Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės J. R. įgaliotai atstovei K. B., atstovei pagal pavedimą advokatei Renatai Narbutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui L. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, bendro turto padalijimo, neturtinės žalos, kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė J. R. patikslintu ieškiniu prašo teismo santuoką tarp ieškovės ir atsakovo L. R., sudarytą (duomenys neskelbtini) nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio L. R. kaltės, iš atsakovo priteisti ieškovei 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti, padalinti ieškovės ir atsakovo santuokoje įsigytą turtą, priteisti iš atsakovo kompensaciją ieškovės naudai, sudarančią 17850,00 Eur dėl iš atsakovo banko sąskaitos išgrynintų lėšų laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 6371,43 Eur piniginių lėšų, buvusių (duomenys neskelbtini) L. R. sąskaitoje, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, 7823,69 Eur kompensaciją dėl iš atsakovo banko sąskaitos išgrynintų lėšų (duomenys neskelbtini) bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas L. R. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus motyvus. Prašo teismo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmesti ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad neprieštarauja dėl ieškinio reikalavimo atsakovui L. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti priekabą, taip pat nurodo, kad ieškovė ieškinyje nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie atsakovo turtinę padėtį, turimas lėšas bankuose, šalys santuokos metu net neturėjo galimybės sukaupti ieškinyje nurodytos vertės turtą, kadangi šalys gaudavo nedidelį darbo užmokestį, o vėliau – nedidelę senatvės pensiją.

Teismo posėdžių metu ieškovės atstovės palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė tenkinti juos visiškai.

Papildomai ieškovė J. R. paaiškino, kad su atsakovu santuokoje labai gražiai sugyveno kaip sutuoktiniai, atsakovui susirgus ji pati kvietė greitąją pagalbą, rūpinosi atsakovu. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais, kai L. R. jau buvo pensinio amžiaus, jie kartu nusprendė išvykti į Jungtinę Karalystę. (duomenys neskelbtini) ji išvyko į Angliją, o po 4 mėnesių, kai susitvarkė pensijos dokumentus, į Angliją atvyko ir atsakovas. Nurodė, kad Anglijoje jie kartu išgyveno 13 metų, abu turėjo darbus, maistas daug jiems nekainuodavo, anglai (duomenys neskelbtini) jiems davė būstą, todėl daug galėjo susitaupyti, turėjo tašiuką, į kurį dėjo bendrus pinigus. Nurodė, kad jie su atsakovu turėjo bendrą biudžetą, buvo sutarę tarpusavyje taupyti pinigus, kad vėliau iš sutaupytų pinigų galėtų nusipirkti būstą Lietuvoje, kadangi planavo abu grįžti į Lietuvą, taupymas buvo patikėtas atsakovui, pinigai turėjo būti taupomi pas atsakovą sąskaitose. Nurodė, kad sutaupytų piniginių lėšų turėjo būti apie 100000 Eur, tačiau vėliau paaiškėjo, kad sutaupytų pinigų nėra. Nurodė, kad 2021 m. (duomenys neskelbtini) atsakovas susirgo, jam kvietė greitąją pagalbą, iš jos namų greitoji atsakovą išvežė į ligoninę, vėliau gydytojai atsakovui nustatė galvoje auglį, jis (duomenys neskelbtini) mėnesį išvažiavo į Lietuvą operuotis, ji po operacijos skambino atsakovui, klausė kaip jis jaučiasi, tuo metu Lietuvoje buvo pandemija dėl koronaviruso, todėl lankymas ligoninėse nebuvo įprastas, dėl šios priežasties ji aplankyti į ligoninę atsakovo nevyko, be to, ir pats atsakovas jai sakė, kad nevyktų jo lankyti. Po ilgesnio atsakovo buvimo Lietuvoje laiko ji klausė atsakovo, kada jis grįš į Angliją, tačiau atsakovas vis nurodydavo, kad dar serga, jam reikia antros operacijos, vėliau jau gavo skyrybų dokumentus iš atsakovo. Atsakovas jai niekada nesakė, kad nori skirtis, mano, jog dėl skyrybų yra atsakovo kaltė, kadangi jis pabėgo su jos pinigais, išvyko į Lietuvą ir negrįžo. Ieškovė paaiškino, kad piniginės lėšos per (duomenys neskelbtini) dukrai K. buvo siunčiamos bendru sutarimu su atsakovu ir iš bendrų lėšų, lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams. Piniginės lėšos dukrai K. taip pat būdavo pervedamos kaip vaiko išlaikymas, kadangi V. B. jai išlaikymo lėšas pirmiausia pervesdavo. V. B. yra jos buvęs žentas, nepamena, kodėl (duomenys neskelbtini) pervedė 2310 Eur V. B., (duomenys neskelbtini) pinigai jam taip pat buvo pervesti, tačiau tai buvo daroma bendroms su atsakovu reikmėms.

