- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-11
- Bylos Nr.
- e2S-2530-852/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09489-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Mokymo centro, „Neozebra“
- Atsakovas
- M. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Mokymo centro „Neozebra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Mokymo centro „Neozebra“ ieškinį atsakovei M. T. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė VšĮ Mokymo centras „Neozebra“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei M. T., nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta išieškoti iš ieškovės atsakovės naudai 524,15 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2024 m. spalio mėn., 724,15 Eur (atskaičius mokesčių) darbo užmokestį už 2024 m. lapkričio mėn., 402,50 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2025 m. sausio mėn., 71,96 Eur (atskaičius mokesčius) ligos išmoką už 2024 m. gruodžio mėn., 72,91 Eur (atskaičius mokesčius) ligos išmoką už 2025 m. sausio mėn., 1 671,21 Eur visas darbuotojos su darbo santykiais susijusias išmokas, nutraukus darbo sutartį su darbuotoja, 79,63 Eur delspinigius ir 605,28 Eur (atskaičius mokesčius) netesybas, prašo pakeisti Darbo ginčų komisijos sprendimą dalyje dėl skolos už darbo užmokesčio priteisimo ir sumažinti priteistą darbo užmokestį (įskaitant ligos išmokas) 336,41 Eur sumoje, panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą dalyje dėl netesybų išieškojimo 605,28 Eur sumoje, išdėstyti sprendimo vykdymą iki 2025 m. gruodžio 31 d. lygiais mokėjimais kiekvieną mėnesį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės 3 668,08 Eur (atskaičius mokesčius) išmoką, susijusią su darbo santykiais, 2 024,90 Eur išeitinę išmoką, 49,48 Eur delspinigius, vidutinį darbo užmokestis per mėnesį, padaugintą iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių, ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei 3 668,08 Eur išmoką, susijusią su darbo santykiais, 2 021,90 Eur išeitinę išmoką, 49,48 Eur delspinigius, 3 177,27 Eur netesybas ir 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas ir priteisė iš ieškovės valstybei 8 Eur teismo patirtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
4. Apeliantė (ieškovė) 2025 m. birželio 11 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo, kuriuo prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat pateikė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą CPK 84 straipsnio pagrindu dėl sunkios turtinės padėties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 12 d. nutartimi prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo atmetė ir nustatė apeliantei VšĮ Mokymo centrui „Neozebra“ 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymą, patvirtinantį 22 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą ir išaiškino, jog nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas apeliantei. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, todėl šio instituto taikymas yra tikslingas tuo atveju, jei asmuo dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau bus pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Teismas pažymėjo, jog prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti ne tik kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, bet ir įrodymus, kad sprendimo priėmimo dienai jis žyminį mokestį turės galimybę sumokėti. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog nors apeliantės pateikti duomenys rodo, kad apeliantė neturi ilgalaikio turto, jos nuosavas kapitalas yra neigiamas ir ji taip pat turi daug skolų, ir nors apeliantė pažymėjo, kad jos finansinė padėtis ateityje pagerės, visgi nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o rėmėsi tik prielaidomis. Dėl šios priežasties teismas vertino, kad apeliantė neįrodė, jog šiuo metu jos esanti sunki finansinė padėtis artimiausiu metu pagerės. Teismas taip pat pažymėjo, kad apeliantė naudojosi advokato padėjėjo paslaugomis, kurioms lėšų užteko, tad ir dėl šios priežasties neatidėjo žyminio mokesčio sumokėjimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė (ieškovė) VšĮ Mokymo centras „Neozebra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį ir apeliacinį skundą priimti. Nurodo, jog apeliantė pateikė finansinės padėties pagerėjimą patvirtinančius