Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2025-01-03 · Civilinė byla Nr. e2-236-1224/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-01-03Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-05-20Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-03
Bylos Nr.
e2-236-1224/2025
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02032-2024-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Papinigienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Spotmount“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Genvesta“
Advokatai
Kęstutis Jokimas, Algirdas Gedminas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-236-1224/2025Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02032-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 3 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė,sekretoriaujant Jurgitai Sapitavičienei,dalyvaujant ieškovo akcinės bendrovės „Spotmount“ atstovui advokatui Kęstučiui Jokimui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Genvesta“ atstovui advokato padėjėjui Algirdui Gedminui,

viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Spotmount“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Genvesta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Spotmount“ (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo UAB „Genvesta“ (toliau – atsakovas) ieškovo naudai 6 057,23 Eur skolos, 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad pagal atsakovo užsakymą atliko 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija MOJ Nr. 240314-1 (toliau – Sąskaita) nurodytus darbus 5 978,61 Eur sumai. Visi ieškovo atlikti darbai buvo suderinti su atsakovo darbuotoju, darbai atlikti laiku ir tinkamai. Atsakovas pretenzijų dėl darbų kokybės ir (ar) kitokių pretenzijų nereiškė, Sąskaitos, kaip išrašytos be pagrindo, negrąžino, bet su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau ieškovo bandymai išieškoti skolą ikiteismine tvarka buvo nesėkmingi. Ieškovo teigimu, jis turi teisę iš atsakovo reikalauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytų 6 procentų palūkanų už atsakovo pradelstą apmokėti Sąskaitą, remiantis sąskaitoje nurodyta apmokėjimo data (apmokėjimo terminas iki 2024 m. kovo 21 d.), kurių skaičiavimas yra toks: 5 978,61 Eur skola x 6 proc. palūkanos x 80 pradelstų dienų / 365 dienų = 78,62 Eur. Ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovo skola, kartu su palūkanomis, ieškovui sudaro 6 057,23 Eur. Skatinant atsakovą greičiau įvykdyti teismo sprendimą, iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.).

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodo, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovas atliks baldų montavimo darbus. Rašytinė sutartis dėl baldų montavimo nebuvo sudaryta. Ieškovas ir atsakovas nesusitarė ir dėl galutinės baldų montavimo kainos. Ieškovas atliko baldų montavimo darbus ir žodžiu pranešė atsakovui, kad darbai yra atlikti. Atsakovas daug kartų bendraudamas su ieškovu telefonu prašė pateikti detalizaciją, kiek faktiškai užtruko laiko surinkti visus montuojamus baldus, tačiau ieškovas darbų apimties atsakovui nedetalizavo, jokios informacijos ir (ar) dokumentų neteikė. Ieškovas toliau neteikė jokios informacijos dėl atliktų darbų apimties ir, ieškovui ir atsakovui nesusitarus dėl baldų montavimo kainos, atsakovas gavo iš ieškovo Sąskaitą. Atsakovas, gavęs Sąskaitą, dar kartą paprašė ieškovo pateikti darbų apimtį apibūdinančius dokumentus. Atsakovas, kaip ilgus metus vykdantis baldų gamybos ir montavimo veiklą, vertina, kad Sąskaitoje nurodyta suma už baldų montavimo darbus yra akivaizdžiai per didelė. Iš Sąskaitos turinio nėra aišku, kokios apimties baldų montavimo darbai buvo atlikti. Sąskaitoje taip pat nenurodyta jokios informacijos apie sugaištas valandas montuojant baldus. Nuo pat pradžių atsakovas, kaip savo srities profesionalas, siekė sužinoti atliktų darbų valandų kiekį ir atliktus darbus, kad galėtų įsivertinti Sąskaitoje nurodytos sumos už baldų montavimą pagrįstumą.

5. Atsakovo teigimu, susiklosčius faktinėms aplinkybėms, kai nebuvo sutarta konkreti baldų montavimo kaina bei ieškovui toliau neteikiant jokios informacijos apie atliktų darbų apimtį, atsakovui ir teismui neįmanoma įvertinti verslo srityje įprastos ar protingumo kriterijus atitinkančios kainos. Pagal pateiktą Sąskaitą nėra aiški baldų montavimo darbų apimtis, neaiškus adresas, kuriuo buvo atliktos paslaugos, nėra nurodytas baldų kiekis. Ieškovui piktybiškai neteikiant nurodytų duomenų atsakovui ir (ar) teismui, šiuo atveju neįmanoma įvertinti kainos pagal CK 6.198 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ne kartą kreipėsi į ieškovą su prašymu detalizuoti darbų apimtis, kad jis, kaip savo srities profesionalas, galėtų įsivertinti ar Sąskaitoje nurodyta darbų kaina atitinka realią rinkos kainą, ieškovas tokių duomenų nepateikė, atsakovas neturi galimybės teisiškai gintis nuo pareikšto ieškinio.