Teismo posėdžių metu atsakovas ir jo atstovas palaikė atsiliepimo į ieškinį reikalavimus, prašė ieškovės ieškinį atmesti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Papildomai atsakovas teismo posėdžių metu paaiškino, kad jo santykiai su ieškove buvo pašliję jau ilgą laiką, jie gyveno „kaip šuo su kate“, su ieškove jie jau seniai gyveno atskirai, nuo kokių 2015 metų, tačiau dėl skyrybų iš karto pašlijus santykiams jis nesikreipė. Nurodė, kad su ieškove jie kartu išgyveno Anglijoje iki (duomenys neskelbtini) mėnesio, kai jam teko išvykti į Lietuvą dėl operacijos, jis į Lietuvą išvyko vienas. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam buvo blogai su sveikata, ieškovė dar būnant Anglijoje jam iškvietė greitąją pagalbą, tačiau ligoninėje jį ieškovė aplankė tik tada kai atvežė pakrovėją. Parodė, kad jam gydantis Lietuvoje ieškovė jo nė karto neaplankė, nors buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jie su ieškove būdami Jungtinėje Karalystėje turėjo atskirus biudžetus, kaupė santaupas atskirai, maisto išlaidas dalindavosi per pusę, abu dirbo, jis iš Lietuvos dar gavo pensiją, vedybų sutarties su ieškove nebuvo sudarę. Atsakovas parodė, kad ieškovė visą laiką siųsdavo pinigus dukrai. Parodė, kad su ieškovės vaikais jo santykiai buvo normalūs, jis labai mylėjo ieškovės anūką A. kaip savo, kuris jį vadino bočiumi. Nurodė, kad jam pinigų reikėjo maistui, automobilio išlaikymui, pensiją būdavo nusiimdavo, nes neužtekdavo pinigų pragyvenimui, reikėjo padėti dukrai, dvi dukras jis turi, anūkui reikėjo padėti, taip ir išėjo tie pinigai. Parodė, kad jis neturi įrodymų, kad jau prieš santuokos su ieškove sudarymą jis jau turėjo santaupų. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) banke jis laikė pinigus, ieškovė tada nedirbo niekur, kai bankas žlugo, jam buvo grąžinti tie turėti pinigai. Parodė, kad ieškovė nežinojo, kokius jis pinigus turi, ji turėjo savo pinigus, jis savo turėjo. Pinigai kaupėsi tik iš pensijos Lietuvoje, 76 svarus gaudavo Anglijos pensiją, J. gavo pašalpą.

