Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2.3.1.2., 2.3.2.2.1., 2.3.4., 2.3.5., 2.3.6., 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J.Jaglinskis, sekretoriaujant A.Čepulytei, dalyvaujant prokurorui J.Gigevičiui, gynėjui E.A.Burokui, kaltinamajam T. Ž., nukentėjusiajam V. Č., nukentėjusiųjų atstovui advokatui B.Chranovskiui, vertėjai D.Petrovienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., gim. 1983-01-22, Vilniuje, a.k. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 187 str. 3 d., 140 str. 1 d., 146 str. 1 d.

T. Ž. terorizavo žmones grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, sistemingai baugino žmones naudodamas psichinę prievartą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, sukėlę žmogui fizinį skausmą, neteisėtai atėmė žmogaus laisvę, o būtent:

jis, nuo 2010 m. rugpjūčio mėn., naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino buvusią draugę O. Č. ir jos tėvus V. Č. bei G. Č. grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, pasireiškusią tuo, kad 2010-08-23, apie 23.15 val., būdamas prie G. Č. priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo psichinę prievartą, t. y. grasino O. Č. sumušti, elgėsi agresyviai, ranka išdaužė namo lango stiklą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-08-24, apie 19.00 val., būdamas prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo psichinę prievartą, t. y. grasino V. Č. jį sumušti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-09-14, apie 18.30 val., be leidimo užėjo į G. Č. priklausantį namą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur naudojo psichinę prievartą, t. y. vartojo G. Č. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, reikalavo pasimatyti su O. Č., po ko koja išdaužė šio namo lango stiklą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paprašius O. Č. įlipti į jo automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini), šiame automobilyje naudojo psichinę prievartą ir fizinį smurtą pastarosios atžvilgiu, t. y. aštuonis kartus delnais sudavė O. Č. į veidą, stumdė ją, reikalaudamas su juo draugauti, jai nesutikus, užblokavo automobilio dureles ir prievarta išvežė O. Č. už Vilniaus miesto ribų, kur toliau naudojo psichinę prievartą reikalaudamas su juo draugauti, po to O. Č. pradėjus verkti, sutikus su juo draugauti ir prašyti paleisti, atvežė ją į namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario mėn. viduryje, tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo psichinę prievartą, t. y. reikalavo su juo draugauti, o jai nesutikus, paėmė O. Č. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, metė jį į asfaltą, ir tokiu būdu šį telefoną sugadino. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-10-24, apie 20.00 val., naudojo psichinę prievartą, t. y. Kojelavičiaus g., Vilniuje, persekiojo O. Č. savo automobiliu „Audi 80“, (duomenys neskelbtini), po ko prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyrimo metu nenustatytu įrankiu pradūrė O. Č. priklausančio automobilio „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio rato padangą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-12-13, apie 10.00 val., būdamas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo psichinę prievartą, t. y. grasino V. Č. ir O. Č. sumušti, elgėsi agresyviai, vartojo V. Č. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-01-01, apie 09.20 val., būdamas prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo psichinę prievartą ir fizinį smurtą, t. y. vartojo V. Č. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, vieną kartą kumščiu sudavė V. Č. į krūtinę. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012-02-22, apie 19.50 val., būdamas prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo psichinę prievartą, t.y. vartojo O. Č., V. Č., G. Č. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, per tvora mėtė į namo kiemą šiukšles, ir tokia savo veika - grasinimais padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą terorizavo nukentėjusiuosius O. Č., V. Č. ir G. Č.. Šiais savo veiksmais T. Ž. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 145 str. 2 d.

Jis gi, 2010-08-23, apie 23.15 val., būdamas prie G. Č. priklausančio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ranka išdaužė šio namo plastikinio lango stiklą 300 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Č. 300 litų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. Ž. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Jis gi, 2010-09-14, apie 18.30 val., būdamas G. Č. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koja išdaužė šio namo plastikinio lango stiklą 300 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. Č. 300 litų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. Ž. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Jis gi, 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo automobilyje „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini), delnais sudavė O. Č. aštuonis kartus į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai O. Č. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais T. Ž. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Jis gi, 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, tyrimo metu nenustatytą dieną ir laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jam paprašius O. Č. įlipti į jo automobilį „Audi 80“, v/n (duomenys neskelbtini), užblokavo automobilio dureles, tuo atimdamas galimybę nukentėjusiajai O. Č. išlipti iš jo automobilio, bei prieš jos valią išvežė O. Č. už Vilniaus miesto ribų. Šiais savo veiksmais T. Ž. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d.

Jis gi, 2011 m. vasario mėn. viduryje, tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 18.00 val., prie Parko g. 15, Vilniuje, paėmė O. Č. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“ 250 litų vertės, metė jį į asfaltą ir tokiu būdu telefoną sugadino, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. Č. 250 litų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. Ž. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Jis gi, 2011-10-24, apie 20.00 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tyrimo metu nenustatytu įrankiu pradūrė O. Č. automobilio „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio rato padangą 200 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. Č. 200 litų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais T. Ž. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Jis gi, 2012-01-01, apie 09.20 val., prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kumščiu sudavė V. Č. vieną kartą į krūtinę, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. Č. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais T. Ž. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Žmonių terorizavimas grasinant padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai

veiką, sistemingas žmonių bauginimas naudojant psichinę prievartą.

Kaltinamasis T. Ž. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis nukentėjusiųjų neterorizavo ir jokios psichinės prievartos nenaudojo. Kaltinamasis skambindavo O. Č., bet su ja kalbėdavosi gražiuoju. T. Ž. su O. Č. draugavo apie 10 metų, jie ilgą laiką gyveno pas kaltinamojo tėvus, todėl jis galvojo, jog pavyks sukurti šeimą, tačiau taip atsitiko, kad jie išsiskyrė. Po to kaltinamasis skambindavo nukentėjusiajai, norėdamas sužinoti, kodėl jie išsiskyrė, tačiau taip ir nesužinojo priežasties. Kalbėdamas T. Ž. necenzūrinių žodžių nukentėjusiųjų atžvilgiu niekada nevartojo, necenzūrinių trumpųjų žinučių apskritai nerašė. Pareikštu civilinių ieškinių T. Ž. nepripažįsta, kadangi jis nelaiko save kaltu.

Nukentėjusioji O. Č. parodė, kad nuo 2004 metų pradėjo draugauti su T. Ž., su kurio draugavo iki 2010 metų. Kadangi per tiek metų draugystės santykiai su T. Ž. visiškai pablogėjo ir tapo neįmanoma su juo bendrauti, nusprendė santykius nutraukti, nes T. Ž. kėlė konfliktus be jokių priežasčių, tapo labai agresyvus, ji bijojo, kad bet kokiu momentu T. Ž. gali ją sumušti. Per draugystės metus ne vieną kartą skyrėsi ir po to vėl draugavo, kelis kartus T. Ž. ją nestipriai mušė, tačiau tuo metu jokių pareiškimų nerašė, nes jokių žymių nebuvo. Nuo 2010 m. liepos mėn., kai nukentėjusioji visiškai nutraukė draugystę su T. Ž., iš pastarojo pusės, jos atžvilgiu, prasidėjo pastovus terorizavimas, psichologiškas spaudimas, dėl to, kad jis nori susitaikyti bei toliau būti kartu, draugauti. Iš karto T. Ž. jai pastoviai skambino ir rašė SMS žinutes į telefonų numerius. Kaip pokalbio metu, taip ir rašomose SMS žinutėse buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, grasinimai.

