Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Regina Eltermanienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „4finance“ ieškinį, pareikštą atsakovei J. Z. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties nevykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei teismo procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio nustatyta tvarka, atsakovė per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2009-12-28 ieškovas UAB „4finance“ su atsakove J. Z. per SMScredit.lt sistemą sudarė paskolos sutartį Nr. 9098805. Ieškovas pagal minėtą kredito sutartį suteikė atsakovei 289,62 EUR paskolą, atsakovė taip pat turėjo sumokėti 28,96 EUR paskolos suteikimo komisinį mokestį. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2010-01-27, tačiau bylos duomenimis atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu termino kredito negrąžino ir liko skolinga ieškovui 289,62 EUR ir 28,96 EUR nesumokėto paskolos suteikimo komisinio mokesčio. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (LR CPK 178 str.).

Teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta paskolos sutartis Nr. 9098805 yra vartojimo sutartis (LR CK 1.39 str. 1 d., 6.886 str.). Vadovaujantis LR CK 6.881 str. 1 d., kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 289,62 EUR negrąžinto kredito. Taip pat priteisiamas 28,96 EUR paskolos suteikimo komisinis mokestis.

Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, kad atsakovei uždelsus sumokėti bet kurį sutartyje nustatytą mokėjimą, ji įsipareigoja mokėti ieškovui 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (sutarties bendrosios dalies 7.2. p.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 574,20 EUR delspinigių (po 1 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną) už 180 pradelstas atsiskaityti dienas. Spręsdamas delspinigių pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis LR CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, kad remdamasis LR CK 6.73 straipsnio 2 dalimi nuostatomis teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kitose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kuri teismas turi įgyvendinti ex officio, ir jau 0,2 procentų delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 73 procentus per metus, yra aiškiai per didelės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005). Tačiau, pagal aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011). Nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta vartojimo sutartis. Pažymėtina, kad vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus. Vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertinami kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog ieškovo prašomo netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos, paskolos sumos atžvilgiu, nes delspinigiai vos ne dvigubai viršija paskolos sumą.

Taigi pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, šalių sulygti sutartimi (sutarties bendrosios dalies 7.2. p.) 1 proc. delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną yra laikomi aiškiai per didelėmis netesybomis. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovė yra vartotoja bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, todėl prieštarauja pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams. Byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovė sutartinės prievolės tinkamai neįvykdė, nesuteikia pagrindo ieškovui nepagrįstai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių atsakovo sąskaita, todėl netesybos mažintinos nuo 1 proc. iki 0,05 proc. dydžio delspinigių, tai sudaro 51,68 EUR ((574,20x0,05/100)x180=51,68), o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CK 6.71 str., 6.72 str., CK 6.73 str. 2 d., 6.188 str. 2 d. 5 p., 6.258 str. 3 d.).

Vadovaujantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-10-02, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 20 EUR žyminis mokestis. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos iš atsakovo. Šiuo atveju teismas patenkino 41,47 % ieškinio reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 8,30 EUR bylinėjimosi išlaidų žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“, j. a. k. 301881644, iš atsakovės J. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 289,62 EUR negrąžinto kredito, 28,96 EUR paskolos suteikimo komisinio mokesčio, 51,68 EUR delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-10-02, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 8,30 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. reikalavimus.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.