Ieškovės įgaliota atstovė K. B. parodė, kad ieškovė yra jos mama. Parodė, kad jos mamos santykiai su atsakovu visada buvo gražūs, o konfliktai tarp jų buvo nereikšmingi, buitiniai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) metais ji studijavo Pedagoginiame universitete, jai reikėjo pinigų studijoms, mama paėmė paskolą, tačiau po studijų ji grąžino mamai tuos pinigus, buvo išvykusi į N. Nurodė, kad mama su L. jos į studijas neišleido, tėvas ją išlaikė bakalauro studijų metu, mama tik remdavo ją, tačiau nebuvo didelių rėmimų, per piniginių perlaidų sistemą yra gavusi pinigų iš mamos, tačiau tie pinigai buvo siunčiami kaip dovanos gimtadieniams dukrai, anūkui, žentui. Parodė, kad mama su atsakovu gyveno Anglijoje, kartu ėjo į darbą, su draugais bendravo. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) didelė suma buvo įnešta jos teismo išlaidoms, teismo išlaidų pinigai buvo ne mamos, o V. B. (jos buvusio vyro) po avarijos, (duomenys neskelbtini) ji turėjo didelę avariją. Mama buvo nupirkusi jai šuniuką su dokumentais, mamos įnešimai V. B. vardu būdavo tam, kad ji galėtų tuos pinigus naudoti savo išlaidoms. Nurodė, kad pašto perlaidomis mama jai nesiųsdavo pinigų, viskas buvo pervedama per banką, mamos pervedimai yra dovanos gimtadieniams. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji pati dirbo Anglijoje porą metų, 2 mėnesius dirbo daržovių fabrike ir žino, kad darbuotojai galėdavo parsinešti daržovių namo, Anglijoje prekės buvo pigesnės, mama su atsakovu gyveno taupiai, išlaidos buvo mažos, maistą gamino ir pirko kartu. Mama dirbo Anglijoje nuo (duomenys neskelbtini), nuo 65 metų pradėjo pensiją gauti, jos gaunama pensija buvo didesnė už L., nes mamos stažas Anglijoje buvo didesnis. Nurodė, kad mama su L. nuolat bendravo telefonu, kai jis gydėsi Lietuvoje, viską ji žinojo apie L..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės J. R. ir atsakovo L. R. sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini).

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos su atsakovu nutraukimo. Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, turto teisinio režimo bei jo padalijimo, kompensacijos už išgrynintas santuokos metu pinigines lėšas priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Santuokos nutraukimo sąlygos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio nuostatose, pagal kurias sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, kai ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis); teismas pripažįsta sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jei, inter alia, jis yra neištikimas (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių.

Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra tik tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o tos aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-24/2010). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teismas pažymi, kad, siekdamas nustatyti šalių santuokos iširimo priežastis, teismas vertina tik tas šalių nurodytas aplinkybes, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo. Santuokos faktinio iširimo datą teismas šiuo atveju laiko (duomenys neskelbtini) kadangi tada atsakovas išvyko gydytis į Lietuvą (aplinkybę, kad atsakovas į Lietuvą gydytis išvažiavo (duomenys neskelbtini) mėnesį teisme pripažino abi šalys). Atsakovas teisme nurodė, kad faktiškai jų su ieškove šeima jau buvo iširusi seniau, t. y. apytiksliai nuo (duomenys neskelbtini) metų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Nesant byloje atsakovo nurodomą aplinkybę patvirtinančių įrodymų, teismas atsakovo argumentus dėl ankstesnės faktinio šalių santuokos iširimo datos atmeta kaip nepagrįstus.

Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, svarbu atsižvelgti į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu.

