Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Neringai Jefimovienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, žydas, nevedęs, vidurinio išsilavi-nimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1975-01-22 Klaipėdos miesto teismo pagal LTSR BK 147 str. 2 d., 2 metų laisvės atėmimo bausme; 2) 1976-12-24 Klaipėdos miesto teismo pagal LTSR BK 90 str. 2 d., 16 str., 90 str. 2 d., 146 str. 2 d., 225 str. 2 d., 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 3) 1979-09-05 Klaipėdos miesto teismo pagal LTSR BK 201-1 str. 2 d., 2 metų laisvės atėmimo bausme; 4) 1981-12-22 Vilniaus miesto tarybų rajono teismo pagal LTSR BK 147 str. 2 dalį, 3 metų laisvės atėmimo bausme; 5) 1985-02-11 Zarasų rajono teismo pagal LTSR BK 147 str. 2 d., 16 str., 90 str. 3 d., 5 metų laisvės atėmimo bausme; 6) 1993-12-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 146 str. 4 d., 6 metų laisvės atėmimo bausme; 7) 1998-04-17 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d., 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 8) 1998-09-10 Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 5 metų laisvės atėmimo bausme; 9) 2002-04-04 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 232-1 str. 1 d., 2 metų laisvės atėmimo bausme; 10) 2004-11-09 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d., 4 metų laisvės atėmimo bausme; 11) 2011-05-06 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 3 metų laisvės atėmimo bausme; 12) 2011-08-18 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 3 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 13) 2017-07-25 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija); 14) 2017-08-26 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija); 15) 2017-09-29 Amtsgericht Tiergarten (Vokietija), 16) 2018-09-04 Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų pagal BK 178 str. 2 d., 302 str. 1 d., 60 parų arešto bausme, kaltinamas pagal LR BK 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2019-06-20, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. 10, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dešinėje rankoje laikydamas peilį, juo užsimojęs grasino papjauti ir užmušti mažametį F. S., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sun-kiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvyk-dytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Verti-nant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, Nr. 2K-142/ 2007, Nr. 2K-26/2010, Nr. 2K-341/2010, Nr. 2K-12/2011).

Nukentėjusysis F. S. apklausos metu patvirtino, kad A. K. laikydamas rankoje peilį, juo užsimojęs grasino papjauti ir užmušti, t. y., kaltinamasis grasino nukentėjusiajam ir jis tokius kaltinamojo veiksmus suprato kaip grasinimą nužudyti, manė, kad grasinimas yra realus, išsigando, prašė kviesti policiją.

Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes nėra jokių duomenų, realaus pagrindo, dėl ko jis siektų apkalbėti kaltinamąjį, melagingai apkaltinti padarius veiksmus, nurodytus kaltinime, t. y. padarius kriminalinį nusikaltimą. Pats kaltinamasis pripažino, kad anksčiau nukentė-jusiojo nepažinojo, nežino, dėl ko jis siektų jį apkalbėti.

Be to, nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir liudytojų E. S., D. K., S. M., V. S. parodymai. Liudytojai D. K. ir S. M. patvirtino, jog matė kaip A. K. išsitraukė peilį ir mosikavo juo prieš F. S.. Liudytojas S. M. taip pat patvirtino, kad girdėjo, kaip A. K. rankose laikydamas peilį artinosi prie F. S. ir grasino papjauti. F. S. pamatęs A. K. rankose peilį išsigando ir pabėgo.

BPK 20 str. 3 d. nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Teismas remiasi šių iš esmės netiesioginių (dėl grasinimo peiliu) liudytojų parodymais, nes daro išvadą, kad nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai kaltinimo kontekste akivaizdžiai tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Esant tokiai situacijai, kaltinamojo dalinis prisipažinimas padarius nusikaltimą, vertintinas kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis turėjo ir buvo nukreipęs peilį į nukentėjusįjį, ir grasino mažamečiui nukentėjusiajam jį papjauti. Liudytojai patvirtino, kad kaltinamasis savo elgesiu buvo sudaręs grėsmingą aplinką, dėl ko nukentėjusysis labai išsigando, bėgo nuo kaltinamojo ir prašė kviesti policijos pareigūnus.