6. Atsakovas ieškovo veiksmus kreipiantis į teismą vertina kaip nesąžiningus, nes nebuvo įvykdyta CK 6.653 straipsnyje nustatyta pareiga pateikti užsakovui (atsakovui) visą informaciją, susijusią su darbų atlikimu. Atitinkamai, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįvykdė įrodinėjimo pareigos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, ieškinys yra nepagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas 2024 m. liepos 22 d. nutartimi skyrė pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 225 straipsnio 7 punktas, 227 straipsnis).

Šalies argumentai

8. Ieškovas dubliku prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 057,23 Eur skolos, taip pat 6 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

9. Ieškovas pažymi, kad iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovas pripažįsta faktą, jog baldų montavimo darbai buvo užsakyti ir ieškovas darbus atliko. Ginčas byloje kyla dėl montavimo darbų apimties ir kainos. Atsakovas ne pirmą kartą iš ieškovo užsakė baldų montavimo darbus / paslaugas ir iki šiol visus kartus atsiskaitė. Tarp šalių nebūdavo jokių raštiškų susitarimų dėl baldų montavimo apimties ir kainos. Baldų montavimo apimtis būdavo aptariama pagal faktą telefonu ir susirašinėjant per „Viber“ programėlę. Ieškovas nurodo, kad teikia teismui PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovas yra apmokėjęs. Jos, ieškovo teigimu, patvirtina tarp šalių susiklosčiusią praktiką dėl baldų montavimo darbų bei jų apmokėjimo.

10. Ieškovas nurodo, kad baldų montavimą ieškovas atliko objekte „Tech Park“, kas nurodyta atsakovui išrašytoje Sąskaitoje. Šis objektas yra adresu: Antakalnio g. 17, Vilnius. Ginčo byloje dėl šios aplinkybės nėra. Susitarimai dėl baldų montavimo darbų apimties buvo sudaryti su atsakovo UAB „Genvesta“ darbuotoju A.J. Darbų apimtis, reikalingą žmonių kiekį derino atsakovo darbuotojas A.J. ir ieškovo darbuotojas J.Ž. Baldų montavimo darbus vykdė 4 ieškovo darbuotojai laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 12 d. Darbų vykdymo metu atsakovo darbuotojas A.J. išėjo atostogų, todėl tolesni derinimai, problemų sprendimai vyko su atsakovo darbuotoju M., su kuriuo buvo suderinta ir galutinė darbų apimtis, t. y. 274 valandos po 18 Eur, pagal ką ir yra apskaičiuota skolos suma. Ieškovas pažymi, kad 2024 m. kovo 27 d. buvo atlikti papildomi baldų montavimo darbai (atliko 2 ieškovo darbuotojai) ir sąskaitą už šių darbų atlikimą atsakovas apmokėjo.

