Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2018-02-23) ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2018-03-07) ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2018-03-13) ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2018-03-15) ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2018-03-15) ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2018-03-01) ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal 259 straipsnio 1 dalį ir paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. B. skirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 (vienuolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 19 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Konfiskuota iš A. B. 80,00 Eur piniginių lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktas galioti iki nuosprendžio įvykdymo, o jį įvykdžius panaikintinas ir A. B. grąžintinos 380,00 Eur piniginės lėšos, saugomos (duomenys neskelbtini).

- pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2018-02-09) ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2018-02-14) ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. S. skirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas J. S. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas.

Kardomosios priemonės - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktos galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Konfiskuota iš J. S. 25,00 Eur piniginių lėšų, gautų iš nusikalstamos veikos.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti ir J. F., A. A., D. S., D. M., K. M., Č. T., I. M., pripažinti padarius nusikaltimus ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - I. B., D. L., tačiau jie šio nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 23 d., laikotarpiu nuo 14 val. 19 min. iki 14 val. 22 min., tiksliau nenustatytu laiku, bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 10,00 Eur, pardavė K. Š., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, narkotinę medžiagą - heroiną, kurios masė yra 0,011 g. (16,9 %). Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, jis, 2018 m. kovo 7 d., laikotarpiu nuo 16 val. 43 min. iki 16 val. 48 min., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 10,00 Eur, pardavė K. Š., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, narkotinę medžiagą - heroiną, kurios masė yra 0,008 g. (9,6 %). Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, jis, 2018 m. kovo 13 d., laikotarpiu nuo 17 val. 51 min. iki 17 val. 58 min., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 20,00 Eur, pardavė K. Š., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, narkotinę medžiagą - heroiną, kurios masė yra 0,005 g. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

4. Be to, jis, 2018 m. kovo 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 30,00 Eur, pardavė K. Š., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, narkotinę medžiagą - heroiną, kurios masė yra 0,010 g. (6,5 %). Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

5. Be to, jis, 2018 m. kovo 15 d., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už tiksliai nenustatytą pinigų sumą, pardavė K. Š., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, narkotinę medžiagą - heroiną, kurios masė yra 0,012 g. (5,8 %). Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

6. Be to, jis, 2018 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 16 val. 41 min. iki 16 val. 48 min., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 10,00 Eur, pardavė Č. T., narkotinę medžiagą - heroiną, kurios masė yra 0,044 g. (35,0 %). Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

7. Be to, jis, 2018 m. kovo 23 d., apie 12 val. 20 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė narkotinę medžiagą heroiną, kurios masė yra 0,004 g., ir psichotropinę medžiagą klonazepamą, kurios masė yra 0,032 g., kol jas tą pačią dieną, apie 12 val. 20 min., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

8. Skundžiamu nuosprendžiu J. S. nuteista už tai, ji 2018 m. vasario 9 d., apie 14 val. 20 min., tiksliau nenustatytu laiku, būdama bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai, už 10,00 Eur, pardavė D. S. ir J. F., narkotinę medžiagą - heroiną, kurios masė yra 0,008 g. (15,5 %). Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

9. Be to, ji, 2018 m. vasario 14 d., apie 11 val. 30 min., tiksliau nenustatytu laiku, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, neteisėtai, už 15,00 Eur, pardavė D. S. ir D. M., narkotinę medžiagą - heroiną, kurios masė yra 0,006 g. (6,7 %). Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

10. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. ir J. S. nuteisti už tai, kad, iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. kovo 23 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, kurios masė yra 4,144 g. (12,3 %), kurią 2018 m. kovo 23 d., apie 12 val. 20 min., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. B. ir J. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

14. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino kitų kaltinamųjų parodymus ir telefoninių pokalbių įrašus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl jos kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Nurodo, kad vien tos aplinkybės, kad kiti kaltinamieji patvirtino žinoję, jog būtent A. B. prekiauja narkotinėmis medžiagomis bei tai, kad ji gyvena tame pačiame bute kaip ir A. B., veda bendrą ūkį su juo ir kratos metu buvo rasta folija, svarstyklės, stiklas, peiliukas, užspaudžiami maišeliai, niekaip nepatvirtina, jog ji žinojo apie A. B. laikomą didelį kiekį narkotinių medžiagų. Skunde nuteistoji aiškina, kad ji su nuteistuoju A. B. buvo susipykę, gyveno atskiruose kambariuose ir nežinojo, kur būtent A. B. laikė narkotines medžiagas, kokį kiekį jų turėjo, taip pat nežinojo apie jo pardavimus kitiems asmenims. Nuteistoji nurodo, kad labai bijojo asmenų, kurie vartoja narkotines medžiagas ir šios baimės pasėkoje ji sudalyvavo narkotinių medžiagų perdavime. Nuteistosios įsitikinimu, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų pagrindžiančių jos kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, todėl šioje dalyje jos atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Motyvuojamoji dalis

17. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas, J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl A. B. apeliacinio skundo

18. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kaip matyti, nuteistasis A. B. skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės. Nuteistojo nuomone pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl nuteistasis prašo pakartotinai įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies, BK 62 straipsnio, BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirti švelnesnę bausmę ir bausmės vykdymą atidėti (BK 75 straipsnis).

19. Visų pirma, pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Pagal suformuotą teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai yra pripažįstama tik dalis ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų arba prisipažinimas padaromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo numatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-372-697/2017).

21. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

22. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas A. B. paskyrė teisingą bausmę tiek už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, tiek už 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus. Spręsdamas klausimą dėl bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo A. B. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, veikų stadiją, t. y. atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė septynis sunkius nusikaltimus ir vieną nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, taip pat į tai, kad juos nuteistasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, siekdamas savanaudiškų tikslų. Teismas įvertino ir A. B. asmenybę apibūdinančius duomenis – tai, kad jis anksčiau teistas už analogiškų nusikalstamų veikų susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, už jų platinimą, taip pat baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, nesimoko, niekur nedirba, į psichikos ir priklausomybių ligų įskaitą neįrašytas.

24. Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo tarpu už nusikaltimų, numatytų BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje, padarymą asmeniui skiriama išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė – BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė nuo dvejų iki aštuonerių, o BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Taigi, bausmės už BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų įvykdymą, kuri būtų švelnesnė, t. y. nesusijusi su laisvės atėmimu paskyrimas, reikštų švelnesnės, negu numatyta įstatymo, bausmės skyrimą. Švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo sąlygas reglamentuoja BK 62 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. A. B. savo noru neatvyko ir nepranešė padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, taigi, nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies taikymas nėra galimas, nes nėra visų būtinųjų jo taikymo sąlygų. BK 62 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta, ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu egzistuoja bent viena iš sąlygų, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose. Kadangi šioje byloje A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atžvilgiu negali būti taikoma ir BK 62 straipsnio 2 dalis.

25. Nesant BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų bausmės švelninimui, teisę motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę numato ir BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama tik tais atvejais, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

26. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti A. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinusi tiek patį nuteistąjį, tiek ir jo padarytas nusikalstamas veikas, jų pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje (6 veikos), BK 260 straipsnio 2 dalyje paskirta minimali ar artima vidurkiui, šios teisės normos sankcijose numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė, bausmės proporcingumo ir teisingumo reikalavimams neprieštarauja. Ji pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės paskirtį (BK 41, 54 straipsniai). Pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo nustatyta nei A. B. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, tačiau apylinkės teismas paskyrė minimalias ar mažesnes nei vidurkis bausmes. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas parinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą ir bausmes sudėjo ne visiškai, tačiau tik iš dalies, pridėdamas įstatyme numatytas minimalias bausmės dalis. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, paskirta bausmė yra itin švelni ir ne per griežta. Šiuo atveju, nuteistasis A. B. grįsdamas prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nenurodė, jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. B. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad A. B. teisiamas keturioliktą kartą, tame tarpe ir už analogiškos veikos pagal BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą. O tai suponuoja išvadą, jog nuteistasis A. B. išvadų iš praeitų teistumų nedaro, todėl taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, tai neužtikrintų bausmės paskirties paveikti asmenį, atriboti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

27. Nuteistasis prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tačiau teisėjų kolegija pritardama pirmosios instancijos išvadai, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitikimo. BK 64¹ straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Vertinant pastarąją sąlygą, pastebėtina, jog kaltės prisipažinimas yra suprantamas kaip visiškas kaltinamojo kaltės prisipažinimas (be jokių išlygų) tiek dėl visų atliktų nusikalstamų veikų, tiek dėl veikos padarymo aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir teisme nebuvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Aktualių nusikalstamų veikų aplinkybes teismas išnagrinėjo ir ištyrė teisiamajame posėdyje, o motyvus dėl inkriminuotų A. B. kaltinimų nuosekliai, aiškiai ir motyvuotai išdėstė nuosprendyje. Todėl apelianto argumentai dėl BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo – bausmės sumažinimo vienu trečdaliu – atmestini kaip nepagrįsti.

