Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo D. K. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.

4. Suinteresuoto asmens D. K. atsiliepime į pareiškimą nurodoma, kad iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S-180016556 akivaizdžiai matyti, kad pareiškėja įsigijo tik D. K. priklausiusį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Kiti šio namo priklausiniai nebuvo varžytynių objektas, todėl nepagrįstas pareiškėjos reikalavimas, kad kartu su gyvenamuoju namu kartu įgijo ir antraeilius daiktus – priklausinius. Pareiškėja negali įgyti nuosavybės teise daugiau turto, negu jo buvo parduota pagal minėtą aktą. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ar pareiškėja negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, nes toks dokumentas – aktas, yra pateiktas byloje, todėl negalėjo būti jokio kito dokumento, kad pareiškėja įsigijo ir priklausinius, todėl šis klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme. Nurodė, kad namo priklausiniai dar įstatymų nustatyta tvarka galutinai nėra suformuoti ir neįteisinti. Minimų priklausinių pareiškėja nestatė, todėl ji neturi jokio teisinio pagrindo juos įteisinti ir įsiregistruoti savo vardu. Todėl pagrįstai VĮ Registrų centras atmetė pareiškėjos prašymą įteisinti statinius jos vardu. Pareiškėja net neskundė šio sprendimo. Nurodė, kad tokiu būdu pareiškėja, reikšdama teismui pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, nesąžiningai siekia legalizuoti priklausinius apeinant įstatymų nustatytą tvarką. Statinių statybą ir įteisinimą reglamentuoja atitinkami teisės aktai, todėl yra visos galimybės gauti visus tai patvirtinančius dokumentus ne teismo tvarka ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre, bet tai turi atlikti priklausinių statytojai. Todėl nesant dviejų aplinkybių – pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, šis klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto taip pat nenagrinėtinas teisme. Šiuo atveju netaikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.14 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, nes gyvenamąjį namą su žeme pareiškėja įgijo varžytynių metu vykdymo procese. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus, būtų areštavęs ir gyvenamojo namo priklausinius, kuriuos nori įsigyti pareiškėja. Pareiškėja pagal minėtą aktą įsigijo tik gyvenamąjį namą su žeme, kurie buvo areštuoti be priklausinių, ir pagal tokį aktą jai negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji kartu su namu įgijo ir jo priklausinius. Pareiškėja neginčijo varžytynių akto, taigi sutiko su tuo, kad pagal aktą įsigijo tik gyvenamąjį namą su žeme be jo priklausinių, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti jos reikalavimo ir jos prašymas turėtų būti atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti.