Įvertinus ieškovės teismui pateiktus paaiškinimus, byloje esančius įrodymus, pripažintina, kad ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo tik dėl atsakovo kaltės. Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad jos santykiai su atsakovu santuokos metu visada buvo darnūs ir geri, tačiau atsakovas teisme nurodė priešingas aplinkybes, kad jau ganėtinai ilgą laiką jų santykiai buvo konfliktiški ir su ieškove gyveno „kaip šuo su kate“. Aplinkybę, kad ieškovė su atsakovu visą santuokos laikotarpį sutarė darniai byloje patvirtino ieškovės įgaliotas asmuo K. B., tačiau ji yra susijusi artimais ryšiais su ieškove (ieškovės dukra) ir jos parodymuose nurodytų aplinkybių teismas nevertina kaip objektyvių duomenų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes dėl šalių santykių santuokos metu. Teismo vertinimu, iš šalių paaiškinimų akivaizdu, kad jau kurį laiką ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiuose nebebuvo tarpusavio supratimo, pagalbos, emocinio prieraišumo. Atsakovas L. R., būdamas pakankamai sunkios sveikatos būklės (atsakovas nurodė, jog jam buvo diagnozuotas auglys galvoje, o ieškovė šios aplinkybės neneigė bylos nagrinėjimo metu), vienas išvyko gydytis (operuotis) į Lietuvą, o ieškovė liko toliau gyventi Jungtinėje Karalystėje ir nevyko paskui savo sutuoktinį jam suteikti visokeriopą pagalbą ir paramą gydantis bei padėti įveikti nustatytą ligą. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų rėmusi atsakovą sunkiu jam metu susirgus (materialiai, palaikymu, aplankymu Lietuvoje, kt.). Kaip matyti, atsakovas dėl objektyvių priežasčių (sunkios ligos) išvyko gydytis į Lietuvą. Dėl nurodytų aplinkybių, šiuo atveju, teismo vertinimu, negalima taikyti CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų atsakovo ar ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovo ar išimtinai dėl ieškovės kaltės. Ieškovei ir atsakovui būnant brandžiame amžiuje, gyvenimo per atstumą iššūkiai fiziškai nebūnant jiems kartu neleido jiems išsaugoti šeiminius santykius ir išlikti vienas kitam lojaliais, todėl sutuoktinius siejęs ryšys, kurio abi šalys nepuoselėjo, nutrūko. Teismo vertinimu, tai buvo faktinė šalių santuokos iširimo priežastis. Akivaizdu, kad šalims gyvenant santuokoje, trūko moralinės paramos vienas kitam, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o abiejų šalių nebenorėjimas išsaugoti šeiminius santykius. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog abi šalys pažeidė savo, kaip sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys neketina atkurti iširusių sutuoktinių ryšių, santuoka faktiškai iširo ir jos išsaugoti neįmanoma. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, santuoka nutrauktina konstatuojant iširus ją dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė – „R.“, atsakovui – „R.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovė ieškiniu prašo teismo, nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą, kurią vertina 3000 Eur. Nagrinėjamu atveju nenustačius pagrindo pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo atmetamas.

Dėl turto teisinio režimo bei dalintino bendro turto balanso ir kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą priteisimo.

Ieškovė prašo teismo šalių santuokoje įsigytą turtą padalinti taip: 1) atsakovui L. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti priekabą – (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų gamybos, 1 Eur vertės be mokėtinos kompensacijos J. R.; 2) priteisti iš atsakovo L. R. kompensaciją J. R. naudai, sudarančią 17850,00 Eur, t. y. ½ dalį už atsakovo kauptų ir išgrynintų lėšų iš L. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) 3) priteisti iš atsakovo L. R. kompensaciją J. R. naudai, sudarančią 6371,43 Eur, t. y. ½ dalį piniginių lėšų, buvusių (duomenys neskelbtini) L. R. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kai šalys pradėjo gyventi skyriumi; 4) priteisti iš atsakovo L. R. kompensaciją J. R. naudai, sudarančią 7823,69 Eur, t. y. ½ dalį už atsakovo kauptų ir išgrynintų lėšų iš L. R. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškovė su atsakovu santuokos metu turėjo atskirus biudžetus, atsakovas turėjo pilną teisę naudotis jo sąskaitose buvusiomis piniginėmis lėšomis. Nurodė, kad šiuo atveju turėtų būti dalinamas tik santuokos pabaigoje buvęs turtas. Paaiškino, kad šalys santuokos metu net neturėjo galimybės sukaupti ieškinyje nurodytos vertės turtą, kadangi šalys gaudavo nedidelį darbo užmokestį, o vėliau – nedidelę senatvės pensiją. Atsakovas neprieštaravo dėl ieškinio reikalavimo atsakovui L. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti priekabą – (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų gamybos, 1 Eur vertės.

