- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- eA-1953-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09859-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- O. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas O. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 23S210962 „Atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“ (toliau – ir 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimas).
2. Pareiškėjas grindė reikalavimą šiomis pagrindinėmis aplinkybėmis ir argumentais:
2.1. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje į Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva) atvyko, turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi) ir uždarojoje akcinėje bendrovėje „Roslitauto“ (toliau – ir Bendrovė) dirbo legaliai.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjo darbdavys Bendrovė 2023 m. spalio 16 d. kreipėsi į Departamentą su 2023 m. liepos 21 d. prašymu „Pakeisti leidimą laikinai gyventi“ Nr. 2307-LLGK-2345 (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė skubos tvarka pakeisti pareiškėjui Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu išduodą Leidimą laikinai gyventi, kartu pateikė Prašymo dokumentus.
2.3. Departamentas, nepagrįstai netenkino Prašymo, padaręs nepagrįstas išvadas, kad pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad pareiškėjas negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje.
2.4. Departamentas neatliko Prašymo atitikties Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams vertinimo.
2.5. Departamentas, sprendimą netenkinti Prašymo, grindžia prielaida, kad pareiškėjo ir Bendrovės darbo santykiai realiai neegzistuoja. Pareiškėjas Bendrovėje dirba nuo 2021 m. vasario 22 d. Todėl Departamentas vertino neaktualius duomenis ir jais remdamasis nepagrįstai netenkino Prašymo.
2.6. Departamento argumentai, kad pareiškėjas šiuo metu neatlieka darbo funkcijos, kuriai buvo įdarbintas Bendrovėje, ir, gavęs naują leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, toliau galimai nedirbs Bendrovėje, yra pagrįsti prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.
2.7. Departamentas turėjo esant poreikiui paprašyti pareiškėjo ar iš kitų šaltinių gauti visus reikalingus duomenis tam, kad Prašymas būtų išnagrinėtas tinkamai. Šiuo atveju Departamentas pareiškėjo situaciją įvertino atmestinai.
2.8. Nors Departamentas konstatavo Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto egzistavimą, tačiau nenurodė, kokie faktiniai duomenys tai patvirtina. Ši Departamento išvada pagrįsta tik prielaidomis ir spėjimais.
2.9. Departamentas netyrė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytos alternatyvos, t. y. netyrė, ar pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, apsiribodamas reguliarių pajamų gavimo nustatinėjimu tais laikotarpiais, kuriais pareiškėjas jų neturėjo.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti, nurodydamas šias pagrindines aplinkybes ir argumentus:
3.1. Nėra pagrindo naikinti Departamento priimtą 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą.
3.2. Prašyme ir Bendrovės tarpininkavimo rašte Nr. 20230721-134315 „Dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo“ (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nebuvo pateikti duomenys, jog pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas darbo užmokestis. Nors Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėjas dėl pasikeitusių aplinkybių (apie tai, kad jam nebuvo mokamas sulygtas darbo užmokestis) neinformavo Departamento ir nesikreipė dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
3.3. Departamentas, nustatęs bent vieną leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo pagrindą, turi pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
3.4. Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės normomis, išsamus ir motyvuotas.
II.
4. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu nuspręsta tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir įpareigoti Departamentą Prašymą nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
5.1. Bendrovė pareiškėjo vardu pateikė Prašymą, kuriuo prašoma pakeisti jam išduotą Leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina ir toliau dirbti Bendrovėje pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nereikalingas sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Šiame prašyme taip pat deklaruotas pareiškėjo pragyvenimo šaltinis – planuojamas gauti darbo užmokesti. Kartu su Prašymu pateiktas Tarpininkavimo raštas, kuriame nurodyta: Bendrovės ekonominės veiklos rūšis – krovininis kelių transportas (4941); profesija – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas (833209); pareiškėjo turima kvalifikacija, susijusi su atliktinu darbu; darbo sutarties laikotarpiu įsipareigotino mokėti mėnesinio darbo užmokesčio dydis – 1 386,10 Eur;
5.2. Departamentas patikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinėje sistemoje ir nustatė, kad: pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas 2019 m. vasario 22 d.; laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjas draudžiamųjų pajamų negavo;
5.3. pareiškėjas pateikė Departamentui 2023 m. spalio 16 d. paaiškinimą, kad: 2022 m. sausio mėnesį išvyko atostogauti į (duomenys neskelbtini), o 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus karui dėl karinių veiksmų į darbą grįžti negalėjo; šiuo metu vėl dirba Bendrovėje;
5.4. Departamentas per MIGRIS sistemą 2023 m. lapkričio 13 d. paprašė Bendrovės pateikti paaiškinimą, kodėl pareiškėjui nuo 2022 m. balandžio 1 d. nebuvo mokamas darbo užmokestis;
5.5. Bendrovė 2023 m. lapkričio 13 d. pateikė 2023 m. lapkričio 13 d. paaiškinimą, kad pareiškėjas dėl karo veiksmų (duomenys neskelbtini) negalėjo išvykti iš savo šalies, todėl pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 137 straipsnio 2 dalį jam buvo suteiktos neapmokamos atostogos;
5.6. Departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, priėmė 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Departamentas šiame sprendimo konstatavo, kad: duomenys, kurie pateikti, norint gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės; pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje.
