Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovei V. Š. - dukters A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose gautas ieškovo L. A. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovei V. Š. -dukters A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo ir laikino išlaikymo po 150,00 Eur iš motinos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - LR CPK) 384 straipsnio 5 dalis tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į vaikų interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (LR CPK 145 straipsnio 1 dalis 11 punktas, LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šios konkrečios laikinosios apsaugos priemonės tikslas yra užtikrinti, kad būtinos vaikui vystytis sąlygos ir bent minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti ir patenkinti visos bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu, kuris atskirais atvejais gali užtrukti. Atsakovė nesutinka, kad vaikas gyventojų su tėvu, todėl tarp šalių neišvengiamai kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko interesų užtikrinimas yra prioritetas, todėl siekiant užtikrinti stabilumą vaiko gyvenime yra tikslingai taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki bus išnagrinėta civilinė byla. Ieškovas negali pateikti objektyvių įrodymų apie atsakovės sveikatos būklę bei jos dabartines galimybes pasirūpinti vaiku, tačiau žino, kad išvadą, teikianti institucija, turi duomenis apie atsakovę, todėl prašys šiuos duomenis išreikalauti. Ieškovas turi visas sąlygas suteikti vaikui saugią aplinką, todėl prašys taikyti laikiną apsaugos priemonę, vaiko gyvenamąją vieta nustatyti su juo. Nustačius gyvenamą vietą atsakovė turėtų taip pat prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl ieškovas prašys teismo priteisti iš atsakovės dukrai laikiną išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo priėmimo.Lėšas uzufrukto teise prašoma pavesti tvarkyti vaiko tėvui L. A..