6. Suinteresuoto asmens J. K. prašyme nurodoma, kad D. K. pirkimo–pardavimo sutartimi 2004 m. įsigijo gyvenamąjį namą ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens J. K. močiutė padidino žemės sklypą nuo 0,06 ha iki 0,3351 ha, kaip Vyties kryžiaus ordino kavalieriaus dukra, nes šalia buvo apleistos ir nenaudojamos žemės. Močiutė norėjo, kad J. K. tame sklype statytųsi sau pastatus. Baigęs vidurinę mokyklą suinteresuotas asmuo J. K. jau suformuotame žemės sklype pradėjo statybas. Pastatė garažą, ūkinį pastatą, pirtį. 2010 m. pradėjo kasti duobę baseinui. Baseinas ir jo stoginė buvo baigti 2011 m. 2012 m. pastatė didelę stoginę prie ūkinio pastato, kurios O. K. neinventorizavo. Visi šie statiniai stovi toliau nuo gyvenamojo namo. Tai matyti statinių išdėstymo plane, kuris pridėtas byloje. O. K. melagingai nurodo, kad visi šie pastatai buvo statyti 1985–1987 metais. Ji tuo metu dar negyveno (duomenys neskelbtini) ir nebuvo pažįstama su suinteresuoto asmens J. K. mama D. K.. O. K. nurodo, kad baseinas su įranga buvo įsigytas iš UAB „Kurpelė“, tačiau suinteresuotas asmuo J. K. tokios įmonės nežino, su ja nebendravo, baseiną įsigijo Vilniuje, jokios baseino instrukcijos O. K. neperdavė. Iš O. K. pateiktų nuotraukų matyti, kad baseinas nuotraukoje, darytoje 2021 m., yra vienoje vietoje, o 2006 m. nuotraukoje (nors nėra tikras, ar tai ne klastotė) stovi šiltnamis kitokios konstrukcijos ir matmenų. Iš nuotraukos puikiai matosi, kad šiltnamis stovi kitoje vietoje. Taip pat nežinoma, ar 2006 m. darytoje nuotraukoje datos ir laiko išnaša yra originali. Nurodė, kad su O. K. buvo sutarę, kad jis ir sesė savo daiktus sudės jiems priklausančiuose ūkio pastatuose. Pastatus J. K. užrakino, tačiau 2020 m. O. K. nupjovė jų spyną, o daiktus, įrengimus, drabužius ir visa kita išmetė į kiemą ant lietaus. O. K. įsigijusi jų namą labai pasikeitė, būdama neblaivi skambinėdavo naktimis, terorizuodavo. Tai prasidėjo nuo 2019 m. kovo mėn., kai atvyko į Lietuvą perleisti jiems namą ir žemės sklypą. 2019 m. kovo 15 d., apie 23 valandą, atvyko pas juos į namus, kuriuose buvo jis vienas. Netrukus prisistatė policijos pareigūnai. O. K. būdama visiškai girta juos išsikvietė, kad neranda namų, nes supainiojo kiemus. Prie policijos pareigūnų girta nukrito nuo aukštų cementinių laiptų. Policijos komisariate yra užfiksuotas melagingas iškvietimas. Neblaiviai O. K. jie iškvietė taksi. Kovo 16 d. vėl atvyko visiškai girta, vėl buvo iškviesta taksi. Vėliau pastatų ir žemės jiems neperleido, sakė, kad tai buvo suplanavusi iš anksto. Nurodo, kad jam ir sesei neatidavė nė vieno jų daikto, viską gadina ir išmeta. Ši moteris jau seniai prarado sąžinę ir garbę. Iš pateiktų nuotraukų aiškiai matyti, kaip O. K. gadina jų turtą, sulaužydama baseino stoginę. Nurodo, kad pareiškėja pagal aktą įsigijo tik gyvenamąjį namą su žeme be kitų pastatų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti jos reikalavimo ir jos prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

7. Suinteresuotas asmuo antstolė J. J. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais nurodo, kad priešingas nei pareiškime 2018 m. rugsėjo 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisinių pasekmių kvalifikavimas prieštarautų CK 4.171 straipsnio nuostatoms. Hipoteka buvo įkeistas ne tik žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir antraeiliai daiktai – pagrindinio daikto, t. y. gyvenamojo namo priklausiniai: garažas (statybos metai – 1985), pirtis (statybos metai – 1986) ir baseinas (statybos metai – 1987). Spręstina, kad 2018 m. rugsėjo 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo perleistas visas hipotekos objektu buvęs turtas, įskaitant ir visus gyvenamojo namo priklausinius. Hipotekos sandorio sudarymo metu CK 4.171 straipsnio 3 dalis nustatė, kad kai įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, laikoma, kad hipotekos objektu tampa ir tokiam daiktui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, įskaitant ir tuos, kurie taps įkaito davėjo nuosavybe ateityje, jeigu kitaip dėl kilnojamųjų daiktų įkeitimo (neįkeitimo) nebuvo nustatyta hipotekos sutartyje ar įkeičiamo nekilnojamojo daikto savininko vienašaliame pareiškime įkeisti daiktą. Kaip matyti iš užbaigtos vykdomosios bylos Nr. 0052/18/00352, 2018 m. rugsėjo 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S-180016556 buvo parduotas hipoteka įkeistas D. K. priklausęs nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai (kanalizacijos šulinys), esantys (duomenys neskelbtini), t. y. tiktai tie daiktai, kurie buvo įkeisti 2004 m. lapkričio 17 d. hipotekos lakštu Nr. 06120040002056. Taip buvo visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas – Vilniaus miesto 28-ojo notarų biuro notarės 2017 m. gegužės 2 d. vykdomasis įrašas Nr. 1942. Įvykdžius vykdomąjį dokumentą vykdomoji byla buvo užbaigta.

