Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų L. Č. ir R. Č. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų L. Č. ir R. Č. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-19-479/2010 dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Čeltaura“ (civilinės bylos Nr. A2-2215-513/2010).

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Trečiasis asmuo VSDFV Tauragės skyrius 2009 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydamas panaikinti BUAB ,,Čeltaura“ 2009 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimą. Nurodė, jog kreditorių susirinkimas svarstė klausimą dėl įmonės buvusių darbuotojų A. K. Č., Š. Č., L. Č., R. Č., V. G., J. J., V. G. priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų bei socialinių įmokų dydžio patikslinimo. Susirinkimas nutarė patikslinti tik A. K. Č. ir Š. Č. draudžiamąsias pajamas bei socialines įmokas, nors iš įmonės neteisėtai premijas gavo ir L. Č., R. Č., V. G., J. J., V. G.. Įmonės akcininkų susirinkimo 2005 m. gruodžio 31 d. nutarimas išmokėti premijas buvo neteisėtas, niekinis, o premijas gavę asmenys neturi įgyti jokių socialinių garantijų dėl neteisėtų sprendimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriaus nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Šis proceso atnaujinimo pagrindas nustatytas dėl to, kad teisė būti išklausytam yra vienas iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas pakartojamas tam, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą, proceso atnaujinimo institutas yra vienintelė priemonė siekti, kad būtų peržiūrėtas jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantis teismo sprendimas (nutartis), nes toks asmuo neturi galimybės ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema (CPK 305, 338, 342 straipsniai) (žr. taip pat, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-257/2002; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2004, 2008 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-295/2008).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo atveju pareiškėjos L. Č. ir R. Č. siekia atnaujinti procesą BUAB „Čeltaura“ bankroto byloje dėl klausimo, susijusio su VSDFV Tauragės skyriaus skundu dėl BUAB „Čeltaura“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Kaip matyti iš BUAB „Čeltaura“ 2009 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 12 turinio, pirmuoju darbotvarkės klausimu nutarta įpareigoti bankroto administratorių pateikti VSDFV Tauragės skyriui socialinio draudimo pranešimus apie A. K. Č. ir Š. Č. priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas (b. l. 50). Trečiojo asmens VSDFV Tauragės skyriaus įsitikinimu, kadangi kreditorių susirinkimas nutarė patikslinti tik A. K. Č. ir Š. Č. draudžiamąsias pajamas bei socialines įmokas, nors iš įmonės neteisėtai premijas gavo ir L. Č., R. Č., V. G., J. J., V. G., jis pateikė Klaipėdos apygardos teismui skundą dėl 2009 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. sausio 19 d. nutartimi trečiojo asmens skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmetė (b. l. 11-12), o Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą (b. l. 7-10).

Procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) (CPK 365 str. 1 d.). Įstatyme vartojama sąvoka „užbaigtose“ bylose reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės. Bankroto proceso paskirtis – apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, visų kreditorių teises ir interesus, t. y. tenkinti kreditorių reikalavimus bankrutuojančios įmonės turtu, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Teisminiu bankroto procesu siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Bankroto proceso tikslų pasiekimą užtikrina ĮBĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas. Pagal ĮBĮ nuostatas įmonės bankroto procedūros nuosekliai vykdomos tam tikromis stadijomis, t. y. sprendžiama dėl civilinės bylos iškėlimo, rengiamasi svarstyti bankroto bylos iškėlimo klausimą, iškeliama bankroto byla, ji nagrinėjama, likviduojama bankrutavusi įmonė, priėmus bankroto byloje teismo sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 str. 4 d.). Taigi bankroto byla užbaigiama arba išsprendus ginčą iš esmės teismo sprendimu (ĮBĮ 32 str. 4 d.), arba nutraukus bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnyje numatytais pagrindais. Tik dėl šių priimtų teismo procesinių sprendimų galimas proceso atnaujinimas.

