Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P., E. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Pažymėtina, kad po P. K. mirties nei pareiškėja, nei kiti pirmos eilės įpėdiniai P. K. vaikai V. K. ir K. K. nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Tačiau A. Z. A. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Po P. K. mirties visą žemės sklypą, įskaitant buvusios bendraturtės P. K. dalį, A. Z. A. naudojo žemės sklype užsiimdama mėgėjų sodininkyste. Pati asmeniškai arba pasitelkdama trečiuosius asmenis A. Z. A. tvarkė žemės sklypą, laiku mokėjo sodininkų bendrijos narių susirinkimo nustatyto dydžio įmokas, skirtas sodininkų bendrijai administruoti ir kitai bendrijos veiklai užtikrinti. Šias aplinkybes patvirtina sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2025 m. balandžio 24 d. raštas „Dėl informacijos apie žemės sklypo naudojimą“. Paminėti A. Z. A. veiksmai liudija jos siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Kitaip tariant, A. Z. A. išreiškė valią priimti po savo tetos P. K. mirties atsiradusį palikimą.

Faktas, kad po P. K., , mirties atsiradusį palikimą A. Z. A. ,, priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, yra nustatytinas teisme, nes kitaip šio fakto nėra galimybės patvirtinti. Nustačius minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėja A. Z. A. įgys teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įregistruoti daiktines teises į 159/880 dalis žemės sklypo.

Minėta, kad nei P. K. vaikai V. K. ir K. K., nei paskesnės eilės įstatyminiai įpėdiniai nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą. Taip pat pažymėtina, kad V. K. mirė (duomenys neskelbtini), o K. K. – (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis V. K. vaikas (palikėjos vaikaitė) yra dukra A. P., gimusi (duomenys neskelbtini). K. K. vaikai (palikėjos vaikaičiai) yra E. G., gimusi (duomenys neskelbtini), ir sūnus T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) . CK 5.2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, yra atstovaujama atitinkamų valstybės institucijų, priklausomai nuo to, koks turtas yra paveldimas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn (Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 5 p.). Pareiškėja laikosi pozicijos, kad po P. K. mirties atsiradusį palikimą ji priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, tačiau šis juridinę reikšmę turintis faktas teismo dar nėra nustatytas. Dėl to, kad nekilnojamasis daiktas vis dar nėra paveldėtas, suinteresuotumą byloje turi ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, nes teismo sprendimo priėmimas turėtų reikšmės šio juridinio asmens teisėms ir pareigoms. Taigi pareiškėja, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, turi nurodyti ir tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-574-883/2018). Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos bei A. P. ir E. G. laikyti byloje suinteresuotais asmenimis.

Pažymėtina, kad veiksmai dėl palikimo priėmimo turi būti at­liekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Akcentuotina, jog CK 5.11 straipsnyje aiškiai apibrėžti giminystės ryšiai ir laipsniai, kuriuos atitinkantys asmenys turi teisę paveldėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-943/2024. Paveldėjimo pagal įstatymą atveju įpėdinių teisė pretenduoti į palikimą susieta su CK 5.11 straipsnyje imperatyviai nustatytomis įpėdinių eilėmis. Šios paveldėjimo tvarkos negali pakeisti nei įpėdiniai, nei teismas. Pareiškėja pagal teismui pateiktus giminystės ryšį į rodančius dokumentus yra mirusios P.K. dukterėčia.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą val­do kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-468/2009; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punk­tai). Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar tur­tu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų lobių radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo at­liekomis taisyklių patvirtinimo taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. ge­gužės 26 d. nutarimu Nr.634 nuostatas Nacionalinė žemės tarnyba civiliniuose teisiniuose santy­kiuose dalyvauja, kai valstybei perduotinas turtas yra žemės sklypas (jo dalys), ant kurio nėra sta­tinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas (jo dalys) būtų priskirtas tik tada, kai pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas nėra 1-6 eilės paveldėtojų. Šiuo konkrečiu atveju civiliniuose paveldėjimo santykiuose dalyvauja mirusios P. K. dukterėčia (5 eilės įpėdinė).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nesant prieštaravimų tarp byloje dalyvaujančių suinte­resuotų asmenų, visapusiškai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismui pripažinus pa­reiškėjos argumentus pagrįstais, neprieštaraus dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suionteresuotas asmuo A. P. atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priasčių, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ir palikėja yra giminaitės, tai yra pareiškėja yra palikėjos dukterėčia ir penktos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Testamentų registro duomenimis palikėjos vardu nėra įregistruotų pareiškimų dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti. VĮ Registrų centras duomenimis žemės sklypas yra 0,0858 ha ploto ir 721/880 dalys registruotos pareiškėjos vardu, o 159/880 dalys registruotos palikėjos vardu. Pateikti duomenys iš Sodininkų bendrijos (toliau SB) (duomenys neskelbtini), kad po palikįjos mirties visu žemės sklypu naudojasi pareiškėja pagal jo paskirtį, tai yra užsiima daržininkyste bei moka reikalingus mokesčius.