Atsiliepimas

11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad net jeigu ir būtų nustatyta, kad nurodyti priklausiniai pastatyti vėliau nei sudaryta 2004 m. lapkričio 16 d. hipotekos sutartis, t. y., kaip nurodo suinteresuoti asmenys savo atsiliepimuose ir posėdžio metu išsakytuose paaiškinimuose, tai nesudarytų pagrindo laikyti, kad nurodyti priklausiniai nebuvo įkeisti, nes iš sutartinės hipotekos lakšto 06/1/2004/0002056 2-ojo priedo matyti, kad būtent 2011 m. balandžio 28 d. šalių susitarimu 2004 m. lapkričio 16 d. hipotekos sutartis buvo pakeista, t. y. į prievolę įstojo suinteresuotas asmuo J. K., pasikeitė įkeičiamų daiktų vertė bei prievolės dydis. Hipotekos lakšto dalyje „Įkeičiamas daiktas“ nurodoma, kad daiktas įkeičiamas su priklausiniais, jų nedetalizuojant. Taigi akivaizdu, kad 2011 m. balandžio 28 d. sutartinės hipotekos lakšto 06/1/2004/0002056 (2-ojo priedo) sudarymo metu gyvenamojo namo priklausiniai: garažas, pirtis ir baseinas, jau buvo pastatyti. Tai patvirtina ir suinteresuotų asmenų D. K. bei J. K. atsiliepimuose bei posėdžio metu išsakyti paaiškinimai, kad 2008–2009 metais J. K. pasistatė garažą, ūkinį pastatą, pirtį, 2010 metais pradėjo kasti duobę baseinui, baseinas ir jo stoginė buvo baigti statyti 2011 m. Suinteresuoti asmenys tiek atsiliepimuose, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodo, kad gyvenamojo namo priklausinius statė suinteresuotas asmuo J. K., tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokių savarankiškų reikalavimų dėl to bylos nagrinėjimo metu nėra pareiškę (nei D. K., nei J. K.). Nesant reikalavimo pripažinti nuosavybės teise antraeilius gyvenamojo namo daiktus – priklausinius, laikytina, kad suinteresuoti asmenys neginčija nuosavybės teisės į antraeilius daiktus – priklausinius. Taigi, teismui nustačius, kad 2004 m. lapkričio 16 d. hipoteka buvo įkeistas ne tik žemės sklypas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – gyvenamasis namas, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ir antraeiliai daiktai – pagrindinio daikto, t. y. gyvenamojo namo, priklausiniai: garažas, pirtis ir baseinas, darytina išvada, kad varžytynių metu žemės sklypas bei gyvenamasis namas parduotas kartu su visais jame esančiais neįregistruotais Nekilnojamojo turto registre antraeiliais daiktais – priklausiniais, t. y. garažu, pirtimi ir baseinu.

