 min.). Iš VSDFV duomenų matyti, kad ieškovė nuo 2017 m. kovo 1 d. įsidarbino UAB „Kauno gatvių apšvietimas“, jos draudžiamąsias pajamas sudaro 747,50 Eur. Atmestinas apelianto argumentas, kad ieškovės turtinės padėties pagerėjimą įrodo iš apelianto gauta 6 000 Eur kompensacija pagal 2014 balandžio 17 d. sprendimą. Minėta, kad šią aplinkybę buvę sutuoktiniai įvertino santuokos nutraukimo metu, todėl tai, kad atsakovas kompensaciją sumokėjo tik 2016 m., nepatvirtina ieškovės (taip pat ir atsakovo) turtinės padėties pasikeitimo įstatymo normų dėl išlaikymo pakeitimo taikymo kontekste. Įvertinus išdėstytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad po 2014 m. balandžio 17 d. sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis nei pagerėjo, nei pablogėjo. Pažymėtina, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis 3 dalis). Gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų vaikų išlaidų, kuriuos motina privalo padengti, todėl, atsakovui neteikiant vaikams pakankamo išlaikymo dydžio, ieškovė J. N. turėjo teisę paduoti teisme ieškinį dėl išlaikymo padidinimo.Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovė J. N. neįrodė nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimo. Apeliantas patvirtino nežinantis tikslių vaiko poreikių, nes kartu negyvena (teismo posėdžio garso įrašo 01:04:40 val.). Teismas negali vertinti kriterijų dėl ankstesnio išlaikymo dydžio, nes tokio susitarimo netvirtino, tačiau, vaikui augant ir keičiantis jo poreikiams, ankstesnis išlaikymo dydis neturi privalomosios galios. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo išvados vaiko poreikių padidėjimo klausimu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad, sprendžiant dėl padidintinos išlaikymo sumos, svarbus realus vaiko poreikių nustatymas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, bylos Nr. 3K-3-209-916/2016).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šalių susitarimu nustatyto išlaikymo pradėjo labai neilgas laiko tarpas (kiek daugiau nei du metai), 2014 m. vaikui buvo 6 metai, ieškovei pateikus ieškinį apeliacine tvarka vertinamoje byloje – 9 metai, t. y. vaiko amžius ir su tuo susiję poreikiai kardinaliai dar nepasikeitė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo sūnui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad vaiko poreikiai nereikalauja 440–830 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje esanti vaiko poreikių lentelė. Iš jos matyti, kad nurodomos išlaidos viršija būtinus vaiko poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl nepagrįstai didelių išlaidų vaiko maistui namuose ir mokykloje, aprangai, avalynei, higienai ir prekių mokyklai (šios išlaidos nepatiriamos kiekvieną mėnesį). Nepagrįstai didelės 30-60 Eur išlaidos odontologo paslaugoms. Paprastai pas odontologą rekomenduojama apsilankyti kartą per pusmetį, tuomet patiriamos tam tikros vienkartinės išlaidos, tačiau nerealu, kad vaiko dantims dygstant ir tinkamai laikantis burnos higienos, kiekvieną mėnesį reikėtų 30-60 Eur odontologo paslaugoms. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (380 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Iš pateikto vaiko sveikatos pažymėjimo matyti, kad vaikui 2016 m. spalio 17–27 dienomis nustatyta ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Epikrizės duomenimis, rekomenduojamas griežtas dietos ir mitybos režimas, analgetikai pr. (pagal reikalingumą), gerti daug skysčių. Dėl ligos vaikas atleistas nuo fizinio lavinimo iki 2016 m. lapkričio 9 d. (e. tomas II/ puslapis 19-24). Ieškovė nepagrindė šio atvejo gydymo išlaidų (vaistai rekomenduoti esant reikalingumui). Vaikas nėra nuolatinis ligonis, neserga konkrečiomis ligomis, todėl nerealu, kad kiekvieną mėnesį vaiko vaistams, vitaminams išleidžiama po 20-40 Eur (vartojant vitaminus, pakuotės paprastai užtenka ilgiau negu vieną mėnesį). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad J. N. nepagrindė visų realių vaiko poreikių, kad nuo šalių susitarimo dėl išlaikymo dydžio praėjo gana trumpas laiko tarpas, konstatuotina, jog vaiko poreikius užtikrina 240 Eur suma per mėnesį, todėl priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 120 Eur per mėnesį. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir vaiko motina.

