- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- eII-133-1057/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02000-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotam atstovui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. (toliau – ir Pareiškėja), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30088-2024 (toliau – ir Nutarimas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-30088-2024 A. J. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, nes ji, 2024 m. rugsėjo 20 d. 12.03 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ir prieš pradedama lenkti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nebus sukliudyta priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui, privertė staigiai stabdyti ir keisto judėjimo kryptį kito automobilio vairuotoją. A. J. paskirta administracinė nuobauda – 180 Eur, bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Nesutikdama su priimtu nutarimu A. J. teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-30088-2024, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Tai pat prašo pakeisti skundžiam Nutarimą ir paskirti specialiosios teisės atėmimą 1 mėnesiui. Skunde nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 12.03 val., ji vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Pravažiavusi žiedinę sankryžą, ties posūkiu į (duomenys neskelbtini), pasivijo vilkiką, kuris judėjo ta pačia kryptimi kaip ir ji. Vilkiko greitis buvo apie 50-60 km./val. Kelio ženklinimas bei kelio ženklai nedraudė jai atlikti lenkimo manevro, priešpriešinė juosta taip pat buvo tuščia. Ši aplinkybė yra fiksuota ir vaizdo įraše, kuriame yra matoma, kad priešpriešine eismo juosta atvažiuojančio automobilio vairuotojas pastebi jos vairuojamą automobilį tuo metu, kai ji atlieka lenkimo manevrą, t. y. nei ji, nei priešpriešais atvažiuojančio automobilio vairuotojas nemato vienas kito, kai ji pradeda lenkti vilkiką, vadinasi, ji, pradėjusi lenkimo manevrą, nematė priešpriešais atvažiuojančio automobilio, tačiau įsitikino, kad lenkimas yra saugus, nes tuo metu kelio ruožas, kuriuo ji turėjo aplenkti vilkiką, buvo tuščias. Pradėjusi lenkimo manevrą ir pastebėjusi, kad priešpriešine eismo juosta atvažiuoja kitas automobilis, padidino greitį ir užbaigė lenkimo manevrą saugiai, netrukdydama nei vilkikui, kuris važiavo ta pačia eismo kryptimi, nei priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui. Lenkimo manevrą ji privalėjo užbaigti, pasitraukti į šoną ji negalėjo, todėl važiavo kuo įmanoma arčiau lenkiamo automobilio savo juostoje. Be to, (duomenys neskelbtini) gatvėje yra plačios eismo juostos ir jos lenkimo manevras negalėjo priversti kitą vairuotoją staigiai stabdyti. Jeigu vairuotojas manytų, kad yra neišvengiamas susidūrimas, tokiu atveju jis pasuktų automobilį į dešinę, į kelkraštį, tačiau kaip matyti iš vaizdo įrašo, vairuotojas nei judėjimo krypties, nei greičio nekeitė. Tuo labiau nestabdė automobilio. Priešais atvažiuojančio automobilio greitis buvo didesnis, negu leistinas šiame kelio ruože. Taip pat nori pastebėti, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis nei staigiai stabdė, nei buvo priverstas keisti savo judėjimo kryptį. Iš vaizdo įrašo matyti, kad vairuotojas kaip vairavo automobilį tuo pačiu greičiu iki pastebėjęs ją, taip ir tęsė savo kelionę, nei stabdydamas, nei sustodamas, nei nuvažiuodamas nuo kelio. Todėl, mano, kad Nutarime padarytos išvados apie tai, kad ji savo manevru privertė staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį kito automobilio vairuotoją, yra nepagrįstos, nes administracinio nusižengimo byloje yra tik vaizdo įrašas, o iš vaizdo įrašo turinio matyti, kad vairuotojas nestabdė, neatliko jokių manevrų, nekeitė judėjimo krypties. Be to, šis asmuo nebuvo apklaustas administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese, todėl ir spręsto apie tai, kaip jis reagavo į tai, jog ji (A. J.) atliko lenkimo manevrą, tiesiog negalima, nes nėra surinkta jokių duomenų. Mano, kad galimai galėjo padaryti administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Savo veiksmais galimai pažeidė ANK 417 straipsnio 3 dalį, kadangi formaliai įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, o tai yra draudžiama pagal KET 136.3 punkto nuostatas. Todėl jeigu ir yra kalta dėl administracinio nusižengimo, tai tik dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, bet ne dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo. Taip pat negali pritarti ir Nutarime nurodytai lengvinančiai aplinkybei, kad ji prisipažino padariusi numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Priešingai, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu ji pasakė, kad nesutinka su tuo, kad sukėlė pavojingą situaciją kelyje, priversdama kito automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti judėjimo kryptį, kadangi ji pati matė, kad priešpriešais atvažiuojantis automobilis nestabdė, judėjimo nekeitė, greitai važiavo ir nuvažiavo savo kryptimi. Dėl kokių priežasčių ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra parašyta Nutarime, ji nežino ir pasakyti negali.
