Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.4; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.7.7; 2.1.15.3.3.2

2026 m. sausio 13 d.

nukentėjusiosios G. P. atstovui Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiajam specialistui Vyteniui Maščinskui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikų padarymo aplinkybės

1. G. S. nuo 2023 metų pavasario iki 2024 metų rudens, tikslus laikas nenustatytas, žinodamas, kad G. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra mažametė, sugyventinės D. K. kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), teritorijoje ir kambaryje ant lovos, ne mažiau kaip du kartus savo ranką užkišęs už rūbų, lietė lytinius organus, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ne mažiau kaip keturis kartus sugyventinės D. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, svetainėje, miegamojo kambaryje ir G. P. kambaryje, užkišęs savo ranką už rūbų, lietė krūtinę ir lytinius organus, bučiavo į lūpas, tokiu būdu tvirkino jaunesnį negu šešiolikos metų asmenį – mažametę nukentėjusiąją G. P.. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 153 straipsnio 1 dalyje.

2. G. S. nuo 2023 metų pavasario iki 2024 metų rudens, tikslus laikas nenustatytas, sugyventinės D. K. kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), teritorijoje ir kambaryje, sugyventinės D. K. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, svetainėje, miegamojo kambaryje ir G. P. kambaryje, tvirkindamas mažametę sugyventinės D. K. globotinę G. P., gim. (duomenys neskelbtini), nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios G. P. sveikatą - sukėlė kitas reakcijas į stiprų stresą, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su jo veiksmais. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Kaltinamasis G. S. teisme kaltę pripažino iš dalies. Viskas vyko nuo 2023 m. rudens, tiksliai nepamena laiko, tuo metu mergaitė ėjo į (duomenys neskelbtini) klasę. Žinojo jos amžių, kada yra gimusi. Nepripažįsta aplinkybės, jog viskas vyko nuo 2022 m. rudens. Iki 2022 m. rudens gyveno (duomenys neskelbtini), iš kur grįžo (duomenys neskelbtini), su D. K. pradėjo gyventi tik nuo 2022 m. lapkričio mėnesio. Negalėjo viskas prasidėti taip greitai, tik apsigyvenus kartu. Prieš apsigyvendamas su D. K. buvo matęs nukentėjusiąją (kuri jau gyveno su D. K.). Dėl konkrečių veiksmų nurodė, jog buvo bučiniai nukentėjusiajai į lūpas, lietė krūtinę, lytinius organus, glostė. Šie veiksmai buvo atlikti kaimo turizmo sodyboje ir namuose, kaltinime nurodytą skaičių. Pirmą kartą liečiant nukentėjusiąją jai buvo (duomenys neskelbtini) metų ir jis tą žinojo. Pripažįsta, jog dėl tokių veiksmų galėjo būti sutrikdyta nukentėjusiosios psichinė sveikata. Dalį žalos yra atlyginęs ligonių kasai, nukentėjusiajai jokios žalos šiuo metu atlyginęs nėra, nes neturi jos banko sąskaitos, su ieškiniu sutinka. Savo elgesį vertina blogai, gailisi dėl savo veiksmų.

4. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis kelis kartus apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (3 t., b. l. 96–100, 103–106, 108–111).

5. Liudytoja D. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamasis buvo jos sugyventinis. Kartu su ja apsigyveno 2022 m. lapkričio mėnesį, grįžęs iš (duomenys neskelbtini). Vienuose namuose gyveno ji, sugyventinis, G. P., jos sesuo ir liudytojos dukra. Turi kaimo turizmo sodybą. Yra buvę atvejų, kuomet sodyboje vieni likdavo kaltinamasis ir nukentėjusioji (kaltinamasis statė malkinę, o G. P. jam padėjo), tai buvo 2024 m. vasarą. Prieš vasarą G. S. yra vežęs nukentėjusiąją į mokyklą (mergaitė gyvena (duomenys neskelbtini), pirmadieniais nuvežama į mokyklą, penktadieniais ją pasiima). Paaiškino, jog su kaltinamuoju susipažino 2021 m., mergaites jis yra matęs ir anksčiau, iš (duomenys neskelbtini) mėnesiui buvo grįžęs 2022 m. vasarą, grįždavo per Velykų atostogas. Grįždamas trumpam kartu negyveno, tuo metu leisdavo laisvalaikį kartu. Apie įvykius daug nežino, žino tai, kad buvo priekabiaujama prie G. P.. Pati globotinė jai nieko nesakė, paklausus apie tai verkia, todėl nusprendė nebeklausti (taip rekomendavo ir psichologė). Kalbėjo su nukentėjusiosios seserimi, savo dukra, tačiau jos irgi nieko nežinojo. G. P. lankosi pas psichologę mokykloje, yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje, jai išrašyti vaistai. Taip pat nurodė, jog nukentėjusioji buvo nukritusi mokykloje, susižeidusi koją, tai buvo (duomenys neskelbtini) klasėje. G. P., liudytojos teigimu, yra pasimetusi laike, tiksliai negali pasakyti laiko, nebent fiksuotų tai dienoraštyje. Į (duomenys neskelbtini) klasę ji išėjo 2022 m., nuo 2025 m. rugsėjo išėjo į (duomenys neskelbtini) klasę.

6. Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog viskas vyko 2024 m. rugsėjo 28 d., važiavo automobiliu ir prieš kertant pervažą pamatė žmogų. Nurodė sūnui skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Priėjo prie žmogaus, pajudino, tuo metu mergaitė nereagavo. Sustojo dar vienas automobilis, kurį laiką visi laukė greitosios ir policijos. Mergaitė apie tai, kas ją nuskriaudė, nekalbėjo, nieko nesakė.

7. Ekspertė Eimantė Karoblienė teisme paaiškino, jog su G. P. buvo susitikusi vieną kartą. Ekspertizės akte yra nurodytos aplinkybės, kurias nurodė pati tiriamoji, tai yra, kad viskas prasidėjo (duomenys neskelbtini) klasėje. Nors mergaitė veiksmus įvardino kaip atliktus nuo (duomenys neskelbtini) klasės, tiriamoji turi tam tikrų intelektinių sutrikimų, jos kalbos išraiška yra sunkesnė. Įvardinti konkretų laikotarpį jai yra sudėtingiau. Konkretaus laiko ji gali nepasakyti dėl savo pažintinių gebėjimų. Dėl sveikatos sutrikimo paaiškino, jog viskas prasidėjo pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tiriamoji susižalojo, vaikščiojo ant bėgių, kur buvo rast policijos pareigūnų. Šie požymiai yra objektyvūs jos emocinių išgyvenimų požymiai. Ekspertinio vertinimo metu buvo stebimos emocinės reakcijos – tiriamoji nenorėjo kalbėti, jai buvo sunku, graudinosi, išsakė kaltės jausmą. Lankantis globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nurodyta, jog ji išgyveno kalbėdama, prisimindama įvykius, dėl to buvo diagnozuotos kitos reakcijos į stiprų stresą. Ši diagnozė priklauso diagnozių grupei, kurios atsiranda po psichotrauminių įvykių. Kiek tai truks, labai sunku pasakyti, tai yra individualu, priklausys nuo to, kokią psichologinę, psichiatrinę pagalbą mergaitė gaus.