Dėl pilnamečio vaiko išlaikymo

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197. 3.198, 3.199, 3.200, 3.201 straipsniai. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau tekste – Konstitucinis Teismas), spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius savo vaikus įstatyminės nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą CK 3.194 straipsnio trečiosios dalies (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmos dalies) normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio trečią dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-25/2008; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009). Nesutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinėje mokykloje, išlaikymą. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (šiuo metu – 3.192¹ straipsnio pirmoje dalyje) įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjo siekiama padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje I. R. v. J. R., bylos Nr. 3K-7-204/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-50/2012).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė L. N. mokosi Kauno Rokų gimnazijoje 4-oje klasėje. Besimokant mokykloje ir siekiant įgyti privalomą vidurinį išsilavinimą, ieškovės pasiekti mokslo rezultatai turės esminės reikšmės, pradedant savarankišką gyvenimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi minėta teismų praktika ir pagrįstai sprendė, kad šalių dukra neturi galimybių dirbti ir užsidirbti sau pragyvenimui, dėl ko jai reikalinga parama iš tėvų iki ji mokysis vidurinėje mokykloje ir bus ne vyresnė nei 24 metų. Nesutiktina su apeliantu, kad, ruošiantis baigiamiesiems egzaminams, korepetitorių pagalba nereikalinga. Iš pažymos apie L. N. mokymąsi matyti, kad pilnametei moksleivei iš visų išplėstinių (A lygio) dalykų sunkiausiai sekėsi lietuvių kalba. Vadovaujantis protingumo principu, siekiant geresnio įvertinimo iš baigiamųjų egzaminų, abiturientės tėvai neturėtų užkirsti galimybės tam būtinas žinias gauti visais būdais, įskaitant papildomas pamokas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiturientė patiria tam tikras išlaidas papildomoms pamokoms, tačiau nepagrindė gana didelių nurodomų pamokų kainų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino ir dalį poreikių lentelėje nurodytų išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad 757-1232 Eur panaudojimo ieškovės poreikiams patenkinti nerealumą patvirtina tai, kad ieškiniu ji prašė priteisti 200 Eur sumą, abiejų tėvų išlaikymas tuomet sudarytų 400 Eur, kas sudaro ženkliai mažesnę, nei įrodinėjami poreikiai, sumą. Per didelės išlaidos aprangai ir avalynei. Ieškovė yra suaugusi, jos kūno proporcijos kisti gali nežymiai, dėl to kiekvienais metais drabužių ir avalynės pirkti nereikia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra išlaikytinė, kai kurios drabužiams patirtos išlaidos vertintinos kaip perteklinės. Iš kasos kvitų matyti, kad tą pačią spalio 30 dieną skirtingose parduotuvėse ieškovė pirko dvi moteriškas sukneles, rugsėjo 2 d. ir rugsėjo 16 d. – po vienas moteriškas kelnes. Ieškovė nepagrindė, kad per trumpą laiką tos pačios paskirties drabužį buvo būtina pirkti du kartus. Maisto prekių įsigijimo kvitai patvirtina aplinkybę, jog ieškovė daug pinigų skiria įvairiems saldumynams, javainių batonėliams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie poreikiai turi būti vertinami protingai (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Kritiškai vertintinos išlaidos higienos priemonėms. Ieškovė pateikė UAB „Eurovaistinė“ kasos kvitus, pagal kuriuos 2016 m. rugpjūčio 19 d. pirko dantų šepetėlį, 2016 m. rugpjūčio 23 d. – dantų šepetėlį ir dantų pastą, 2016 m. rugsėjo 21 d. – vieno danties šepetėlį ir dantų pastą (e. tomas II/ puslapis 35). Įvertinus visuotinai žinomą aplinkybę, kad dantų šepetėlį rekomenduojama keisti kas tris mėnesius, kad higienos priemonės paprastai yra parduodamos talpose, kurių turinys naudojamas ilgiau nei mėnesį, šios išlaidos akivaizdžiai nepagrįstos. Kiekvieną mėnesį nepatiriamos nuo 40-120 Eur išlaidos odontologo paslaugoms (minėta, kad pas odontologą rekomenduojama apsilankyti kartą per pusmetį). Pirmosios instancijos teismas be pagrindo neįvertino užaukštintų poreikių 50-70 Eur automobilio kurui. Ieškovė nurodė, kad iki mokyklos reikia važiuoti 3 km (teismo posėdžio garso įrašo 53:20 min.). Atsižvelgiant į dyzelino kainą (apie 1 Eur/l), per mėnesį iki mokyklos ir atgal susidarytų apie 12 Eur kuro išlaidų (6 km x 0,1 x 20 d.) (e. tomas II/ puslapis 15). Ieškovė nenurodė, kada lanko papildomas pamokas (ar iš karto po pamokų), kur jas lanko (mokykloj ar šalia jos, šalia namų), neįrodinėjo, kad laisvalaikiu negali naudotis viešuoju transportu ir pan. Ieškovė, išleisdama kurui daugiau nei reikalinga, negali šių išlaidų perkelti apeliantui. Visgi, nors nurodyti tam tikrų poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų dydžiai yra kiek padidinti, pačios išlaidos nėra nereikalingos. Būtų neteisinga išlaikymą ženkliai sumažinti, ieškovei besimokant paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, kai nuo išlaikymo dydžio didele dalimi priklauso moksleivės galimybė nusistatyti optimalų darbo ir poilsio režimą, tinkamai maitintis, dėl didesnės nei įprasta protinės apkrovos labiau pasirūpinti savo sveikata. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė priteisti išlaikymą šalių pilnametei dukrai, atsižvelgęs į jos amžių, pažangumą moksle, aplinkybę, jog paramos reikia mokantis paskutinėje vidurinės mokyklos klasėje, kai ji negali užsidirbti pati, į abiejų tėvų turtinę padėtį, tačiau neįvertino visų išlaikymo dydžio nustatymui svarbių aplinkybių ir nepagrįstai sprendė, kad šios ieškovės poreikių patenkinimui per mėnesį būtini 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pilnametė dukra neįrodė išleidžianti prašomą priteisti pinigų sumą, priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 150 Eur per mėnesį.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas ir pastangas jas gauti, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius nepilnamečio sūnaus ir pilnametės dukters poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, neteisingai nustatė vaikų poreikiams išleidžiamas sumas. Tuo vadovaujantis, apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė J. N. prašė padidinti priteistą 87 Eur išlaikymą vaikui 113 eurais, ieškovė pilnametė dukra prašė priteisti 200 Eur kas mėnesį, atsakovas prašė ieškinį atmesti. Reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 29 proc. (33x100/113), reikalavimas dėl išlaikymo pilnametei priteisimo patenkintas 75 proc. (150x100/200), iš viso reikalavimai patenkinti 52 procentais (29+75/2), atsakovo – 48 procentais. Pirmosios instancijos teisme ieškovės patyrė 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą (50 Eur avansas už ieškinio surašymą, 200 Eur už ieškinio surašymą, 100 Eur už dokumentų ruošimą teismui ir atstovavimą, 100 Eur už atstovavimą), atsakovas – 500 Eur už advokato procesinių dokumentų rengimą. Šalių nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 5, 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių III ketv. ­– 793,30 Eur, IV ketv. – 822,80 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Iš atsakovo ieškovių naudai priteistina 234 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (450 x 52 proc.), iš ieškovių atsakovui – 240 Eur (500 x 48 proc.). Taikant tarpusavio reikalavimų sudengimo institutą, iš ieškovių atsakovui priteistini 6 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 26 Eur ((150+33) x 12 x 3 proc. x 75 proc.) x 52 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme 0,58 Eur patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl teismo nepriteistinos. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 500 Eur, šios išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnis), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo parengimas nebuvo susijęs su naujų aplinkybių analize, į jo apimtį, atstovės dalyvavimą pirmosios instancijos teisme, atsakovo turėtos išlaidos sumažintinos iki 200 Eur. Apeliacinis skundas patenkintas 23 proc. (55x100/238), todėl atsakovui iš ieškovių priteistina 46 Eur (200 x 23 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovių atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokato padėjėja, kuri gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo advokato padėjėjo praktikos pradžios (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Kadangi apeliacinėje instancijoje tokio asmens įgaliojimai draudžiami, apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo paslaugas nepriteistinos. Apeliacinėje instancijoje patirta 4,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalims padalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovėms tenkanti 1,01 Eur (4,38 x 23 proc.) dalis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl teismo nepriteistinos. Iš atsakovo priteistina 3,37 Eur (4,38 x 77 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. sprendimą, iš atsakovo dukters L. N. išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 150 (šimto penkiasdešimt) Eur, sūnaus M. N. išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 120 (šimto dvidešimt) Eur, iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 26 (dvidešimt šešių) Eur. Sprendimo rezoliucinę dalį papildyti tokiu sakiniu: „Priteisti atsakovui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 6 (šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovių L. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. N., a.k. (duomenys neskelbtini)

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po 23 (dvidešimt tris) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš ieškovių J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.