Atsiliepimas

11. Atsakovas triplike prašo ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

12. Atsakovas nurodo, kad darbuotojas M. ir (ar) A.J. nesusitarė dėl 274 val. darbų apimties baldų montavimui ir atsakovas niekada nepatvirtino tokios baldų montavimo darbų apimties. Taip pat atsakovas, kaip profesionalus baldų gamyba užsiimantis subjektas, įvertino realiai ieškovo atliktus baldų montavimus darbus ir įvertino pagal atliktų darbų kiekį, kad ieškovui turi būti sumokėta tik už 186 val., t. y. 3 348 Eur suma. Atsakovas patvirtina, kad darbuotojai A.J. ir M. ar kitas atsakovo darbuotojas neteikė ieškovui patvirtinimų dėl baldų montavimo darbų apimties. Atsakovas ar jo darbuotojai nesutiko su ieškovo išrašyta Sąskaita dėl 274 val. darbo valandų. Ieškovas sumontavo baldus ir be apsitarimų dėl darbų apimties (nebuvo iki darbų sutarta dėl darbų kainos) išrašė Sąskaitą. Atsakovas, gavęs Sąskaitą, paprašė ieškovo detalizuoti Sąskaitoje nurodytą sumą ir darbų apimtį. Atsakovas negavo jokių paaiškinimų iš ieškovo, ieškovas pareiškė ieškinį. Faktiškai atsakovas sužinojo apie ieškovo vertinamą atliktų darbų apimtį tik gavęs ieškovo dubliką, kuriame ieškovas nurodė, kad baldų montavimo darbai buvo atliekami 274 val. Atsakovas, kaip profesionalus baldų gamyba užsiimantis subjektas, vertina, kad ieškovo atliktų darbų apimtis maksimaliai galėjo būti iki 186 val., t. y. pagal ieškovo pasirinktą valandinį įkainį, už atliktus ieškovo baldų montavimo darbus ieškovas turėjo teisę išrašyti sąskaitą tik už 3 348 Eur. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pagrįsta kaina už ieškovo atliktą baldų montavimą yra už 186 val. – 3 348 Eur. Vertinant tai, bet kokia kita suma virš 3 348 Eur sumos yra nepagrįsta ir negali būti priteista iš atsakovo. Ieškinys gali būti tenkinamas tik 3 348 Eur apimtyje.

13. Atsakovas prašo įvertinti ieškovo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu buvusį elgesį ir aplinkybes, kad ieškovas atsisakė detalizuoti atliktus baldų montavimo darbus, paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo vertinimu, įvertinus ieškovo nesąžiningą elgesį, ieškovui turėtų būti nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui turi būti priteisiama pilna patirtų bylinėjimosi išlaidų suma iš ieškovo.

14. Atsakovas pateikė teismui prašymą prijungti prie bylos apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, kuris patvirtina, kad atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs už atliktus 3 348 Eur vertės darbus pagal Sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismo posėdyje ieškovo atstovas, teikdamas paaiškinimus, atsakydamas į teismo ir atsakovo atstovo klausimus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 3 348 Eur, palaikė ieškinio reikalavimą dėl likusios 2 709,23 Eur sumos pagal Sąskaitą, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo. Paaiškino, kad Sąskaitą, kurią atsakovas įtraukė į savo buhalterinę apskaitą, už atliktus baldų montavimo darbus adresu: Antakalnio g. 17, Vilnius, atsakovas turėjo apmokėti iki 2024 m. kovo 21 d. Darbų perdavimo–priėmimo aktai šalių pasirašomi nebuvo, tik PVM sąskaitos faktūros. 2024 m. kovo 27 d. buvo atlikti papildomi darbai, už kuriuos pagal atsakovui pateiktas sąskaitas buvo atsiskaityta. Rašytinių įrodymų, patvirtinančių darbo valandų skaičių, nėra. Šalys siejo pasitikėjimo santykiai. Dirbtų valandų skaičių galėtų patvirtinti ieškovo darbuotojas, dirbęs objekte, J.Ž. Dėl darbų apimties buvo susitarta su atsakovo darbuotoju A.J. Dėl darbų atlikimo taip pat buvo derinama su M.V. Dėl darbų buvo susirašinėjama per „Viber“ programėlę, taip pat buvo derinama žodžiu. Atsakovas nepaaiškina, kaip apskaičiavo 186 val. darbų skaičių. Nagrinėjamu atveju yra daugiau duomenų, patvirtinančių, kad darbai už Sąskaitoje nurodytą sumą buvo atlikti. Dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos pilna apimtimi, įvertinus ir tai, kad dalį skolos pagal ieškinį atsakovas apmokėjo, t. y. ieškinio dalį pripažino.