Atsiliepimas

17. Suinteresuoto asmens D. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas negalėjo pareiškėjos prašymo nagrinėti ypatingąja teisena ir privalėjo palikti pareiškimą nenagrinėtą, nes nebuvo visų būtinųjų sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti: kad pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, ar pareiškėja negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, nes toks dokumentas – aktas, pagal kurį, pareiškėjos teigimu, ji kartu su namu įsigijo ir ginčo pastatus, yra pateiktas byloje, todėl neegzistuoja joks kitas dokumentas, kurio pareiškėja negali kitokia, ne teismo tvarka, gauti ir kurio pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti. Pats pareiškėjos reikalavimas yra ydingas ir nenagrinėtinas ypatingąja teisena, nes ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad akto, t. y. realiai egzistuojančio sandorio dokumento, pagrindu ji įgydama nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą, kartu su juo kartu įgijo ir ginčo pastatus. Iš pareiškimo turinio matyti, kad pareiškėja siekia įsigyti nuosavybės teises į ginčo priklausinius, todėl ji turėjo reikšti reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nuosavybės teise valdo ginčo pastatus, kaip jos sandorio pagrindu įsigyto gyvenamojo namo priklausinius, nuo nekilnojamųjų daiktų įsigijimo momento. Tokiu atveju teismas, nusprendęs bylą nagrinėti ypatingąja teisena, turėjo taikyti CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. Tokio pobūdžio bylos yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios. Viena iš sąlygų yra ta, kad pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.) įgijęs nuosavybės teisę, iš to darytina išvada, jog negalima nustatyti pastatų valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu pastatai buvo pastatyti savavališkai. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, kad ginčo statiniai ankstesnių savininkų buvo įgyti laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.

18. Suinteresuoto asmens D. K. apeliaciniame skunde teigiama, jog nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 4.14 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis), tačiau šios civilinės bylos kontekste minėta norma buvo taikyta neteisingai. Tam, kad pareiškėja galėtų pagal aktą įgyti ginčo statinius, pirmiausia jie turi būti nuosavybės teisės objektas. Tai teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu nustatoma, kad objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pagal kasacinio teismo praktiką pareiškėja, siekdama įrodyti pareikštą reikalavimą, privalėjo įrodyti ne tik faktą, kad ji įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą su žeme, bet ir tai, kad ginčo patalpas kartu su priklausiniais, kaip antraeiliais daiktais, valdė ankstesni savininkai, nes naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo buvę turto savininkai (CK 4.48 straipsnis). Asmenys, besikreipiantys į teismą dėl juridinio reikšmę fakto nustatymo, kad būtų pripažintos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, turi būti įgiję atitinkamą subjektinę (nuosavybės) teisę į nekilnojamąjį daiktą, tačiau tai negali būti savarankiškas pagrindas atsirasti pareiškėjos nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą, jeigu tokios teisės pareiškėja nebuvo įgijusi, t. y. pareiškėja šiuo pagrindu negali siekti įgyti nuosavybės teisės.

19. Suinteresuoto asmens D. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad esant prieštaravimams pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nenustatinėjo, kada tiksliai statiniai buvo pastatyti, byloje nėra jokių patvirtinančių dokumentų, kas konkrečiai tuos statinius statė. Taip pat byloje nėra įrodymų, jog kada nors egzistavo dokumentai, patvirtinantys, kad D. K. ar jos sūnus J. K. nuosavybės teise valdė ginčo turtą, taip pat nėra jokių statybą liudijančių dokumentų. Pareiškėja neįrodinėjo šios būtinos aplinkybės juridiniam faktui nustatyti, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja aplinkybės, jog egzistavo dokumentai, patvirtinantys, jog D. K. ar jos sūnus J. K. valdė ginčo statinius nuosavybės teise ir jų negalima gauti kitokia, ne teismo tvarka, neįrodinėjo, todėl darytina išvada, jog tokių dokumentų nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo minėtos būtinos sąlygos juridiniams faktui nustatyti, taip pažeisdamas teisės norminius aktus, teismų suformuotą praktiką. Suinteresuotas asmuo J. K. ginčo statinius statė be statybos leidimo, šie statiniai pastatyti savavališkai, todėl jie ir nebuvo įregistruoti viešajame registre įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, akcentuotina, kad tokie įrodymai privalėjo būti saugomi archyvuose, tačiau tokių dokumentų nėra, todėl akivaizdu, kad pareiškėja neįrodė, jog statiniai pastatyti teisėtai, nes tai patvirtinančių dokumentų nėra. Skundžiamame sprendime teismas privalėjo nustatyti būtiną sąlygą, jog nekilnojamasis daiktas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra jokių statinių teisėtumą patvirtinančių dokumentų, archyve tokių dokumentų taip pat nėra, todėl pareiškėjai neįrodžius priešingai, konstatuotina, kad tokių dokumentų niekada nebuvo, todėl ginčo statiniai sukurti neteisėtai ir neįregistruoti įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu D. K. ar jos sūnus J. K. pasistatė ir nuosavybės teisėmis valdė ginčo statinius. Valdymas privalo būti teisėtas. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo įrodyti, kad ginčo statiniai buvo pastatyti teisėtai, t. y. turint statybą leidžiančius dokumentus.