dokumentus – banko sąskaitos apribojimus, iš kurių matyti, jog 2025 m. sausio 27 d. ribojimo apimtis sudarė 8 214,60 Eur, o 2025 m. balandžio 18 d. ribojimo apimtis sudarė daug mažiau – 749,92 Eur ir 761,92 Eur; taip pat prašyme buvo nurodyti viešai prieinami rekvizitai.lt duomenys, pagal kuriuos bendrovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui mažėja ir darbuotojų skaičius stabilizavosi. Pasisakydama dėl atstovavimo apeliantė pažymi, jog apeliaciniame skunde nėra jokių duomenų apie ieškovę atstovaujančius teisininkus, be to, apeliantė nurodo pasinaudojusi nedidele teisininko pagalba, už kurią jokio atlyginimo nemokėjo. Apeliantės įsitikinimu, apie šalies turtinę padėtį negalima spręsti vien iš aplinkybės, kad šalis turi atstovą, be to, tiek šalies teisė prašyti atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tiek teisė turėti atstovą, yra numatyta įstatymuose. Apeliantė pažymi, jog Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-519-1042/2025 patenkino ieškovės atskirąjį skundą ir atidėjo ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė M. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai vilkina procesą siekdama nevykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 12 d. sprendimo. Atsakovė nurodo, jog 2025 m. gegužės 22 d. ir 27 d. išsiuntė ieškovei pasiūlymą dėl darbo ginčo taikaus sprendimo, siekdama atkurti pažeistas teises ir išspręsti giną, tačiau ieškovė iki šios dienos nesiėmė jokių veiksmų darbo ginčui išspręsti, ieškovė beveik metus vengia mokėti darbo santykių pagrindu priteistas sumas, kurias pati pripažįsta ir neginčija.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir - CPK) 320 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atskirąjį skundą neperžengdamas jo ribų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atidėti ieškovei žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, užtikrinantis kiekvieno asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeistos, teisę į teisminę gynybą. Asmuo gali pasinaudoti šia teise, teikdamas procesinius dokumentus CPK nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos konkrečios arba proporcinės pinigų sumos, kuri mokama už teismo atliekamus (atliktinus) procesinius veiksmus bylose, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į skirtingą dalyvaujančių byloje asmenų turtinę padėtį bei būtinybę užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą, numatė atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Vertindamas, ar tikrai egzistuoja faktinės prielaidos taikyti vieną iš nurodytų žyminio mokesčio mokėjimo išimčių (lengvatų), teismas turi ne tik užtikrinti protingą pusiausvyrą tarp šių institutų tikslų ir teisminės gynybos prieinamumo, bet ir užkirsti kelią nesąžiningiems bandymams išvengti žyminio mokesčio mokėjimo prievolės.
12. Kaip minėta, žyminio mokesčio atidėjimo institutas reglamentuojamas CPK 84 straipsnyje. Jame nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
13. Tais atvejais, kai asmens turtinė padėtis ieškinio (apeliacinio skundo) pateikimo dieną yra sunki, tačiau tokia turtinė padėtis yra laikina ir gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį, teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau toks prašymas taip pat turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Pažymėtina, jog sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis būtent kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis.
14. Aptariamos nuostatos tikslas – nustatyti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną (apeliacinio skundo padavimo dieną) jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio, tačiau nekyla abejonių, jog, baigus nagrinėti bylą ir teismui priėmus nepalankų sprendimą dėl šio asmens, nebus jokių kliūčių minimam mokesčiui sumokėti. Pažymėtina, jog minėto mokesčio sumokėjimo atidėjimas, kaip, beje, ir atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra teismo pareiga. Šį klausimą teismas sprendžia įvertinęs tai, ar, esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai procesinio dokumento padavimo metu, įstatyme įtvirtinto žyminio mokesčio sumokėjimas jam nebus per sunki našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 29 d. 3.1. BYLINĖJIMOSI IŠLAIDOS CIVILINIAME PROCESE Nr. AC-59-1. Teismų praktika. 2023, 59, p. 1062-1247).