16. Teismo posėdyje atsakovo atstovas teikdamas paaiškinimus, atsakydamas į teismo ir ieškovo atstovo klausimus nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad tarp šalių susiklostė santykiai: ieškovas atlieka baldų montavimo darbus, o atsakovas už šios darbus sumoka. Ginčas yra kilęs dėl darbų kainos pagal Sąskaitą. Atsakovo vadovas 2024 m. balandžio 30 d. prašė ieškovo pateikti kainos pagal Sąskaitą apskaičiavimo detalizaciją, nes atsakovui nebuvo žinoma darbų apimtis. Tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti, ieškovas kreipėsi į teismą. Objekte ieškovas turėjo galimybę fiksuoti dirbtas valandas. Atsakovas sutinka su daliniu pateiktos Sąskaitos apmokėjimu, pažymi, kad dalinį apmokėjimą, įvertinęs darbų apimtį ir laiką, atliko. Su likusia Sąskaitos suma nesutinka. Sąskaita išrašyta taikant didesnę nei rinkos kainą. Kitos atsakovui pateiktos papildomų darbų sąskaitos buvo išrašytos mažesnėms sumoms, todėl abejonių dėl jų nekilo, jos buvo apmokėtos. Ginčo dėl objekto, darbų atlikimo laikotarpio nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 12 d., valandų įkainio nėra, ginčas yra dėl valandų skaičiaus. Ginčo Sąskaita yra įtraukta į atsakovo buhalteriją, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas su joje nurodyta suma sutinka. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad montavimo darbai buvo vykdomi 274 val. Aktualu tai, kad vertinant, kaip nurodo ieškovas, jog buvo dirbta 274 val., Sąskaitoje nurodyta neteisinga suma 4 941 Eur vietoje 4 932 Eur. Kai nėra žinoma sutarties kaina, sprendžiama pagal rinkos kainą. Atsakovo sumokėta suma atitinka rinkos kainą pagal atliktų darbų apimtį. Sprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą svarbu atsižvelgti į tai, kad ginčas teisme iškeltas be įspėjimo, pretenzijų atsakovui.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J.Ž. paaiškino bei atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad ieškovas suteikė atsakovui baldų montavimo paslaugą. Dėl darbų apimties klausimus derino su atsakovo darbuotoju M., kuris prižiūrėjo darbus, tiek vietoje objekte, tiek telefonu. M. atvažiuodavo į objektą kas antrą dieną. Valandų skaičius buvo aptartas – standartinė 8 valandų darbo diena. Darbo valandas žymėdavo žurnaluose apsaugos poste. Dirbo 12 darbo dienų laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 12 d. imtinai nuo 8 val. ryto iki 17 val., penktadienį iki 16 val., savaitgaliais nedirbo.

18. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas A.J. paaiškino bei atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad jis atsakovo įmonėje vykdo montavimo darbus, jam buvo žinomas ginčo objekte dirbtų valandų įkainis (18 Eur / val., kuris nepriklausė nuo darbą atliekančių darbuotojų skaičiaus), darbų atlikimo terminas (dvi savaitės). Bendras siekiamas dirbti valandų skaičius nebuvo nurodytas. Buvo susitarta tik dėl valandinio įkainio ir termino, dėl bendros kainos sutarimo nebuvo. Objektą prižiūrėjo M., nes pats buvo išvykęs. Su ieškovu vykdė darbus ir kitose objektuose, iš esmės problemų nekildavo, jei buvo, išsispręsdavo. Santykiai buvo grįsti pasitikėjimu. Buvo nustatomas valandinis įkainis, o atlikus darbus teikiamos sąskaitos apmokėjimui. Patvirtina, kad dėl ginčo objekto vyko susirašinėjimas su ieškovo vadovu. Pretenzijų ieškovui dėl atliktų darbų kokybės neturi. Prašė ieškovo vadovo pateikti duomenis apie dirbtų valandų skaičių. Tokie duomenys pateikti nebuvo.

19. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas M.V. paaiškino bei atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad atsakovo bendrovėje vykdo cecho meistro pareigas. Prižiūrėjo ginčo objekte vykdomus darbus, vykdė kontrolę, kiekvieną dieną važiuodavo į objektą patikrai kartą arba du per dieną, visada rasdavo objekte bent vieną ieškovo darbuotoją. Kiek valandų darbuotojai dirbo, negali atsakyti, valandinės ataskaitos, jo žiniomis, nebuvo pateiktos. Montavimo darbai vyko dvi savaites, galimai vieną ar dvi dienas ilgiau. Dėl valandinio įkainio su jo nesitarta. Už papildomai atliktus darbus, nepateikiant valandinės ataskaitos, buvo atsiskaityta. Atsakovas objekte nefiksuodavo ieškovo darbuotojų atvykimo ir išvykimo. Valandinis įkainis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus. Ieškovo vadovo prašė pateikti dirbtų valandų ataskaitą, tačiau ji nebuvo pateikta. Jo žiniomis, objekte dirbo vienas arba du darbuotojai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