20. Suinteresuoto asmens D. K. apeliaciniame skunde teigiama, jog pareiškėjos nurodomo statinių pastatymo metu pastatų ir jų priklausinių (kitų statinių) sukūrimo ir įteisinimo tvarka buvo griežtai reglamentuota, tačiau jokių dokumentų, leidžiančių statyti statinius, ar registracijos dokumentų pareiškėja nepateikė, nes jų nėra, todėl pripažintina, jog ginčo statiniai buvo sukurti neteisėtai. CK 4.253 straipsnio 1 dalis numato, kad registruojami daiktai – tai nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Statinys gali tapti nuosavybės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Kai statyba yra neteisėta, nėra nei nekilnojamojo daikto kaip nuosavybės teisės objekto, nei teisėtos nuosavybės (valdymo, naudojimo ir disponavimo). Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėja negalėjo ginčo statinių, kaip akto pagrindu įsigyto namo priklausinių įgyti pagal aktą, nes šie statiniai nėra nuosavybės objektas ir nei D. K., nei jos sūnus J. K. nuosavybės teisių į ginčo statinius CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu neturėjo. Dėl šių priežasčių nepagrista ir teismo išvada, kad hipoteka buvo įkeistas ne tik gyvenamasis namas, bet ir ginčo priklausiniai. Klausimas dėl ginčo pastatų identifikavimo ir nustatymo priklausiniais apskritai iškeltas tik po akto, kuriuo buvo perleistos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą sudarymo. Kadastriniai matavimai dėl šių pastatų identifikavimo atlikti tik nagrinėjant bylą, kai D. K., pardavusi namą, net nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduodamų nekilnojamųjų daiktų priklausinius. Be to, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas pagal CK 4.47 straipsnį negali būti teismo prezumpcija (prielaida), nepagrįsta konkrečiomis teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai preziumavo, jog aktu priklausiniai buvo perleidžiami kartu su pagrindiniu daiktu. Teismas savo priimtu sprendimu, tenkindamas pareiškėjos prašymą, apėjo visus įstatymus ir iš esmės neteisėtai legalizavo ginčo statinius, todėl toks teismo sprendimas turėtų būti naikinamas.

21. Suinteresuoto asmens D. K. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. S-180016556 pareiškėja įsigijo tik gyvenamąjį namą su žeme, kurie buvo įkeisti, vėliau areštuoti. Pareiškėja neginčijo varžytynių akto, nereiškė reikalavimo dėl šio akto pripažinimo negaliojančiu, todėl sutiko, kad pagal nurodytą aktą ji įsigijo tik gyvenamąjį namą ir inžinerinius statinius. Kaip matyti, jau po gyvenamojo namo pardavimo pareiškėjai pareiškėja 2018 m. rugsėjo 27 d. su D. K. sudarė trumpalaikę nuomos sutartį, pagal kurią nurodė, kad ji įgijusi nekilnojamojo turto kompleksą (ir išvardijo, kokį turtą įgijo – 0,3351 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) (sutarties A punktas), nurodytu turtu pareiškėja leido naudotis iki 2019 m. vasario 1 d. Būtent šioje sutartyje nenurodytas joks įgytas papildomas turtas. Todėl negalima formaliai taikyti CK 4.14 straipsnio normos, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos) ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Būtent vėlesne sudaryta nuomos sutartimi pareiškėja patvirtina, kad ji nuomoja tik savo įgytą turtą – be papildomų pastatų. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais. Nesutinka, kad byloje neginčijo fakto, kad nurodyti pastatai yra gyvenamojo namo priklausiniai ir jam tarnauja. Byloje tirtos faktinės aplinkybės kaip tik paneigia faktą, kad šie pastatai yra gyvenamojo namo priklausiniai. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Nesutiktina su teismo išvadomis, kad tarp šių pastatų ir gyvenamojo namo yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys, t. y. pastatas – garažas, pastatas – pirtis ir kiti inžineriniai statiniai – baseinas buvo ir yra naudojami gyvenamajam namui eksploatuoti. Visi šie statiniai pastatyti toliau nuo gyvenamojo namo, jų pastatymo laikas daug vėlesnis nei gyvenamojo namo. Tai matyti statinių išdėstymo plane, kuris pridėtas byloje. Iš to išeina, kad pastačius šiuos pastatus ir jais naudojantis suinteresuotiems asmenims, nėra įrodytas funkcinis pastatų ryšys su gyvenamuoju namu. Būtent jų pastatymas toliau nuo gyvenamojo namo, praėjus keliolikai metų nuo namo pastatymo, patvirtina faktą, kad šie pastatai yra savarankiški, o žemės sklypo dydis leidžia statyti ne vieną savarankišką pastatą.