Be nuolatinio terorizavimo, T. Ž. nė kartą ėmėsi ir realių veiksmų. Du kartus nukentėjusiosios name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdaužė lango stiklus. Jos tėvas V. Č. dėl išdaužtų stiklų parašė pareiškimą į 4 policijos komisariatą. Po to, kai T. Ž. sužinojo apie tai, atvyko į jos namo kiemą ir pradėjo jos tėvui grasinti susidorojimais, po ko tėvas paskambino 112 į policiją ir T. Ž. sulaikė. 2010 m. rugsėjo mėnesį T. Ž. be leidimo įsiveržė į jų namą, nes durys buvo atidarytos. Tuo metu ji su draugė I. Š., buvo antrame namo aukšte. T. Ž. pasitiko jos motina G. Č. bei pradėjo T. Ž. sakyti, kad jis nepageidaujamas, o T. Ž. agresyviai reikalavo leisti pas O. Č., nes jis nori pabendrauti. Kai T. Ž. suprato, kad įleistas nebus, jis iš pykčio koja spyrė į lango stiklą, ir jį išdaužė. Po to pabėgo. Po to, 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje T. Ž. paskambino ir paprašė susitikti. Ji su draugė I. C. ir seserimi J. G. buvo Vilniaus mieste. Kai ji sutiko susitikti ir pabendrauti, tai į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, T. Ž. atvažiavo su savo automobiliu Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini). Ji įsėdo į automobilį, pradėjo bendrauti, tačiau pokalbis neįvyko ir jis pradėjo ją mušti delnais per veidą bei stumdyti. Sudavė 8 smūgius. Po to T. Ž. užrakino automobilio duris, užvedė automobilį ir ją be sutikimo išvežė už Vilniaus miesto ribų. Važiuojant ji pradėjo verkti, prašė parvežti namo, tačiau T. Ž. neklausė ir važiavo toliau. Kai ji rankomis paspaudė ant stabdžių, ir automobilis sustojo, ji ištraukė raktelius bei išbėgo iš automobilio, raktelius išmetė. Norėjo nuo T. Ž. pabėgti, tačiau jis pavijo ir tik kada ji pasakė, kad jie susitaikys ir bus kartu, T. Ž. ją parvežė namo. Po to, per mėnesį T. Ž. jai skambino, ateidavo prie darbo ir į darbą, nors ji to nenorėjo. Kai T. Ž. suprato, kad ji apgavo ir su juo draugauti nenori, T. Ž. vėl pradėjo jai dažnai skambinti, atvažiuoti į darbą ir elgtis agresyviai. 2011 m. vasario mėn. T. Ž. metė į asfaltą ir sudaužė nukentėjusios mobiliojo ryšio telefoną, kadangi ji nenorėjo su juo kalbėtis. 2011-10-24, vakare, ji su savo automobiliu Audi A3 atvažiavo pas draugę I. C., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir iš pasakos atvažiavo T. Ž., kuris savo automobiliu užblokavo jos automobilį, kad ji negalėtu išvažiuoti. Ji užėjo pas draugę, o T. Ž. taip pat iš paskos užėjo ir pradėjo prašyti paskolinti 50 litų. Kai ji atsisakė jam duoti pinigus, T. Ž. pasakė, kad: „padangos brangiau kainuos“ ir išėjo. Kai T. Ž. išėjo, O. Č. ir I. C. išgirdo išleidžiamo oro garsą. Joms išėjus į kiemą pamatė, kad pradurta nukentėjusiosios automobilio kaire galinė padanga. Tuo metu T. Ž. tik sėdosi į savo automobilį ir išvažiavo. Eilę kartu T. Ž. atvažiuodavo pas nukentėjusiąją į namus, reikalavo pasimatyti, o kai tėvai neįleisdavo namo, kaltinamasis žodžiais pradėdavo grasinti tėvams susidorojimais, kad tuoj juos sumuš, keiktis necenzūriniais žodžiais tėvų atžvilgiu, daužyti kumščiais į namo duris ir bandyti įsiveržti į namą. 2012-01-01, kai vėl atvyko T. Ž., kuris vėl reikalavo pasimatyti su Olga, o kai tėvas atidaręs duris pasakė, kad Olgos nematys, tai T. Ž. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais tėvo atžvilgiu ir kumščiu sudavė tėvui vieną kartą į krūtinę.

Per tiek metų buvo daug parašyta į policiją pareiškimų dėl T. Ž. elgesio ir padarytų veikų. Jis pastoviai terorizuoja jų šeimą, rašo įvairias įžeidinėjančias žinutes ir skambino tėvui ir jai. Nukentėjusiosios šeima po T. Ž. veiksmų psichiškai traumuojama, kadangi nori ramiai gyventi ir T. Ž. nematyti. Kaltinamasis atvirai daro savo chuliganiškas veikas, siekdamas sukelti jų šeimai stresą, nerimą, baimę.

Dėl tokių kaltinamojo veiksmų O. Č. iki šiol yra visuomet įsitempusi, tiek name, tiek darbe, bijo, kad T. Ž. nepaskambintų, ar ko nors neiškrėstų, jaučiasi iš tiesų nesaugiai dėl nuolatinio psichologinio terorizavimo.

Pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji atsisako ir nieko bendro su kaltinamuoju nenori turėti.

Nukentėjusysis V. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad su žmona G. Č. ir dukra O. Č., gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žino, kad jos dukra O. Č. pradėjo draugauti su T. Ž.. Jie draugavo kažkur iki 2010 m. pabaigos, po to, kiek suprato, dukros ir T. Ž. santykiai pablogėjo ir dukra nusprendė nutraukti santykius su T. Ž.. Apie tai sužinojęs kaltinamasis iki šiol negali suprasti, kad dukra su juo niekada jau nedraugaus ir su juo matytis, bendrauti nenori. T. Ž. nuo 2010 m. pabaigos iki šiol įvairiais būdais terorizuoja dukrą, neduoda jų šeimai ramiai gyventi, psichologiškai spaudžia jų šeimą, norėdamas vėl draugauti su dukra. Dėl T. Ž. padarytų veikų ir elgesio buvo rašyta daug pareiškimų į policiją. Daug kartų kaltinamasis savavališkai užeidavo į jų namo kiemą ir į namus, norėdamas susitikti su dukra. Kai namo durų niekas jam neatidarydavo, tuomet T. Ž. necenzūriniais žodžiais pradėdavo keiktis, šaukti, reikalauti, kad dukra išeitu, elgdavosi agresyviai, grasindavo susidorojimu, šaukė kad juos užmuš. 2012-01-01 T. Ž., būdamas girtas, sudavė nukentėjusiajam kumščiu į krūtinę.

Dėl tokio T. Ž. elgesio V. Č. pablogėjo sveikata, nes jis serga hipertonija, vartoja vaistus. Nukentėjusysis yra nuolatinėje įtampoje, tiek namuose, tiek darbe, patyrė daug streso, pastoviai turi galvoti, kaip apsaugoti šeimą ir namus nuo T. Ž. terorizavimo ir psichologinio spaudimo. V. Č. palaiko civilinį ieškinį dėl 2000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 1000 litų advokato pagalbai apmokėti bei prašo jį tenkinti.

Nukentėjusioji G. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji su vyru V. Č. ir dukra O. Č. gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuo 2004-2005 metų dukra O. Č. pradėjo draugauti su T. Ž.. Jie draugavo kažkur iki 2010 m. pabaigos, po to, kiek suprato, dukros ir T. Ž. santykiai pablogėjo ir dukra nusprendė nutraukti santykius su T. Ž.. Apie tai sužinojęs kaltinamasis iki šiol negali suprasti, kad dukra su juo niekada jau nebedraugaus ir su juo matytis nenori. T. Ž. nuo 2010 metų antros pusės iki šiol įvairiais būdais terorizuoja dukra, neduoda jų šeimai ramiai gyventi, psichologiškai spaudžia jų šeima, norėdamas vėl draugauti su dukra. Dėl T. Ž. padarytų veikų ir elgesio buvo rašyta daug pareiškimų į policiją. Kaltinamasis nė kartą buvo savavališkai įsibrovęs į namus, reikalavo pakalbėti su Olga, o kada šį atsisakydavo su juo bendrauti, kaltinamasis elgdavosi agresyviai, baugino, kad visus užmuš, sugadins turtą. Daug kartų T. Ž. ėmėsi realių veiksmų, du kartus buvo išdaužęs namo langus, buvo užblokavęs automobilio durelės ir nukentėjusiosios dukrą išvežęs už miesto ribų, o po to O. Č. sumušė. Pastoviai nukentėjusiosios dukra buvo persekiojama kaip namuose, taip ir darbe. Kaltinamasis rašydavo grasinančio pobūdžio SMS žinutės, skambindavo Olgai, o kai ši nenorėdavo kalbėti, T. Ž. eilinį kartą grasino necenzūriniai žodžiais susidorojimo, elgėsi agresyviai. Kaltinamasis buvo sudaužęs nukentėjusiosios dukros mobilioj ryšio telefoną, buvo pradūręs O. Č. automobilio „Audi A3“ galinio rato padangą.

Per tiek laiko buvo daug parašyta pareiškimų dėl T. Ž. elgesio ir padarytų veikų. Kaltinamasis pastoviai terorizuoja nukentėjusiosios šeimą, rašo įvairias įžeidinėjančias žinutės ir skambino dukrai ir vyrui. G. Č., jos dukra ir vyras, po tokių T. Ž. veiksmų psichiškai traumuojami, kadangi nori ramiai gyventi ir T. Ž. nematyti. Ji mano, kad T. Ž. gali pridaryti baisesniu ir sunkesniu veikų dukros ir jų šeimos atžvilgiu.