8. Ekspertė Ieva Šukelienė teisme nurodė, jog dėl intelektinių tiriamosios gebėjimų jai gana sudėtinga duoti parodymus apie tikslias laiko aplinkybes, nurodyti tikslias datas. Tačiau tiriamoji tikrai atsimena ir geba įvardinti įvykius, kurie jai emociškai reikšmingi. Tarkim, jei nedarbo diena buvo trečiadienis, tą prisiminti ji geba. Tiek ekspertizės metu, tiek vaiko teisių specialistams, tiek globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, tiek apklausos metu ji nurodė tą pačią (duomenys neskelbtini) klasę, šie parodymai yra tikrai labai nuoseklūs. Šioje vietoje abejonių dėl nuoseklumo nekilo. Tiriamajai galbūt sudėtinga formuluoti mintis, paprasčiau yra užrašyti lape. Nors ir daro klaidas, atminties tai nekeičia, parodymus ji pajėgi duoti ir jie yra nuoseklūs. Nukentėjusioji yra naivi, patikli, jai, kaip asmenybei, sunku įvertinti situacijos aplinkybes, kito asmens ketinimus, informaciją ji linkusi suprasti tiesmukai. Dėl suvokimo paaiškino, jog byloje tiriamų įvykių metu ji negalėjo visapusiškai suvokti galimai atliktų veiksmų esmės. Galėjo suprasti pobūdį, ką asmuo daro, kad jai buvo nemalonu, tačiau ribotai suprato reikšmę. Atsižvelgiant į visa tai, į individualius ypatumus, jos intelektinį išsivystymą, aktyviau priešintis atliekamiems veiksmams ji negalėjo.

9. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2024 m. spalio 25 d. G. P. nurodė, jog pažįsta G. S.. Jis jai yra dėdė, gyvena vienuose namuose, padeda jam dažyti namą. Su juo nesipyksta. G. S. yra padaręs kažką tokio, kas jai nepatiko. Ją lietė, daug kartų. Paskutinį kartą ją lietė rudenį šiais metais, rugsėjo mėnesį, bet dienos neatsimena. Ją lietė namuose arba sodyboje. Paskutinis kartas, kai ją lietė, buvo namuose. Tai vyko kambaryje prie televizoriaus. G. S. ją lietė, kai žiūrėjo televizorių. Ji tuo metu gulėjo. Tuo metu jis kartu žiūrėjo televizorių, sėdėjo. Jis ją bučiavo, lietė krūtinę ir lietė organus. Krūtinę lietė po drabužiais, kišo po apačia. Kai lietė organus, tai lietė nuogus. Buvo tuo metu su rūbais. Buvo apsivilkusi kelnes ir megztinį. Tą kartą daugiau nieko nedarė. Tai darydamas G. S. nieko nesakė. Kai ją lietė, ji jam sakė baigti, nes jai nepatinka. Kai pasakė, kad nepatinka, jis nenustojo jos liesti. Tas jos lietimas užtruko pusę minutės. Po to ėjo miegoti, nes buvo vakaras. Kiekvienas nuėjo miegoti į savo kambarius. Jie žiūrėjo „(duomenys neskelbtini)“. Tada galėjo būti apie 22 val., bet tiksliai nežino. Tuo metu namuose buvo ji, G. S., globėja, sesė. Sesės vardas S. P., jai (duomenys neskelbtini) metų. Ką jis jai darė, niekas nematė. Apie tai niekam nepasakojo. Pirmas kartas, kai ją lietė, buvo (duomenys neskelbtini) klasėje. Tai įvyko globėjos sodyboje. Tą pirmą kartą, kai ją lietė, jie buvo lauke, jos sesė pjovė žolę. Ji tuo metu buvo lauke prie (duomenys neskelbtini). Tas (duomenys neskelbtini) yra prie namų. Tada jis ją lietė, jos lytinius organus. Jis lietė nuogus jos organus. Daugiau nieko nedarė. Tuo metu buvo su rūbais. Buvo apsivilkusi „tympas“. Kai G. S. ją lietė, ji stovėjo. Lietė jos organus stovėdamas iš priekio jos. Kai lietė organus, tai „tympų“ nenumovė, o kišo ranką. Tuo metu jis nieko nesakė. Ji jam sakė baigti. Jis į jos pasakymą sureagavo ir baigė tai daryti. Tą kartą jos nuogus organus jis lietė 5 minutes. Niekas nematė, kaip ją lietė. Pirmą kartą liesdamas jos organus G. S. glostė jos lytinius organus. Glostydamas, pirštų nekišo. Organai yra po „triūsikais“. Paskutinį kartą, kai lietė jos lytinius organus, tai glostė jos lytinius organus, pirštų nekišo. Per du metus G. S. jos lytinius organus lietė, kai grįždavo iš mokyklos ir per atostogas. Iš mokyklos grįždavo penktadieniais, į mokyklą išvažiuodavo pirmadienį. Jis dažniausiai namuose būdavo visą savaitgalį. Yra buvę, kad jis kišo pirštus į jos lytinius organus. Tai vyko sodyboje, kai važiuodavo dirbti. Tą kartą, kai kišo pirštus į jos lytinius organus, mokėsi (duomenys neskelbtini) klasėje. Tuo metu buvo pavasaris, tai vyko patalpoje. Buvo įsijungusi televizorių. Ji sėdėjo. Atėjo G. S. ir kišo ranką. Tada buvo apsirengusi šortus. Kišo ranką per šortų viršų ir kišo pirštus į lytinius organus. Tai truko apie 5 minutes. Ne visą pirštą įkišo į jos lytinius organus. Įkišo pusę piršto. Tuo metu juto skausmą. Jai skaudėjo. Tą kartą tik kišo pirštus į jos lytinius organus, nebučiavo ir krūtinės nelietė. Tas kambarys, kur stovi televizorius, ir dabar yra tas pats. Yra buvę dar atvejų, kad jis kišo pirštus į jos lytinius organus. Atsimena dar vieną kartą, kad kišo pirštus į jos lytinius organus. Yra lietęs jos krūtinę ir glostęs jos lytinius organus 11 kartų. Jos atsimintas dar vienas kartas, kai kišo pirštus į jos lytinius organus, buvo namuose. Tai vyko praėjusiais metais. Ji ėjo pas šunį. Jos G. S. nenurengė, kai kišo pirštus į jos lytinius organus. Pirštus kišo už rūbų. Įkišo pusę piršto į jos lytinį organą. Jai skaudėjo. Vieną kartą daugiau nieko nedarė. Ji tuo metu buvo prie laukinių durų, o šuo buvo lauke. Pirmą kartą, kai G. S. jai kišo pirštus į lytinį organą, buvo vasaros savaitgalis. Jis ją liesdavo ne lik kambaryje prie televizoriaus, bet ir kitose vietose. Ją liesdavo globėjų miegamajame, prie televizoriaus ant sofos ir sodyboje, kai reikėjo padėti. Į globėjų miegamąjį pati nueidavo. Jos kambaryje G. S. yra ją lietęs ir kišęs pirštus į lytinius organus. Jos kambaryje ją paguldė ir kišo rankas į lytinius organus. Tuo metu piršto nekišo, o lietė. Jis nėra rodęs savo lytinio organo, neliepė nieko jam daryti, jo glostyti. Kai sakė, kad G. S. ją bučiavo, tai bučiavo į lūpas. Kai jos kambaryje G. S. ją paguldė, tai jis gulėjo šalia. Tą kartą, kai gulėjo, jis buvo apsivilkęs kasdienines kelnes ir maikę. Kai jis gulėjo šalia, tai jis buvo atsigulęs ant jos. Atsigulęs ant jos jis nieko nedarė, bet pražergdavo jos kojas. Kad jis atsigultų ant jos ir pražergtų jos kojas buvo vienas kartas. Ant savo lovos išsiliejusio skysčio nėra mačiusi. Jos lovoje jos kambaryje miega tik ji. Ji rašė dienoraštį. Kai G. S. pražargdino jos kojas, tai jis jai liepė tai padaryti. Jis jai sakė, kad niekam nesakytų. Kai buvo rasta susižalojusi ant traukinio bėgių, tai ji tuo metu jautėsi blogai. Blogai jautėsi dėl lietimo. Jis jai vieną kartą sakė niekam nesakyti. Tas kartas buvo, kai žiūrėjo filmą. G. S. yra sakęs, kad jaučia jai jausmus ir ją myli. Sakė apie paskutinį atvejį, kai filmą žiūrėjo (1 t., b. l. 133–136).