Pareiškėja įrodinėja, kad palikimą po palikėjos mirties priėmė ji, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Suinteresuoti asmenys pareiškėjos pareiškimui neprieštarauja ir pareiškimo su savarankiškais reikalavimais neteikė.

Palikimui įgyti įpėdinis (įpėdiniai) turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimas, tai yra įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas galinčias kilti iš palikimo. Svarbiausią reikšmę priimant palikimą turi valios priimti palikimą išreiškimas, o ne šios valios įforminimas ir veiksmai priimant palikimą, pradedant jį faktiškai valdyti turi būti aktyvūs, leidžiantys suprasti, kad įpėdinis pradėjo turtą valdyti kaip savo. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Palikimas turėjo būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (palikėjo mirties).

Kaip minėta suinteresuoti asmenys neprieštaravo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Pareiškimo pripažinimas sukelia tam tikras teisines pasekmes (CPK 443 str. 1 d., 140 str. 2 d.).

Pareiškėja įrodinėja, kad ji po palikėjos mirties palikimą priėmė, pradėdama turtą faktiškai valdyti, tai yra valdė turtą (visą sodo žemės sklypą.

Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina pateikti ir aptarti rašytiniai įrodymai.

Bylos faktinių aplinkybių suinteresuoti asmenys neginčijo ir jas paneigiančių įrodymų byloje neteikė.

Įrodyti reikalavimus turi pareiškėjas, o nesutikimą su jais turi suinteresuoti asmenys (CPK 178 str., 185 str., 443 str. 1 d.).

Civiliniame procese galioja įrodymų pakankamumo taisyklė ir teismas vertina jog pareiškėja pateikė pakankamai įrodymų išvadoms byloje daryti ir savo reikalavimą įrodė.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės pareiškėjai juridinę reikšmę paveldėjimo teisei realizuoti, nes nustačius turintį juridinę reikšmę faktą, pareiškėjai atsirastų galimybė paveldėti palikėjai priklasančią žemės sklypo dalį ir tapti viso sklypo savininke, nes dalis žemės sklypo ir šiuo metu priklauso pareiškėjai, taigi prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes.

Teismas nagrinėja bylas tik pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str.1 135 str., 443 str. 1 d.).

Kitu būdu gauti dokumentų patvirtinančių palikimo priėmimo faktą pareiškėja negali ir nustačius, kad šio fakto nustatymas sukurs teisines pasekmes – pareiškėjai, tai yra ji galės realizuoti paveldėjimo teisę, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įrodytas faktas nustatomas ( CPK 444 str. 2 d. 8 p.) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu teismas

Nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisei realizuoti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė, pradėdama turtą ir turtines teises faktiškai valdyti pareiškėja A. Z. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjai(atstovui, CPK 118str.) ir suinteresuotiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.