6. Teismas vadovavosi Įstatymo normomis (26 str., 35 str. 1 d. 2 ir 5 p., 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p., 44 str. 2 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl administracinių sprendimų motyvavimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai nėra alternatyvūs, todėl norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, yra būtina, kad užsienietis [nagrinėjamu atveju – pareiškėjas] atitiktų šioje normoje įvirtintų reikalavimų (sąlygų) visumą. Todėl vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad užsieniečiui [nagrinėjamu atveju – pareiškėjui] turi būti išduotas (pakeistas) atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.
8. Teismas padarė išvadą, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pakeitimo, yra reikšmingos aplinkybės, susijusios su jau išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje vertinimu.
9. Teismas, įvertinęs Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo turinį, konstatavo, kad skundžiamo sprendimo argumentai susiję su pareiškėjui jau išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje aplinkybių vertinimu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, dokumentų, patvirtinančių apie pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir jo vertinimą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas konstatavo, kad iš Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvų, kuriais grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų taikymas, nėra aišku, kurios taikytinos sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, pareiškėjas neatitiko Prašymo pateikimo metu.
11. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas, nagrinėdamas Prašymą, nenurodė visų ginčui aktualių faktinių aplinkybių, nepateikė jų teisinio vertinimo ir priėmė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (teismo sprendime nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) laikomas rašymo apsirikimu) 10 straipsnio reikalavimus neatitinkantį 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą.
12. Teismas nevertino kitų argumentų, kurie neturi įtakos bylos baigčiai.
13. Nusprendęs panaikinti Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą, teismas nusprendė įpareigoti Departamentą Prašymą nagrinėti iš naujo.
III.
14. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą.
15. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde kartoja ginčo faktines aplinkybes, aplinkybes ir argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pažeidė proceso teisės normas, dėl ko neteisingai išsprendė bylą.
15.2. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad Departamento ginčijamo sprendimo argumentai yra susiję su pareiškėjui jau išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje aplinkybių vertinimu, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, dokumentų, patvirtinančių apie pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, ir jo vertinimą, yra nesuprantamas ir prieštaringas. Nagrinėjamu atveju Departamentas, nagrinėdamas Prašymą, vertino, ar pareiškėjas atitinka ir atitiko jam išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje reikalavimus per visą šio leidimo galiojimo laikotarpį. Nors Departamentas nekvestionuoja pareiškėjo teisės į neapmokamas atostogas, tačiau pažymi, jog pareiškėjas bet kokiu atveju turi atitikti visus imperatyvius reikalavimus, kurie nustatyti tiems, kuriems išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvoje. Todėl, nustačius, kad pareiškėjas negavo nustatyto dydžio atlyginimo, padaryta pagrįsta išvada, kad išnyko teisinis pagrindas, dėl kurio pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
15.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo motyvų, kuriais grindžiamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų taikymas, nėra aišku, kurios taikytinos sąlygos, įtvirtintos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, pareiškėjas neatitiko Prašymo pateikimo metu, nepagrįsta. Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, kokių sąlygų pareiškėjas neatitinka.
15.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Departamentas nenustatė visų reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jų vertinimo, nepagrįsta ir nemotyvuota, nes pats teismas nenurodė, ką Departamentas turi nustatyti ir įvertinti. Departamentas kritiškai įvertino pareiškėjo paaiškinimus, nes iš pareiškėjo paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog jis laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki dabar [apeliacinio skundo surašymo dienos, t. y. 2024 m. birželio 6 d.] daug kartų buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tikrasis atvykimo į Lietuvą tikslas nebuvo darbas Bendrovėje. Šią išvadą patvirtina ir paties pareiškėjo prašymai gauti neapmokamas atostogas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. gruodžio 29 d. Šiuo atveju teismas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Departamento surinktą informaciją ir jos pagrindu padarytas išvadas, dėl kurių atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Žemesnės instancijos teismas
15.5. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, suformuotos 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2489-463/2023, taip pat 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2023 (nurodytas „Nr. eA-2476-821/2022“ laikomas rašymo apsirikimu) bei 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2425-556/2023.
16. Pareiškėjas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismo vertinimu, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, nenurodė visų aktualių faktinių aplinkybių, nepateikė jų teisinio vertinimo ir priėmė VAĮ 10 straipsnio reikalavimus neatitinkantį 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą, todėl jis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
19. Departamentas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus bei byloje esančią medžiagą, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimus, teismo sprendimas priimtas neįvertinus visos bylos medžiagos, jame išdėstyti motyvai suformuluoti nevisapusiškai ištyrus visas su byla susijusias aplinkybes.