Kaip paminėta aukščiau, šiuo atveju tiek Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartimi, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl BUAB „Čeltaura“ 2009 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto sprendimo, kuriuo bankroto administratorius įpareigotas pateikti VSDFV Tauragės skyriui socialinio draudimo pranešimus apie A. K. Č. ir Š. Č. priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Vertindama paminėto klausimo pobūdį teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad šiuo atveju procesas, kuriame sprendžiamas klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo ginčijimo, negali būti prilygintinas bylos užbaigimui. Tokių klausimų sprendimas patenka į vieną iš bankroto proceso etapų, bet jų negalima laikyti bylos užbaigimu CPK 365 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, pavyzdžiui, negalima atnaujinti proceso bankroto byloje dėl jos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-959/2010). Dėl šios priežasties ir aukščiau nurodytų bankroto proceso tikslų procesas bankroto byloje dėl nutarties, kuria buvo netenkintas trečiojo asmens VSDFV Tauragės skyriaus skundas dėl 2009 m. gruodžio 8 d. BUAB „Čeltaura“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, negali būti atnaujintas. Vadinasi, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas turi įsitikinti, ar ši byla yra užbaigta CPK 365 straipsnio prasme ir tik po to nustatinėti, ar pareiškėjas(-ai) kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka ir ar yra pagrindas procesą atnaujinti. Kadangi šiuo atveju atnaujinti procesą dėl atskiru klausimu bankroto byloje priimto procesinio sprendimo – dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutarties, kuria netenkintas VSDFV Tauragės skyriaus skundas dėl BUAB „Čeltaura“ 2009 m. gruodžio 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 19 d. nutartis palikta nepakeista), negalima, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nustatęs, kad toks prašymas pareikštas neužbaigtoje byloje, apskritai neturėjo svarstyti klausimo dėl termino šiam prašymui paduoti, taip pat, ar šiuo atveju yra proceso atnaujinimo pagrindas, nes nesant galimybės atnaujinti proceso apskritai, t. y. nesant proceso atnaujinimo tinkamo objekto, tokie klausimai nesvarstytini.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų apeliantų skunde pateikti teiginiai, kuriais ginčijama skundžiama teismo nutartis, iš esmės netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiai nepasisako, tik atskleidžia keletą momentų. Visų pirma, nors teismas ir nurodė, kad buvo praleistas terminas teikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo vis tiek nagrinėjo iš esmės. Taigi argumentai dėl praleisto termino iš esmės apskritai yra nereikšmingi. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, negali teigti, jog šiuo atveju buvo pažeista pareiškėjų teisė būti išklausytiems. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tuo metu, kai buvo priimtas BUAB ,,Čeltaura“ kreditorių susirinkimo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimas, kuriuo nutarta įpareigoti bankroto administratorių pateikti VSDFV Tauragės skyriui socialinio draudimo pranešimus apie A. K. Č. ir Š. Č. priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas, pareiškėjos apskritai jau nebuvo BUAB „Čeltaura“ kreditorėmis. Tokias aplinkybės patvirtina ir Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys. Be to, paminėtu ginčytu kreditorių susirinkimo nutarimu teismas nesprendė dėl pareiškėjų teisių ir pareigų, nepasisakė dėl šeimos turto, o buvo tik sprendžiamas klausimas, susijęs su BUAB „Čeltaura“ teisėmis ir pareigomis, todėl pareiškėjų teiginiai apie esą jų suinteresuotumą bylos baigtimi yra neteisingi ir nepagrįsti. Be to, pareiškėjai, manydami, jog yra pažeistos jų teisės ir interesai dėl draudžiamųjų pajamų ir socialinio draudimo įmokų netinkamo skaičiavimo, savo teises gali ginti teismuose įstatymo nustatyta tvarka.

Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas ir tinkamai neįvertino aplinkybės, jog šiuo atveju procesas apskritai negali būti atnaujinamas, tačiau skundžiama nutartimi priimtas procesinis sprendimas - atmesti pareiškėjų L. Č. ir R. Č. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. B2-19-479/2010 (pagal VSDFV Tauragės skyriaus skundą dėl BUAB „Čeltaura“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo), yra teisingas. Apeliantų skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį iš esmės pakeisti arba panaikinti (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.