29. Įvertinusi aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo A. B. paskirtos atskiros bausmės ir subendrinta galutinė bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54 straipsnyje nustatytų bausmių skyrimo taisyklių ir leidžia įgyvendinti teisingumo principą bei pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Dėl J. S. apeliacinio skundo

30. Nuteistoji J. S. apeliaciniame skunde ginčija kaltę ir apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje padarymo, nurodydama, kad ji nežinojo apie A. B. laikomą didelį kiekį narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Taip pat kelia bausmės individualizavo klausimą ir prašo sušvelninti paskirtą bausmę.

31. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės ir jos padarytos nusikalstamos veikos. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuteistosios J. S. argumentai, kuriais ji siekia būti išteisinta, yra nepagrįsti ir atmestini, nes J. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.

33. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis yra nustatyta, kad J. S. ir A. B., iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti, 2018 m. kovo 23 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, kurios masė yra 4,144 g. (12,3 %), kurią 2018 m. kovo 23 d., apie 12 val. 20 min., kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad J. S. veikdama kartu su A. B., neteisėtai savo namuose laikė narkotines medžiagas, turint tikslą jas platinti ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad bylos įrodymus teismas įvertino ne taip, kaip to norėtų apeliantė, savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

35. Nors nuteistoji teigia, kad bendras gyvenimas su A. B. ir kratos metu rasti daiktai neįrodo jos žinojimo apie didelį narkotinių medžiagų kiekį, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Tai, kad nuteistoji J. S. žinojo apie narkotinių medžiagų kiekį, patvirtina trumpųjų SMS žinučių tarp J. S. ir A. B. turinys, kai į klausimą „<...>jis matė kas ten pas mus yra?“, apeliantė atsakė „taip“, o A. B. susirašinėjimo eigoje pasakius, „blogai. Ten juk daug guli“, apeliantė atsakė „o gal ir nematė. Aš pridarinėjau duris“. Taigi, J. S. patvirtino, kad jai yra žinoma apie narkotines medžiagas ir jų didelį kiekį. Be to, ir pats nuteistasis A. B. patvirtino, kad iš pradžių J. S. nieko nežinojo apie narkotines medžiagas, bet po to sužinojo. Tai, kad nuteistoji J. S. žinojo, kurioje vietoje yra laikomas didelis narkotinių medžiagų kiekis, patvirtina ir jos bei D. S. telefoninio pokalbio turinys, kai jiems bendraujant, D. S. paklausė J. S. „kaip jinai galėjo nežinoti apie didelį kiekį, jei viskas gulėjo atvirai“, pastaroji atsakė „kad didelis narkotinių medžiagų kiekis gulėjo ne atvirai“; D. S. nurodžius, kad „gulėjo kambaryje – spintelėje“, J. S. nurodė, kad „į tą kambarį ji nevaikšto“. Pokalbio eigoje D. S. nurodžius, kad „ne tame, o jos kambaryje buvo didelis narkotinių medžiagų kiekis, J. S. atsakė, kad „buvo ne jos kambaryje ir patvirtina, kad ji žinojo“. Maža to, J. S. paklausus D. S. „kas jam pasakė, kad didelis narkotinių medžiagų kiekis gulėjo jos kambaryje“ – D. S. nurodo, kad „ji jam pati apie tai ne kartą sakė, kai negalėjo paimti narkotinių medžiagų, nes viskas gulėjo prie A. B.“. Nors nuteistoji J. S. tvirtina, kad byloje užfiksuoti pokalbiai tarp jos ir D. S. negali būti laikomi patikimais įrodymais, kadangi pasak apeliantės, ji specialiai klaidino D. S. nesakydama tiesos, tačiau su šiuo skundo argumentu taip pat negalima sutikti. Pirmiausia, minėto pokalbio ir kitų pokalbių turinys atskleidžia, kad J. S. ir D. S. sieja gana artimi ir šilti santykiai, vadino vienas kitą „kačiuku“, todėl nėra pagrindo manyti, kad J. S. įvardindama vietą, kur buvo laikomas didelis kiekis narkotinių medžiagų, turėjo tikslą meluoti D. S.. Dar daugiau, kad didelis narkotinių medžiagų kiekis, buvo laikomas būtent toje vietoje, apie kurią pokalbiuose kalbėjo J. S. ir D. S., patvirtina ir kratos metu pas J. S. ir A. B. namuose rasta narkotinių medžiagų masė – heroino 4,144 g. (12,3 %), t. y. minėta medžiaga buvo rasta svetainėje stovinčio kompiuterinio stalo apatiniame stalčiuje (t. 5, b. l. 10-21). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog ant tirti pateiktų plastikinės dėžutės, maišelio buvo rasti dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, kuris vienas iš jų tinkamas nustatyti ir sutampa su A. B., o kito nėra galimybės identifikuoti, kas rodo, jog dideliu narkotinių medžiagų kiekiu disponavo ne tik A. B.. Galiausiai pažymėtina, kad pagal teismų praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas yra šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2012). Nagrinėjamu atveju, remiantis aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma bei įvertinus aplinkybes, kad J. S. su A. B. gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini), augino judviejų vaiką, vedė bendrą ūkį, kūrė bendrus ateities planus (remontavo butą) ir tai, kad narkotinės medžiagos namuose nebuvo slepiamos, padėtos atvirai, darytina išvada, kad didelis kiekis narkotinių medžiagų buvo J. S. žinioje. J. S. argumentą, jog ji su B. gyveno atskirai, paneigia liudytojų R. V., A. G. parodymai, kurie dalyvavo atliekant kratą J. S. ir A. B. bute. Minėti liudytojai patvirtino, jog butas dviejų kambarių, vienas miegamasis, kitas didesnis su išėjimu į balkoną, didesniame kambaryje buvo rašomasis stalas, kurio stalčiuje buvo rasti narkotikai, miegamajame buvo rasta didelė pinigų suma. Požymių, jog A. B. ir J. S. gyventų atskiruose kambariuose nebuvo, kambarių durys buvo nerakintos, atidarytos. Liudytojas A. G. patvirtino, jog apžiūrėjus A. B. telefoną, rado žinutę, kur A. B. nurodinėjo J. S. kam duoti, kam neduoti, J. S. žinojo kur guli koks kiekis ir pati berdavo (15 t. b.l. 29-30, 110-113). Nepaisant to, kad nuteistoji nurodo, jog ji nieko nežinojo apie narkotinių medžiagų laikymą bei jų platiną, tačiau tokie teiginiai prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek ir teisiamojo posėdžio metu pačios apeliantės duotiems parodydamas, kad ji yra pardavusi narkotinių medžiagų D. ne vieną ir ne du kartus, taip pat ir D. M., kuris porą kartų į ją yra kreipęsis tiesiogiai, ne per tarpininkus, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šių įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistoji J. S. bendrai su A. B. turėdami tikslą platinti, laikė didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

36. Apeliaciniame skunde keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas, prašoma sušvelninti paskirtą bausmę (BK 54 str. 3 d., BK 62 str.) ir bausmės vykdymą atidėti (BK 75 str.). Kaip jau minėta anksčiau, pagal šiuo metu galiojančios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus. Nei nusikalstamos veikos padarymo metu, nei šiuo metu BK 75 straipsnis nenumatė ir nenumato galimybės atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už tyčinius sunkius nusikaltimus. J. S. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), BK 260 straipsnio 2 dalyje, kurios pagal BK 11 straipsnio 5 dalį priskiriamos būtent tyčiniams sunkiems nusikaltimams. Todėl atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas nėra galimybės.

37. Nepaisant to, teisėjų kolegija įvertinusi nuteistosios asmenybę, jos padarytų nusikaltimų pobūdį bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad sankcijose numatytas bausmės paskyrimas J. S., aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Kolegijos nuomone, nuteistajai yra pagrindas paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai individualizuotos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

38. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Pagal Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

39. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

40. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).

41. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

42. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino J. S. kalta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) už neteisėtą narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir už kiekvieną veiką paskyrė dviejų metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat J. S. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą ir laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir jai paskyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Teismas, skirdamas už kiekvieną nusikaltimą mažesnę nei BK 260 straipsnio 1 dalies, BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, atsižvelgė į tai, kad ji padarė tris tyčinius, baigtus sunkius nusikaltimus siekiant savanaudiškų tikslų, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas įvertino nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, t. y. tai, kad ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai, augina mažametį vaiką. Teismas neigiamai vertino tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė siekdama pasipelnyti, tokiu elgesiu lyg pritardama bei palaikydama narkotinių medžiagų vartojimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti nei BK 62 straipsnio, nei 54 straipsnio 3 dalyje numatytų nuostatų dėl švelnesnės bausmės, paskyrimo.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog skirdamas bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir formaliai jų nepažeidė. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. S. paskirta bausmė nėra teisinga. Kaip jau minėta, bausmė yra teisinga tada, kai atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, jog tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje buvo nustatytos nusikaltimo aplinkybės, kurios, lyginant jas su tipinėmis tokių nusikaltimų aplinkybėmis, gali būti vertinamos kaip išimtinės, sprendžiant dėl J. S. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo.

45. Prie tokių aplinkybių galima priskirti tai, kad J. S. veiksmai, platinant narkotines medžiagas – heroiną, pasireiškė tik dviem pardavimais (BK 260 straipsnio 1 dalis), o disponavimas dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis – heroinu, pasireiškė vienu iš BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. narkotinių medžiagų laikymu. Be to, bylos duomenys patvirtina ir tai, kad J. S. neatliko aktyvių veiksmų šią medžiagą pardavinėjant ar ją laikant. Kaip nustatyta, J. S. narkotinių medžiagų pardavimas ir didelis jo kiekio laikymas pasireiškė tuo, kad apie jų buvimo vietą jai buvo žinoma iš jos sugyventinio A. B., kuris ne tik jas pats buvo pradėjęs vartoti, bet ir dozavo, turint tikslą jas parduoti. Šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, rodo, kad nuteistosios veiksmai, disponuojant narkotinėmis medžiagomis, iš esmės laikytini daugiau pasyviais, juo labiau, jog narkotinės medžiagos buvo įgytos ir atgabentos į J. S. ir A. B. namus, būtent A. B. iniciatyva ir jo pastangomis. Nustatyta ir tai, kad narkotinių medžiagų disponavimas (pardavimas) vyko tik A. B. sutikimu ir leidimu, kas taip pat labai reikšminga, sprendžiant apie nuteistosios vaidmenį veikų padaryme. Šiuo aspektu įvertintina ir tai, kad didelį narkotinių medžiagų kiekį A. B. pirko (duomenys neskelbtini) prieš keletą dienų ir buvimo vietoje, jis buvo laikomas jau kurį laiką. Duomenų, kad bent dalis šių narkotinių medžiagų būtų realizuota iki kol jos buvo surastos kratos metu, nenustatyta. Tai leidžia spręsti apie mažesnį šios padarytos veikos pavojingumą. Be kita ko, vertinant padarytų veikų pavojingumo laipsnį, reikšminga atsižvelgti ir į narkotinių medžiagų kiekį. Kaip nustatyta, narkotinių medžiagų kiekis, (4,144 g) įvertinant kiekybine išraiška, tik nežymiai viršijo kiekį, kuris yra vertinamas kaip didelis (viršinantis daugiau kaip 2 g), kas taip pat leidžia spręsti apie kiek mažesnę žalą, jei toks šios medžiagos kiekis būtų patekęs į apyvartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės, sumažina nustatytų nuteistosios J, S. nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir laikytina viena iš sąlygų išvadai dėl švelnesnės, nei sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimo.