10. Greitosios medicinos pagalbos tarnybos greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (2024 m. rugsėjo 28 d.) nurodyta, jog kairio riešo vidinėje pusėje stebimi keli paviršiniai sužalojimai. Mergaitė yra ilgai išbuvusi lauke, sušalusi. G. P. preliminari diagnozė (keistas ir nesuprantamas elgesys) (2 t., b. l. 150–155).

11. 2024 m. rugsėjo 28 d. patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2024 m. rugsėjo 28 d., apie 18.21 val. buvo gautas pranešimas, kad nuo (duomenys neskelbtini), ant geležinkelio bėgių sėdi mergina apie (duomenys neskelbtini) metų, ranka supjaustyta. Pranešėjas merginą patraukė nuo bėgių. Jiems atvykus, mergaitė jau buvo medikų automobilyje. Su ja buvo sunku bendrauti, nenoriai kalbėjo. Nustatyta, kad mergaitė yra G. P.. Šiuo adresu gyvena kartu su globėja D. K., D. K. draugu G. S., savo seserimi S. P. ir D. K. dukra. G. P. negalėjo paaiškinti, kodėl jai yra sužalota kairė ranka ir dėl ko ji sėdėjo ant bėgių, bendraujant su ja medikų automobilyje G. P. nurodė, kad globėjos draugas G. S. seksualiai prie jos priekabiauja, pasak mergaitės jis ją prievartavo, tai buvo praeitą savaitę. Medikai nusprendė mergaitę vežti į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę apžiūrai. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) psichiatrinę ligoninę, po medikų apžiūros buvo nuspręsta mergaitę vežti į (duomenys neskelbtini) kliniką, esančią (duomenys neskelbtini), ten ji paguldyta stebėjimui. Vaiko teisių specialistams bendraujant su G. P., ši jiems nurodė, jog globėjos draugas G. S. praeitą savaitę ją bučiavo, lietė rankomis jos krutinę bei į lytinius organus, kišo savo pirštus, prieš ją savo lytinio organo nedemonstravo, nuogas nebuvo, lytiškai nesantykiavo. Tai, pasak mergaitės, kartojasi kiekvieną savaitgalį, kai ji grįžta iš (duomenys neskelbtini) mieste esančios mokyklos į namus ir taip tęsiasi apie 2 metus (1 t., b. l. 85, 86).

12. 2024 m. spalio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu paimti objektai: telefonas, pledas, lovatiesė, antklodė, antčiužinis (1 t., b. l. 26–69).

13. 2024 m. rugsėjo 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog G. P. globėja D. K. pateikė užrašų knygutę, kuri buvo rasta G. P. kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 112–114).

14. 2024 m. spalio 11 d. daiktų apžiūros protokole aprašyta G. P. užrašų knygutės apžiūra. Apžiūros metu rastas įrašas: „Labas vakaras Labas vakar sekmadienį vakare kai aš G. klausiau kas mane veši jisai acakė, kad aš vešiuo ir pasakė einam paguldysiu tave aš tada pasakiau kad tuoj ateisiu ir nuėjau patvoti S. kalsa ir nuėjau pas G. jisai mane paguldė ir pasakė labanaktis ir pabučiavo mane į lūpas ir buvo man labai keista po to vėl pasakė labanaktis ir išėjo i išeidamas išjungė šviesa po to vėl ijungė ir atėjo laimingas pas mane vėl pabučiavo ir išėjo ir išjungė šviesą poto aš ėjo isidėti įklotą ir isijungti elektra o jisai buvo duše greit nusiprausė ir kai aš išgirdau kad išiunge šv. atėjo pas mane ir ijungė šv ir pakl. ar ipl įsiplovei dantis aš acakiau taip ir atėjo plikas su trūsikais ir pabučiavo mane y lupas ir pasake aš tave myliu? ir vėl pabučiavo į lupą man ?? ?? kaip netikėta! 2024-04-08“ (2 t., b. l. 115–120).

