- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-07
- Bylos Nr.
- II-324-927/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00319-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-570-2019 panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Skundžiamo nutarimo esmė
1. K. K. (toliau – Pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-570-2019 (toliau - Nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 7 d. 19.00 val. viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučio namo kieme, eidamas į namo laiptinę, žiūrėdamas į kaimyną, iškėlė kairę ranką su ištiestu viduriniu rankos pirštu į viršų, kai kiti rankos pirštai buvo sulenkti, parodė nepadorų gestą („faką“), tuo padarydamas nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą (b. l. 4).
2. 2019 m. gegužės 3 d. Pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo priimtas nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose (b. l. 1-3).
II. Pareiškėjo skundo argumentai ir prašymai
3. Skundu bei teismo posėdyje Pareiškėjas prašo Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Prašymas motyvuojamas tuo, jog Pareiškėjas 2018 metų liepos mėnesio pradžioje buvo išvykęs atostogų į (duomenys neskelbtini). Kaip jam paaiškino policijos pareigūnas, galimai 2018 metų liepos mėnesio pradžioje jį kartu su mažamečiais vaikais filmavo kaimynas V. M., kuris ir parašė pareiškimą policijai dėl, neva, jo (Pareiškėjo) netinkamo elgesio, kartu pridėdamas fotonuotrauką ir filmuotą vaizdo medžiagą. Nurodė, jog jis neprisimena, ką veikė prieš pusę metų, todėl negali pakomentuoti, iš kur paimta byloje esanti nuotrauka, kada ir kokiomis aplinkybėmis ši nuotrauka V. M. buvo daryta – šią vasarą ar prieš du metus. Filmavimo kameros įrengtos V. M. balkone ir filmuoja namo laiptinę. Galėjo būti, jog nepadorų gestą jis rodė praeitą vasarą, bet gali būti - ir prieš du metus. Vaizdo įraše vaikai matosi su vežimėliu, o dabar jiems yra 3,5 metų, tai įvykis galėjo būti ir 2017 metais. Nurodė, kad V. M. skunde nurodomas vienas įvykio laikas, o vaizdo įraše fiksuojamas kitas įvykio laikas, o Nutarime nurodomas dar trečias įvykio laikas. Pareiškėjas akcentuoja, jog nepamena tokio atvejo, kad be jokios priežasties, be V. M. iššaukto konflikto, būtų rodęs kažkokius nepadorius gestus ar kitaip pažeidęs viešąją tvarką. Vaizdo įraše matyti, kad visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, jo tėvas su vaiku ėjo priekyje, o Pareiškėjas gale, tad gesto jie nematė. Daugiau jokių žmonių aplinkui nebuvo ir nepadoraus gesto niekas nematė. Įžeisti V. M. jis nesiekė, neturėjo tikslo sutrikdyti ir viešąją tvarką. Pažymėjo, jog su V. M. jis yra turėjęs daug įvairių V. M. inicijuotų konfliktų, su V. M. konfliktuoja visi kaimynai. V. M. kelis kartus yra grasinęs jam ir jo šeimai. Buvo kreiptasi į teismą, V. M. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėjo, kad V. M. nuolat be namo gyventojų sutikimo filmuoja namo gyventojus, dėl ko namo gyventojai įvairioms institucijoms jau yra rašę ne vieną kolektyvinį skundą. Šiuo metu vykdomas tyrimas V. M. atžvilgiu dėl mažamečių vaikų filmavimo. Policijos pareigūnai V. M. bute atliko kratą ir išėmė filmavimo kameras. Kadangi konfliktus inicijuoja pats V. M., tai namo gyventojai jam atsako duodami deramą atkirtį neadekvačiai besielgiančiam kaimynui, turinčiam nesveiką potraukį filmuoti mažamečius vaikus (b. l. 2-3, 9-14).
4. Pareiškėjo atstovas advokatas L. M. teismo posėdyje prašė skundą tenkinti ir Nutarimą panaikinti. Nurodė, kad byloje nėra aiškus nusižengimo padarymo laikas, pareigūnai nenustatė konkrečios įvykio datos. Be to, kyla abejonės ir dėl vaizdo įrašo, galimai buvo atliekami veiksmai su datų keitimu. V. M. nurodė, kad nusižengimas buvo padarytas 2018-07-08, Nutarime nurodoma – 2018-08-07. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Pareiškėjas 2018-08-07 apie 19 val. nebuvo namuose, jis buvo PC „Panorama“. Be to, pažymėjo, jog Pareiškėjo veiksmuose nebuvo tikslo pažeisti viešąją tvarką (b. l. 9-14).