Pažymėtina, jog sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinio asmeninis turtas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007, 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009, 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011).??? Atsižvelgiant į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas į šalių dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą įtraukia tik tą turtą, dėl kurio byloje pateikti įrodymai, kad jis egzistuoja ir dėl kurio šalys pateikė teismui įrodymus apie jo buvimą bei jo valdymą.

Kaip matyti iš bylos rašytinių duomenų, ieškovė J. R. ir atsakovas L. R. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo jokio bendro dalintino registruotino nekilnojamojo turto. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo kilnojamąjį registruotiną turtą – priekabą (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų gamybos, 1 Eur vertės. Ieškovė prašo teismo šį kilnojamąjį turtą priteisti atsakovui L. R. be mokėtinos kompensacijos J. R.. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nurodyto turto padalinimo, teismas tenkina šį ieškovės reikalavimą ir minėtą priekabą priteisia atsakovui be mokėtinos kompensacijos ieškovei. Daugiau jokio registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto šalys sutuoktinių bendrąją jungtine nuosavybe neįgijo.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo L. R. kompensaciją jos naudai, sudarančią 6371,43 Eur, t. y. ½ dalį piniginių lėšų, buvusių (duomenys neskelbtini) L. R. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kai šalys pradėjo gyventi skyriumi. Atsakovas teismui nurodė, kad ieškovė su atsakovu santuokos metu turėjo atskirus biudžetus, todėl atsakovas turėjo pilną teisę naudotis jo sąskaitose buvusiomis piniginėmis lėšomis. Pažymėtina, jog, šalys teisme pripažino, kad povedybinės sutarties nebuvo sudariusios, todėl šiuo atveju taikytinas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto režimas. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo tiek abiejų sutuoktinių, tiek vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita), yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti paneigta įrodžius, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktą). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, toks turtas į dalytino turto masę nepatenka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015). Šiuo atveju pareiga įrodyti, kad atsakovas su ieškove turėjo atskirus biudžetus ir piniginės lėšos atsakovo L. R. atsiskaitomosiose sąskaitose buvo atsakovo asmeninė nuosavybė, tenka atsakovui. Atsakovas L. R. tokių įrodymų byloje nepateikė, šios aplinkybės neįrodinėjo ir liudytojų pagalba. Teismas sprendžia, kad atsakovas nepaneigė įstatyme numatytos prezumpcijos, kad visos piniginės lėšos šalių atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl santuokos faktinio iširimo dienai šalių sąskaitose buvusios piniginės lėšos yra įtraukiamos į bendrą dalintiną sutuoktinių turto masę ir dalinamos po santuokos nutraukimo.

Pažymėtina, jog, iš atsakovo L. R. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, jog piniginių lėšų sąskaitoje likutis (duomenys neskelbtini) t. y. faktinei šalių santuokos iširimo dienai, buvo (duomenys neskelbtini),85 Eur, ½ dalis šių piniginių lėšų (6371,43 Eur) priteistina ieškovei, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis. Iš atsakovo L. R. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) banke už (duomenys neskelbtini) m. laikotarpį duomenų matyti, kad atsakovo sąskaitoje 2021 m. (duomenys neskelbtini) buvo 1145,19 £ piniginių lėšų suma, ši suma taip pat turi būti įtraukiama į bendrą dalintiną sutuoktinių turto balansą ir ½ dalis šių piniginių lėšų (572,60 £ (679,85 Eur)) priteistina ieškovei iš atsakovo. Iš byloje esančių ieškovės J. R. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB banke išrašų matyti, kad dalintinų bendrų piniginių lėšų sąskaitoje 2021 m. (duomenys neskelbtini) nebuvo. Iš ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Jungtinės Karalystės (duomenys neskelbtini) banke už (duomenys neskelbtini) m. laikotarpį duomenų matyti, kad ieškovės sąskaitoje 2021 m. (duomenys neskelbtini) buvo 334,43 £ piniginių lėšų suma. Ši suma įtraukiama į bendrą dalintiną sutuoktinių turto balansą ir ½ dalis šių piniginių lėšų (167,22 £ (198,54 Eur)) priteistina atsakovui iš ieškovės.