15. 2024 m. lapkričio 26 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašyta skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašo apžiūra (2 t., b. l. 144–147).

16. 2025 m. sausio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 70–76).

17. 2025 m. balandžio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 78-84).

18. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. rugsėjo 29 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. P. nurodė, kad namuose nuolat prie jos seksualiai, lytiškai priekabiauja, ją liesdamas rankomis krūtinę, lytinius organus globėjos D. sugyventinis G.. Pirmą kartą G. seksualiai priekabiavimo namuose, jai būnant (duomenys neskelbtini) klasėje. G. prie jos seksualiai, lytiškai priekabiauja, kai ji grįžta iš mokyklos savaitgaliais bei per mokslo atostogas. Kai G. prie jos seksualiai, lytiškai priekabiavo niekas nematė. Apie tai ji nėra niekam pasakojusi. Kai priekabiauja G. jai nepatinka, nemalonu. G. ją bučiuoja į lūpas, rankomis liečia jos krutinę, pirštais liečia jos lytinius organus, pirštus kiša į lytinių organų vidų - makštį. Ji prašė G. nelįsti prie jos, bet jis vis tiek lenda prie jos, paskutinį kartą G. lindo prie jos ir seksualiai, lytiškai priekabiavo t. y. bučiavo lūpas, rankomis lietė jos krūtinę, pirštais lietė jos lytinius organus, kišo pirštus į lytinių organų vidų- makštį, prieš savaitę laiko savaitgalį, taip pat namuose, tai darė dieną, bei buvo atėjęs naktį į kambarį, kaip jis lindo niekas nematė, ji prašė G. nelįsti, bet jis vis tiek lindo. Kada G. seksualiai, lytiškai priekabiavo, ji nešaukė, nes bijo G.. Vertinant vaiko buities sąlygas 2024 m. rugsėjo 28 d. vaiko kambaryje rastas vaiko dienoraštis, globėja vaiko dienoraštį perdavė policijos pareigūnams. Vaiko dienoraštyje buvo nurodyti santykiai su G., kad jis vaiką bučiuoja, detaliau nebuvo skaityta, perduota policijos pareigūnams, kurie dalyvavo vaiko situacijos vertinime. Dienoraščio keli lapai buvo išplėšti (1 t., b. l. 88–92).

19. Globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad psichologinio įvertinimo metu iškyla sudėtingi emociniai išgyvenimai (liūdesys, pyktis, nerimas, baimė, vienišumas), sietini su merginos patirtimis tarpasmeniniuose santykiuose. Paauglė pasakoja apie trauminius išgyvenimus ankstyvoje vaikystėje – patirtą ir stebėtą fizinį smurtą, mažametė išsako, kad buvo atimta iš tėvų, nes šie ja nesirūpindavo. G. teigia, kad šiuo metu nepalaiko jokio ryšio su tėvais, nors užsimena, jog jaučia nuoskaudą jų atžvilgiu, retkarčiais pasiilgsta mamos. Šiuo metu šeimai priskiria save, seserį, globėją ir globėjos dukrą. Kaip artimiausią asmenį įvardina savo seserį, judviejų santykius suvokia kaip artimus, šiltus ir palaikančius. Globėją patiria ambivalentiškai – viena vertus, ją apibūdina kaip gerą ir rūpestingą, įvardina kartu atliekamas veiklas, kita vertus, išsako, kad jaučia jai pyktį, nes globėja nepastebėjo seksualinės prievartos, užsimena, jog kartais galvoja, kad globėja jos „nemėgsta“, nors to nepaaiškina („nežinau kodėl“). Kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą aplinkybes, G. P. teigia, kad atvyko, „dėl to, kad mane lietė“. Paprašyta papasakoti apie tai daugiau, mergina atsakymo nepateikia (tyli, nuleidžia akis, pradeda graudintis). Pasiūlius ant popieriaus lapo užrašyti, kas jai nutiko, paauglė palinksi galva, bet gavusi popieriaus lapą parašo – „Nenoriu apie tai rašyti nei kalbėt, nes man nemalonu apie tai, man nepatinka apie tai nei rašyti nei kalbėti“. Padrąsinta ir paraginta mažametė sutinka atsakyti į kai kuriuos klausimus raštu. Klausiama, kas ją lietė, parašo – „Globėjas G.“. Klausiama, kur ją lietė, parašo – „namuose, sodyboje ir mašinoje“. Klausiama, kieno mašinoje, atsako – „globėjos“. Klausiama, kuriose namų vietose ją liesdavo, parašo – „mano kambarį, miegamajame ir prie televizoriaus, kur yra sofos“. Klausiama, kurias kūno vietas jai liesdavo, kūno kontūro piešinyje pažymi krūtinės, kaklo, lytinių organų ir burnos sritis. Klausiama, kaip ją lietė – parašo „jisai mane bučiavo lūpas ir lietė krūtinę, lytinius organus rankomis“. Klausiama, kaip ją lietė rankomis, parašo – „po triusikais“. Klausiama, kaip jis būdavo apsirengęs, parašo – „apsirengęs arba su chalatu“. Klausiama, ar jis kažką jai sakydavo, kai liesdavo, parašo – „kai žiūrėdavome filmą ir kai teta nuėjo miegoti jisai priėjo prie manęs ir pasakė man, kad jis mane myli“. Klausiama, ką bjauriausio jis padarė, parašo – „ne ne kad jisai yra manę įsimylėjęs ir liečia mane ir bučiuoja mane“. Klausiama, kada jis pradėjo prie jos lįsti, parašo – „(duomenys neskelbtini) klasėje pradėjo lįsti“. Klausiama, ar kažkam apie tai pasakojo, parašo – „globėjas sakė niekam nesakyti“. Klausiama, kaip globėja reagavo į jos atsiskleidimą, parašo – „jai rūpi vaikai nei vyrai ir todėl patikėdavo“. Klausiama, kaip jausdavosi tuo metu, parašo – „man būdavo gėda ir baisu“. Klausiama, kaip dabar jaučiasi dėl to, kas nutiko, parašo – „aš nekenčiu savęs, negaliu pamiršti, man jisai nepatiko, kad jis su manimi tai darydavo viską papasakojau“. Pokalbio metu stebimos intensyvios liūdesio, pykčio, gėdos, nerimo emocinės reakcijos – mergina graudinasi, retai palaiko akių kontaktą, muistosi, retkarčiais užsidengia ausis, po pokalbio kurį laiką sėdi galvą padėjusi ant stalo, verkia, išsako nekenčianti savo globėjo, vėliau – pasiima popieriaus lapą (kuriame atsakinėjo į klausimus), jį sulamdo, įsideda į kišenę, bet paraginta grąžina psichologui, su sąlyga, kad jos užrašų nematys globėja. Iš psichologinio įvertinimo metu surinktų duomenų keltina prielaida, kad paauglės patirtis nėra iki galo integruota į patyrimą. Mažametė užsimena apie spontaniškai iškylančius seksualinės prievartos prisiminimus, prisiima atsakomybę dėl galimai patirtos seksualinės prievartos („aš kalta, žinau, nes niekam nepasakojau“), išsako apie santykio su savo kūnu problemas („nepatinku sau“; „nekenčiu savęs“), teigia, kad dėl G. veiksmų buvo pabėgusi iš namų, pjaustėsi. G. mini, kad bijo G., dėl jo veiksmų dažnai jaučia liūdesį ir pyktį. Kitokių negatyvių ar savanoriškų intymių patirčių nenurodo. Susidaro įspūdis, kad merginos žinios lytiškumo temoje neatitinka amžiaus – paauglė stokoja žinių apie apsaugos nuo nėštumo priemones, lytiniu būdu plintančias ligas. Iš psichologinio įvertinimo metu surinktų duomenų galima kelti prielaidą apie galimai patirtą seksualinę prievartą (3 t., b. l. 1–11).