Teismas paprašė Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ir Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikti turimą informaciją apie ieškovą ir jo šeimą bei atsakovę ir jos šeimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą .Skyriaus duomenimis, V. Š. šeima atvyko gyventi į Šiaulių m. nuo 2022 m. lapkričio 29 d. Iki tol, šeima gyveno Raseinių rajono savivaldybėje ir socialines paslaugas teikė Raseinių rajono savivaldybė. V. Š. šeimai atvykus gyventi į Šiaulių m., nuo 2022-12-01 tęsiamos socialinės paslaugos Šiaulių m. sav., 2022-12-06 vyko atvejo vadybos posėdis, šeimai sudarytas Pagalbos planas, aptarto pagalbos būdai ir priemonės. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje V. Š. šeima nebuvo fiksuota, Skyriuje pranešimų dėl galimo vaiko teisių pažeidimų nebuvo gauta. Prieš teikiant Išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Skyrius susisiekė su V. Š. šeimos atvejo vadybininke L. Č.. Atvejo vadybininkė nurodė, kad tai trumpas laiko tarpas įvertinti tikrąją šeimos situaciją. Paaiškino, kad V. Š. su dukra A. A. ir draugu J., atvyko į Šiaulius gruodžio pradžioje; šeima nuomojasi būstą, namuose švaru, tvarkinga, kambariuose jauku, yra visi reikalingi baldai, kita buitinė technika. Atvejo vadybininkė L. Č. pažymėjo, kad per šį laikotarpį alkoholio atvejų šeimoje nebuvo fiksuota. Atvejo vadybos posėdžio metu, šalys susitarė, kad mergaitė pabus pas tėtį iki tol kol pasveiks. Atvejo vadybininkės nuomone, V. Š. geranoriškai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, viską daro kas yra nurodyta Pagalbos plane; mergaitė yra užregistruota į ugdymo įstaigą; priregistruota Šiauliuose pas šeimos gydytoją; Š. užsiregistravusi į Užimtumo tarnybą. Mama domisi vaiko sveikata; socialinių darbuotojų manymu, mažametė A. atrodė prižiūrėta, tvarkinga. Skyriui susisiekus su V. Š., nurodė, kad į Šiaulius šeima atvyko neseniai, lapkričio pabaigoje- gruodžio pradžioje. Atvyko iš Raseinių raj. su šeima, t. y. dukra A. A. ir draugu J., gyvena nuomojamame dviejų kambarių būste. Nurodė, kad su vaiko tėvu L. A. buvo susitarę dėl bendravimo su vaiku. Tėvas L. A. atvyko, pagal šalių susitarimą, pasiimti dukterį bendravimui. Prieš išvykstant mergaitė truputi buvo apsirgusi, bet leido važiuoti pas tėtį. Tėvas L. A. vaiką užregistravo pas gydytoją, V. Š. domėjosi e.sveikata.lt. koks gydymas mergaitei paskirtas. Per atvejo vadybos posėdį, kuris vyko 2022-12-06 bendraujant su socialiniais darbuotojais sutarė, kad A. pabus pas tėtį kol pasveiks. V. Š. nurodė, kad alkoholio nevartoja seniai, buvo nustatytas atvejis prieš metus laiko. Pagal teismų praktiką, laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose lemia jų specifika – yra būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis c. b. 3K-3-71-687/2020). Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Skyrius kartu su Išvada teikia V. Š. šeimos pagalbos planą, kitų duomenų, Išvados pateikimo dienai, neturi. Prašo teismo klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti savo nuožiūra. Skyrius neturi duomenų, kai šeima gyveno Raseinių raj. sav., todėl neturi galimybės įvertinti ieškovo prašymo ir pasisakyti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir turimus duomenis, informavo, jog L. A. ir V. Š. turi mažametę dukrą A. A., gimusią (duomenys neskelbtini) ir Tarnybos Skyriui šeima yra žinoma nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, kuomet buvo gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nustačius galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus bei atlikus vaiko situacijos vertinimą, informacija buvo perduota Raseinių socialinių paslaugų centrui. Nuo 2021 m. rugpjūčio 30 d. L. A. ir V. Š. šeimai Raseinių socialinių paslaugų centre inicijuotas atvejo vadybos procesas bei teikiamos socialinės paslaugos. Tarnybos Skyriuje taip pat buvo gauti pranešimai apie galimus vaiko teisių pažeidimus iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2022 m. balandžio 4 d., 2022 m. rugsėjo 11d., tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Tarnybos Skyrius 2022 m. lapkričio 26 d. per Fleet Complete programą gavo pranešimą apie tai, kad kaimynai pranešė, kad šeimoje nuolat girtaujama, išgertuvės vyko ir praėjusią naktį. Nuvykę pareigūnai rado vaiką su neblaiviu tėvu L. A., kuriam nustatytas 0,89 promilių girtumas ir neblaivia vaiko močiute, kuriai nustatytas 1,51 prom. girtumas. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai, nagrinėjantys pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiką perdavė motinai V. S., kuri užtikrino dukrai saugią aplinką. Tarnybos Skyriuje 2022 m. lapkričio 30 d. atlikus vaiko situacijos vertinimą, buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį bei kreiptasi į Raseinių socialinių paslaugų centrą dėl pagalbos šeimai organizavimo bei suteikimo. Raseinių socialinių paslaugų centras 2022 m. gruodžio 1 d. raštu informavo, jog V. S. su dukra A. A. ir draugu J. P. apsigyveno (duomenys neskelbtini) ir dėl atvejo vadybos proceso tęstinumo užtikrinimo minėtai šeimai, perduota Šiaulių miesto savivaldybės socialinių paslaugų centrui. Pažymėtina, jog Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono Policijos komisariate L. A. už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams taikyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-LR ANK) 73 str. 1 d.

2022 m. gruodžio 6 d. Raseinių socialinių paslaugų centre vykusiame L. A. šeimos atvejo posėdžio metu buvo aptarta šeimos situacija, sudarytas pagalbos šeimai planas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 3.65 straipsnis - speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas - maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.

Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali buti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-l 1-196/2018).

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat nepagrįstai ir neproporcingai varžomos tėvų teisės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ginčo tarp šalių iš esmės, netiria ar pareikšti reikalavimai iš esmės pagrįsti, taip pat ir nevertina tokių šalių pateiktų duomenų, o tik daro preliminarias išvadas dėl to, kad laikinai, iki teismo sprendimo priėmimo, būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai. Todėl teismas, tik bylą nagrinėdamas iš esmės, tirdamas visas reikšmingas bylos aplinkybes, betarpiškai išklausęs šalis, galės padaryti išvadas dėl ieškovo reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų pagrįstumo.

Ieškovo pagrindiniai motyvai (argumentai) taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra tai, jog pastaruoju metu vaiko motina ėmė piktnaudžiauti alkoholiu ir nebesirūpinti dukterimi. Vaikui susirgus, ieškovas dukrą pasiėmė gyventi pas save. Toks atsakovės elgesys kartojasi nebe pirmą kartą. Duktė pas tėvą gyvena jau daugiau nei dvi savaites, tačiau motina toliau vartoja alkoholį ir nesidomi vaiku. Ieškovas mano, kad atsakovė dėl piktnaudžiavimo alkoholiu negalės pasirūpinti vaiku ir suteikti saugią aplinką vaikui augti, todėl nusprendė, kad vaikui bus geriausia gyventi su tėvu, todėl jis ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Pažymėtina, jog L. A. nepateikė Teismui jokių rašytinių objektyvių įrodymų dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu bei negebėjimo pasirūpinti mažamete dukra.