Dėl tokiu kaltinamojo veiksmų, G. Č. patyrė didžiulį stresą, nerimą, baimę, ji labai pergyvena dėl savo dukros. Nukentėjusioji palaiko savo civilinį ieškinį dėl 600 litų turtinei žalai atlyginti ir 2000 litų neturtinei žalai atlyginti ir prašo jį tenkinti.

Liudytoja J. G. parodė, kad V. Č. ir G. Č. yra jos tėvai, o O. Č. yra jos sesuo. Nuo 2004 metų pabaigos jos sesuo O. Č. pradėjo draugauti su T. Ž., su kurio draugavo kažkur iki 2010 metų vidurio, po to sesuo nutarė nutraukti santykius, nes santykiai pablogėjo. Nuo to laiko T. Ž. pradėjo psichologiškai terorizuoti liudytojos seserį ir visą jos šeimą. Jis pastoviai skambindavo ir rašė SMS žinutės jos sesei, po to pradėjo skambinti ir rašyti SMS žinutės tėvui. 2010 m. rugsėjo mėn. ji su seserimi ir draugė I. C. buvo Vilniuje, kur į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvažiavo T. Ž. savo automobiliu „Audi“. Jos sesuo įlipo į kaltinamojo automobilį bei jie apie kažką kalbėjo, po to T. Ž. staigiai išvažiavo kartu su jos seserimi. Tos dienos vakare sesuo O. Č. papasakojo, kad automobilyje T. Ž. ją pradėjo įžeidinėti, sudavė delnais į veidą, po ko užrakindamas automobilio durelės išvežė seserį už Vilniaus miesto ribų. Liudytojai žinoma, kad nuo 2010 metų liepos mėnesio T. Ž. pastoviai ieškojo susitikimų su jos seserimi. Seserį laukė prie darbo, prie namo, trukdydamas gyventi sesei ir jos šeimai. Daug kartų buvo atėjęs prie namo ir į namus. Du kartus iš tėvų ir sesers girdėjo, kad T. Ž. buvo išdaužęs namo langų stiklus. T. Ž. grasino, kad sumuš jos tėvą bei seserį. Vieną kartą buvo sudavęs tėvui į krūtinę. Sesuo daug kartų minėjo, kad T. Ž. naudojo prieš ją fizinį smurtą. T. Ž. buvo sudaužęs sesers telefoną, buvo pradūręs sesers automobilio „Audi“ padangą, pastoviai elgesį įžūliai ir agresyviai. Liudytojos tėvai ir sesuo dėl T. Ž. elgesio ir jo padarytų veikų pastoviai patyria didelį stresą ir nerimą.

Liudytoja I. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad O. Č. yra jos draugė. Nukentėjusioji gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su tėvais V. Č. ir G. Č.. Maždaug prieš 10 metų O. Č. pradėjo draugauti su T. Ž., su kurio draugavo kažkur iki 2010 m., po to draugė nutarė nutraukti santykius su T. Ž., nes santykiai pablogėjo. Nuo to laiko T. Ž. pradėjo psichologiškai terorizuoti draugę ir jos šeimą. O. Č. liudytojai pasakojo, kad T. Ž. pastoviai jai skambindavo ir rašė SMS žinutės, po to pradėjo skambinti ir rašyti SMS žinutės jos tėvui. Liudytoja matė, kai 2010 m. rugsėjo mėn. T. Ž., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, O. Č. išvežė nežinoma kryptimi. Vėliau iš O. Č. sužinojo, kad automobilyje T. Ž. ją pradėjo įžeidinėti, sudavė delnais į veidą, po ko užrakindamas automobilio durelės išvežė ją už Vilniaus miesto ribų. Liudytoja taip pat matė įvykį, kai 2011 m. spalio mėn. pabaigoje, prie jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamasis buvo pradūręs O. Č. automobilio „Audi“ padangą.

Liudytojai žinoma, kad O. Č. ir jos šeima dėl T. Ž. elgesio ir jo padarytų veikų patyria didelį nerimą ir stresą. Žino, kad O. Č. ir jos šeima rašė daug pareiškimų į policiją dėl T. Ž. chuliganiškų ir neleistinų veiksmų.

Liudytoja I. Š. parodė, kad O. Č. yra jos draugė. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su tėvais V. Č. ir G. Č.. Liudytojai žinoma, kad O. Č. iki 2010 metų vidurio draugavo su T. Ž.. Po to nukentėjusioji nutarė nutraukti santykius su T. Ž., nes santykiai pablogėjo. Nuo to laiko T. Ž. pradėjo psichologiškai terorizuoti O. Č. ir jos šeimą. O. Č. sakė, kad T. Ž. pastoviai jai skambindavo ir rašė SMS žinutės, po to pradėjo skambinti ir rašyti SMS žinutės jos tėvui. Liudytojai būnant svečiose pas O. Č., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, T. Ž. išdaužė lango stiklą. Iš O. Č. ir jos tėvų I. Š. dažnai girdėjo, kad T. Ž. periodiškai atvažiuoja prie jų namo ir reikalauja susitikimo su O. Č., tuo metu keikdamasis, šaukdamas, daužydamas daiktus ir kitą namo turtą. Iš O. Č. girdėjo, kad T. Ž. priverstinai buvo ją išvežęs už Vilniaus miesto ribų. Taip pat girdėjo, kad T. Ž. daug kartų smurtavo prieš O. Č., ją mušdamas, daužydamas jos mobiliojo ryšio telefonus. Vieną kartą buvo pradūręs O. Č. automobilio „Audi A3“ padangą. T. Ž. daug kartų grasino, kad sumuš O. Č. ir jos tėvus. T. Ž. pastoviai elgesį įžūliai ir agresyviai O. Č. atžvilgiu. O. Č. ir jos šeima dėl T. Ž. elgesio ir jo padarytų veikų patyria didelį nerimą ir stresą. Žino, kad O. Č. ir jos šeima rašė daug pareiškimų į policiją dėl T. Ž. chuliganiškų ir neleistinų veiksmų.

Be nukentėjusiųjų parodymų, liudytojų parodymų, T. Ž. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, įrodyta ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Iš 2012-06-27 tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-888-11 nustatyta, kad T. Ž. nuo 2010 m. rugpjūčio mėn. naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugina buvusią draugę O. Č. ir jos tėvus V. Č. ir G. Č. (1 t., b.l. 8-10).

2012-05-02 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas kiemas ir namas, adresu (duomenys neskelbtini)Vilniuje, padarytos fotonuotraukos (1 t., 15-20).

2011-12-15 ir 2012-01-30 dokumentų pateikimo protokolais nukentėjusysis V. Č. pateikė nuotraukas su atsiųstomis kaltinamojo T. Ž. SMS žinutėmis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis necenzūriniais žodžiais įžeidžia ir grasina O. Č. ir jos tėvams (1 t. b.l. 50-51; 57-116).

Iš pateiktų Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 4 PK medžiagų matyti, kad Č. šeima nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio daug kartų kreipėsi į policijos komisariatą dėl nelestino T. Ž. elgesio. Dėl gautų pareiškimu buvo priimti atitinkami procesiniai sprendimai (2 t., b.l. 12-62).

Įvertinus nukentėjusiųjų parodymus, liudytojų parodymus, daiktų pateikimo protokolus su fotonuotraukomis bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, T. Ž. kaltė, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., įrodyta visiškai.

Nors T. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis negrasino ir nenaudojo jokios psichinės prievartos nukentėjusiųjų atžvilgiu, o norėjo tik išsiaiškinti santykius ir toliau draugauti su O. Č., tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, liudytojų parodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nukentėjusieji O. Č., V. Č. ir G. Č. davė nuoseklius parodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodydami kur, kada ir kokiu būdu T. Ž. juos baugino naudodamas psichinę prievartą ir grasinimus. Nukentėjusieji nurodė nusikaltimo padarymo motyvus, t.y. O. Č. nusprendė nutraukti draugystės santykius su T. Ž., o kaltinamasis norėdamas toliau draugauti, pradėjo grasinti, įžeidinėti, naudoti psichinę prievartą.

Tokie nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, motyvuoti, parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, atitinka faktinės bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo.

Nukentėjusiųjų parodymus dėl šios nusikalstamos veikos visiškai patvirtino liudytojos J. G., I. C. ir I. Š.. J. G. yra nukentėjusiosios O. Č. sesuo, o I. C. ir Š. yra nukentėjusiosios draugės ir joms yra žinoma apie psichinę prievarta ir grasinimus, naudojamos O. Č. ir jos tėvų atžvilgiu.