15. Nagrinėjamu atveju, ieškovė VšĮ Mokymo centras „Neozebra“ nesutikdama su Vilniaus darbo ginčų komisijos 2025 m. kovo 4 d. sprendimu pateikė teismui ieškinį ir už jį sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė 2025 m. birželio 11 d. pateikė apeliacinį skundą prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė prašymą atidėti 22 Eur žyminio mokesčio mokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. birželio 12 d. nustatydamas apeliacinio skundo trūkumus ir įpareigodamas apeliantę sumokėti žyminį mokestį pažymėjo, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad apeliantės finansinė padėtis ateityje pagerės. Apeliantė atskiruoju skundu nesutikdama su nustatytais apeliacinio skundo trūkumais nurodo, jog kartu su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia apeliantės būsimą geresnę finansinę padėtį, t. y. jog įsiskolinimas VSDFV biudžetui mažėja ir darbuotojų skaičius stabilizavosi. Šie apeliantės atskirojo skundo argumentai vertintini kritiškai.
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atidėti žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą. Sutiktina su skundžiamos nutarties išvadomis, jog apeliantė nepateikė dokumentų, kurie galėtų pagrįsti finansinė padėtis pagerėjimą ateityje. Apeliantė atskirajame skunde papildomai motyvavo, kad Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-519-1042/2025 patenkino ieškovės atskirąjį skundą ir atidėjo ieškovei žyminio mokesčio sumokėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Šiaulių apygardos teismas minėta nutartimi išnagrinėjo apeliantės atskirąjį skundą ir panaikinęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartį išsprendė klausimą iš esmės ir atidėjo VšĮ Mokymo centras „Neozebra“ 225 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.
17. Visgi, šiuo atveju, apeliantė prašo atidėti 22 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą. Nors apeliantė pagrindžia, kad jos finansinė padėtis nėra lengva, tačiau į bylą nei kartu su ieškiniu, nei su apeliaciniu ar atskiruoju skundu nepateikti papildomi įrodymai, galintys pagrįsti galimai pagerėsiančią įmonės turtinę padėtį. Pažymėtina, jog patikrinus viešai prieinamus VSDFV duomenis, kuriais be kita ko remiasi ir pati apeliantė, nustatyta, kad atskirojo skundo pateikimo dieną bendrovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui siekė 1605,12 Eur, tuo tarpu 2025 m. rugsėjo 3 d. duomenimis apeliantė turėjo 6874,38 Eur socialinio draudimo skolą, taigi šių duomenų pagrindu objektyviai negalima daryti išvados, kad apeliantės turtinė padėtis apeliacinio skundo išnagrinėjimo dieną bus geresnė. Iš byloje esančių įrodymų nėra aišku, kokios priežastys lėmė, kad šiuo metu įmonės turtinė padėtis sunki ir kaip (kokiu būdu) ji pagerės, nėra pateikta pakankamai įrodymų, kurie paaiškintų ir pagrįstų įmonės gerėsiančios finansinės padėties galimybę. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog LITEKO duomenimis apeliantę ne vienoje byloje atstovauja profesionalus teisininkas, advokato padėjėjas V. K., jis taip pat atstovavo apeliantę ir šioje byloje, nagrinėtoje pirmosios instancijos teisme. Taigi, už profesionalaus teisininko teikiamas paslaugas apeliantė turi galimybę sumokėti, tačiau sumokėti 22 Eur dydžio žyminį mokestį už teikiamą apeliacinį skundą – ne, nepaisant to, kad apeliantė yra juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni elgesio ir atsargumo standartai. Teismo vertinimu, tai nėra nepagrįstai didelė suma, kuri sukeltų finansinius nepatogumus juridiniam asmeniui.
18. Vadovaujantis išdėstytu reglamentavimu, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, įvertinus žyminio mokesčio atidėjimo instituto esmę, mokėtino žyminio mokesčio dydį ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atidėti 22 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimą, nepagrįsta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
20. Bylos šalys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.
21. Pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą, apeliantei (ieškovei) VšĮ Mokymo centras „Neozebra“ nustatytinas naujas terminas iki 2025 m. rugsėjo 19 d. apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 22 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės viešosios įstaigos Mokymo centras „Neozebra“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei viešajai įstaigai Mokymo centras „Neozebra“ iki 2025 m. rugsėjo 19 d. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 22 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui mokėjimą patvirtinančius dokumentus.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.