Panevėžio apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė D. R. ieškiniu prašė teismo nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio 1,8587 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geo planum“ atliktus kadastrinius matavimus, kurios žemės sklypo plane pažymėtos ribų posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-1, ir įpareigoti atsakovę S. S.–I. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pirtį ir lieptą.

2. Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas preliminariais matavimais ir, atlikus sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatyta, jog gretimo sklypo savininkė, atsakovė, savavališkai užėmė 0,1905 ha dalį jai priklausančio žemės sklypo. Paaiškino, jog su atsakovės atliktais atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais nesutiko, nes jie neatitiko teritorijų planavimo dokumentų, nepagrįstai buvo atlikti remiantis atsakovės žemės sklypo topografine nuotrauka, kurioje nenurodytos sklypo riboženklių koordinatės.

3. Teigė, jog dėl klaidingai pažymėtų atsakovės žemės sklypo ribų ir neteisingai nustatytos pirties ir liepto vietos topografinėje nuotraukoje, didesnė dalis atsakovės pirties ir liepto yra ieškovės žemės sklype, kurį atsakovė savavališkai užėmė.

4. Atsakovė S. S.-I. su ieškiniu nesutiko ir pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė teismo nustatyti žemės sklypų, esančių Ignalinos r., nuosavybės teise priklausančių atsakovei ir ieškovei, tarpusavio bendrą ribą, kuri matininko Š. P. 2016 m. kovo 29 d. parengtame šių žemės sklypų plano fragmente pažymėta taškais 9-10-11-12.

5. Paaiškino, kad nustatytinos žemės sklypų bendros ribos zonoje yra atsakovės nebaigtas, tačiau teisėtai pastatytas statinys. Tarp šalių yra nesutarimas tik dėl to, kokios nedidelio ploto žemės naudmenos turėtų atitekti kiekvienam žemės sklypui. Pažymėjo, jog atsakovei sutikus su ieškovės siūloma riba, ji turėtų nusigriauti pirtį ir atsisakyti faktiškai visos Balčio ežero pakrantės, kurią ji nuo pat žemės sklypo įsigijimo 2003 metais prižiūrėjo, bei prisiimti neprižiūrėtą ežero pakrantės dalį, paslenkant savo žemės sklypo ribą link naujai nustatytos gretimo žemės sklypo ribos, kas nulemtų papildomo ploto atsakovės sklypui priskyrimą ir būtinybę jį išpirkti iš Lietuvos Respublikos valstybės.

6. Teigė, jog ieškovė neprašė nustatyti žemės sklypų bendros ribos pagal pripažįstamus neva teisingais teritorijų planavimo dokumentų duomenis, nes tai reikštų, kad atsakovė netektų priėjimo prie Balčio ežero, nors tokio sprendinio nenumato nė vienas aktualus dokumentas, o ieškovės žemės sklypui turėtų būti priskirtas didesnis plotas, negu priklauso pagal jos nuosavybės dokumentus.

7. Nurodė, kad ieškovė atmetė atsakovės pasiūlymą dėl žemės sklypų ribos nustatymo, nors jis labiausiai atitiko abiejų šalių interesus, išlikusius duomenis dėl žemės sklypų ribų , atsižvelgė į faktinę padėtį, įtakotą ir aplinkinių žemės sklypų ribų nustatymo, atitiko faktines šalių žemės sklypų naudojimo ribas ir sąlygas, esamus riboženklius, įformino atsakovės maksimalias nuolaidas ieškovei dėl žemės sklypų ribos nustatymo jos naudai pagal pageidavimus, jos sklypui priskiriamas papildomas ne miško žemės plotas, esantis arčiausiai ežero, kas sudaro prielaidas sklypą iš tikrųjų pagal galimybes naudoti ieškovės deklaruojamiems tikslams.

8. Paaiškino, jog atsakovės teikiamu pasiūlymu išlaikoma žemės sklypų konfigūracija, tokios ribos duomenys iš esmės atitinka ir ieškovės nurodomus, ir formaliuose dokumentuose užfiksuotus, nors ir skirtingai, ribos duomenis, atitinka faktiškai išlikusių riboženklių žymimą ribos vietą.