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo A. J. nurodė, kad tai nebuvo chuliganiškas vairavimas. Kai ji pradėjo lenkti, prieš ją važiavo vilkikas, kuris parodė ženklą, kad kelias laisvas. Tada ji nusuko. Vilkikas parodė į dešinę, kad nuvažiuoja, o ji palinko link kairės, kelias buvo tuščias. Jis važiavo apie 50 km. Ji pradėjo lenkti. Tada priešais ją atlėkė tas vairuotojas. Ji padidino greitį, o jis net nesustabdė, net nuvažiavo ant tos linijos. Jis ją nufotografavo ir atsiuntė tą medžiagą. Aplenkė vilkiką ir nuvažiavo toliau. Ten nebuvo linijos draudžiančios lenkti. Jai pikta ant to vairuotojo, nes jis lėkė kaip vėjas. Dėl nuobaudų, tai vyro kaltė. Paskutinius metus, kai vyras įsigijo mašiną, nuobaudų nėra. Jau 3 metai vairuoja tą mašiną. Vyras važinėjo jos mašina. Gal yra jos kaltės, tai pamoka gyvenime. Sutinka sumokėti baudą. Turi du vaikus, jai reikia teisių. Dirba dviejose mokyklose. Padarė išvadą, kad vilkikų geriau nelenkti.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime nurodė, kad nėra abejonių, jog Pareiškėja, nesilaikydama KET reikalavimų, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Jai paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatytus nuobaudos tikslus. Taip pat, Institucijos nuomone, nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normas. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančią pagrindą švelninti paskirta nuobaudą.
Į teismo posėdį neatvyko skundžiamą Nutarimą priėmusios institucijos atstovas (apie posėdį pranešta el. paštu ir per EPP), todėl skundas išnagrinėtas atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš skundo turinio matyti, kad A. J. nesutinka su administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusio pareigūno nutarimu ir išreiškė du alternatyvius prašymus: prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti; prašo pakeisti skundžiamą Nutarimą ir paskirti trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą 1 mėnesiui.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
A. J. Institucijos nutarimu yra nubausta už tai, kad vairuodama automobilį ir prieš pradedama lenkti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir nebus sukliudyta priešpriešais atvažiuojančiam automobiliui. Ji privertė staigiai stabdyti ir keisto judėjimo kryptį kito automobilio vairuotoją.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų.
KET 9 punkte, be kita ko, nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui.
KET 136.3 punkte nustatyta, kad vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems.
Pareiškėja skunde nurodė, kad pradėdama lenkimo manevrą įsitikino, jog šis veiksmas yra saugus, nes tuo metu kelio ruožas, kuriame ji turėjo aplenkti priešais važiuojantį vilkiką, buvo tuščias. Pastebėjusi priešpriešine eismo juosta artėjantį kitą automobilį, Pareiškėja padidino greitį ir užbaigė lenkimo manevrą saugiai, netrukdydama nei vilkikui, judančiam ta pačia eismo kryptimi, nei priešpriešais važiuojančiam automobiliui. Pasak Pareiškėjos, priešpriešiais atvažiuojančio automobilio greitis buvo didesnis, nei tam kelio ruožui nustatyta leistina maksimalioji riba.
Teismas šiuos Pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Teismo posėdžio metu Pareiškėja visgi pripažino, jog lenkimo manevras buvo atliktas jai ne iki galo įsitikinus, kad nekliudys kitoms transporto priemonėms ir dėl šio įvykio galimai yra ir jos kaltės. Ji taip pat pažymėjo, kad šis įvykis jai tapo gyvenimiška pamoka ir kad ateityje vengs lenkimo manevrų, susijusių su vilkikais.
Kasacinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose pažymėta, jog pagal KET 136 punkto nuostatas vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų; prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad, be kita ko, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai ar kitoms priešais atvažiuojančioms transporto priemonėms. Nepavykus lenkimo manevrui nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių, vairuotojas privalo grįžti į savo eismo juostą, o ne bet kokia kaina užbaigti lenkimą ( kasacinio teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).
Minėta, kad pareiškėja papildomai nurodė, jog priešpriešiais važiavęs automobilis galimai viršijo tam kelio ruožui nustatytą leistiną maksimalų greitį, nesumažino važiavimo greičio, nekeitė judėjimo trajektorijos ir sparčiai tęsė judėjimą savo kryptimi. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėja teismo posėdžio metu visgi pripažino ir savo kaltę dėl administracinio nusižengimo, savo kaltės neneigė argumentuodama priešpriešiais važiavusio automobilio vairuotojo galimai padarytais KET pažeidimais viršijus greitį, be to priešpriešiais važiavusio automobilio greitį nustatė subjektyviai, pagrindė tik pačios pareiškėjos nuomone, bet ne objektyviais kriterijais, todėl teismas plačiau dėl šių argumentų nepasisako.
Atkreiptinas dėmesys, kad A. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog jos vairavimas konkrečioje situacijoje nebuvo chuliganiškas, tačiau chuliganiško vairavimo veiksmas Pareiškėjai nebuvo inkriminuotas. Pažymėtina, kad chuliganiškas vairavimas yra nustatytas ANK 420 straipsnio 2 dalyje, tačiau Pareiškėja yra kaltinama pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytas kitoks vairavimo pažeidimo kvalifikavimas.
Pareiškėja skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tiek šeimyniniams, tiek darbiniams poreikiams tenkinti, kadangi ji augina du vaikus, dirba dviejose mokyklose. Šie argumentai atmestini, kadangi Pareiškėjos įvardintos aplinkybės jai buvo žinomos iki administracinio nusižengimo padarymo, bet tai jos nesustabdė nuo administracinio nusižengimo padarymo.
Kita vertus, byloje nustatyta, kad Pareiškėja pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo. Pažymėtina, jog padarytas nusižengimas nėra priskiriamas prie itin šiurkščių pažeidimų ir kilo dėl Pareiškėjos nepakankamo rūpestingumo bei atidumo. Nurodytos aplinkybės turi reikšmės svarstant pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės švelninimo klausimą, tačiau nepanaikina jos atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pareiškėjos A. J. paaiškinimus, yra pagrindo manyti, kad ji padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų. Administracinių nusižengimų registro duomenimis Pareiškėja paskutinių penkerių metų laikotarpyje daug kartų bausta administracine tvarka už smulkius nusižengimus transportui ir kelių ūkiui, tačiau teismo posėdžio metu A. J. paaiškino, kad jos automobiliu naudojosi jos vyras, jos kaltės dėl padarytų nusižengimų nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas dėl asmens nerūpestingumo, pareiškėja teismo posėdžio metu kaltę, dėl padaryto administracinio nusižengimo, pripažino, sutiko su jai paskirta administracine nuobauda, be to, neigiami padariniai dėl to nekilo.
Taigi, įvertinus tiek padaryto nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei padarymo aplinkybes, tiek ir Pareiškėją charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, jog paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą, bus užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, A. J. asmenybę, bus pasiekta švelnesnėmis priemonėmis ir A. J. iš tiesų pateisins teismo parodytą pasitikėjimą ja. Teismo vertinimu, visiškai nepaskyrus administracinio poveikio priemonės, nebus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai, o nerūpestingumas ir neatidumas sudarytų visuomenei regimybę, jog tokių asmenų padaryti šiurkštūs administraciniai nusižengimai sukelia tik menką administracinę atsakomybę, taigi, baudos ir administracinio poveikio priemonės atgrasymo funkcija nebūtų efektyvi. Todėl skundžiamas nutarimas keistinas dalyje, kurioje A. J. paskirta administracinė poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams, ir už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. J. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 1 mėnesiui. Administracinio poveikio priemonė nėra naikintina teismui įvertinus tai, kad administracinis nusižengimas yra padarytas dėl pačios pareiškėjos nerūpestingumo.
Kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. skundą tenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-30088-2024 administracinio nusižengimo byloje pakeisti.
Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį ir už administracinio nusižengimo, numatyto 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. J. paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.