Be to, nukentėjusiojo V. Č. pateiktos į bylą nuotraukos su atsiųstomis T. Ž. SMS žinutėmis, visiškai paneigė kaltinamojo versiją, kad jis niekam negrasino ir necenzūrinių žodžių nevartojo bei visiškai patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus apie faktines bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad T. Ž. kaltė, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2010-08-23 nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamasis T. Ž. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010-08-23 nukentėjusiųjų name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plastikinio lango stiklo jis nedaužė. Kodėl nukentėjusieji prieš jį duoda tokius parodymus, kaltinamasis paaiškinti negali.

Nukentėjusioji O. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-08-23, vakare, T. Ž. priėjo prie jos namo ir pradėjo šaukti, rėkti ir reikalauti, kad ji išeitų pasikalbėti. Kadangi nukentėjusioji bijojo, kad jis ją gali sumušti, nes jis elgęsi agresyviai, ji tylėjo. Po to, kai ji neišėjo, T. Ž. išdaužė namo lango stiklą, nes kalbėjo su ja telefonu ir ranka daužė į lango stiklą, o po to nukentėjusioji išgirdo lango stiklo dūžį.

Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad jis su žmona G. Č. ir dukra O. Č. gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Liudytojas žino, kad 2010-08-23, vakare, jos dukros buvęs draugas T. Ž. savavališkai užėjo į jų namo kiemą, norėdamas susitikti su dukra. Namo durų niekas jam neatidarė, todėl T. Ž. necenzūriniais žodžiais pradėjo keiktis, šaukti, reikalauti, kad dukra išeitu. Dukra neišėjo ir T. Ž. mušdamas ranka į namo lango stiklą, šį stiklą sudaužė, po to pasišalino. Lango stiklą nukentėjusysis pakeitė pats.

Nukentėjusioji G. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su vyru V. Č. ir dukra O. Č. gyvena nuosavame name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2010-08-23, vakare, ji jau miegojo. Nukentėjusioji atsibudo išgirdusi beldimą į langą. Paskui išgirdo dūžtančio lango stiklo garsą ir pamatė T. Ž. stovintį prie lango. Po to kaltinamasis pasakė „patys kalti“ ir išvažiavo. Tą vakarą dukra jai papasakojo, kad T. Ž. savavališkai užėjo į jų namo kiemą, norėdamas susitikti su dukra. Namo durų niekas jam neatidarė, todėl T. Ž. necenzūriniais žodžiais pradėjo keiktis, šaukti, reikalauti, kad dukra išeitu. Dukra neišėjo ir T. Ž. mušdamas ranka į namo lango stiklą, šį stiklą sudaužė.

Liudytoja J. G. parodė, kad V. Č. ir G. Č. yra jos tėvai, o O. Č. yra jos sesuo. Jie gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Liudytojai žinoma, kad sesers buvęs draugas T. Ž. tėvų name buvo išdaužęs langus dėl to, kad O. Č. nenorėjo su juo susitikti ir kalbėti. Liudytoja asmeniškai įvykio nematė, tačiau viską žino iš savo motinos ir sesers pasakojimų. Be to, pati matė langus, kai jau buvo išdaužti.

Be nukentėjusiųjų O. Č. ir G. Č. bei liudytojos J. G. parodymų, T. Ž. kaltė, įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., įrodyta ir kita rašytinė bylos medžiaga.

2012-06-23 dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji O. Č. pateikė fotonuotrauką iš 2010-08-23 įvykio, iš kurios matyti, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra išdaužtas langas (1 t. b.l. 30-31).

Iš 2012-06-27 tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-888-11 nustatyta, kad T. Ž. 2010-08-23, apie 23.15 val., būdamas prie G. Č. namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ranka išdaužė namo lango stiklą. (1 t., b.l. 8-10).

Dėl 2010-08-23 išdaužto lango stiklo nukentėjusysis V. Č. pranešė policijos pareigūnams (2 t. b.l. 13).

Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiųjų O. Č. ir G. Č. parodymus, liudytojos J. G. parodymus, daiktų pateikimo protokolą su fotonuotrauka bei kitus byloje surinktus, teismo nuomone, T. Ž. kaltė, įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., įrodyta visiškai.

Nors T. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2010-08-23 lango stiklo nedaužė, tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, liudytojos parodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nukentėjusieji O. Č. ir G. Č. davė nuoseklius parodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodydamos kur, kada ir kokiu būdu T. Ž. išdaužė lango stiklą. O. Č. tvirtai nurodė, kad T. Ž., kalbėdamas su ją telefonu, kumščiu daužė į stiklą, o po to nukentėjusioji išgirdo stiklo dūžį. Įvykio metu apart T. Ž. namo kieme daugiau nieko nebuvo. G. Č. patvirtino, jog kai ji išgirdo stiklo dūžį, pamatė stovintį prie lango T. Ž.. Kaltinamasis pasakė „patys kalti“ ir išvažiavo. Išdaužtą stiklą matė ir liudytoja J. G..

Tokie nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, motyvuoti, parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, atitinka faktinės bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo.

Be to, nukentėjusiosios O. Č. pateikta į bylą nuotrauka, kurioje nufotografuotas išdaužto lango stiklas, visiškai paneigė kaltinamojo versiją, kad jis nedaužė stiklo bei visiškai patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymus apie faktines bylos aplinkybes.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad T. Ž. kaltė, įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis T. Ž. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010-09-14 nukentėjusiųjų name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plastikinio lango stiklo jis nedaužė. Kodėl nukentėjusieji prieš jį duoda tokius parodymus, kaltinamasis paaiškinti negali.

Nukentėjusioji O. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-09-14, vakare, T. Ž. be leidimo įsiveržė į jų namą, nes durys buvo atidarytos. Tuo metu ji su draugė I. Š., buvo antrame namo aukšte. T. Ž. pasitiko jos motina G. Č. bei pradėjo T. Ž. sakyti, kad jis nepageidaujamas, o kaltinamasis agresyviai reikalavo leisti pas Olgą, nes jis nori pabendrauti. Kai T. Ž. suprato, kad įleistas nebus, jis iš pykčio koja spyrė į lango stiklą, ir jį išdaužė. Paties įvykio O. Č. nematė, nes bijojo išeiti iš kambario, girdėjo tik stiklo dūžį. Kai T. Ž. koja spyrė į lango stiklą ir išdaužė matė nukentėjusiosios motina.

Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad 2010-09-24 jo name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vėl buvo išdaužtas lango stiklas. Sutuoktinė ir dukra jam papasakojo, kad 2010-09-14, vakare, buvo atvykęs T. Ž. ir be leidimo užėjo į namą. Name jį sutiko nukentėjusiojo žmona, kurį toliau į namą kaltinamojo neįleido. Tuo metu dukra su draugė I. Š. buvo namo antrame aukšte. T. Ž. garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais žmonos atžvilgiu, reikalavo susitikti su dukra, po ko supratęs, kad su juo niekas bendrauti nenori ir jis nebus įleistas į namą, iš pykčio spyrė į lango stiklą ir jis sudužo.

Nukentėjusioji G. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2010-09-14 vakare, buvo atvykęs T. Ž. ir be leidimo užėjo į namą. Nukentėjusioji pasitiko kaltinamąjį name ir toliau į namą jį neįleido. Tuo metu dukra su draugė I. Š. buvo namo antrame aukšte. T. Ž. garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu, reikalavo susitikti su dukra, po ko supratęs, kad su juo niekas bendrauti nenori ir jis nebus įleistas į namą, iš pykčio spyrė į lango stiklą ir jį išdaužė.

Liudytoja J. G. parodė, kad jai yra žinoma, jog sesers buvęs draugas T. Ž. jos tėvų name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, du kartus buvo išdaužęs langus dėl to, kad O. Č. nenorėjo su juo susitikti ir kalbėti. Liudytoja asmeniškai įvykio nematė, tačiau viską žino iš savo motinos ir sesers pasakojimų. Be to, pati matė langus, kai jau buvo išdaužti.