20. Nustatyta, kad ieškovas UAB „Spotmount“ pagal atsakovo UAB „Genvesta“ užsakymą atliko baldų montavimo darbus. Dėl baldų montavimo darbų buvo susitarta žodžiu, rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas pateikė atsakovui 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija MOJ Nr. 240314-1, 5 978,61 Eur sumai už baldų montavimo darbus, Tech. park, nurodant apmokėti sąskaitą per penkias kalendorines dienas. Montavimo darbai buvo atlikti, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nebuvo gauta, 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas gavo. 2024 m. balandžio 15 d. atsakovo darbuotojui A.J. buvo išsiųstas ieškovo atstovės A.Ž. raginimas sumokėti skolą pagal išrašytą 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą. 2024 m. balandžio 30 d. atsakovui ir jo atstovams buvo siųstas priminimas dėl 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo info@genvesta.lt, V.P. (duomenys neskeklbitni), M.Č. (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 30 d. atsakovo atstovas V. P. atsakė, kad buvo kalbėta, kad ieškovas turi atsiųsti kokiomis dienomis buvo vykdomas montavimas, nes nesutampa sumos. 2024 m. balandžio 30 d. A.Ž, atsakydama nurodė, kad nėra gavusi jokių pretenzijų, kad nesutampa sumos, vieną kartą skambino atsakovo vadybininkas ir paklausė dėl valandų, į pirmą priminimą jokio atsakymo iš atsakovo vadybininko negavo, nurodė parašyti dėl nesutapimų arba apmokėti sąskaitą. 2024 m. gegužės 2 d. ieškovo atstovė elektroniniu paštu atsakovo atstovams parašė, kad darbų atlikimas ir valandų skaičius buvo suderintas su A. ir M., darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai, jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo kokybės nebuvo gauta, už darbų atlikimą buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. MOJ 240314-1 5 978,61 Eur sumai, šią sąskaitą atsakovo įmone įtraukė i buhalteriją ir negrąžino jos kaip išrašytos be pagrindo. Ieškovo atstovė prašė per 3 dienas nuo šio pranešimo dienos apmokėti sąskaitą, nurodant, kad priešingu atveju ieškovas kreipsis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, kartu reikalaujant priteisti netesybas ir bylinėjimosi išlaidas.

21. Dalį pagal 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, Serija MOJ Nr. 240314-1, 5 978,61 Eur sumos už baldų montavimo darbus, Tech. park, atsakovas sumokėjo bylą iškėlus teisme, pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje, pateikdamas 2024 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinanti, kad sumokėjo ieškovui 3 348 Eur sumą pagal dokumentą MOJ Nr. 240314-1. Duomenų apie likusios pagal 2024 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą 2 630,61 Eur sumos sumokėjimą byloje nėra.

22. Nėra ginčo dėl to, kad baldų montavimo darbai buvo vykdomi objekte Tech. Park, Antakalnio g. 17, Vilnius, buvo atlikti, pretenzijų dėl darbų kokybės nėra. Ginčas iš esmės yra kilęs dėl atliktų baldų montavimo darbų kainos pagal atliktų darbų apimtis. Ieškovo teigimu, montavimo darbai buvo vykdomi 274 val. Atitinkamai, taikant 18 Eur valandinį įkainį, ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma yra pagrįsta. Atsakovo paskaičiavimais, kurie, kaip nurodo, yra atlikti įvertinus atliktų darbų apimtis bei paremti verslo srityje įprasta ar protingumo kriterijus atitinkančia kaina, baldų montavimas galėjo užtrukti ne daugiau kaip 186 val., už kurias atsakovas su ieškovu yra atsiskaitęs. Ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma už baldų montavimo darbus yra akivaizdžiai per didelė.

23. CK 6.644 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalis nustato, kad rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką. Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nurodoma darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai. Jeigu sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal šio kodekso 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.

24. Minėta, kad rašytinė sutartis konkrečiu atveju dėl baldų montavimo darbų ginčo objekte sudaryta nebuvo. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kuriuose iki baldų montavimo darbų atlikimo būtų užfiksuota galutinė baldų montavimo kaina. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismas nenustatė, kad konkreti galutinė baldų montavimo suma būtų aptarta žodžiu iš anksto. Iš šalių atstovų ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad baldų montavimo galutinė kaina priklausė nuo dirbtų valandų skaičiaus taikant 18 Eur valandinį įkainį.

25. Teismas, vertindamas šalių pozicijų dėl kainos už atliktus baldų montavimo darbus pagrįstumą, atkreipia dėmesį į įrodinėjimo taisykles civiliniame procese.

26. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

27. Kasacinis teismas išaiškino, kad CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 27 punktas).

28. Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

29. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 29 punktas).

30. Nustatyta, kad ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nėra užfiksuota montavimo darbų apimtis valandomis, todėl šiuo aspektu sutiktina su atsakovu, kad PVM sąskaita faktūra nėra informatyvi. Kita vertus, iš šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi pasitikėjimu grįsta praktika atliekant baldų montavimo darbus esant žodiniams susitarimams, nepasirašant sutarties, o už atliktus darbus pateikiant PVM sąskaitas faktūras su mokėtina suma. Darbų apimties, dirbtų valandų skaičiaus nenurodymas, ką patvirtina kitos į bylą ieškovo atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atsakovui nebuvo kliūtis apmokėti neinformatyvias darbų apimties prasme sąskaitas. Kita vertus, sutiktina su atsakovu, kad prašydamas ieškovo pateikti duomenis apie atliktų darbų apimtis, atsakovas turėjo teisę tokius duomenis gauti. Bylos duomenimis ir iš šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas tokių duomenų atsakovui nepateikė, nors, kaip nustatyta iš liudytojo J.Ž,, vykdžiusio darbus objekte, paaiškinimų, tokius duomenis gauti ir pateikti atsakovui ieškovas turėjo galimybę. J.Ž. teismo posėdyje nurodė, kad darbo valandas žymėdavo žurnaluose objekto apsaugos poste. Taip pat teismas vertina, kad ieškovas, neužfiksuodamas rašytiniuose įrodymuose dirbtų valandų ir tokių duomenų nepateikdamas atsakovui, iš esmės veikė savo rizika, esant ginčui, prisiimti sau tenkančias neigiamas pasekmes.

31. Be to, teismas iš šalių atstovų, liudytojų, kurie dalyvavo baldų montavimo procese, duotų paaiškinimų teismo posėdyje nustatė, kad iš esmės sutampa šalių atstovų, liudytojų paaiškinimai dėl to, kad baldų montavimo darbai vyko dviejų savaičių ir papildomai kelių dienų laikotarpyje. Kaip nurodė teismo posėdyje ieškovo darbuotojas J.Ž., montavimo darbai buvo vykdomi nuo 2024 m. vasario 26 d. iki 2024 m. kovo 12 d. darbo dienomis, išskyrus savaitgalius, įprastomis darbo valandomis, kiekvieną darbo dieną nuo pirmadienio iki ketvirtadienio nuo 8.00 val. iki 17 val., penktadienį nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Teismas nenustatė pagrindo abejoti tokiais liudytojo paaiškinimais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad darbų procesą objekte prižiūrėjęs atsakovo darbuotojas, liudytoju teismo posėdyje apklaustas M.V., paaiškino, kad prižiūrėjo objekte vykdomus darbus, vykdė kontrolę, kiekvieną dieną važiuodavo į objektą patikrai kartą arba du kartus per dieną, visada rasdavo objekte bent vieną ieškovo darbuotoją. Montavimo darbai vyko dvi savaites, galimai vieną ar dvi dienas ilgiau. Taip pat šalių atstovai, liudytojai J.Ž. ir A.J. patvirtino, kad buvo susitarta dėl 18 Eur per valandą darbų įkainio, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Pažymėtina, kad šiuo aspektu M.V. nurodė priešingai, kad kainai nustatyti esminę reikšmę turėjo ne valandų, o darbuotojų skaičius.

32. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių atstovų, liudytojų paaiškinimus, vertina, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė / nepagrindė ginčo PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos visa apimtimi. Minėta, kad ieškovas turėjo galimybę fiksuoti darbuotojų dirbtas valandas, nes būtent jam, teismo vertinimu, kyla pareiga nustatant atliktų darbų konkrečią sumą pateikti šios sumos pagrindimą, nagrinėjamu atveju dirbtų valandų skaičių, taip pat PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos apskaičiavimo metodiką, be kita ko, ir tuo aspektu ar šiai sumai apskaičiuoti turėjo įtakos darbuotojų skaičius ir (ar) kiti kriterijai.