46. Individualizuojant bausmę, labai svarbu įvertinti ir nuteistosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistosios asmenybę, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad praeityje J. S. neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbe charakterizuojama teigiamai. Be to, nors J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nuo pat pirmos apklausos momento, savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), padarymo ji pripažino visiškai, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į nuteistosios socialinę bei šeimyninę padėtį, kas taip pat labai reikšminga. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. S. netekėjusi, augina mažametį sūnų (t. 10, b. l. 108-109). Duomenys apie nuteistosios išlaikytą žinių vertinimą, naują darbą (t. 17, b. l. 112), savanorystę Vilniaus m. visuomeninės organizacijoje kovai su narkomanija ir alkoholizmu „Pergalė“ ir šios įstaigos vadovo pateiktas jos apibūdinimas – sąžininga, adekvati, atsakinga, labai gailisi dėl padarytų klaidų (t. 17, b. l. 113-115), taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojo E. K. duoti paaiškinimai, kad J. S. lanko cerkvę, skleidžia informaciją apie reabilitacijos centrus, padedančius asmenims, priklausomiems nuo narkotikų ir alkoholio bei žmonėms, išėjusiems iš įkalinimo įstaigos, taip pat, kad pati veda aiškinamąjį darbą apie narkotikų žalą gyvenimui, darbui ir sveikatai, duoda pagrindą išvadai, kad nuteistoji yra padariusi teisingas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, stengiasi pasikeisti, yra aktyvus visuomenės narys. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, J. S. asmenybę apibūdinantys duomenys, jos padarytų nusikaltimų aplinkybės, nuo nusikaltimų praėjęs laiko tarpas, per kurį nebuvo gauta duomenų apie daromus kitus teisės pažeidimus, leidžia daryti išvadą ne tik apie mažesnį, negu tipinis, tokio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, taip pat ir apie tai, kad jos asmenybės pavojingumas visuomenei nėra didelis.

47. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistojo šeimos prigimtiniai bei kiti svarbūs socialiniai interesai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas, įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Tokiu būdu, vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017). Taigi, bausmė (jos rūšis ir dydis) už padarytą nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje kiekvienam asmeniui yra skiriama individualiai, atsižvelgus į toje byloje nustatytas konkrečias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

48. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 260 straipsnio 1 dalies, BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytos, net ir švelnesnės nei sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas J. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų neproporcingas padarytiems nusikaltimams ir nuteistosios asmenybei, taip pat gali turėti priešingą efektą - neužtikrinti bausmės paskirties, t. y. dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės nutrūks nuteistosios ryšiai su vieninteliu mažamečiu sūnumi ir tai turės neigiamos įtakos ne tik pačios nuteistosios resocializacijai, bet ir jos vaikui.

49. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus tai, kad šiuo atveju BK 260 straipsnio 1 dalies, BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti J. S. ne sankcijose numatytą laisvės atėmimo, o švelnesnės rūšies bausmę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad J. S. yra tikslinga skirti ne laisvės atėmimo, o laisvės apribojimo bausmę, kartu paskiriant BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 6 dalies 3 punkte numatytus draudimus bei įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad J. S. veiksmai sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, nusikalstamos veikos nesiskiria pagal pavojingumą, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu. Skiriant J. S. įpareigojimus ir draudimus atsižvelgtina į tai, kad ji dirba, augina mažametį vaiką, todėl siekiant užtikrinti realias pasitaisymo galimybes ir bausmės paskirties įgyvendinimą, skirtinas įpareigojimas tęsti darbą ir draudimas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu bendrauti su kitais nuteistaisiais D. S., J. F., D. M.. Šis draudimas reikšmingas dėl to, kad jie yra susiję su nusikalstamų veikų padarymu ir bendravimas su kitais nuteistaisiais turėjo neigiamos įtakos J. S. veiksmams. Šiuo atveju būtų svarstytinas ir įpareigojimas dėl neatlygintinų darbų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. S. turi mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), viena jį augina, tėvai mirę, artimųjų, kurie galėtų padėti prižiūrėti vaiką nėra, minėtas įpareigojimas nėra skirtinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistajai J. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2018-02-09), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Nuteistajai J. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (veika 2018-02-14), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Nuteistajai J. S. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, J. S. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir J. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigoti J. S. per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, uždrausti J. S. per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį bendrauti su D. S. a. k. (duomenys neskelbtini) J. F. a. k. (duomenys neskelbtini) D. M. a. k. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti J. S., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, ji privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 23 d. iki 2018 m. kovo 30 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.