Liudytoja I. Š. parodė, kad O. Č. yra jos draugė. 2010-09-14, vakare, liudytoja buvo svečiose pas O. Č. name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atėjo T. Ž., kuris pradėjo garsiai reikalauti susitikimo su O. Č., jis keikėsi, šukavo. T. Ž. pasitiko O. Č. motina G. Č., kurį neįleido T. Ž. į 2-ą namo aukštą, kur buvo ji ir O. Č.. Kai T. Ž. suprato, kad į 2-ą aukštą įleistas nebus, tai koja išdaužė namo lango stiklą, po to pabėgo. I. Š. nematė kaip kaltinamasis spyrė į langą, nes buvo kambaryje su nukentėjusiąja, girdėjo tik stiklo dužimą. Tačiau tai matė O. Č. motina. Be to, namuose iš pašalinių tikrai daugiau nieko nebuvo, tik T. Ž., todėl niekas kitas lango išdaužyti negalėjo.

Įvykio aplinkybės yra aiškios, o kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina T. Ž. kaltę, įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Iš 2012-06-27 tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-888-11 nustatyta, kad T. Ž. 2010-09-14, apie 18.30 val., būdamas G. Č. name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, koja išdaužė lango stiklą (1 t., b.l. 8-10).

2012-06-23 dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji O. Č. pateikė fotonuotraukas iš 2010-09-24 įvykio, iš kurių matyti, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra išdaužtas lango stiklas (1 t. b.l. 30; 32-33).

Dėl 2010-09-14 išdaužto lango stiklo nukentėjusioji O. Č. pranešė policijos pareigūnams (2 t. b.l. 22-24).

Nors T. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2010-09-14 lango stiklo nedaužė, tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, liudytojų parodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nukentėjusioji G. Č. davė nuoseklius parodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodydama kur, kada ir kokiu būdu T. Ž. išdaužė lango stiklą. G. Č. tvirtai nurodė, jog kai T. Ž. suprato, kad nepavyks pakalbėti su O. Č., iš pykčio spyrė į langą, sudaužė stiklą ir pabėgo. Stiklo dūžį girdėjo tuo metu buvusios name O. Č. ir jos draugė I. Š., kuriuos patvirtino, jog girdėjo kaip kaltinamasis garsiai keikėsi, po to išgirdo dūžtančio stiklo garsą, matė išdaužytą langą. Be to patvirtino, kad įvykio metu namuose iš pašalinių apart T. Ž. daugiau nieko nebuvo. Išdaužtą stiklą matė ir nukentėjusysis V. Č. ir J. G..

Tokie nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, motyvuoti, parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, atitinka faktinės bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo.

Be to, nukentėjusiosios O. Č. pateiktos į bylą nuotraukos, kuriose nufotografuotas išdaužto lango stiklas, visiškai paneigė kaltinamojo versiją, kad jis nedaužė stiklo bei visiškai patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus apie faktines bylos aplinkybes.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, T. Ž. kaltė, įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

sukėlimas.

Kaltinamasis T. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje savo automobilyje „Audi 80“ O. Č. delnais į veidą nesudavė. Kaltinamasis iš viso niekada nemušė merginos.

Nukentėjusioji O. Č. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje T. Ž. paskambino ir paprašė susitikti. Ji su draugė I. C. ir seserimi J. G. tuomet buvo Vilniaus mieste. Kai ji sutiko susitikti ir pabendrauti, tai į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, T. Ž. atvažiavo su savo automobiliu „Audi 80“. Nukentėjusioji įsėdo į automobilį, pradėjo bendrauti, tačiau pokalbis neįvyko, prasidėjo eilinė konfliktinė situacija ir kaltinamasis pradėjo ją mušti delnais per veidą bei stumdyti. T. Ž. sudavė jai 8 smūgius į veidą. Ji pradėjo gintis, užsidengė veidą rankomis.

Nukentėjusioji G. Č. parodė, kad iš dukros pasakojimo ji sužinojo, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje automobilyje „Audi 80“ Ž. nukentėjusiosios dukrai Olgai sudavė apie 10 smūgių delnais į veidą.

Liudytoja J. G. parodė, 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ji su seserim ir draugė I. C. buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Po to atvažiavo T. Ž. su savo automobiliu „Audi 80“. Jos sesuo Olga įlipo į jo automobilį bei jie apie kažką kalbėjo, po to T. Ž. staigiai išvažiavo kartu su jo seserimi. Tos dienos vakare sesuo O. Č. pasakė, kad automobilyje T. Ž. ją pradėjo įžeidinėti, sudavė delnais į veidą.

Liudytoja I. C. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ji su draugėmis J. G. ir O. Č. buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ten atvažiavo T. Ž. su savo automobiliu „Audi 80“. O. Č. įlipo į jo automobilį bei jie apie kažką kalbėjosi, po to T. Ž. staigiai išvažiavo kartu su O. Č.. Vėliau iš O. Č. sužinojo, kad automobilyje T. Ž. ją pradėjo įžeidinėti, sudavė delnais į veidą.

Iš 2012-06-27 tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-888-11 nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje T. Ž. automobilyje Audi 80, v.n. BRR 537, naudojo psichinę prievartą ir fizinį smurtą O. Č. atžvilgiu, stumdė ją, aštuonis kartus delnais sudavė nukentėjusiajai į veidą (1 t., b.l. 8-10).

Nors T. Ž. neigia savo kaltę parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jis O. Č. nemušė, tačiau tokią kaltinamojo versiją teismas vertina kritiškai.

Nukentėjusioji O. Č. davė nuoseklius parodymus apie įvykdytą jos atžvilgiu nusikaltimą, nurodydama kur, kada ir kokiu būdu T. Ž. sudavė jai aštuonis kartus delnais į veidą. Nukentėjusioji tą patį vakarą apie šį įvykį papasakojo savo seserei, J. G., draugei I. C. ir motinai G. Č..

Tokie O. Č. parodymai yra nuoseklūs, motyvuoti, parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir netikėti tokiais parodymais, teismas neturi pagrindo.

Be to, liudytojos J. G. ir I. C., kurios įvykio vietoje buvo kartu su nukentėjusiąja patvirtino, kad atvažiavus T. Ž., O. Č. įlipo į jo automobilį, o po to kaltinamasis staigiai išvažiavo kartu su nukentėjusiąja. Tos pačios dienos vakare O. Č. joms ir savo motinai papasakojo, kad T. Ž. automobilyje ją stumdė, sudavė delnais į veidą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. Ž. įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Neteisėtas laisvės atėmimas.

Kaltinamasis T. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paprašė O. Č. įlipti į jo automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini), pasikalbėti. Nukentėjusioji atsisėdo į jo automobilį ir jie kalbėjosi. Lipti iš automobilio kaltinamasis jai netrukdė ir automobilio durelių neblokavo.

Nukentėjusioji O. Č. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje paskambino jai T. Ž. ir paprašė susitikti. Tuomet ji su draugė I. C. ir seserimi J. G. buvo Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini). Kai ji sutiko susitikti ir pabendrauti, tai T. Ž. atvažiavo su savo automobiliu Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini). Ji įsėdo į automobilį, pradėjo bendrauti, tačiau pokalbis peraugo į eilinį konfliktą. Tada kaltinamasis pradėjo ją mušti delnais per veidą bei stumdyti, sudavė 8 smūgius. Po to T. Ž. užrakino automobilio duris, užvedė automobilį ir ją be sutikimo išvežė už Vilniaus miesto ribų. Važiuojant ji pradėjo verkti, prašė parvežti namo, tačiau T. Ž. neklausė ir važiavo toliau. Sustabdžius automobilį O. Č. norėjo nuo T. Ž. pabėgti, tačiau kaltinamasis ją pavijo. Tik tuomet, kai nukentėjusioji pasakė, kad jie susitaikys ir bus kartu, T. Ž. ją parvežė namo.

Nukentėjusioji G. Č. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje jai dukra O. Č. papasakojo, kad tą dieną ji su I. C. ir J. G. buvo Kareivių g., Vilniuje. Po T. Ž. daugelių skambučių ir SMS žinučių, ji sutiko susitikti pabendrauti. Kai liudytojos dukra įlipo į T. Ž. automobilį, tai kaltinamasis užrakino automobilio durelės, sudavė jos dukrai apie 10 smūgių delnais per veidą, po ko priverstinai išvežė už Vilniaus miesto ribų. Tik kai liudytojos dukra, neturėdama kitos išeities, pažadėjo su T. Ž. bendrauti ir draugauti, kaltinamasis ją parvežė namo.

Liudytoja J. G. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ji su seserimi ir draugė I. C. buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Po to atvažiavo T. Ž. savo automobiliu „Audi 80“. Jos sesuo O. Č. įlipo į kaltinamojo automobilį bei jie apie kažką kalbėjo, po to T. Ž. staigiai išvažiavo kartu su jo seserim. Tos dienos vakare sesuo O. Č. pasakė, kad automobilyje T. Ž. ją pradėjo įžeidinėti, sudavė delnais į veidą, po ko užrakindamas automobilio durelės išvežė seserį už Vilniaus miesto ribų. Tik kai O. Č., neturėdama kitos išeities, pažadėjo toliau draugauti, kaltinamasis liudytojos seserį parvežė namo.

