Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendžio jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-818/2014 peržiūrėjimo ir jam skirtos bausmės sušvelninimo, vadovaujantis priimtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) pakeitimais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo T. Ž. prašymas peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendį jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-818/2014 ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi bei 2015 metų BK pakeitimais sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK 3 straipsnio 2 dalis numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nuteistasis prašyme netiksliai nurodo, kurias pakeistas BK nuostatas reikia taikyti, tačiau teismo vertinimu, reikšmingiausi nuteistojo atžvilgiu yra BK 75 ir 190 straipsnio pakeitimai, dėl kurių teismas ir pasisako.

BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu (Lietuvos Respublikos 2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. 1554, įsigaliojo 2015-03-24) buvo pakeistos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nusikaltimo recidyvo sąvoką, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, bausmės skyrimą, bausmės vykdymo atidėjimą ir atleidimą nuo bausmės ir kita.

Nuo 2015-03-24 įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2015-03-19 įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Toks baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, t. y. turi būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo.

Be to 2014 m. gruodžio 18 d. buvo priimtas BK 190 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-1481, įsigaliojęs 2015-01-01, kuriame numatyta, jog BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Taigi pasikeitus minėtai įstatymo nuostatai, asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 178 straipsnio 4 dalį tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (112,98 €, tai yra 390,10 Lt) dydžio sumą, bet neviršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumos, ir nėra aplinkybių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 dalyse, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuomet, jeigu jo vagystės būdu pagrobto turto vertė viršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumą ir nėra aplinkybių, numatytų BK 178 straipsnio 2, 3 dalyse. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai sugadinto turto vertė viršija 3 MGL (112,98 €, tai yra 390,10 Lt) dydžio sumą, tačiau neviršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumos ir nėra aplinkybių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje, o pagal BK 187 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai sugadinto turto vertė viršija 5 MGL (188,30 €, tai yra 650,16 Lt) dydžio sumą ir nėra aplinkybių, numatytų BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-818/2014 T. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 286 straipsnyje ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2013-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vertindamas BK 75 straipsnio taikymo galimybę T. Ž. atžvilgiu, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-818/2014 paskirta atsižvelgiant į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, jo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o yra atsakomybę sunkinanti. Be to į tai, kad T. Ž. teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka, pasipriešino policijos pareigūnui einančiam savo pareigas, sukėlė pastarajam fizinį skausmą, linkęs elgtis neadekvačiai ir agresyviai. T. Ž. padarė tyčinę nusikalstamą veiką valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad T. Ž. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas paskyrė T. Ž. tinkamą bausmę, tai yra, realią laisvės atėmimo bausmę, ir pagrįstai netaikė T. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo. Taigi pakartotinai spręsti klausimą, kuris jau buvo spręstas nagrinėjant baudžiamąją bylą ir skiriant bausmę nuteistajam, teisinio pagrindo nėra, todėl nuteistojo T. Ž. prašymas, atsižvelgiant į BK 75 straipsnio taikymo galimybę, yra atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-03-19 nutartimi teikimo byloje Nr. T-480-818/2015 jau yra pasisakęs dėl galimybės taikyti BK 190 straipsnio nuostatas T. Ž. atžvilgiu ir sušvelninti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-818/2014 paskirtą bausmę. BK 190 straipsnio dispozicijos pakeitimas jokios įtakos bausmės, paskirtos pagal BK 286 straispnį, dydžiui neturi, todėl nėra pagrindo švelninti bausmę ir ji paliktina nepakeista.

Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, teismas mato pagrindą pasisakyti ir dėl šiuo nuosprendžiu T. Ž. paskirtos bausmės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nuosprendžiu T. Ž. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos) ir 146 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 145 straispnio 2 dalį, apimtos bausmės, paskirtos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį ir T. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Iš priimto nuosprendžio matyti, kad pagal BK 187 straipsnio 3 dalį (4 nusikalstamos veikos) T. Ž. nuteistas už atitinkamai 300 litų (86,88 eurų), 300 litų (86,88 eurų), 250 litų (72,40 eurų) ir 200 litų (57,92 eurų) vertės turto sugadinimą. Kadangi minėtu nuosprendžiu T. Ž. nuteistas už svetimo turto, kurio vertė neviršija 3 MGL sumos, sugadinimą ir/ar sunaikinimą, nuteistojo veikos kvalifikavimui turi būti taikomas švelnesnis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, ir T. Ž. atleistinas nuo 2013-01-17 nuosprendžiu jam paskirtų bausmių už šias nusikalstamas veikas vykdymo (visų 4 epizodų). Kadangi bausmės buvo bendrinamos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, galutinė bausmė, T. Ž. paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nuosprendžiu, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsniu, 190 straipsniu, BPK 362¹, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

nuteistojo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 nuosprendžio jo baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-818/2014 peržiūrėjimo ir jam skirtos bausmės sušvelninimo, vadovaujantis priimtais BK pakeitimais, tenkinti iš dalies.

T. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą (4 epizodai), dėl kurių jis nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-17 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-625-486/2013.

Galutines subendrintas bausmes pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-14 ir 2013-01-17 nuosprendžius palikti nepakeistas.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.