20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo Departamento apeliacinio skundo ribos bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas Departamento apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.
21. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalį, išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (2 p.), ir (arba) neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje (5 p.).
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 35 straipsnyje išdėstė atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui Lietuvoje pagrindus; nustačius bent vieną iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, turi būti užsieniečiui atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2425-556/2023).
23. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė Prašymą, prašydamas pakeisti Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad Bendrovėje ketina ir toliau dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (t. y. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju) ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Bendrovė pateikė Tarpininkavimo raštą, nurodydama, jog pareiškėjas dirba (ketina dirbti) pagal profesiją – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoja mokėti 1 386,10 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
24. Atliekant pareiškėjo duomenų patikrinimą VSDFV informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2019 m. vasario 22 d. Pareiškėjo draudžiamosios mėnesinės pajamos už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 30 d. (pareiškėjui 2021 m. lapkričio 23 d. išduotas Leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo iki 2023 m. lapkričio 23 d., t. y. net 18 mėnesių iš 24 mėnesių, kai pareiškėjas turėjo jam išduotą Leidimą laikinai gyventi) buvo 0 Eur.
25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, vertino, ar pareiškėjas atitinka ir atitiko Įstatymo reikalavimus visą jam išduoto Leidimo laikinai gyventi laikotarpį. Tiek VSDFV informacinės sistemos duomenys, tiek ir kiti bylos įrodymai (spaudai pareiškėjo pase apie (duomenys neskelbtini) valstybių sienų kirtimus, kurių pareiškėjas neneigia) patvirtina, kad Leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. lapkričio 23 d. didžiąją laiko dalį praleido ne Lietuvoje ir neatitiko Įstatymo sąlygų, dėl kurių pareiškėjui buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi.
26. Nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo pateiktą Prašymą negali būti neanalizuojamos aplinkybės, susijusios su ankstesnio Leidimo laikinai gyventi išdavimu ir šio leidimo galiojimo laikotarpiu Įstatyme nustatytų sąlygų laikymosi aspektu. Todėl teisėjų kolegija sutinka, kad Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo Prašymą, pagrįstai vertino, ar pareiškėjas atitiko Įstatymo reikalavimus jau išduoto Leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo elgesys jam išduoto Leidimo laikinai gyventi laikotarpiu ir su tuo susijusios aplinkybės leido padaryti pagrįstas išvadas dėl pareiškėjo elgesio ateityje. Priešingu atveju susidarytų paradoksali situacija, kai asmuo, turėdamas jam išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir jo galiojimo laikotarpiu nesilaikydamas Įstatyme nustatytų sąlygų, dėl kurių šis leidimas jam ir buvo išduotas, įgytų besąlyginę teisę šį leidimą pakeisti.
27. Departamentas 2023 m. lapkričio 24 d. sprendime nurodė, kad Leidimą laikinai gyventi pakeisti atsisakoma, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.) ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.).
28. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas Bendrovėje nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, taip pat beveik negyveno Lietuvoje, t. y. pareiškėjo deklaruotas tikslas neatitinka tikrovės. Be kita ko, kaip teisingai nurodo Departamentas, pareiškėjas nepateikė jokių savo tariamai pasikeitusią situaciją pagrindžiančių įrodymų (nors jam ir buvo suteikta tokia galimybė iki ginčijamo Departamento 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo priėmimo, taip pat ir bylos teisminio nagrinėjimo metu).
29. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Departamentas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, pagrįstai nusprendė atsisakyti pareiškėjui pakeisti Leidimą laikinai gyventi. Šiuo atveju įrodyta, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas pakeisti Leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) pareiškėjas negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje.
30. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui nebuvo mokamas Prašyme nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiu būdu buvo sistemingai nevykdomos Įstatyme nustatyta prievolė, kaip pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Toks nuolatinis iš Įstatymo kylančių prievolių pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024).
31. Kita vertus, teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo skundo argumentus dėl teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimo, pažymi, kad pareiškėjo teisė į nemokamas atostogas savaime neneigiama, tačiau jis, būdamas užsieniečiu, gavęs Leidimą laikinai gyventi, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, dėl kurių jam ir buvo išduotas Leidimas laikinai gyventi (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pakankamai ilgas laikotarpis, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. spalio 20 d. sunkiai pateisinamas negalėjimu išvykti iš kilmės valstybės – (duomenys neskelbtini) ir neapmokamomis atostogomis.
33. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą, įvertino pareiškėjo šeiminius (nenustatyta, kad jo šeimos nariams būtų išduoti dokumentai, suteikiantys teisę gyventi Lietuvoje), socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuva.
34. Pažymėtina, kad pareiškėjas, pasikeitus aplinkybėms, šį kartą lėmusioms atsisakymą pakeisti Leidimą laikinai gyventi, gali kreiptis į Departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
35. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas bei vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus. Todėl atsakovo Departamento apeliacinis skundas tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo O. K. skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.