Liudytoja I. C. parodė, kad 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje ji su draugėmis J. G. ir O. Č. buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Vėliau atvažiavo T. Ž. savo automobiliu „Audi 80“. O. Č. įlipo į kaltinamojo automobilį bei jie apie kažką kalbėjosi. Po to T. Ž. netikėtai staigiai išvažiavo kartu su O. Č.. Vėliau liudytoja iš O. Č. sužinojo, kad automobilyje T. Ž. ją pradėjo įžeidinėti, sudavė delnais į veidą, po ko užrakindamas automobilio durelės išvežė ją už Vilniaus miesto ribų. Tik Olgai pažadėjus T. Ž. toliau draugauti, kaltinamasis ją parvežė namo.

Iš 2012-06-27 tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-888-11 nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo mėn. pabaigoje T. Ž. automobilyje Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini), naudojo psichinę prievartą ir fizinį smurtą O. Č. atžvilgiu, reikalaudamas su juo draugauti. Nukentėjusiajai nesutikus, kaltinamasis užblokavo automobilio dureles ir prievarta išvežė nukentėjusiąją už Vilniaus miesto ribų (1 t., b.l. 8-10).

Nors T. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokios prievartos O. Č. atžvilgiu nevartojo, lipti iš automobilio nedraudė ir automobilio durelių užblokavęs nebuvo, tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, liudytojų parodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nukentėjusioji O. Č. davė nuoseklius parodymus apie įvykdytą nusikaltimą, nurodydama kur, kada ir kokiu būdu T. Ž., naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, užblokavęs automobilio durelės, ją per prievartą išdaužė už Vilniaus miesto ribų. O. Č. tvirtai nurodė, kad įvykio metu kilus eiliniam konfliktui, T. Ž. ją stumdė, mušė delnais per veidą, o po to užblokavo automobilio dureles, kad nukentėjusioji negalėtų išeiti, prievarta nuvežė ją už Vilniaus miesto ribų. Kaltinamasis sutiko nukentėjusiąją parvežti atgal namo tik tuomet, kai pastaroji buvo priversta sutikti su juo toliau draugauti.

Tokie nukentėjusiosios O. Č. parodymai yra nuoseklūs, motyvuoti, parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, atitinka faktinės bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo.

Be to, nukentėjusiosios O. Č. parodymus patvirtino liudytojos J. G. ir I. C., kurios įvykio metu buvo kart su nukentėjusiąja. Liudytojos patvirtino, jog kai O. Č. atsisėdo į kaltinamojo automobilį, šis netikėtai staigiai išvažiavo. Nukentėjusioji namo grįžo tik vakare ir papasakojo, kad kaltinamasis automobilyje vartojo jos atžvilgiu psichinę ir fizinę prievartą, stumdė, mušė delnais per veidą, po to užblokavo automobilio dureles ir išvežė už Vilniaus miesto ribų. O. Č. taip pat papasakojo, kad kaltinamasis sutiko ją parvežti namo tik tuomet, kai ji, neturėdama kitos išeities, sutiko su juo toliau draugauti. O. Č. buvo susijaudinusi, verkė. Nukentėjusiosios motina G. Č. patvirtino, kad grįžusi namo dukra jai būtent tą pati papasakojo apie šį įvykį.

Tokie liudytojų parodymai tik patvirtina nukentėjusiosios O. Č. parodymus bei visiškai paneigia kaltinamojo versiją,

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, galima pagrįstai teigti, kad T. Ž. kaltė, įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2011 m. vasario mėnesio nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamasis T. Ž. 2012-12-06 teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad O. Č. telefono jis į asfaltą nemetė ir telefono nesugadino (3 t., b.l. 53). 2012-09-12 teisiamajame posėdyje T. Ž. taip pat kaltu neprisipažino, tačiau parodė, kad O. Č. telefoną sudaužė netyčia (3 t., b.l. 30).

Nukentėjusioji O. Č. parodė, kad 2011 m. vasario mėnesio viduryje, kaltinamasis jai vėl prisiskambino ir nukentėjusioji nutarė su juo susitikti. Susitikę jie pradėjo kalbėtis kaltinamojo automobilyje, tačiau pokalbis vėl neįvyko. Tada T. Ž. pasakė, kad jei nukentėjusioji nenori kalbėti telefonu, tai jai telefonas nereikalingas bei paėmęs jos telefoną NOKIA 6300 nuo automobilio paneles, telefoną metė į asfaltą ir telefonas sudužo. Po to jie išsiskyrė.

Nukentėjusioji G. Č. parodė, kad 2011 m. vasario mėnesio viduryje dukra O. Č. jai papasakojo, kad ji buvo susitikusi T. Ž. pabendrauti. Nesigavus pokalbiui, T. Ž. paėmė dukros mobiliojo ryšio telefoną, metė į asfaltą ir jį sudaužė.

Be nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, T. Ž. kaltė dėl O. Č. mobiliojo ryšio telefono sugadinimo įrodyta ir kita bylos medžiaga.

Iš 2012-06-27 tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-888-11 nustatyta, kad 2011 m. vasario mėnesio viduryje T. Ž., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paėmė O. Č. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“, metė jį į asfaltą ir tokiu būdu sugadino telefoną. (1 t., b.l. 8-10).

2012-06-25 nukentėjusiosios O. Č. sesuo sugadintą telefoną „Nokia 6300“ pateikė policijos pareigūnams (2 t., b.l. 3).

Sugadintas telefonas „Nokia 6300“ buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas bei nufotografuotas (2 t., b.l. 4-7).

Kaltinamasis T. Ž. savo kaltės, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, nepripažino ir 2012-12-06 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2011 m. mėnesį telefono į asfaltą nemetė ir jo nesugadino. Tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, liudytojos parodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Be to, tokie parodymai prieštarauja paties T. Ž. parodymams, duotiems 2012-09-12 teisiamojo posėdžio metu, kur kaltinamasis parodė, jog nukentėjusiosios tefloną sudaužė netyčia (3 t., b.l. 30).

Nukentėjusioji O. Č. davė nuoseklius parodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką, nurodydama kur, kada ir kokiu būdu T. Ž. sugadino jos mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6300“. Nukentėjusioji patvirtino, jog T. Ž. supykęs, kad O. Č. nekelia telefono ragelio, paėmė mobiliojo ryšio telefoną, metė jį į asfaltą ir sudaužė.

Tokie nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, motyvuoti, parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu yra analogiški ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, atitinka faktinės bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo.

Be to, nukentėjusioji O. Č. apie šį įvykį papasakojo savo motinai G. Č., sugadintas telefonas buvo pateiktas policijos pareigūnams ir apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas. Šis pateiktas į bylą daiktinis įrodymas paneigė kaltinamojo versiją, kad jis telefono nedaužė bei visiškai patvirtina nukentėjusiosios parodymus.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, T. Ž. kaltė, įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. įrodyta visiškai, o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2011-10-24 nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.

Kaltinamasis T. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2011-10-24 O. Č. automobilio „Audi A3“, v.n. (duomenys neskelbtini) galinio rato padangos jis nepradūrė. Kodėl nukentėjusioji duoda prieš ji tokius parodymus, kaltinamasis paaiškinti negali.

Nukentėjusioji O. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2011-10-24 ji savo automobiliu „Audi A3“, v.n. (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas draugę I. C., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuomet iš pasakos atvažiavo T. Ž.. Nukentėjusiajai užėjus pas draugę, T. Ž. užėjo iš paskos ir pradėjo prašyti pinigų. Kai ji atsisakė duoti pinigus, T. Ž. pasakė, kad: „padangos brangiau kainuos“ ir išėjo. Kai T. Ž. išėjo, O. Č. ir I. C. išgirdo išleidžiamo oro garsą. Joms išėjus į kiemą pamatė, kad pradurta nukentėjusiosios automobilio kaire galinė padanga. Tuo metu T. Ž. tik sėdosi į savo automobilį ir išvažiavo. Dėl šio įvykio nukentėjusioji pranešė policijai ir paskambino savo tėvui, kad padėtų pakeisti ratą.

Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad 2011-10-24 jam paskambino dukra Olga ir paprašė atvažiuoti iki jos draugės I. C. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai liudytojas atvažiavo, dukra papasakojo, kad į šio namo kiemą buvo atvažiavęs T. Ž. bei iš pykčio pradūrė dukros automobilio padangą, nes dukra vėl nenorėjo su juo bendrauti. V. Č. pakeitė pradurtą padangą į atsarginę, o O. Č. iškvietė policiją.

Nukentėjusioji G. Č. parodė, kad įvykio diena jai paskambino vyras ir pasakė, kad važiuoja pakeisti dukrai galinio rato padangą, nes ji pradurta. Vėliau iš vyro ir dukros sužinojo, kad į I. C. namo kiemą buvo atvažiavęs T. Ž. bei iš pykčio pradūrė dukros automobilio padangą, nes dukra vėl nenorėjo su juo bendrauti.

Liudytoja J. G. parodė, kad jos sesuo Olga ir I. C. pasakojo, kad 2011-10-24 jos sesuo buvo pas draugė, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Buvo atvažiavęs T. Ž. ir iš pykčio, kadangi Olga atsisakė su juos bendrauti, pradūrė Olgos automobilio rato padangą.

Liudytoja I. C. parodė, kad 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje, prie jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, T. Ž. buvo pradūręs O. Č. automobilio „Audi A3“ padangą. Kai O. Č. buvo pas liudytoją, atvažiavo T. Ž. ir paprašė pas nukentėjusiąją pinigų. Kai O. Č. atsisakė duoti pinigus, kaltinamasis pasakė, kad : „kameros brangiau kainuos“. Po to T. Ž. išėjo, o liudytoja ir nukentėjusioji išgirdo oro šnypštimą. I. C. su O. Č. iš karto išėjo į lauką ir pamatė pradurtą padangą Olgos automobilyje bei išvažiuojantį iš kiemo T. Ž..

Įvykio aplinkybės yra aiškios, o kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai tik patvirtina T. Ž. kaltę, įvykdžius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Iš 2012-06-27 tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-888-11 nustatyta, kad T. Ž. 2011-10-24, apie 20.00 val., būdamas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradūrė O. Č. automobilio „Audi A3“, v.n. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio rato padangą (1 t., b.l. 8-10).

Dėl 2011-10-24 pradurtos padangos nukentėjusioji O. Č. iškvietė policijos pareigūnus bei parašė pareiškimą (2 t. b.l. 28; 30-31).

2011-10-24 buvo apžiūrėtas stovintis namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme nukentėjusiosios automobilis „Audi A3“, v.n. (duomenys neskelbtini) su pradurta padanga. Padarytos fotonuotraukos (2 t., b.l. 34-37).

Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiosios parodymus, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, T. Ž. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą įrodyta visiškai.

Nors T. Ž. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad jis 2011-10-24 O. Č. automobilio padangos jis nepradūrė, tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiosios parodymams, liudytojų parodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nukentėjusioji O. Č. davė nuoseklius parodymus apie įvykdytą nusikalstamą veiką, išsamiai nurodydama, esant kokioms aplinkybėms T. Ž. pradūrė jos automobilio galinį ratą. G. Č. tvirtai nurodė, jog įvykio dieną, kai T. Ž. ji atsisakė duoti pinigus ir su juo bendrauti, kaltinamasis pasakė, kad „tau kameros brangiau kainuos“ ir išėjo. Netrukus nukentėjusioji ir I. C. išgirdo oro šnypštimą, o kai išėjo į laiką pamatė nuleistą galinio rato padangą ir iš namo kiemo išvažiuojantį T. Ž.. Nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtino liudytoja I. C., kuri asmeniškai buvo įvykio vietoje.

Tokie nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai yra nuoseklūs, motyvuoti, parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra analogiški teisiamojo posėdžio metu duotiems parodymams, atitinka faktinės bylos aplinkybes ir netikėti tokiais parodymais nėra pagrindo.

Be to, nukentėjusioji O. Č. iš karto po įvykio paskambino savo tėvui V. Č., kuris netrukus atvažiavęs pakeitė automobilio pradurtą ratą. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą, automobilio pardurtą ratą, padarė fotonuotraukas.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, byloje surinktą pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. Ž. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

2012-01-01 fizinio skausmo sukėlimas.

Kaltinamasis T. Ž. savo kaltės, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nepripažino ir parodė, kad 2012-01-01 jis buvo atvykęs į nukentėjusiojo V. Č. namus, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, norėjo nukentėjusiuosius pasveikinti su Naujaisiais metais. Tarp kaltinamojo ir V. Č. buvo žodinis konfliktas, tačiau kaltinamasis fizinės jėgos nenaudojo ir kumščiu nukentėjusiajam nesudavė.

Pažymėtina, jog 2012-09-12 teisiamojo posėdžio metu T. Ž. dėl šio nusikaltimo savo kaltę buvo pripažinęs iš dalies ir neneigė, kad V. Č. kumščiu galėjo suduoti, tačiau visų aplinkybių neprisimena, kadangi buvo girtas (3 t., b.l. 30). Kodėl bylos nagrinėjimo metu pakeitė savo parodymus, kaltinamasis paaiškinti negalėjo.

Nukentėjusysis V. Č. parodė, kad 2012-01-01, iš ryto, jis su žmona ir dukra Olga buvo namuose. Tuomet atvyko T. Ž., kuris vėl reikalavo pasimatyti su dukra. Kai V. Č. atidarius duris pasakė, kad dukros jis nematys, tai kaltinamasis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais jo atžvilgiu ir kumščiu sudavė jam vieną kartą į krutinę, sukeldamas fizinį skausmą. Po ko buvo iškviesta policija, o T. Ž. nukentėjusysis sulaikė ir laikė iki policijos atvykimo.

Nukentėjusioji O. Č. parodė, kad 2012-01-01, iš ryto, jos tėvai buvo namuose, kai vėl atvyko T. Ž. ir reikalavo pasimatyti su nukentėjusiąja. Kai tėvas atidaręs duris pasakė, kad O. Č. nematys, tai T. Ž. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais tėvo atžvilgiu ir kumščiu sudavė tėvui vieną kartą į krūtinę. Po ko buvo iškviesta policija, o T. Ž. tėvas sulaikė ir laikė iki policijos atvykimo.

Nukentėjusioji G. Č. parodė, kad 2012-01-01, ryte, ji su vyru ir dukra Olga buvo namuose, kai vėl atvyko T. Ž., kuris pradėjo reikalauti pasimatyti su dukra. Kai vyras atidaręs duris pasakė, kad dukros nematys, tai T. Ž. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais vyro atžvilgiu ir kumščiu sudavė vyrui vieną kartą į krūtinę. Po ko buvo iškviesta policija, o T. Ž. sulaikytas ir laikomas iki policijos atvykimo.

Liudytoja J. G. parodė, kad jai iš tėvų ir sesers pasakojimų yra žinoma, jog 2012-01-01 T. Ž. sudavė jos tėvui V. Č. kumščiu į krūtinę.

Iš 2012-06-27 tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-888-11 nustatyta, kad 2012-01-01, apie 09.20 val., T. Ž., būdamas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vartojo V. Č. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į krutinę (1 t., b.l. 8-10).

Dėl 2012-01-01 įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai bei nukentėjusysis V. Č. parašė pareiškimą (2 t., b.l. 46; 51).

Iš 2012-01-05 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo matyti, jog V. Č. pareiškimo patikrinimo metu nustatyta, kad 2012-01-01, apie 09.20 val., T. Ž. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė konfliktą, vieną kartą sudavė V. Č. kumščių į krūtinę (2 t., b.l. 50).

Nors T. Ž. neigia savo kaltę ir parodė, kad 2012-01-01 su V. Č. įvyko žodinis konfliktas, tačiau jis kumščiu nukentėjusiajam nesudavė. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja nukentėjusiojo parodymams, jo paties anksčiau duotiems parodymams ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nukentėjusysis V. Č. davė nuoseklius parodymus apie įvykdytą jo atžvilgiu nusikaltimą, nurodydamas kur ir kada T. Ž. sudavė jam kumščiu į krūtinę.

Tokie V. Č. parodymai yra nepaneigti, motyvuoti, atitinka faktines bylos aplinkybes ir netikėti nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo.

Nukentėjusiosios O. Č. ir G. Č., kurios stebėjo įvykį, visiškai patvirtino V. Č. parodymus. Dėl šio įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, o kaltinamasis sulaikytas iki policijos atvykimo. 2012-01-05 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodytos aplinkybės visiškai patvirtina nukentėjusiojo V. Č. parodymus.

