- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-13
- Bylos Nr.
- eAS-655-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-04357-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties administracinėje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas (kalba netaisyta): „idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.); pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės; panaikinti Teisingumo ministerijos 2025-03-04 raštą Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (neveikimą/ vilkinimą) ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą įgyvendinti (ABTĮ 88 str. 1 d. 3 p.) 1998-07-09 Vyriausybės nutarimu Nr. 851 nustatytas funkcijas – tinkamai/teisingai išnagrinėti pareiškė-jo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų/neveikimo); PRIPAŽINTI čia, tikslingai, tęstiniai veikiant organizuotam/grupiniam susivienijimui, manęs atžvilgiu [antrus metus NELEIDŽIATE/blokuojate/vilkinate bylų/administracinių ginčų (iš)nagrinėjimą, t.y. – teisme APGINTI savo teises) tą, „kilpą“?! AR SUVOKIATE tai – čia gi, teismas, tas, kuris privalo čia, vykdyti teisingumą, vietoj to, man „neria“ čia, „kilpą“ („smaugia“ [reiškia arba tiesiogiai varžyti kvėpavimą, dusinti, arba perkeltine prasme – jausti stiprią emocinę įtampą, būti prislėgtam, kontroliuojamam ar engiamam] – „iš piršto laužtos“, tandemo (jo+atsakovės) kliedesių, iliuzijų, magijos, šmeižto ir, viso kito čia, negatyvo, PLIUS – dešimt tūkstantinės baudos – VMI/antstolis – kartotiniai policijos/greitosios/gaisrinės ... ekipažai/reidai – kaimynų/savininkų gąsdinimas [„išlaušim duris/garažo vartus“ – psichiatras/ psichologas – prokuroras – socialinis darbuotojas [ar, kas skaitė/SUVOKIA tai, kas ten (principai, veiksnumo prezumpcija) rašoma? Tai (valstybės institucijos (Meras, Taryba, Kontrolės komisija/komitetas, VMI, socialinis darbuotojas ir t. t.), kontroliuojančios (Teisingumo Ministerija, Konstitucinis teismas, Lygių galimybių, Seimo kontrolierių, Viešojo valdymo agentūra ir t. t.) ir, teisinės institucijos (teismas (abiejų pakopų), ginčų komisija, antstolis, prokuratūra ir t. t.) – čia ta, „tarnaujanti“ SISTEMA) viso to, tikslingai/tęstinai ir, sąmoninga tyčia – nemato?] – sąmoninga tyčia čia, vykdomoms patyčioms/pajuokai/pašaipoms/šmeižtui/engimui/niekinimui, moBINGUI [neteistai „perkirtus“ man, gyvenimo/sėkmės raidos/plėtros „kelią“, savaldžiaujant apribojus/atėmus/ suvaržius man, įprasto/turėto judėjimo/veiklos laisvę] ir, PRITEISTI iš atsakovo – už neadekvačią vyksmui, jo destruktyvią/nepagarbią laikyseną [sinonimai yra įžūlumas, užgaulumas, negerbimas, pašaipus elgesys. Priklausomai nuo konteksto, galima vartoti ir kitus panašius žodžius, pavyzdžiui, tyčiojimasis, panieka, pasileidimas ar neklusnumas. Pagarba yra aukštas įvertinimas ar pripažinimas, reiškiantis atidumą kito asmens jausmams, mintims, idėjoms, norams ir poreikiams. Ji gali būti parodoma įvairiais būdais: elgesiu (pvz., rankos paspaudimu, apkabinimu, nusilenkimu), kalba ir socialiniais gestais. Pagarba taip pat yra jausmas, kai individualumas ir savitumas priimami kaip vertingi], jo ATSAKOMYBĖS, savo veiksmams/neveikimui/vilkinimui/elgsenai, stoką bei nepagarbą [sinonimai apima žodžius, reiškiančius pagarbos trūkumą, tokius kaip įžūlus, arogantiškas, akiplėšiškas, atžarus, atstatus, atžūlus, statdūrinis, nepadorus, nerodantis pagarbos, niekingas ir apgalvotas, lengvabūdiškas, nepraktiškas]/ignoravimą Konstitucijai, įstatymams, etikos/moralės kodeksams/principams, priesaikai, valstybei, žmogui – 50 000 EUR moralinės/emocinės/psichologinės žalos/skriaudos/kenkimo atlyginimą“; pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.
II.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą), kadangi jis nenagrinėtinas administracinių teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.).
Teismas nurodė, kad iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas analogišką skundą – tuos pačius reikalavimus tam pačiam atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai buvo pareiškęs Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-25187-860/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-04232-2025-6) ir kitose, todėl esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu pagrindu.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad tam tikri teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, priimti atskirąją nutartį, ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui.
