- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- 1A-86-334/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25895-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2020-01-22.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, A. K. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019-06-20 iki 2019-07-31, bei nuo 2019-12-02 iki 2020-01-22, įskaitytinai.
Kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. A. K. nuteistas už tai, kad jis, 2019-06-20, apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dešinėje rankoje laikydamas peilį, juo užsimojęs grasino papjauti ir užmušti mažametį F. S., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
3. Apeliaciniame skunde jis aiškina, kad prie jo prisikabino nepažįstami žmonės, mėtė į jį akmenis, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl jis išsigando ir išsitraukė prie vandens telkinio rastą peilį. Žmonės pamatę peilį išsigando ir pabėgo. Apeliantas nurodo, kad jis yra senyvo amžiaus, pirmos grupės invalidas, jam nustatytas 10 proc. regėjimas.
Atsiliepimas
4. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė D. K.-Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė nesutinkanti su nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimais. Mano, kad atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, paties nuteistojo asmenybę, paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams yra teisinga ir ne per griežta, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis A. K. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
6. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
7. Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam A. K. BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (vienas nesunkus baigtas nusikaltimas), kaltės formą (tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (grasinta beginkliui mažamečiui vaikui), į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas 16 kartų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, kas šiuo atveju konstatuota nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis), eilę kartų baustas administracine tvarka (per pastaruosius 12 metų baustas 100 kartų), turi galiojančių administracinių nuobaudų, nevedęs, nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog jam už ankstesnius teistumus taikytos bausmės, tame tarpe ir reali laisvės atėmimo bausmė, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Skirti kitos rūšies bausmę (viešuosius darbus, arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą), įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio sistemiškumą, anksčiau taikytų bausmių neveiksmingumą ar kitaip švelninti nuteistojo teisinę padėtį šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo. Konstatuojama, kad bausmė A. K. individualizuota tinkamai, už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkaus nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas jam skyrė nežymiai mažesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį bausmę, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, kad jis senyvo amžiaus, pirmos grupės invalidas, yra svarbios, tačiau tai taip pat nesudaro pagrindo švelninti pirmosios instancijos teismo teisingai paskirtos bausmės. Šiame kontekste pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
8. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, paskirta bausmė A. K. individualizuota tinkamai ir nėra per griežta, todėl keisti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. sausio 22 d. nuosprendį nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.