Be to, pats kaltinamasis 2012-09-12 teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad 2012-01-01 galėjo kumščiu suduoti V. Č., tačiau tiksliai to neprisimena, nes buvo girtas. Bylos nagrinėjimo metu T. Ž. pakeitė savo parodymus ir pradėjo neigti savo kaltę. Dėl kokių priežasčių pakeitė parodymus, kaltinamasis paaiškinti negalėjo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. Ž. 2012-01-01 įvykdė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., o kaltinamasis neigia savo kaltę bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiųjų parodymus, liudytojų parodymus bei kitus byloje surinktus įrodymus, teismo nuomone, T. Ž. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai.

Kaltinamojo T. Ž. veika, pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 187 str. 3 d. (keturios nusikalstamos veikos), 140 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir 146 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis terorizavo žmonės, grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką, sistemingai baugino žmones naudodamas psichinę prievartą, sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, sukėlė žmonėms fizinį skausmą bei neteisėtai atėmė žmogaus laisvę.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybe.

T. Ž. įvykdė aštuonias nusikalstamas veikas, viena veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, tris veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų ir keturios veikos priskiriamos prie baudžiamųjų nusižengimų (LR BK 11 str. 3 d., 4 d., 12 str.). Be to, kaltinamasis įvykdė keturis smurtinius nusikaltimus, du iš kurių prie nusikaltimų žmogaus sveikatai, vienas nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų, pavojingų žmogaus sveikatai ir gyvybei bei vienas nusikaltimas priskiriamas prie nusikaltimų žmogaus laisvei. Nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala, kuri nėra atlyginti. Kaltinamasis civilinių ieškinių nepripažįsta ir žalos atlyginti geruoju neketina. T. Ž. po įvykdytų nusikalstamų veikų, kai nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio iki 2012 m. vasario mėnesio sistemingai baugino Č. šeimą naudodamas psichinę prievartą ir grasinimus, nukentėjusiųjų net neatsiprašė ir laiko savo nekaltu. Byloje nėra nustatyta nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis oficialiai niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors T. Ž. anksčiau teistas nebuvo, tačiau jis charakterizuojamas pakankamai neigiamai, praeityje buvo dvidešimt kartų baustas administracine tvarka ( 2 t., b.l. 88-102).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo nuomone, T. Ž. yra pagrindas paskirti griežčiausią - laisvės atėmimo bausmę, arčiau bausmės, numatytos sankcijoje už sunkesnį nusikaltimą, vidurkio, tačiau yra pagrindas taikyti LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Be to, paskirtos bausmės už visas nusikalstamas veikas turi būti bendrinamos apėmimo būdu, kadangi byloje pagrįstai nustatyta, kad T. Ž. sistemingai bauginant nukentėjusiuosius naudojant psichinę prievartą, t.y. vykdant tęstinį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., įvykdė eilę kitų nusikalstamų veikų, o tai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji G. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 litų priteisimo turtinei žalai atlyginti bei dėl 2000 litų priteisimo neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusysis V. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 litų priteisimo neturtinei žalai atlyginti bei dėl 1000 litų priteisimo advokato pagalbai apmokėti.

Nukentėjusioji G. Č. paaiškino, jog kaltinamasis jos name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išdaužė du langų stiklus. Kiekvieno lango stiklas kainavo 300 litų, todėl dėl dviejų langų stiklų išdaužymo bendra žala sudaro 600 litų.

Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiosios G. Č. civilinis ieškinys dalyje dėl 600 litų priteisimo turtinei žalai atlyginti yra įrodytas, pagrįstas bylos medžiaga, todėl visiškai tenkintinas.

V. Č. ir G. Č. taip pat pareiškė ieškinius dėl 2000 litų priteisimo kiekvienam neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji G. Č. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog dėl nuolatinės T. Ž. psichinės prievartos ir terorizavimo, ji patyrė didžiulį stresą, baimę, labai pergyvena dėl dukros.

Nukentėjusysis V. Č. paaiškino, dėl T. Ž. veiksmų jam pablogėjo sveikatos būklė, jis vartojo vaistus. Nukentėjusysis yra nuolatinėje įtampoje, patyrė daug streso, nes turėjo pastoviai galvoti, kaip apsaugoti šeimą ir namus nuo kaltinamojo terorizavimo ir psichinio spaudimo.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmę aplinkybes.

Dėl nusikalstomų veikų nukentėjusioji G. Č. patyrė stresą, baimę, kadangi T. Ž. jos akivaizdoje darė nusikalstamas veikas, buvo sugadinęs turtą. Kaltinamasis įsiverždavo į namus, buvo agresyvus. Nukentėjusiajai buvo žinoma, jog kaltinamasis vartojo fizinį ir psichinį smurtą jos dukros atžvilgiu, todėl pergyveno dėl dukros.

Tačiau nukentėjusioji patvirtino, jog dėl patirto psichologinio streso ir grasinimų oficialiai į medikus pagalbos nesikreipė, padaryta turtinė žala siekė tik 600 litų. Kaltinamasis oficialiai niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo nuomone, neturtinės žalos dydį G. Č. yra pagrindas sumažinti iki 1000 litų, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis V. Č. dėl nusikalstomų veikų patyrė stresą, buvo nuolatinėje įtampoje, kadangi dėl T. Ž. terorizavimo ir psichinio spaudimo turėjo nuolat galvoti kaip apsaugoti šeimą nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų. 2012-01-01 įvykio metu V. Č. patyrė fizinį skausmą.

Nors nukentėjusysis V. Č. paaiškino, kad dėl T. Ž. nusikalstamų veikų pablogėjo jo sveikatą, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį nukentėjusysis į bylą nepateikė. Taip pat nukentėjusysis patvirtino, jog dėl patirto psichologinio streso ir grasinimų oficialiai medicininės pagalbos nesikreipė.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis oficialiai niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo nuomone, neturtinės žalos dydį V. Č. yra pagrindas sumažinti iki 1000 litų, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusiojo reikalavimas dėl 1000 litų priteisimo advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga, todėl visiškai tenkintinas.

Nuketėjusioji O. Č. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 450 litų priteisimo turtinei žalai atlyginti ir 5000 litų neturtinės žalos priteisimo.

2012-09-12 teisiamojo posėdžio metu O. Č. savo ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsisakė.

Toks O. Č. atsisakymas nuo ieškinio priimamas, kadangi tie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Esant šioms aplinkybėms, bylos procesas dėl O. Č. civilinio ieškiniom nutraukiamas.

Nukentėjusiajai ir civilinei iškovei O. Č. išaiškinama, kad nutraukus byla dalyje dėl civilinio ieškinio vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 308 str.,

NUSPRENDĖ:

T. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 187 str. 3 d. (keturios nusikalstamos veikos), 140 str. 1 d. (dvi nuskalstamos veikos), 146 str. 1 d. ir nuteisti :

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo,pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl 2010-08-23 nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo 20 (dvidešimties) parų arešto,pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl 2010-09-14 nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo 25 (dvidešimt penkių) parų arešto, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2010 m. rugsėjo mėn. fizinio skausmo sukėlimo O. Č. 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo,pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo,pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl 2011 m. vasario O. Č. mobiliojo ryšio telefono sugadinimo 25 parų arešto,pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. dėl 2011-10-24 O. Č. automobilio padangos sugadinimo 25 parų arešto,pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. dėl 2012-01-01 V. Č. fizinio skausmo sukėlimo 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausme pagal LR BK 145 str. 2 d., apimti bausmes, paskirtas pagal LR BK 187 str. 3 d. dėl 2010-08-23 lango stiklo išdaužymo, pagal LR BK 187 str. 3 d. dėl 2010-09-14 lango stiklo išdaužymo, pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl 2010 m. rusėjo mėn. fizinio skausmo sukėlimo O. Č., pagal LR BK 146 str. 1 d., pagal LR BK 187 str. 3 d. dėl 2011 m. vasario mėn. O. Č. telefono sugadinimo, pagal LR BK 187 str. 3 d. dėl 2011-10-24 O. Č. automobilio padangos sugadinimo, pagal LR BK 140 str. 1 d. dėl V. Č. fizinio skausmo sukėlimo, vadovaujantis LR BK 65 str., keičiant vieną arešto parą į vieną laisvės atėmimo dieną, ir paskirti T. Ž. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant T. Ž.:

iki 2013-05-17 atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą,iki 2013-04-17 pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje,bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės pradžią T. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti T. Ž. palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinės ieškovės G. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 600 Lt (šešis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš T. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškovo V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt (vieną tūstantį litų) neturtinei žalai atlyginti ir 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.