20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog G. P. kūne nustatyta:

20.1. Odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, poodinės kraujosruvos keliuose abipus, padaryti kietu buku daiktu (-ais) arba nugriuvus ir atsitrenkus į plokštumą, 3 - 5 paroms laiko iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

20.2. Žaizda, sugijusi randu, kairiame rieše, padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba daikto kraštu, iki kreipiantis medicininės pagalbos 2024 m. rugsėjo 28 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

20.3. G. P. lytinių organų ir išangės srityje sužalojimų nenustatyta. Mergystės plėvėje pažeidimų nėra. Įvertinus lytinius organus bei mergystės plėvės makromorfologinį vaizdą, mažai tikėtina, kad vaginaliniai lytiniai santykiai galimi nepažeidžiant mergystės plėvės (2 t., b. l. 136–139).

21. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog:

21.1. G. P., atsižvelgiant į jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo ir gali suprasti konkrečias faktines (kas, kur, ką darė) byloje tiriamų įvykių aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus;

21.2. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti G. P. 2024 m. spalio 25 d. duotais parodymais. Duomenų, kad G. P. patirtų kitų asmenų poveikį pateikti neteisingą ir/arba tendencingą informaciją apie įtariamąjį bei byloje tiriamus įvykius, ekspertizės metu negauta;

21.3. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas G. P. nenustatytas;

21.4. Byloje tiriamų įvykių metu G. P. negalėjo (ir vis dar negali) visapusiškai suvokti jos atžvilgiu atliktų įtariamojo veiksmų esmės (t. y. galėjo suprasti jų pobūdį, tačiau ribotai suprato reikšmę). Atsižvelgiant į visa tai bei į G. P. individualius psichologinius ypatumus, jos emocinę būseną, aktyviau priešintis įtariamojo jos atžvilgiu galimai atliekamiems veiksmams ji negalėjo;

21.5. G. P. dėl dabartinės jos emocinės būsenos dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama;

21.6. Šiuo metu G. P. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo veiksmais. G. P. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus.

21.7. Ekspertizės akte, prie psichikos būklės vertinimo, be kita ko nurodyta, jog tiriamoji nurodė tokias aplinkybes: „G. šeimoje atsirado (duomenys neskelbtini) klasėje. Globėja su juo susitiko, buvo globėjos vaikinas. Jis apsigyveno kartu. Jam gal (duomenys neskelbtini) metai. Mes gerai sutarėm. Aš jam padėdavau, jis statė namą. Nuo (duomenys neskelbtini) klasės pradėjo nepatikti, ką jis darė. Buvo nedarbo diena, buvo trečiadienis nedarbo diena. Namuose vakare lipau laiptais ir nukritau, atėjo abu globėjai. Tada ketvirtadienį nėjau į mokyklą, pasitempiau koją. Buvau namuose. G. duše tvarkė dangtį (dengiasi rankom veidą, pasiima vėl rašyti). G. pabučiavo į lūpas. Sakė niekam nesakyti. Ketvirtadienį atėjo į kambarį, nieko nesakė, pabučiavo irgi į lūpas. Jaučiausi nejaukiai“ (2 t., b. l. 19–28).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

22. BK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Baudžiamajame įstatyme tvirkinamieji veiksmai nėra apibrėžti, todėl tokių veiksmų turinys yra atskleidžiamas teismų praktikoje. Pagal teismų praktiką, tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024). Taigi, tvirkinamieji veiksmai BK 153 straipsnio prasme gali būti siejami tiek su fizinio sąlyčio ir kontakto nebuvimu, tiek ir su tokio kontakto buvimu, tačiau, pagal teismų praktiką, jie nėra susiję su intervencija į asmens lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu nei šešiolikos metų amžiaus asmeniu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2012, 2K-116-942/2016, 2K-191-697/2018, 2K-67-495/2024). BK 153 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji – ji nereikalauja padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tvirkinamųjų veiksmų įtaka nukentėjusiojo elgesiui neįeina į šios nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-356/2014, 2K-257-495/2024). Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka šešiolikos metų amžiaus nesulaukusio asmens tvirkinimo veiksmus, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).???