Kaltinamasis savo grasinimais, turėtu peiliu, tai yra veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentė-jusiajam sudaryti įspūdį, kad jo grasinimas realus, siekė nukentėjusįjį įbauginti, siekė, kad jis jaustų nerimą, išsigąstų, bet, kaip patvirtino nukentėjusysis ir kuo teismas neturi pagrindo abejoti, savo tikslą pasiekė.

Kaltinamojo grasinimas, kad nukentėjusįjį papjaus, kaltinamojo turėto daikto, kuriuo galima atimti gyvybę, sutrikdyti sveikatą, specifika, ir lėmė nukentėjusiojo suvoktą pavojaus gyvybei realumą, tai yra akivaizdu, kad nukentėjusysis kaltinamojo kalbas, turėtą peilį ir atliktų veiksmų visumą suprato kaip grasinimą nužudyti ir turėjo pakankamą pagrindą bijoti dėl savo gyvybės. Tai įrodo ir aptarti liudytojų parodymai, aplinkybė, kad buvo kviečiama policija. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi.

Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs, privalėjo suvokti ir suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas. Jo nukentėjusiajam išsakyti grasinančio konteksto žodžiai, mosavimas peiliu, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad savo veiksmais grasina nukentėjusiajam siekdamas jam sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.

Dėl grasinimo peiliu, kurį nukentėjusysis matė, nukentėjusysis turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra laikoma baigta.

Išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad A. K. padarė nusikalti-mą, numatytą BK 145 str. 1 d. (grasinimas nužudyti).

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kalti-ninko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavo-jingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kuris yra tyčinis ir baigtas. Taip pat į padarytos veikos motyvus ir tikslus – peiliu grasinta beginkliui mažamečiui asmeniui, į kaltininko asmenybę – baustas administracine tvarka (per pastaruosius 12 metų baustas 100 kartų (1 t., b. l. 94-102), praeityje ne kartą teistas (teistas 16 kartų), nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Kaltinamasis A. K. teisiamas septynioliktą kartą, yra teistas ir už smurtinio pobūdžio veikas, yra ne kartą atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunki-nanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgus į visumą nustatytų aplinkybių, teismas laiko, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. bausme paskirus terminuotą laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis), kurio dydis pasirink-tinas artimas bausmės vidurkiui.

Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajam A. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-06-20 iki 2019-07-31 (1 t., b. l. 131, 159-160, 162-163), bei nuo 2019-12-02 iki 2020-01-22 (2 t., b. l. 27-28) (BK 66 str. 2 d., BPK 140 str. 9 d.).

BPK 307 str. 1 d. 6 p. įpareigoja teismą, priimantį nuosprendį, pasisakyti dėl kardomųjų priemonių kaltinamajam. BPK 119 str. numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio vykdymą, tai pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kaltinamasis A. K. sistemingai darbo nusikalstamas veikas, anks-čiau teistas šešiolika kartu, tarp jų ir už sunkių nusikaltimų padarymą, niekur nedirba, nevedęs, buvo išvykęs ir kurį laiką gyveno užsienio valstybėje, į teismo posėdžius du kartus atvyko neblaivus, todėl siekiant užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei užtikrinti, kad A. K. nepasislėp-tų nuo realios laisvės atėmimo bausmės, jam Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-12-02 nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nes neišnyko šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis su dėklu, paketas Nr. 435747, perduotas saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (2019-09-16 kvitas B serija BBB Nr. 0062355) (b. l. 31-33), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompaktiniai diskai su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro bei mažamečių F. S. ir S. M. apklausomis (prisegti prie bylos 1 tomo virželio), paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir nuteisti – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2020-01-22.

Vadovaujantis LR BK 66 str. 1 ir 2 dalimis ir BPK 140 str. 9 d., A. K. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019-06-20. iki 2019-07-31, bei nuo 2019-12-02 iki 2020-01-22, įskaitytinai.

Kardomąją priemonę A. K. – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį su dėklu, paketas Nr. 435747, perduotas saugoti į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kamerą (2019-09-16 kvitas B serija BBB Nr. 0062355), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinius diskus su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro bei mažamečių F. S. ir S. M. apklausomis (prisegti prie bylos 1 tomo virželio), palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.