Ieškovei J. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 1/2 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras įregistruotas J. R. vardu (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu; ½ Pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ Pastato – malkinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ Pastato – sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ Pastato – tvarto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ Pastato – daržinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ Pastato – malkinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ Pastato – viralinės, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ Pastato – sandėlio, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ½ Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras įregistruoti J. R. vardu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, atsakovui L. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso: 540/834 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) m. k. v., esančio (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras įregistruotas L. R. vardu (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Apskrities viršininko įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 61/100 Pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); Pastatas – tvartas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); Pastatas – malkinė, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 61/100 Kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centras įregistruotas L. R. vardu (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu. Atsakovas L. R. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (duomenys neskelbtini) pagrindu paveldėjo 4/73 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį negyvenamosios patalpos – garažo (boksas), garažų kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini) m. k. v., 1/5 dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1/5 dalį kitų inžinierinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), šis nekilnojamasis turtas VĮ Registrų centras įregistruotas L. R. vardu. Pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo bei sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, nurodytas ieškovės J. R. ir atsakovo L. R. paveldėtas ar iki santuokos sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovės bei atsakovo nuosavybė ir po santuokos nutraukimo nedalintinas.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo L. R. kompensaciją J. R. naudai už bendros jungtinės nuosavybės sumažėjimą, sudarančią 17850,00 Eur, t. y. ½ dalį už atsakovo kauptų ir išgrynintų lėšų iš L. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo L. R. kompensaciją J. R. naudai, sudarančią 7823,69 Eur, t. y. ½ dalį už atsakovo kauptų ir išgrynintų lėšų iš L. R. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje pateikti rašytiniai duomenys (atsakovo L. R. „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašai) patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) taupė kas mėnesį pervesdamas pinigines lėšas į taupomojo indelio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), indėlio suma (22547,50 Eur) (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į einamąją atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš savo sąskaitos atsakovas išgrynino 35900 Eur sumą – laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš atsakovo sąskaitos buvo išgryninta 24200,00 Eur suma bei laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 11700,00 Eur dydžio suma. Iš atsakovo L. R. AB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų turinio matyti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) grynaisiais įmokėjo 52494,03 Lt į banko sąskaitą, (duomenys neskelbtini) L. R. buvo išmokėta grynaisiais 15647,38 Eur.

Pažymėtina, jog, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, kurioje išvardyti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumo principas. Lygiateisiškumas kartu reiškia pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamų padarinių atsiradimą. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

??? Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kaip konstatuota šiame teismo sprendime, šalių santuokos faktinio iširimo data šiuo atveju laikytina (duomenys neskelbtini) Byloje nustatyta, kad atsakovas L. R. santuokos su ieškove metu iš savo atsiskaitomųjų sąskaitų išgrynino pakankamai dideles pinigines sumas, matyti, kad piniginės sumos būdavo išgryninamos tam tikromis grupėmis ir nedideliu laikotarpiu – vien laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) t. y. per ne pilną mėnesį, buvo išgryninta 24200,00 Eur suma iš atsakovo sąskaitos „Swedbank“, AB banke. Atsakovas nurodė, kad jam pinigų reikėjo maistui, automobilio išlaikymui, pensiją būdavo nusiimdavo, nes neužtekdavo pinigų pragyvenimui, tačiau teismui akivaizdu, kad tokio dydžio sumos (24200,00 Eur) atsakovas negalėjo panaudoti tiesiog vieno mėnesio laikotarpio pragyvenimui. Iš sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 15647,38 Eur suma, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių duomenų, kam panaudojo šias lėšas, taip pat nepateikė ir duomenų, kam buvo panaudotos laikotarpiu (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos išgryninta 11700,00 Eur dydžio suma. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad visos jo išgrynintos piniginės lėšos 51547,38 Eur buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad atsakovas šeimos poreikių tenkinimui išgrynintų lėšų nepanaudojo, t. y. nebuvo nupirktas joks turtas, būtinas patenkinti šeimos poreikius. Atsakovas teisme nurodė, kad pinigų jam reikėjo padėti dukrai, anūkui. Teismo vertinimu, šalims brandžiame amžiuje sukūrus šeimą ir kiekvienam jau turint artimųjų iš ankstesnių santykių, natūralu, kad tiek ieškovei, tiek atsakovui galėjo kilti poreikis padėti savo artimiesiems teikiant jiems finansinę paramą, tačiau akcentuotina tai, kad pagalba artimiesiems galėjo būti teikiama tik abiejų šalių (ieškovės ir atsakovo) bendru sutarimu. Nėra pagrįsta santuokos metu bendras šeimos pinigines lėšas didelėmis sumomis (pvz. virš 24000 Eur per mėnesį) naudoti savo nuožiūra be kito sutuoktinio sutikimo. Atsakovas byloje neteikė savarankiškų priešpriešinių reikalavimų dėl ieškovės galimai ne šeimos poreikiams panaudotų bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę sudarančių piniginių lėšų. Taigi esant nustatytam faktui, kad sutuoktiniai po (duomenys neskelbtini) kartu nebegyveno, nesant duomenų, kad santuokos metu gautas pinigines lėšas (darbo užmokesčio, indėlio, pensijos), kurių dalį atsakovas pasiėmė grynaisiais pinigais, atsakovas būtų pasidalijęs su ieškove ar panaudojęs ir jos poreikių tenkinimui, darytina išvada, jog atsakovas L. R. 51547,38 Eur pinigines lėšas panaudojo ne šeimos poreikiams (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Šios lėšos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, kurios dalys yra lygios, kol neįrodyta priešingai (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad pusė šių lėšų priklausė ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visas išgrynintas pinigines lėšas (51547,38 Eur) pasiėmė savo poreikių tenkinimui, konstatuotina, kad ieškovei iš atsakovo priteistina kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio pažymėtina, jog ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 17850,00 Eur, t. y. ½ dalį už atsakovo kauptų ir išgrynintų lėšų iš L. R. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei 7823,69 Eur, t. y. ½ dalį už atsakovo kauptų ir išgrynintų lėšų iš L. R. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo skaičiavimais, už laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovo išgrynintas pinigines lėšas ieškovei turėtų būti priteista 17950,00 Eur kompensacijos suma, o už atsakovo išgrynintas lėšas (duomenys neskelbtini) ieškovei priteisiama 7823,69 Eur kompensacijos suma. Pažymėtina, jog CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Nors byloje nagrinėjami reikalavimai yra kildinami iš šeimos teisinių santykių, tačiau byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų, abi šalys yra veiksnios, šioje byloje nekyla klausimo dėl socialiai pažeidžiamų asmenų interesų gynimo. Taigi, ši byla, kurioje sprendžiami klausimai dėl šalių asmeninių turtinių interesų gynimo, nėra susijusi su viešuoju interesu, sprendžiant šalių ginčą taikytini bendrieji civilinio proceso principai – rungimosi, šalių lygiateisiškumo principai. Atsižvelgiant į tai, teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų ribų ir ieškovės naudai iš atsakovo priteistina jos ieškiniu reikalaujama suma, t. y. 17850,00 Eur už laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išgrynintas pinigines lėšas bei 7823,69 Eur už atsakovo (duomenys neskelbtini) išgrynintas pinigines lėšas.