22. Pareiškėja O. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjos visas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjos atsiliepime į suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą nurodoma, kad, CPK 447 straipsnio 2 dalies sąrašas teismo nustatomų juridinę reikšmę turinčių faktų nėra baigtinis ir priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Pastarąja aplinkybe rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas. D. K. nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo sąlygos, kurių esmė yra ta, kad bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja ir teismas rėmėsi kitu pagrindu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas) ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu pareiškėja įgydama nuosavybės teisę į pastatą – gyvenamąjį namą – su juo kartu įgijo ir antraeilius daiktus. Nors prašomas nustatyti juridinis faktas kyla iš esamo sandorio (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto), tačiau prašomas nustatyti juridinis faktas nėra akivaizdus, nėra tiesiogiai jį patvirtinančių dokumentų (ginčo turtas sandoryje tiesiogiai nenurodytas), dėl to pareiškėja negali įgyvendinti jai priklausančių subjektinių teisių į pastato – gyvenamojo namo priklausinius – įregistruoti turimą nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centras sprendime labai aiškiai nurodyti atsisakymo registruoti ginčo priklausinius kliūtys (motyvai) – turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nebuvo nurodytas prašomas registruoti turtas. Kitų priežasčių, dėl kurių galėtų būti netenkintas prašymas dėl priklausinių įregistravimo, VĮ Registrų centras nenurodė. Pateikus teismo sprendimą, kuriuo šioje byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, VĮ Registrų centras turės pagrindą spręsti dėl priklausinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

