Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nutartis

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad skolininko N. M. atžvilgiu yra vykdomi vykdomieji dokumentai, pagal kurį išieškotinas sumas vykdo antstolė Audronė Muzikevičienė išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Skolininkui neturint (asmeninių) piniginių lėšų ir turto, iš kurio gali būti išieškoma, kreditorė antstolės siūlymu kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama

skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu.

Nustatyta, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje vykdomi vykdomieji dokumentai - nutarimai vykdomosiose bylose Nr. 0151/04/01637 ir Nr. 0151/06/00401 dėl 144,81 Eur ir 1158,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininko N. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Skolininkui neturint piniginių lėšų ir turto, iš kurio gali būti išieškoma, kreditorė, antstolės siūlymu, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Gyventojų registro duomenimis skolininkas nuo 2015m. rugsėjo 3 d. yra vedęs, jo sutuoktinė D. M.. 2021-03-15 LITEKO duomenimis Lietuvos teismuose nėra pradėtos ar baigtos bylos dėl santuokos nutraukimo. Byloje nepateikta duomenų apie santuokos nutraukimą, Vedybų sutarčių registre nėra įregistruotų vedybų, turto padalijimo ir kitokių sutarčių, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82, 3.87 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju iš vykdomųjų bylų Nr. 0151/04/01637, Nr. 0151/06/00401 medžiagos matosi, kad N. M. įsiskolinimas (baudos už administracinius teisės pažeidimus pagal 2004-11-10, 2005-08-09 nutarimus) Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado tuomet, kai jis dar nebuvo sudaręs santuokos su D. M., todėl tai yra asmeninė skolininko prievolė. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę (šiuo atveju asmeninė turtinė prievolė yra N. M.) yra išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. CK 3.110 straipsnio 1 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas) ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, šiuo atveju nors šis įsiskolinimas yra asmeninis skolininko N. M. įsipareigojimas, tačiau remiantis esamu įstatyminiu reguliavimu net ir asmeninio pobūdžio įsiskolinimo išieškojimas gali būti nukreiptas į sutuoktinio dalį bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1446-560/2019 ir kt.).