Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. ir jo gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį –3 (treji) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

- pagal BK 300 straipsnio 2 dalį –2 (dveji) metai laisvės atėmimo;

- pagal BK 213 straipsnio 1 dalį –2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. V. paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 (ketveri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta A. V. sumažinta bausmė – 2 (dveji) metai 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Nuspręsta kardomąją priemonę – suėmimą A. V. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus – panaikinti.

Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 26 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. Z. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, R. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo pagal laidavimą ir baudžiamoji byla dalyje dėl jo nutraukta, tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. V. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 25 d. apie 19.55 val. degalinėje ,, (duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), plastikinę pakuotę su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,271 g už 30 Eur neteisėtai pardavė R. B.,

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 21.00 – 20.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurio masė yra 0,021 g už suteiktas paslaugas neteisėtai perdavė T. S.,

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2021 m. gegužės 25 d. apie 1.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), 0,147 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už 20 Eur neteisėtai pardavė A. Z.. Jo veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

2. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti savo namuose, (duomenys neskelbtini), mažajame kambaryje ant lovos po drabužiais neteisėtai laikė plastikinį maišelį su 8 baltos spalvos tabletėmis, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė yra 0,016 g, miegamojo spintoje baltos spalvos miltelius su vatos tamponu užspaudžiamame maišelyje, su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,016 g, iki 2021 m. gegužės 26 d. kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė pareigūnai. Jo veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

3. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad savo piniginėje neteisėtai laikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. P. vardu iki 2021 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini), kratos metu šį dokumentą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Jo veika kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

4. Be to, A. V. nuteistas už tai, kad savo piniginėje neteisėtai laikė žinomai suklastotus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus: dvi 50 Eur nominalo kupiūras ir 100 Eur nominalo kupiūrą, iki 2021 m. gegužės 26 d. jo namuose (duomenys neskelbtini), kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Jo veika kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

5. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo įvykdytos nusikalstamos veikos atitinka BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamas veikas bei įrodytos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. V. už padarytus nusikaltimus parinkdamas bausmės rūšis bei nustatydamas jų dydžius, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė tik nuteistojo A. V. advokatė, jos skunde ginčijama ginamojo kaltė tik dėl BK 312 straipsnio 1 dalyje A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, dėl kitų veikų kaltė neginčijama, tačiau nesutinkama su A. V. paskiromis bausmėmis, skunde teigiama, kad bausmės individualizuotos netinkamai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo A. V. gynėjos apeliaciniame skunde.

Dėl kaltinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliaciniu skundu ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, visapusiškai neįvertino byloje surinktų įrodymų ir savo sprendimo tinkamai nemotyvavo. Teismas neanalizavo ir nevertino nei atskirų bylos įrodymų nei jų visumos, nepasisakė ir dėl A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos būtinų sudėties požymių nustatymo. Atsižvelgiant į tai, apkaltinamojo nuosprendžio dalis dėl A. V. pripažinimo kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, yra naikinamas ir priimamas išteisinamasis nuosprendis, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

10. BK 213 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas <...> įgijo, importavo, eksportavo, gabeno, laikė ar realizavo netikrus arba suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius <...>. Objektyvieji šio nusikaltimo požymiai pasireiškia alternatyviais veiksmais – netikrų pinigų įgijimu, laikymu ar realizavimu. Netikrų pinigų įgijimo, laikymo arba realizavimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis laiko, įsigyja arba realizuoja netikrus pinigus ir nori taip veikti.