23. Atlikęs nukentėjusiosios G. P. atžvilgiu tvirkinamuosius veiksmus, nurodytus jam pareikštame kaltinime, G. S. patvirtino ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir visų apklausų metu ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis patvirtino žinojęs ir tikslų nukentėjusiosios amžių. Nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai nustatyti įvertinus ir jos pačios parodymus – jos atžvilgiu G. S. atliktus veiksmus G. P. nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (8 pastraipoje aprašyta nukentėjusiosios apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją). Dar iki jos apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, G. P. bendravo su kelių institucijų atstovais, kuomet taip pat patvirtino jos atžvilgiu atliktus tvirkinamuosius veiksmus: iš karto po jos radimo ant geležinkelio bėgių 2024 m. rugsėjo 28 d., mergaitė bendravo su vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais psichiatrijos klinikoje Respublikinėje (duomenys neskelbtini) ligoninėje (bendravimo metu nurodytos aplinkybės aprašytos šio nuosprendžio 17 pastraipoje); kaltinamojo atliktus veiksmus nukentėjusioji dar kartą apibūdino lankydamasi globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ (aprašyta šio nuosprendžio 18 pastraipoje). Nors konkretūs G. S. veiksmai ir nebuvo nurodyti, tam tikros aplinkybės dėl nukentėjusiosios tvirkinimo užfiksuotos ir jos užrašų knygutėje (kurios apžiūra atitinkamai aprašyta šio nuosprendžio 13 pastraipoje). Taigi konkretūs tvirkinamieji veiksmai, G. S. inkriminuojami pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju yra įrodyti ir dėl to ginčo šioje baudžiamojoje byloje nėra.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl tvirkinamųjų veiksmų atlikimo laikotarpio. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nesutiko su jam inkriminuojamų veiksmų atlikimo laiku, teigė, jog veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu pirmą kartą atliko ne 2022 m., o 2023 m. rudenį. Tokie kaltinamojo parodymai iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu. Kaltinamajame akte, taip pat pagal patikslintą kaltinimą, tvirkinamieji veiksmai buvo inkriminuojami kaip atlikti nuo 2022 metų rudens iki 2024 metų rudens, tiksliai nenustatytu laiku (3 t., b. l. 147, 4 t., b. l. 1).

25. Aiškinantis šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme buvo apklaustos ekspertizės aktą ruošusios ekspertės, psichiatrė Eimantė Karoblienė ir psichologė Ieva Šukelienė. Psichologė teisme patvirtino, jog nukentėjusiosios nurodyta aplinkybė, jog veiksmai jos atžvilgiu prasidėjo (duomenys neskelbtini) klasėje, buvo nuosekli viso proceso metu ir pagrindo šia aplinkybe netikėti ekspertė neturi. Eimantė Karoblienė taip pat nurodė, jog į ekspertizės aktą buvo perkeltos visos bendravimo su nukentėjusiąja aplinkybės, tarp kurių, kaip matyti, yra ir tai, kad G. P. nurodė, jog pirmieji tvirkinimo veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti (duomenys neskelbtini) klasėje (aprašyta šio nuosprendžio 21.7. pastraipoje). Jog tvirkinamieji G. S. veiksmai prasidėjo būtent (duomenys neskelbtini) klasėje, ne kartą patvirtino ir pati G. P. – tokią aplinkybę ji nurodė apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (9 pastraipoje aprašyti parodymai), (duomenys neskelbtini) klasė nurodyta ir vaiko nuomonės išklausymo akte (aprašytas 18 pastraipoje), taip pat globos namų „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje (aprašyta 19 pastraipoje). Kaip nurodė teismo posėdžio metu nukentėjusiosios globėja D. K., į (duomenys neskelbtini) klasę jos globotinė išėjo 2022 m. Aptarti įrodymai patvirtina, jog tvirkinamieji kaltinamojo veiksmai prasidėjo G. P. einant į (duomenys neskelbtini) klasę, duomenų tokiai išvadai, teismo vertinimu, šiuo atveju surinkta pakankamai.

26. Teismas pažymi, jog (duomenys neskelbtini) klasė G. P. atžvilgiu apima laikotarpį nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasaros. Kaip nurodė teisme kaltinamasis, tą patvirtino ir liudytoja D. K., G. S. vienuose namuose su G. P. apsigyveno 2022 m. lapkričio mėnesį, kuomet kaltinamasis grįžo iš užsienio valstybės. Taigi kaltinamajam apsigyvenus kartu, nukentėjusioji jau ėjo į (duomenys neskelbtini) klasę. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstami sunkumai, su kuriais susiduria nacionaliniai teismai nagrinėdami bylas dėl lytinių nusikalstamų veikų, kurias dažnai supa paslaptis (nukentėjęs asmuo, tuo labiau mažametis, iki galo nesuvokiantis su juo atliekamų veiksmų reikšmės, dažnai niekam nepasakoja apie patiriamą prievartą, jau prasidėjus baudžiamajam procesui, auka tokį procesą dažnai supranta kaip sunkų išbandymą, ypač kai iš jos reikalaujama vėl ir vėl prisiminti su ja atliktus veiksmus). Taigi aplinkybė, jog daugeliu atvejų vienintelis ar lemiamas kaltinantis įrodymas yra nukentėjusiojo parodymai, reikalauja šiuos parodymus vertinti itin atidžiai.

27. Šiuo atveju G. P., proceso metu įvardindama (duomenys neskelbtini) klasę, kaip laikotarpį, nuo kurio prasidėjo neteisėti kaltinamojo veiksmai, buvo išties nuosekli. Visgi, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) klasė šiuo atveju apima laikotarpį iki pat 2023 m. vasaros. Teismas neturi galimybės nustatyti tikslaus pirmojo tvirkinamųjų veiksmų atlikimo laiko – apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nurodė, jog pirmuosius veiksmus jos atžvilgiu kaltinamasis atliko sodyboje, jos sesei pjaunant žolę (9 pastraipoje aprašyti parodymai), ekspertėms ekspertizės atlikimo metu mergaitė nurodė, jog pirmieji veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti nedarbo dieną, trečiadienį (21.7. pastraipoje nurodytos aplinkybės), globos namuose „(duomenys neskelbtini)“, taip pat vaiko teisių atstovams bendrai įvardino (duomenys neskelbtini) klasę (duomenys, aprašyti 18, 19 pastraipoje). Trečiadienis, nedarbo diena, buvo tiek 2022 m. (2022 m. lapkričio 2 d.), tiek 2023 m. (2023 m. lapkričio 1 d.) (nukentėjusiosios ekspertėms nurodytas tvirkinamųjų veiksmų atlikimo laikas – nedarbo diena savaitės viduryje). Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, jog vienuose namuose su nukentėjusiąja kaltinamasis apsigyveno tik 2022 m. lapkritį, taigi mažai tikėtina, kad pirmuosius neteisėtus veiksmus G. P. atžvilgiu jis atliko jau pirmosiomis gyvenimo bendruose namuose dienomis. Todėl teismas kaip teisingus šiuo atveju vertina nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui – tai yra, jog pirmuosius veiksmus jos atžvilgiu G. S. atliko sodyboje, jos sesei pjaunant žolę. Kadangi žolė sodyboje galėjo būti pjaunama anksčiausiai pavasarį, neteisėtų veiksmų pradžia turėjo būti ne 2022 m. ruduo (kaip nurodyta kaltinime), o 2023 m. pavasaris, tai yra, laikas, kuomet nukentėjusioji vis dar ėjo į (duomenys neskelbtini) klasę (dėl (duomenys neskelbtini) klasės, kaip minėta, nukentėjusioji buvo nuosekli viso proceso metu). Įvertinęs aptartus duomenis teismas tikslina BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpį nurodant, jog G. S. veiksmai tęsėsi nuo 2023 m. pavasario (1 pastraipoje aprašyta veika).