Atkreiptinas dėmesys, jog Tarnybos Skyrius neturi duomenų apie tai, kad pastaruoju metu vaiko motina V. Š. girtautų ar gyventų netinkamą gyvenimo būdą, taip pat Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis (SPIS), nėra fiksuota pranešimų, apie galimus vaiko teisių pažeidimus Šiaulių mieste, vaiko motinos dabartinėje faktinėje gyvenamojoje vietoje. Priešingai, pastaruoju metu buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas dėl tėvo girtavimo bei nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį, kuris neužtikrino mažametei dukrai saugios aplinkos. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) už 1 metus, V. Š. nėra bausta administracine tvarka pagal LR ANK 73 str.

Atsižvelgiant j Teismo nustatytą 1 d. d. terminą informacijai pateikti, Tarnybos Skyrius neturi galimybių ištirti L. A. šeimos aplinkos sąlygas, taip pat pasikalbėti bei išklausyti atsakovės V. S. nuomonę, todėl negali pateikti išsamios išvados, kuri atitiktų geriausius mažamečio vaiko interesus, todėl prašo Teismo remtis Tarnybos Skyriaus turimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės iki ieškinio pateikimo atmestinas

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo (ieškovo) interesams.

Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, ieškovas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad šiai dienai teismui ieškinio pateikti negalėjo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyto įsipareigojimo (t. y. dėl privalomosios mediacijos prieš kreipiantis į teismą su tokio pobūdžio ieškiniu).

Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė teismui konkrečių ir objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankama. Pažymėtina, kad ši aplinkybė, kad šalys dalyvauja privalomosios mediacijos procese, kurią ieškovas nurodo kaip priežastį, kliudančią pareikšti ieškinį kol nepasibaigė mediacijos procesas, kartu reiškia ir tai, kad šalys derina pozicijas dėl ginčo, taigi išlieka taikaus susitarimo galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas ypač tikslingu Teismo vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, gali būti suardytas mediacijos procesas, atsirasti prielaidos tarp ieškovo ir atsakovės kilti dar didesnei priešpriešai. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti ginčo šalis bei siūlyti taikaus ginčo sprendimo būdus, teismas prieina prie išvados, kad ieškovo nurodyta priežastis, dėl kurios ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nelaikoma pakankama.

Pabrėžtina ir tai, kad teismų praktikoje taip pat pripažinta, jog Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) nelaikomas svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020).

Vertinant ieškovo įrodinėjamą konkretų laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo taikymo būtinumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą kaip realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai). Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

Tokios prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kaip nagrinėjamojoje byloje, turi būti pagrįstos konkrečiomis grėsmėmis, taip pat jeigu faktinės aplinkybės gana neaiškios, bet kokia laikinoji apsaugos priemonė negali būti priimta paskubomis, nes vėliau (ateityje) gali turėti įtakos padaryti neatitaisomos žalos tėvo (motinos) bendravimui su vaiku.

Pabrėžtina, kad šiuo atveju nagrinėjamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki ieškinio pateikimo), nežinant konkrečių ieškinio reikalavimų, ieškinio pagrindo, taip pat daugelis nurodytų faktinių aplinkybių gali būti nustatomos ir įvertinamos tik išnagrinėjus pareikštus reikalavimus iš esmės, surinkus papildomus duomenis, įrodymus bei specialistų vertinimus. Teismas negali paskubomis priimti (taikyti) bet kokias laikinąsias apsaugos priemones, daugelis aplinkybių tokioje proceso stadijoje nėra aiškios.

Apibendrinant šias aplinkybes, teismo vertinimu, ieškovas ne tik neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo pateiktas ieškinys, nesulaukta privalomosios mediacijos pabaigos, o buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, bet ieškovas kartu neįrodė savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė neginčijamų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas, todėl ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui pareiškimo dienos netenkinamas.

Išaiškintina, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjus naujoms aplinkybėms (CPK 147 straipsnio 3 dalis), ar prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikti kartu su ieškiniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144–145 straipsniais, 147 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsniu,

nutaria:

Ieškovo L. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo atmesti.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.