11. Šioje byloje A. V. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad savo piniginėje neteisėtai laikė žinomai suklastotus Lietuvos valstybės apyvartoje esančius pinigus: dvi 50 Eur nominalo kupiūras ir 100 Eur nominalo kupiūrą, iki 2021 m. gegužės 26 d. jo namuose (duomenys neskelbtini), kratos metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Jo veika kvalifikuota pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Pabrėžtina, kad A. V. buvo kaltinimas dar dėl kitų trijų nusikalstamų veikų, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas jų visų atskirai nenagrinėjo ir dėl kiekvienos jų atskirai nepasisakė, nenurodė, kokie konkrečiais byloje esantys įrodymai patvirtina A. V. kaltę dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje tik bendrai išvardijo dėl visų A. V. inkriminuotų nusikaltimų byloje surinktus įrodymus ir konstatavo, kad A. V. kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų patvirtina aukščiau ištirtų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo A. V., bei kitų kaltinamųjų visiškas kaltės prisipažinimas, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialistų išvados ir kiti ištirti rašytiniai įrodymai, taip pat deklaratyviai nurodė, jog visus nusikaltimus kaltinamasis padarė tyčia. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio numatytus įrodymų vertinimo reikalavimus ir šis pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

11.1. A. V., apklaustas pirmosios instancijos teisme apie netikrų pinigų laikymą, jokių aplinkybių nenurodė. Teismas BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsino A. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose kaltinamasis nurodė, kad jo namuose buvo įvairių šalių kupiūrų, kurios nėra klastotės. 50 eurų ir 100 eurų kupiūras turėjo, tačiau nemanė, kad tai nusikaltimas, nes kitoje kupiūros pusėje buvo užrašas kopija. Jis pripažįsta savo kaltę, labai gailisi, pažada naujų nusikaltimų nedaryti (4 t., b. l. 27–28). Teisėjų kolegija pažymi, jog vien tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, dar savaime neduoda pagrindo išvadai, kad jis padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo kaltė turi būti įrodyta byloje nustatytų duomenų visumos analize bei išvadomis. Be to, analizuojant A. V. parodymus, matyti, kad nors jis teigia prisipažįstantis padaręs nusikaltimą, tačiau jo parodymų turinys tokiam prisipažinimui prieštarauja, nes jis paaiškino supratęs, kad tos kupiūros nėra klastotės ir negali būti naudojamos apyvartoje, nes kitoje jų pusėje buvo užrašas, kad tai kopija.

11.2. A. V. kaltė buvo grindžiama ne tik jo parodymais, bet ir rašytine bylos medžiaga: 2021 m. gegužės 26 d. kratos atliktos A. V. namuose, kurios metu buvo rastos dvi 50 eurų nominalo kupiūros ir 100 eurų nominalo kupiūros, protokolu; 2021 m. birželio 14 d. specialisto išvada, kad dvi kupiūros po 50 eurų yra netikros, 100 eurų kupiūra yra netikra (2 t., b. l. 72–73), kuri teisėjų kolegijos vertinimu, A. V. kaltės nepagrindžia. Kaip minėta, šie duomenys skundžiamame nuosprendyje nebuvo analizuoti. Iš specialisto išvados aprašomosios dalies matyti, kad tyrimui pateikti 2 vienetai 50 Eur ir 1 vienetas 100 Eur nominalų banknotai neturi nei vandens ženklų, nei apsauginio siūlelio, ir šie skiriamieji požymiai ant jų neimituoti, kupiūros be hologramos, spalvą keičiantis skaičius banknotų reverse (OVI) taip pat neimituotas. Pagrindinis spaudos būdas – ofsetas (plokščioji spauda). Be to, kad šios kupiūros neturi aukščiau nurodytų apsauginių požymių, šių kupiūrų averse anglų kalba yra užrašyta <„Movie money“, „This is not legal. It is to be used for motion props“>, (liet. kalba – netikros, nelegalios, butaforinės kupiūros, skirtos naudoti filmuose), kas patvirtina A. V. versiją, jog jis iš tiesų suprato, kad šie pinigai ne skirti „paleisti“ į apyvartą, o yra pagaminti kaip suvenyriniai.