Pažymėtina, jog, teismo vertinimu, teismo sprendimas numatytus tikslus tik tada, kai jis yra realiai vykdomas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra pensinio amžiaus, jo sveikatos būklė, kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų) yra pakankamai sunki, iš atsakovo, kaip fizinio asmens, priteisiamos piniginės sumos (32724,97 Eur) yra didelės, sprendžia, kad yra pagrindas išdėstyti iš atsakovo priteistos bendros piniginės sumos mokėjimą. Darytina išvada, kad iš atsakovo priteistų sumų mokėjimą yra tikslinga išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus, numatytina, kad atsakovui ilgiau nei 1 mėnesį (30 kalendorinių dienų) pradelsus bent vieną mokėjimą pagal nustatytus mokėjimo terminus, laikoma, kad suėjo terminas visos sumos mokėjimui, neatsižvelgiant į nustatytą grafiką, t. y. ieškovė įgyja teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai neapmokėtai skolos sumai. Kaip matyti, net ir išdėsčius priteistų piniginių sumų mokėjimą, per mėnesį atsakovo mokėtina suma yra pakankamai didelė (1363,54 Eur), tačiau teismo vertinimu, nustačius dar ilgesnį skolos mokėjimo terminą nepagrįstai būtų pažeisti ieškovės interesai. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, taip pat dėl piniginės paramos suteikimo turi teisę kreiptis į savo artimuosius. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas turi teisę priteistas sumas ieškovei sumokėti ir iš karto, t. y. nesilaikant teismo nustatyto ilgesnio skolos sumokėjimo termino.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Teismas, priimdamas sprendimą, išsprendžia ir bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Ieškovė už ieškinio pateikimą sumokėjo 990 Eur žyminio mokesčio. Ieškinį tenkinus iš dalies, žyminis mokestis atitinkamai priteisiamas ieškovei iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys patenkintas 91,43 procentų. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 905,16 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl jos valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė J. R. pateikė rašytinius įrodymus apie jos turėtas 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai, šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumą, taip pat 35,31 Eur išlaidas už pažymų iš registrų gavimą. Atsakovas L. R. pateikė rašytinius įrodymus apie turėtas 1650,38 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, šios išlaidos taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijose (su pakeitimais ir papildymais) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio ir atitinka bylos sudėtingumą, taip pat vertimo bei dokumentų siuntimo išlaidoms. Iš ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinta 91,43 procentų, atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovei priteistinos 855,15 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 141,44 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bei (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vadovaujantis CPK 150 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismo nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką, ieškovei palikti santuokinę pavardę „R.“, atsakovui – „R.“.

Priteisti atsakovui L. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti priekabą – (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų gamybos, 1 Eur vertės be mokėtinos kompensacijos J. R..

Priteisti iš atsakovo L. R. ieškovei J. R. kompensaciją, sudarančią 25 673,69 Eur (dvidešimt penki tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt trys eurai ir šešiasdešimt devyni euro centai) už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, 7 051,28 Eur (septyni tūkstančiai penkiasdešimt vienas euras ir dvidešimt aštuoni euro centai) piniginių lėšų, buvusių (duomenys neskelbtini) atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose.

Išdėstyti atsakovui priteistos 32724,97 Eur sumos mokėjimą ieškovei 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 1363,54 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai šešiasdešimt trys eurai ir penkiasdešimt keturi euro centai). Mokėjimo pradžią skaičiuoti praėjus 15 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyti, kad atsakovui ilgiau nei 1 mėnesį (30 kalendorinių dienų) pradelsus bent vieną skolos mokėjimą pagal nustatytus mokėjimo terminus, laikoma, kad suėjo terminas visos skolos mokėjimui, neatsižvelgiant į nustatytą grafiką, t. y. ieškovė įgyja teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai neapmokėtai skolos sumai.

Priteisti iš ieškovės J. R. atsakovui L. R. 198,54 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt aštuoni eurai ir penkiasdešimt keturi euro centai) piniginių lėšų, buvusių (duomenys neskelbtini) ieškovės atsiskaitomosiose sąskaitose.

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovo L. R. ieškovei J. R. 905,16 Eur (devyni šimtai penki eurai ir šešiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidas dėl valstybei sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo L. R. ieškovei J. 855,15 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt penki eurai ir penkiolika euro centų) ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo bei registrų patikrų išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. R. atsakovui L. R. 141,44 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt vienas euras ir keturiasdešimt keturi euro centai) atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos teikimo bei vertimo ir dokumentų siuntimo išlaidų.

Palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo nutartimi bei (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.