Pareiškėjas atskirajame skunde iš esmės teigia, kad teismas neteisingai išsprendė skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą, taikė netinkamas teisės nuostatas ir padarė nepagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimą (skundą) atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu, nes pareiškėjas analogišką pareiškimą (skundą) su tais pačiais reikalavimais ir tam pačiam atsakovui Regionų administraciniam teismui yra pareiškęs Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-25187-860/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-04232-2025-6) ir kitose.
Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Pažymėtina, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 6 p.). Kiti – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.); skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismo žinioje administracinė byla laikoma nuo to momento, kai yra priimamas pareiškėjo skundas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-651-502/2023; kt.). Teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina tai, ar pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-85-822/2025; kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Liteko informacinės sistemos duomenimis skundžiamoje nutartyje minimoje Regionų administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-25187-860/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-04232-2025-6) pareiškėjo 2025 m. gruodžio 17 d. skundui 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2025 m. gruodžio 30 d. skundo trūkumams pašalinti), todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu.
Vertinant, ar pareiškėjo pareiškimas (skundas) turėjo būti priimtas nagrinėti, akcentuotina, kad įvertinus pareiškėjo pareiškimo (skundo) reikalavimus akivaizdu, jog keliami reikalavimai administraciniame teisme nėra nagrinėjami ir negali būti nagrinėjami, pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nėra pagrindų jį atnaujinti. Šiuo atveju pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka) ir 9 punkte (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas) nurodytais pagrindais. Analogiškos pozicijos nuosekliai laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-624/2026).
Taip pat vertintina, kad pareiškėjo reikalavimai yra susiję su Konstitucinio Teismo priimtais sprendimais, teisėjų veikla. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal skunde suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, <...> procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
Pareiškėjas skunde prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025).
Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindų konstatuoti, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) turėjo būti priimtas nagrinėti. Pažymėtina, kad pareiškėjas su analogiško pobūdžio pareiškimais (skundais) jau ne kartą kreipėsi į Regionų administracinį teismą (žr. administracines bylas Nr. eI3-10928-780/2025, Nr. eI3-11863-362/2025, Nr. eI3-12364-505/2025, Nr. eI3-12880-631/2025 ir kt.). Regionų administracinis teismas pareiškėjo tokius pareiškimus (skundus) atsisakė priimti, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-557-662/2025, Nr. eAS-641-815/2025, Nr. eAS-691-552/2025, Nr. eAS-715-1047/2025 ir kt. atmetė pareiškėjo atskiruosius skundus, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliko galioti nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-557-662/2025, Nr. eAS-641-815/2025, Nr. eAS-990-492/2025, Nr. eAS-978-415/2025 nustatė, kad 2025 m. kovo 4 d. raštas Nr. (1.23 Mr)-7R-818 (toliau – ir Raštas) yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-691-552/2025, Nr. eAS-715-1047/2025 ir kt. nustatė, kad su Raštu ir jo turinio svarbiausiais elementais pareiškėjas galėjo susipažinti vėliausiai 2025 m. kovo 31 d., kai pateikė skundą Regionų administraciniam teismui dėl Rašto panaikinimo (administracinė byla Nr. eI3-10928-780/2025), todėl pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą pareiškimo (skundo) padavimo terminą ir nenurodė jokių išskirtinių bei svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti minėtą terminą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-260-463/2026). Šį pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas ginčijamą Raštą vertinti kitaip.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl šią pareiškėjo pareiškimo (skundo) dalį atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegija šią išvadą daro įvertinusi skundo turinį, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, yra skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-666-1188/2024).
Taigi dėl pareiškėjo pareiškime (skunde) nurodytų aplinkybių ir reikalavimų nagrinėti nepriimtinumo jau yra pasisakyta galutinėse ir neskundžiamose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-936-520/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-914-815/2025; 2025 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1140-415/2025 ir kt.), tik nurodė netinkamą pagrindą.
Dėl pareiškėjo prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskiruosius skundus bylose, kuriose buvo reiškiami tapatūs reikalavimai ir nurodomos tos pačios aplinkybės, jau yra pasisakęs (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-924-520/2025; 2025 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-921-1188/2025; 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1064-492/2025; kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas kreiptis į Konstitucinį Teismą, priimti atskirąją nutartį ir / ar pripažinti tam tikras aplinkybes, nenurodo naujų argumentų, kurie apeliacinės instancijos teismo nebūtų įvertinti, todėl minėtas prašymas netenkinamas.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, tačiau atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, keistini pirmosios instancijos teismo motyvai dėl atsisakymo priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, o skundą atsisakytina priimti ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 9 punkto pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.