III. Institucijos atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
5. Atsiliepimu į Pareiškėjo skundą Institucijos atstovas prašo skundą atmesti, argumentuodamas tuo, jog V. M. pateikė vaizdo įrašą, kuriame aiškiai matyti, kaip Pareiškėjas, stumdamas vežimėlyje vaiką, kaire ranka parodo necenzūrinį gestą kieme esančiam kaimynui V. M.. Pareiškėjas patvirtino, kad vaizdo įraše yra jis, tačiau patikslinti savo elgesio negalėjo, nes nieko neprisimena. Pareiškėjo pateiktos jo tarnybinio telefono išklotinės, nurodančios, kad jis tuo metu nebuvo namuose, laikytinos bandymu išvengti atsakomybės, nes tarnybinį telefoną gali turėti bet kuris darbuotojas.
6. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 5), prašė nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 6), todėl neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ANK 629 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
IV. Teismo argumentai ir išaiškinimai
7. ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK 2018 m. liepos 10 d. gautas V. M. pareiškimas dėl piliečio K. K. neteisėtų veiksmų, kuriame nurodoma, jog 2018 m. liepos 8 d. apie 19 val. K. K., eidamas su vaikais ir savo tėvu į namo laiptinę, viena ranka stumdamas vežimėlį, pamatęs V. M. ir žiūrėdamas į jo pusę, parodė jam nepadorų gestą („faką“), demonstratyviai iškėlęs ranką su ištiestu viduriniu pirštu į viršų, kai kiti rankos pirštai buvo sulenkti. V. M. nurodo supratęs, kad šis gestas adresuotas jam, kadangi namo kieme daugiau nieko nebuvo. V. M. nurodo pasijautęs įžeistas ir pažemintas. V. M. teigimu, K. K. savo elgesiu paniekino elementarias moralės ir elgesio normas, išreiškė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Prie pareiškimo V. M. pridėjo vaizdo įrašą ir fotonuotrauką.
Žemesnės instancijos teismas
9. K. K. 2019 m. vasario 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 57-ANR_P-267-2019 (toliau – Protokolas) už tai, kad jis, 2018 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.00 val. viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučio namo kieme, eidamas į namo laiptinę, žiūrėdamas į kaimyną, iškėlė kairę ranką su ištiestu viduriniu rankos pirštu į viršų, kai kiti rankos pirštai buvo sulenkti, parodė nepadorų gestą („faką“), tuo padarydamas ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.
10. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-570-2019 K. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda (b. l. 4).
11. Pareiškėjas neneigia, kad galėjo V. M. parodyti nepadorų gestą, nes tarp jų yra konfliktiški santykiai, tačiau kada - jis negali pasakyti, gal praeitą vasarą, bet gali būti - ir prieš du metus. Pareiškėjas nurodė, jog 2018 metų liepos mėnesio pradžioje buvo išvykęs atostogų į Graikiją.
12. Tai, kad pareiškėjas ir V. M. yra konfliktiniuose santykiuose, patvirtina ir byloje esantis įsiteisėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendis (dalyje dėl bausmės pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu), kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, o būtent už tai, kad 2017 m. birželio 18 d. apie 21.50 val., būdamas viešoje vietoje – daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjęs prie K. K., be jokios priežasties keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino šį sumušti bei sudavė delnu vieną kartą į kaklą, sukeldamas K. K. fizinį skausmą, po to pastūmė, tyčiodamasis vadino K. K. necenzūriniais žodžiais.
13. Iš byloje esančios fotonuotraukos ir vaizdo įrašo matyti, kaip K. K., eidamas į namo laiptinę, iškelia kairę ranką su ištiestu viduriniu rankos pirštu į viršų, kai kiti rankos pirštai buvo sulenkti, ir parodo nepadorų gestą („faką“). Vaizdo įraše užfiksuota, jog veiksmas vyksta 2018/07/08 21:50 val. Tuo tarpu tiek Protokole, tiek Nutarime nusižengimo data ir laikas nurodomas – 2018 m. rugpjūčio 7 d. 19.00 val., o V. M. pareiškime nurodomas dar kitas įvykio laikas - 2018 m. liepos 8 d. apie 19 val. Kaip nurodė pareiškėjas, vaizdo įrašas darytas iš V. M. buto balkone įrengtos vaizdo kameros. Ši aplinkybė teismui kelia abejonę dėl byloje esančio vaizdo įrašo patikimumo. Pažymėtina, jog viešos vietos (daugiabučio namo kiemo) vaizdo įrašas darytas ne oficialaus subjekto, o V. M., t. y. su pareiškėju konfliktuojančio asmens. Todėl, lieka nepašalinta ir pareiškėjo atstovo iškelta abejonė, kad galimai vaizdo fiksavimo įrenginyje buvo atliekami veiksmai su datų keitimu. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nėra aiškus pareiškėjo atlikto veiksmo padarymo laikas ir data.
14. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
15. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukščiau minėtų duomenų apie įvykio datą ir laiką, nurodytų V. M. pareiškime, užfiksuotų Protokole bei Nutarime ir vaizdo įraše, visuma yra prieštaringa. Teismas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, negali vaizdo įrašo vertinti kaip patikimo įrodymo pareiškėjo veiksmų laikui nustatyti, todėl konstatuoja, jog pareiškėjo atlikto veiksmo Nutarime nurodyta data ir laikas byloje nėra įrodyti. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos. Šiuo atveju pareiškėjo veiksmo padarymo diena nenustatyta (kaip teigia pareiškėjas, tai galėjo įvykti ir 2017 metais), todėl paskyrus administracinę nuobaudą, nepašalinama abejonė, ar nėra pažeistas minėtas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Teismo vertinimu, vien dėl šių aplinkybių pareiškėjas negali būti pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn.
17. Teismo vertinimu, net ir neginčytinai nustačius, jog K. K. nepadorų gestą V. M. parodė 2018 m. liepos 8 d. ar 2018 m. rugpjūčio 7 d., traukti jo administracinėn atsakomybėn nėra pagrindo dėl toliau dėstomų argumentų.
18. Administracinis nusižengimas yra pavojinga veika, atitinkanti administracinio nusižengimo požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis.
19. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinių žodžių ar gestų viešosiose vietose vartojimą, taip pat įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų.
20. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).
21. Vienas iš esminių požymių yra ne tik tai, kad asmens veiksmai atitinka formalią administracinio nusižengimo sudėtį, bet kartu padaryta uždrausta veika yra pavojinga. Vien tai, kad atitinkami objektyvioje tikrovėje pasireiškiantys veiksmai yra įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėtyje, savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju, nustačius šių požymių tapatumą su išorėje pasireiškusiais veiksmais, bus konstatuota, kad asmuo yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą ir sulauks sankcijoje numatytos bausmės. Siekiant, kad teismai nevykdytų tik formalaus teisingumo, įstatyme buvo numatyti vertinamieji kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-574/2019).
22. Iš vaizdo įrašo matyti, kad K. K. nepadorų gestą parodo vieną kartą, neiškeldamas rankos aukščiau savo ūgio. Be to, veiksmas įvyksta labai greitai, akimirksniu, šio veiksmo, kaip savo pareiškime nurodė ir V. M., daugiau niekas nematė. Nagrinėjamu atveju K. K. veiksmas (nepadoraus gesto parodymas) atitinka formalią ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad K. K. ir V. M. tarpusavyje konfliktuoja, o gestas buvo adresuojamas tik V. M., ši veika negali būti laikoma tokia pavojinga, dėl kurios K. K. turėtų būti baudžiamas administracine tvarka. Be to, pažymėtina ir tai, kad K. K. atliktame veiksme neįžvelgiamas ir tikslas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, nėra ir šio subjektyviosios pusės požymio.
23. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).
24. Teismas, vadovaudamasis bylos duomenimis, konstatuoja, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad K. K. būtent 2018 m. rugpjūčio 7 d. 19.00 val. viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) esančiame daugiabučio namo kieme, eidamas į namo laiptinę, žiūrėdamas į kaimyną V. M., parodė jam nepadorų gestą („faką“), o visas abejones ir neaiškumus teismas aiškina K. K. naudai.
25. Be to, teismas, įvertinęs K. K. atlikto veiksmo, kurio daugiau niekas nematė ir dėl kurio nekilo jokių padarinių, pobūdį, intensyvumą ir trukmę, veiksmo padarymo priežasties specifiką (atitinkamus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu naudoja ir V. M., jų santykiai yra konfliktiški), konstatuoja, kad K. K. veiksme nėra pavojingumo požymio ir toks veiksmas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju negali būti traktuojamas kaip administracinis nusižengimas, t. y. nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas.
26. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-570-2019 naikintinas ir K. K. administracinio nusižengimo teisena, pradėta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nutrauktina nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
K. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. balandžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 57-ANR_N-570-2019 ir K. K. administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį, nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.