33. Vertinant minėtus liudytojų parodymus dėl dirbto laikotarpio ir dirbtų valandų skaičiaus, ieškovo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma yra neproporcinga dirbtam ieškovo darbuotojo nurodytam valandų skaičiui. Duomenų, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodytai sumai apskaičiuoti turėjo įtakos ir darbuotojų skaičius, į bylą nėra pateikta. Tokios aplinkybės ieškovas byloje neįrodinėjo, priešingai, ieškovo atstovas teigė, kad valandinis įkainis fiksuotas, nepriklausė nuo darbą atliekančių darbuotojų skaičiaus.

34. Nors atsakovas nepateikia konkrečių duomenų apie, jo nuomone, atliktą 186 val. apimties darbą, šiuo aspektu atsakovo paaiškinimai yra deklaratyvaus pobūdžio, paremti, kaip nurodė atsakovo atstovas, atsakovo vadovo paskaičiavimais, įvertinus atliktų darbų apimtis. Tokie skaičiavimai į bylą nėra pateikti. Tačiau, įvertinus liudytojų paaiškinimus dėl atliekamų darbų laikotarpio ir valandų, ieškovui nepateikus priešingų duomenų, atsakovo nurodytas valandų skaičius labiau tikėtinas. Už 186 val. darbų montavimo darbus buvo atsiskaityta, t. y. atsakovas ieškovui sumokėjo 3 348 Eur darbų kainą (18 Eur / val. x 186 val.).

35. Apibendrindamas, tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrindė reikalavimo teisės į likusią neapmokėtą ginčo PVM sąskaitos faktūros sumą (2 630,61 Eur), todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

36. Atsižvelgiant į tai, kad keliamą ginčą iš esmės, kaip nustatyta, sąlygojo ieškovo be teisinio pagrindimo, rašytinių įrodymų nustatyta PVM sąskaitos faktūros suma darbo apimties (dirbtų valandų) aspektu, nepateikiant šios sumos pagrindimo nei atsakovui, nei teismui, nurodant ieškovo dirbtų valandų skaičių tik dublike, kas sukėlė teisinį neapibrėžtumą, teismas vertina, kad ieškovas neturi teisės į procesinių palūkanų iš atsakovo priteisimą už pradelstą apmokėti ginčo PVM sąskaitą faktūrą laiką.

37. Pagal CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

38. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaidas, patirtas sumokant 500 Eur už teisinę pagalbą advokatui parengiant ieškinį, 137 Eur žyminio mokesčio, 242 Eur bei 363 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, už atstovavimą iš viso 1 105 Eur.

39. Atsakovas iš ieškovo prašo priteisti 2 208,31 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtas už advokato ir advokato padėjėjo pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, prašymus bei pasiruošiant ir atstovaujant teismo posėdžiuose.

40. Šalių prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįsti į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, prašomos priteisti už atskirų procesinių veiksmų atlikimą sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

41. Tačiau teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju šalys turi pasilikti prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

42. Pirma, nagrinėjamu atveju yra pagrindas mažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas bylą nagrinėjant iš esmės sutiko su ieškiniu dalyje dėl 3 348 Eur skolos pagal ginčo PVM sąskaitą faktūrą priteisimo, t. y. vertinama, kad iš dalies pripažino ieškinio reikalavimą (PVM sąskaitos faktūros suma – 5 978,61 Eur), t. y 56 procentais. Atitinkamai prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 56 procentais iki 1 237 Eur.

43. Antra, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).

44. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

45. Teismas sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra jų elgesio rezultatas, šios išlaidos yra priežastiniame ryšyje su šalių pasyvumu, bendradarbiavimo stoka sprendžiant iškilusį ginčą ikiteismine tvarka, t. y. ieškovui, atsakovui prašant, nepateikiant nustatytos PVM sąskaitoje faktūroje sumos pagrindimo atsakovui, o atsakovui, ieškovui prašant, nepateikiant jo apskaitoje nustatytų nesutapimų, apskaičiuojant darbų apimtis, duomenis. Svarbu tai, kad ginčas kilo aiškiai (raštu) neįformintų sutartinių santykių pasėkoje. Atitinkamai, kilusio ginčo būtų išvengta arba sumažinta jo atsiradimo galimybė raštu įforminant šalių sutartinius santykius, kas priklauso nuo abiejų šalių valios.

46. Apibendrinant išdėstytus motyvus, patirtos bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteistinos.

47. Teismas patyrė byloje 7,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo akcinės bendrovės „Spotmount“ ieškinį atmesti.

Ieškovo akcinės bendrovės „Spotmount“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Genvesta“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Tatjana Papinigienė