24. Pareiškėjos atsiliepime į suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą teigiama, jog juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti buvo ir teismas nustatė visas būtinąsias sąlygas: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas (ši aplinkybė yra akivaizdi iš VĮ Registrų centro sprendimo); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte tiesiogiai nenurodoma, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo neįregistruotus gyvenamojo namo priklausinius – garažą, pirtį ir baseiną). Teismų praktikoje nekilnojamųjų daiktų priklausiniais paprastai laikomi kiti nekilnojamieji daiktai: ūkiniai pastatai, ūkinės paskirties patalpos, garažai, pirtys ir pan. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakyme dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 yra nurodyta, jog pirtys laikomos negyvenamais, pagalbinio ūkio paskirties pastatais, garažai yra skirti transporto priemonių laikymui ir (ar) remontui, o baseinai – sporto paskirties pastatai. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių išsakytos pozicijos patvirtina pastatų: garažo, pirties ir baseino faktinį – funkcinį ryšį su gyvenamuoju namu. Todėl darytina išvada, kad tarp gyvenamojo namo ir antraeilių daiktų – priklausinių – yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – yra naudojami gyvenamajam namui aptarnauti. Suinteresuotas asmuo D. K. nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo išvadas. Jai nėra pagrindo teigti, kad teismas tenkindamas pareiškėjos prašymą, „apėjo visus įstatymus ir iš esmės neteisėtai legalizavo ginčo statinius, todėl toks teismo sprendimas turėtų būti naikintinas“. Sprendimą dėl statinių įregistravimo priims VĮ Registrų centras remdamasis jam pateiktais dokumentais įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nėra pagrindo nesutikti su teismo argumentais, kad nesant reikalavimo pripažinti nuosavybės teise antraeilius gyvenamojo namo daiktus – priklausinius, laikytina, kad suinteresuoti asmenys neginčija nuosavybės teisės į antraeilius daiktus – priklausinius. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi CK 4.14 straipsnio normą aiškinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuri teigia, kad priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas ir tais atvejais, kai jis nenurodomas turto perleidimo sutartyje (jeigu sutartyje nėra priešingos išlygos) ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Priklausinio statusą ir paskirtį lemia ne jo įregistravimo faktas, bet jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu arba keliais pagrindiniais daiktais, o likimą nulemia pagrindinio daikto (daiktų) likimas, jeigu šalys sutartyje nepadaro kitokių išlygų ar įstatyme nenustatyta kitaip (pastatų teisinės registracijos faktas nėra nuosavybės teisių atsiradimo pagrindas ir atlieka tik nuosavybės teisių išviešinimo funkciją; asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektą atsirasti turi būti konkretus teisės aktuose nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad, vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad hipoteka buvo įkeistas ne tik pagrindinis daiktas, tačiau ir antraeiliai daiktai – pagrindinio daikto, gyvenamojo namo priklausiniai: garažas, pirtis ir baseinas, kurie buvo naudojami gyvenamajam namui eksploatuoti, kadangi nei sudarant kredito sutartį, nei keičiant kredito sutartį nebuvo jokios išlygos dėl antraeilių daiktų. Antraeilį daiktą pagrindinio daikto likimas gali ištikti tik tuo atveju, kai pagrindiniam daiktui reikšmingo įvykio metu antraeilis daiktas egzistuoja. Šiuo atveju įkeičiant ( taip pat ir parduodant įkeistą turtą iš varžytynių) žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, antraeiliai daiktai jau buvo, todėl egzistuojančius statinius ištinka pagrindinio daikto likimas. Todėl suinteresuoto asmens D. K. argumentai, kad kiti, akte nenurodyti gyvenamojo namo priklausiniai nebuvo varžytynių objektas, atmestini kaip nepagrįsti.

25. Pareiškėjos atsiliepime į suinteresuoto asmens D. K. apeliacinį skundą nurodoma, kad net jeigu ir būtų nustatyta, kad nurodyti priklausiniai pastatyti vėliau nei sudaryta hipotekos sutartis, tai nesudarytų pagrindo laikyti, kad nurodyti priklausiniai nebuvo įkeisti, nes iš sutartinės hipotekos lakšto priedo matyti, kad šalių susitarimu hipotekos sutartis buvo pakeista, t. y., į prievolę įstojo suinteresuotas asmuo J. K., pasikeitė įkeičiamų daiktų vertė bei prievolės dydis. Hipotekos lakšte nurodoma, kad daiktas įkeičiamas su priklausiniais, jų nedetalizuojant. Taigi akivaizdu, kad sutartinės hipotekos lakšto priedo sudarymo metu gyvenamojo namo priklausiniai: garažas, pirtis ir baseinas, jau buvo pastatyti. Tai patvirtina ir suinteresuotų asmenų D. K. bei J. K. atsiliepimuose bei posėdžio metu išsakyti paaiškinimai. Teismui nustačius, kad hipoteka buvo įkeistas ne tik žemės sklypas, pastatas – gyvenamasis namas, kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, tačiau ir antraeiliai daiktai – pagrindinio daikto, t. y. gyvenamojo namo, priklausiniai: garažas, pirtis ir baseinas, darytina išvada, kad varžytynių metu žemės sklypas bei gyvenamasis namas parduotas kartu su visais jame esančiais neįregistruotais Nekilnojamojo turto registre antraeiliais daiktais – priklausiniais.