11.3. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes daro išvadą, kad žinomai netikri pinigai, kurių laikymas buvo inkriminuotas A. V., dėl prastos jų kokybės ir akivaizdaus netikrumo, negali būti laikomi BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyku. Byloje nustatyta, kad šie 50 eurų ir 100 eurų nominalo banknotai atspausdinti ne pagal eurų banknotų spausdinimo reikalavimus, jie, kaip nurodyta specialisto išvadoje, pagaminti ofsetinės spaudos būdu ištisai, šie banknotai neturi apsauginės juostelės ir kitų apsaugos ženklų, jų popieriaus kokybė skiriasi nuo popieriaus, naudojamo gaminant tikruosius banknotus, kokybės. Tai, kad šių pinigų netikrumas yra akivaizdžiai matomas bet kuriam žmogui, patvirtina ant 50 Eur nominalo kupiūrų abiejose pusėse, kitos 100 Eur nominalo kupiūros vienoje, išspausdinti akivaizdžiai matomi užrašai anglų kalba, kurių turinys patvirtina, jog kupiūros nėra tikros, kad jos butaforinės, ir skirtos naudoti tik kaip suvenyrai.

12. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 213 straipsnį kyla tada, kai padarant bent vieną šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų yra pažeidžiama ar keliama tokios žalos atsiradimo grėsmė finansų sistemai. Iš nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių yra akivaizdu, kad A. V. suvokė primityvią netikrų pinigų kokybę ir suprato, kad šie pinigai normaliomis sąlygomis į apyvartą patekti negali, todėl savo veiksmais jis nesiekė pakenkti valstybės finansų sistemai ir objektyviai (dėl prastos pinigų kokybės) to padaryti negalėjo. Baudžiamosios bylos medžiagoje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis A. V. tokiomis kupiūromis būtų atsiskaitęs ar bent bandęs atsiskaityti. Pažymėtina, kad A. V. inkriminuotas tik vienas iš šios veikos alternatyvių požymių - netikrų pinigų laikymas.

13. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra nustatyta BK 213 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės nusikalstamos veikos sudėties požymio – nusikaltimo dalyko, ir, atitinkamai, A. V. veiksmuose nėra šios veikos subjektyviosios pusės požymių. Dėl šios priežasties naikintina apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria A. V. pripažintas kaltu padarius BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir jo atžvilgiu priimtinas naujas – išteisinamasis – nuosprendis (BPK 326 str. 3 d., 329 str. 1 p.).

Dėl A. V. paskirtų bausmių

14. Skunde gynėja nurodo, jog A. V. buvo paskirtos per griežtos bausmės, neįvertinus to, kad jis savo kaltę pilnai pripažino, padarytos nusikalstamos veikos nebuvo itin pavojingos, jomis nuteistasis nepadarė didelės žalos įstatymo saugomoms vertybėms, neįgijo didelės naudos. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, parinkdamas A. V. bausmes ir nustatydamas jų dydžius, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nėra objektyvaus pagrindo sutikti su gynėjos apeliacinio skundo teiginiais dėl A. V. netinkamai individualizuotų bausmių.

15. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Iš baudžiamojo įstatymo nuostatų matyti, kad dėl tam tikrų nusikaltimų specialiosios dalies sankcijos, tame tarpe ir kai kurių veikų, už kurias apeliantas nuteistas, numato kelių rūšių bausmes, kurios yra alternatyvios. Taigi, įstatymų leidėjas, numatydamas sankcijoje kelias alternatyvas bausmes, palieka teismui galimybę tinkamai individualizuoti bausmę.

16. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas bausmių skyrimo klausimą, pripažino A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis pripažino savo kaltę dėl visų nusikalstamų veikų įvykdymo ir gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančią medžiagą. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, vedęs, niekur nedirba, anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas. A. V. anksčiau buvo ne kartą teistas už analogiškas veikas – disponavimą narkotinėmis medžiagomis bei dokumentų klastojimą. Jam ne kartą teismo buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, taip pat taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, jis toliau darė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės patvirtina, jog A. V. savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, jo daromi nusikaltimai nėra atsitiktiniai ar nulemti nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kad tai jo asmenybę charakterizuoja neigiamai, kaip linkusią nusikalsti, kad išvadų iš ankstesnių teistumų jis nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, pagrįstai už visas A. V. inkriminuotas veikas, nors jų sankcijose yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, parinko pačią griežčiausią – laisvės atėmimą. Visiškai nepagrįstas skundo teiginys, jog A. V. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė, kadangi BK 259 straipsnio 2 dalis apskritai nenumato bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. A. V. pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl bausmės, numatytos už kitas nusikalstamas veikas, niekaip nėra susijusios su bausmės parinkimu už asmeniui inkriminuotas veikas.

18. Gynėja nesutinka su A. V. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirtos bausmės dydžiu ir laiko, kad buvo pagrindas jam skirti minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija su tokiu teiginiu nesutinka. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant A. V. bausmės dydžius tiek už šį nusikaltimą, tiek už kitas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgė į nustatytą vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybes, taip pat atsižvelgė į nusikaltimų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, ir nustatė nuteistajam mažesnes bausmes, nei numatytos jam inkriminuojamų nusikaltimų straipsnių sankcijose laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Gynėja skundo teiginį, jog yra pagrindas nuteistajam A. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę keisti į minimalią BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę, grindžia kitų apeliacinės instancijos teismų nutartimis. Atsakant į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog nors skunde nurodytose bylose asmuo ar asmenys buvo pripažinti kaltais už tame pačiame BK straipsnyje nurodytas veikas, kaip ir A. V., tačiau šios bylos faktinės aplinkybės, susiję su nusikalstamų veikų padarymu ir kaltinamojo asmenybe, nėra tapačios arba labai panašios į skunde nurodytų teismų nagrinėjamose bylose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jose turi būti priimti tapatūs sprendimai.

19. Netinkamą bausmių individualizavimą gynėja grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su pačių veikų padarymu, jos vertinimu, teismas tinkamai neindividualizavo nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumo, padarytos žalos, kitų reikšmingų aplinkybių. Skunde prašo atsižvelgti ir įvertinti ir tai, kad A. V. anksčiau buvo teistas už suklastoto vairuotojo pažymėjimo naudojimą, tačiau nusikalto esant kitoms aplinkybėms, kad šį kartą neturėjo tikslo tuo pažymėjimu pasinaudoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant nuteistajam tinkamo bausmių paskyrimo klausimą, ką skunde ir ginčija apeliantė, aplinkybės apie nusikalstamų veikų padarymą neturi būti analizuojamos ir vertinamos kaip išskirtinės. Kaip minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, taigi, nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės vertinamos visų kitų BK 54 straipsnyje numatytų aplinkybių kontekste.

20. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo niekas negali įtakoti, ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam A. V. bausmės rūšis ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

21. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. V. nuosprendžiu paskirtas bausmes, iš dalies sudedant, ir parinkdamas pridedamos bausmės dalį, atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę, jo siekį taisytis, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, ankstesnius teistumus, padarytą žalą saugomiems visuomenės interesams, todėl sprendė, kad prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedamos šiek tiek didesnės nei minimalios paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalys. Teisėjų kolegija su tokiu bausmių bendrinimo būdu iš dalies nesutinka, kadangi veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą -jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas). Teismui nepagrindus, kodėl taikytas dalinis bausmių sudėjimas, laikytina, jog bausmės subendrintos neteisingai, netaikant palankesnio nuteistajam bausmių bendrinimo būdo. Tokiu atveju bausmės turi būti bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

22. A. V. išteisinus dėl kaltinimų pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, bendrinant bausmes eliminuotina už šį nusikaltimą pridėta paskirtos bausmės dalis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalyje ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 213 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 9 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtų bausmių subendrinimo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, A. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir paskirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. V. sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.