28. Įvertinus nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų veiksmų pobūdį (kišo ranką nukentėjusiajai už rūbų, lietė lytinius organus, krūtinę, bučiavo į lūpas), teismas sprendžia, jog G. S. suprato atliekantis mažametės nukentėjusiosios tvirkinamuosius veiksmus ir to norėjo, tai yra, veikė tiesiogine tyčia. Jo veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje.

29. Jog dėl kaltinamojo tvirkinamųjų veiksmų kilo tam tikros ilgalaikės pasekmės (kitos reakcijos į stiprų stresą), kurios pasireiškė kaip G. P. nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina ekspertizės akte pateiktos išvados (aprašytos 21 pastraipoje), taip pat eksperčių teisme duoti paaiškinimai dėl nukentėjusiosios dabartinės būklės, patirtų išgyvenimų ir jai reikalingo gydymo, paties kaltinamojo parodymai apie tai, jos jis pripažįsta, kad dėl jo veiksmų galėjo būti sutrikdyta nukentėjusiosios psichinė sveikata. Kaltinamasis, tvirkindamas mažametę nukentėjusiąją, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl to gali būti sutrikdyta G. P. sveikata, ir nors konkrečių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti, tai yra, 2 pastraipoje aprašytus veiksmus atliko veikdamas netiesiogine tyčia.

30. Veiką kvalifikuojanti aplinkybė – jos padarymas mažametei – šiuo atveju yra pagrįsta, kadangi kaltinamasis, kaip minėta, patvirtino žinojęs tikslų nukentėjusiosios amžių (nukentėjusioji inkriminuojamų veiksmų atlikimo laikotarpiu buvo mažametė). Kadangi kaltinamasis nebuvo nukentėjusiosios šeimos narys ar artimasis giminaitis (jis buvo G. P. globėjos D. K. sugyventinis, kaip šeimos nario kaltinamojo neįvardino ir pati nukentėjusioji, duodama parodymus teigė, jos jis buvo vienuose namuose gyvenantis dėdė), pagrindo kvalifikuoti jo veiksmus ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą (kaip buvo nurodoma pirminiame kaltinime), šiuo atveju nėra. Taigi G. S. veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 2 pastraipoje, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Kaip ir pirmosios nusikalstamos veikos atveju, šiuo atveju taip pat tikslinamas veikos padarymo laikas nurodant, jog veika padaryta nuo 2023 m. pavasario.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

31. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

32. Nors kaltinamasis nepripažino jam inkriminuojamų veiksmų atlikimo laiko (teismas pripažino, jog tvirkinamieji veiksmai atlikti nuo 2023 m. pavasario, kuomet kaltinamasis tvirtino šiuos veiksmus pradėjęs 2023 m. rudenį), įvertinus tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme G. S. pripažino visas kitas jam inkriminuojamas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia (BK 59 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos teismas pripažįsta tai, kad šią nusikalstamą veiką G. S. padarė nukentėjusiosios, su kuria kartu gyveno, atžvilgiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 14 punktas), taip pat tai, kad veika buvo padaryta bejėgiškos būklės asmeniui (dėl ekspertizės akte aprašytos nukentėjusiosios būklės) (BK 60 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

33. G. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas netiesiogine tyčia (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta veika) ir vieną apysunkį nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia (BK 153 straipsnio 1 dalyje padaryta veika). Abu nusikaltimai baigti. Dėl abiejų nusikalstamų veikų teismas pripažino vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. G. S. anksčiau neteistas (3 t., b. l. 61, 62), administracine tvarka kelis kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (3 t., b. l. 63–66), nurodė dirbantis. Taigi jo asmenybė, be šioje byloje nagrinėjamų įvykių, negali būti vertinama itin neigiamai. Visgi įvertinus jo atliktų veiksmų pasekmes (ne tik G. P. padarytą sveikatos sutrikdymą, bet ir jos emocinę būklę, kuomet po kaltinamojo besitęsiančios prievartos nukentėjusioji buvo rasta sėdinti ant geležinkelio bėgių), taip pat aplinkybę, jog tvirkinimo veiksmus kaltinamasis atliko kartu su juo gyvenančiai nukentėjusiajai, kuri dėl žemų pažintinių gebėjimų, tam tikrų protiniam atsilikimui būdingų požymių buvo labiau pažeidžiama (kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis dėl BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos), teismas sprendžia, jog G. S. už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė (dėl šios veikos reikšmės nukentėjusiajai, jai padarytos žalos, teismas nemato galimybės skirti kaltinamajam šio straipsnio sankcijoje įtvirtintas švelnesnes bausmių rūšis). Už kvalifikuotą nesunkų sveikatos sutrikdymą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kaltinamajam taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė (vienintelė bausmės rūšis, numatyta šio straipsnio sankcijoje). Už abu nusikaltimus nustatomas trumpesnis nei prašė prokurorė laisvės atėmimo bausmės terminas – po 2 metus 6 mėnesius (kadangi buvo nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, be to, kaltinamasis pradėjo atlyginti žalą civiliniam ieškovui, 3 t., b. l. 180–183). Esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

34. Spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybės teismas pažymi, jog kaltinamasis yra neteistas, kaip minėta, nurodė dirbantis, dėl savo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu gailėjosi, šiuo metu su nukentėjusiąja vienuose namuose nebegyvena, taigi galimybės atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu neteisėtus veiksmus yra iš esmės sumažėjusios. Įvertinęs šias aplinkybes teismas pritaria prokurorės pozicijai dėl galimybės taikyti G. S. atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metams, kaltinamajam skiriant atitinkamas pareigas: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas). Kaltinamajam taip pat skiriama BK 69 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – jis įpareigojamas atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajai (dėl kurios dydžio teismas argumentus pateiks vėliau) per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 75 straipsnio 2, 4, 6 dalys).

35. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, skirta prokurorės 2024 m. spalio 7 d. nutarimu (3 t., b. l. 124–128), paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

36. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

36.1. G. P. užrašų knygutė, pagal 2025 m. rugsėjo 16 d. paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Aušros al. 19, Šiauliai), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

36.2. 2 vienetai vokų su G. S. ir G. P. DNR (seilių) pavyzdžiais (iš po specialisto išvados gavimo), pagal 2025 m. balandžio 8 d. paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą perduota saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Aušros al. 19, Šiauliai), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

36.3. Telefonas „(duomenys neskelbtini)“, pledas, lovatiesė, antklodė ir antčiužinis, grąžinti saugojimui D. K., paliekami D. K. nuosavybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

36.4. Vokas su dviem skaitmeninėmis laikmenomis paliekamas saugoti prie baudžiamosios bylos viršelio (3 tomo).

V. Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų

37. Civilinį ieškinį šioje byloje pareiškė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa (2 t., b. l. 63–66), kuri prašė priteisti iš kaltinamojo 3 270,73 Eur už nukentėjusiajai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (2 t., b. l. 63–66). Bylą nagrinėjant teisme Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos nurodė, jog su kaltinamuoju yra sudaryta žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis, prašė patvirtinti sudarytą taikos sutartį, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalyje (3 t., b. l. 180), pateikė 2025 m. rugpjūčio 25 d. žalos privalomojo sveikatos draudiko fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp G. S. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (3 t., b. l. 181, 182).

38. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK nenumato galimybės kaltinamajam ir civiliniam ieškovui (nukentėjusiajam) sudaryti taikos sutarties. Visgi pati susitaikymo galimybė neprieštarauja baudžiamojo proceso tikslams. CPK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė bet kurioje proceso stadijoje šalims baigti bylą taikos sutartimi. Šalims sudarius taikos sutartį, byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas). Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, taikos sutartis tarp G. S. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvirtinama, o civilinis procesas dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (buvusi (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa) civilinio ieškinio nutraukiamas.

39. Nukentėjusiosios G. P. įgaliotoji atstovė Jurgita Šlapaitienė pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti G. P. iš G. S. 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (2 t., b. l. 56, 57). Ieškinyje pažymima, jog nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu padarytų veikų patyrė neturtinę žalą, kadangi buvo pažeista jos seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas, apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė patyrusi fizinį skausmą, besijautusi blogai, jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

40. CK 6.250 straipsnyje numatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

41. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio šioje baudžiamojoje byloje teismas pažymi, jog kaltinamojo tvirtinamieji veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu buvo ne vienkartiniai, jie, kaip teismas nustatė, tęsėsi apie pusantrų metų (nuo 2023 m. pavasario iki 2024 m. rudens). G. P., gyvendama globėjos namuose, buvo tvirkinama kartu gyvenusio globėjos sugyventinio, kas jos situaciją darė itin beviltiška, kadangi mergaitė, ir taip neprižiūrima biologinių tėvų, perduota į globėjos šeimą, joje patyrė tam tikrą prievartą, kurios išvengti negalėjo (papildomai įvertinus jos asmenines savybes). Jog nukentėjusiosios išgyvenimai buvo išties sunkūs, patvirtina ir aplinkybės dėl jos radimo ant geležinkelio bėgių 2024 m. rugsėjo mėnesį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad kaltinamasis pripažino pareikštą civilinį ieškinį, teismas sprendžia, jog įgaliotosios atstovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis (5 000 Eur) yra teisingas.

42. Dėl prašymo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo teismas pažymi, jog šiuo atveju G. S. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – neturtinės žalos atlyginimas, terminą šiai žalai atlyginti nustatant dvejus metus. Taigi 5 procentų dydžio metinės palūkanos šiuo atveju gali būti priteisiamos nuo termino žalai atlyginti suėjimo momento, tai yra, praėjus dviem metams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, iki visiško žalos atlyginimo (jog toks vėlesnis procesinių palūkanų pradžios skaičiavimas baudžiamosiose bylose yra galimas, yra pripažinęs ir kasacinės instancijos teismas, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be CK 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius. Pažymėtina, jog pajamos yra suprantamos kaip visos gaunamos ekonominės naudos (piniginės lėšos, turtas, paslaugos) už darbą, pastangas ar investicijas, kurias fizinis ar juridinis asmuo gauna per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui: atlyginimas, pensija, nuomos mokesčiai ar pelnas iš verslo). O neturtinė žala yra kompensacija (atlyginimas) už pažeistas vertybes, patirtus nuostolius. Taigi pajamos (turtas, įgytas už šias pajamas) ir asmeniui priteistos lėšos neturtinei žalai atlyginti savo pobūdžiu ir prigimtimi nėra tapačios, ir pagal teisinį reguliavimą nesuteikia teisės nepilnamečiui nuo 14 iki 18 metų jomis savarankiškai disponuoti CK 2.8 straipsnio 2 dalies prasme. Įvertinus nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nukentėjusioji G. P. yra grįžusi gyventi pas globėją D. K., todėl jai uzufrukto teise pavedama tvarkyti nukentėjusiajai priteistas lėšas neturtinei žalai atlyginti.

44. Teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą G. P.. Kadangi patikslinta pažyma gauta teismui išėjus priimti nuosprendžio, ji paliekama nenagrinėta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimą ir skirti G. S. subendrintą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 6 dalies 5, 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skiriant G. S. šias pareigas:

- tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu, 75 straipsnio 2, 4, 6 dalimis, skirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai G. P. per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Patvirtinti 2025 m. rugpjūčio 25 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią G. S. turi atlyginti 3 270,73 Eur žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos per 35 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, civilinį procesą šioje dalyje nutraukti.

Nukentėjusiosios G. P. įgaliotos atstovės Jurgitos Šlapaitienės civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. S. G. P. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, šias palūkanas skaičiuojant nuo žalos atlyginimo termino pabaigos (dveji metai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo) iki visiško žalos atlyginimo, šias pinigines lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti G. P. globėjai D. K..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą G. P. palikti nenagrinėtą.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiktai tirti nagrinėti:

- G. P. užrašų knygutę, pagal 2025 m. rugsėjo 16 d. paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą perduotą saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Aušros al. 19, Šiauliai), sunaikinti;

- 2 vienetus vokų su G. S. ir G. P. DNR (seilių) pavyzdžiais (iš po specialisto išvados gavimo), pagal 2025 m. balandžio 8 d. paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą perduotus saugoti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui (Aušros al. 19, Šiauliai), sunaikinti;

- Telefoną „(duomenys neskelbtini)“, pledą, lovatiesę, antklodę ir antčiužinius, grąžintus saugojimui D. K., palikti D. K. nuosavybei;

- Voką su dviem skaitmeninėmis laikmenomis palikti saugoti prie baudžiamosios bylos viršelio (3 tomo).

Išaiškinti G. S., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.