Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų: Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13-217/2012 pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei N. Z., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kompensacijos priteisimo ir pagal atsakovės N. Z. priešieškinį ieškovui R. Z., išvadą teikiančiai institucijai - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

apeliantas nesutinka su išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimu, kadangi teismas neteisingai aiškino ir taikė Civilinio kodekso 3.201 straipsnį ir neteisingai įvertino rašytinius įrodymus. Teismas, vertindamas vaiko poreikių pasikeitimą, sprendė, kad vaiko poreikiai, palyginus su 2008-04-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu buvusiais poreikiais, padidėjo, tačiau nenustatė kokiu mastu šie poreikiai padidėjo, nors tai nustatyti buvo būtina. Su nurodyta suma ieškovas nesutinka, nes ši suma sudaro beveik ½ šiuo metu abiejų sutuoktinų gaunamų pajamų. Ši išlaidų suma mergaitės poreikiams tenkinti nėra teisinga ir pagrįsta, kadangi abi šalys nėra pajėgios skirti tokio išlaikymo dydžio dukrai. Teismas neteisingai vertino atsakovės nurodytas aplinkybes apie mergaitės poreikių padidėjimą ir tirdamas rašytinius įrodymus, kadangi atsakovė pateikė į bylą kvitus ir čekius iš kurių matyti, jog dalis prekių čekių yra išduoti atsiskaitant IKI parduotuvėse pateikus lojalumo kortelę, kuri išduota ne N. Z.. Teismas nevertino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad prekių pirkimo kvituose nurodytos prekės, kurios neskirtos mergaitės poreikiams tenkinti, nevertino tėvų turtinės padėties, nepasisakė ar tėvų turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Teismas apsiribojo tik abiejų sutuoktinių gaunamų pajamų, neatskaičius mokesčių, konstatavimu, tačiau nelygino kiekvieno iš tėvų turtinės padėties buvusios 2008-04-10 ir skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Po to, kai buvo priteistas išlaikymas dukrai 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi, atsakovės turtinė padėtis iš esmės pagerėjo. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. L2-535-722/2008, buvo pateikta VSDFV Jonavos rajono skyriaus 2008-02-01 pažyma Nr. 42, kurioje nurodyta, kad per 2007 metus N. Z. išmokėta 4 140 Lt darbo pajamų. Taigi, vidutinis atlyginimas per mėnesį buvo 345 Lt. O šiuo metu atsakovei mokamas atlyginimas daugiau nei du kartus didesnis, ji gauna vidutiniškai po 710,83 Lt per mėnesį (UAB „Raudonasis skorpionas“ 2011-07-27 d. pažyma). Tuo tarpu R. Z. gaunamas atlyginimas sumažėjo iš esmės. 2008 m. sausio-kovo mėn. jam vidutiniškai buvo mokamas atlyginimas po 2 278 Lt kas mėnesį, o šiuo metu jis gauna vidutiniškai po 1 746 Lt kas mėnesį. Apeliantas nesutinka su teismo sprendime nurodytu pajamų, kurias gauna šalys, dydžiu dėl to, kad išlaikymas nepilnamečiui vaikui yra mokamas realiai. Tuo tarpu teismas sprendime išvardino pajamas, kurias apskaičiavo darbdaviai, neatskaičius privalomų mokėti mokesčių į valstybės ir kitų valstybės institucijų biudžetą. Dėl to teismas neteisingai nustatė šalių pajamas. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nustatančios, jog teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas priteistas. Kadangi vaiko turtinės teisės dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis), tai jos dydis, mastas privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Ieškovas savo prievolę vykdo laiku ir tinkamai, todėl padidinti pareigą atbuline tvarka, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2011);ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria dviejų kambarių butas (unikalus Nr. 4696-7007-1010:0014) su rūsiu pažymėtu R-56 7,60 kv. m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi jis yra įgytas ieškovo iki santuokos su atsakove už 16 000 Lt, jis priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise, todėl nutraukiant santuoką yra nedalintinas (Civilinio kodekso 3.118 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad ginčo butas yra įgytas bendrąja daline nuosavybe, nors tokio reikalavimo byloje nekėlė nė viena iš šalių ir ieškovas mano, kad teismas peržengė ieškinio ribas tuo pažeisdamas CPK normas. Teismas nevertino ieškovo nurodytų buto pirkimo aplinkybių ir nepasisakė, kodėl juos atmeta, nepašalino įrodymų prieštaringumo, nors jie buvo akivaizdūs. Ieškovas pirko butą iš savo sutaupytų asmeninių lėšų, o trūkstamą 10 000 Lt sumą 2000-09-05 d. paskolos sutartimi pasiskolino iš darbdavio akcinės bendrovės „Achema“. Taigi, atsakovė, nesąžiningai įrodinėdama, kad sumokėjo 8 000 Lt sumą už perkamą butą, net neaiškino kur ieškovas dar panaudojo paskolintus 2 000 Lt. Liudytojų ir pačios atsakovės aiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaringi, todėl nepatikimi ir nepakankami, neįrodantys pinigų sumokėjimo fakto. Teismas vertindamas vienintelės liudytojos - atsakovės motinos G. D., kuri turi suinteresuotumą liudyti dukros naudai, parodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas nesutinka su teismo nustatyta aplinkybe, kad šalys butą įsigijo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis, iki santuokos vedė bendrą ūkį. Sutuoktiniai ginčo bute apsigyveno tik po santuokos. Po to kai jis buvo nupirktas, jis stovėjo tuščias, jame ieškovas negyveno nei vienas, nei kartu su atsakove. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai, kad nebuvo naudojama elektros energija, vanduo, nebuvo mokama už šiuos komunalinius patarnavimus. Sutuoktiniai bendromis lėšomis atliko buto einamąjį remontą, kuris nepagerino jo vertės iš esmės. Teismas netyrė ir nevertino pateiktų Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų. 2011-11-09 d. ataskaitoje užfiksuota, kad turto apžiūros dieną butas buvo įrengtas, būklė vidutinė: kambariuose tapetai arba dažyta (viename kambaryje sienos įskilusios), grindys - laminuota danga ir linoleumas, lubos -dažyta ir tapetuota; koridoriuje sienos ir lubos - tapetai, grindys - laminuota danga; virtuvėje sienos - tapetai ir plytelės, lubos - tapetai; grindys - laminuota danga; WC ir vonia kartu, sienos ir grindys - plytelės, lubos - plastikinės lentelės ir kt. Turto vertintojai įvertino, kad butas šiuo metu yra vidutinės būklės, jis nėra net geros būklės, todėl teismas neteisingai vertino, kad sutuoktiniai iš esmės pagerino butą. Iš buto aprašymo matyti, kad remontas buvo daromas dėl to, kad būtų švarios ir tvarkingos patalpos, jį tinkamai prižiūrint tiek, kad jis atitiktų paskirtį, remontas ir priežiūra nepadidino buto vertės, nes darytas pigiomis medžiagomis, kurių naudojimo terminas trumpas ir jau pasibaigęs, pasibaigę ir plastikinių langų ir durų garantiniai terminai. Bute šeima gyvena daugiau nei 10 metų, bute daryto remonto fizinis nusidėvėjimas yra akivaizdus. Butas remontuotas 2004-2006 m. laikotarpiu. Pusė buto neremontuota iki šiol, nes sutuoktiniams pradėjus konfliktuoti, nė vienas nebuvo suinteresuotas jį remontuoti;teismas netaikė CK 3.127 straipsnio 3 dalies normų, kad turtas dalijamas natūra, jeigu galima taip padalyti. Butas yra dviejų kambarių, jis yra dalus, todėl teismas turėjo butą padalinti natūra. Teismas nesiaiškino iš kokių lėšų atsakovė išmokės priteistą 34 840 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį R. Z.. Atsakovė, nepardavusi jai palikto natūra buto, neturi finansinės galimybės atsiskaityti su R. Z.. Tokia situacija neatitinka nei nepilnamečio vaiko interesų ir iš esmės pažeidžia R. Z. teises, jis netektų teisės į vienintelį sutuoktinių turimą gyvenamąjį būstą;ieškovas iš dalies nesutinka su teismo sprendimu dėl dalies kilnojamojo turto pripažinimu nedalintinu ir kito turto padalijimu. CK 3.120 straipsnis apibrėžia, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti ir ieškovas sutinka, kad juodos spalvos rašomasis stalas, odinė kėdė, muzikinis centras ir lova yra išskirtinai dukros poreikiams tenkinti skirti daiktai, kuriais ji naudojasi viena. Tuo tarpu treniruokliu (300 Lt vertės), stacionariu kompiuteriu su monitoriumi, dviem kolonėlėmis ir klaviatūra (1200 Lt), televizoriumi „Samsung“ (500 Lt) naudojasi visi šeimos nariai. Kompiuteriu naudojasi ir ieškovas, o jį perkant jis buvo papildomai komplektuojamas, nes ieškovas turi pomėgį užsiimti videofilmų montavimu. Ieškovas neprieštarauja, kad šie daiktai atitektų N. Z., nes su ja lieka gyventi mergaitė, tačiau jam turėjo būti priteista kompensacija kaip ir už kitus daiktus, kuriais šeima naudojasi bendrai. Taip pat ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto padalijimo. Dėl kai kurių daiktų dabartinės vertės sutuoktiniai nesusitarė, todėl tokiu atveju atsižvelgiant į teismų praktiką ir į abiejų sutuoktinių interesus, daiktas natūra turėjo būti paliktas tam sutuoktiniui, kuris jį įvertino brangiau, o kitam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Todėl ieškovas prašo N. Z. palikti DVD grotuvą 100 Lt vertės, kilimą 100 Lt vertės, televizorių Lt vertės, vaizdo kamerą „Sony“ 600 Lt vertės, o jam priteisti 1 000 Lt dydžio kompensaciją.

2008-04-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu nepilnametė šalių duktė dar nelankė mokyklos, todėl akivaizdu, kad jai pradėjus lankyti mokyklą, jos poreikiai padidėjo, kadangi mergaitei reikia pirkti mokyklinius reikmenis, mokėti už maistą mokykloje — 70 Lt kas mėnesį, be to, mergaitė lanko meno mokyklą, kur užsiėmimai yra mokami. Nuo išlaikymo priteisimo momento praėjo treji metai, per tą laiką pabrango pragyvenimas: maisto prekės, drabužiai, komunalinės išlaidos, be to, 2011-01-21 dukteriai buvo nustatyta mažakraujystė ir paskirtas gydymas geležies preparatais, kurie yra nekompensuojami. Be to, duktė serga astma, ir nors gydymas yra kompensuojamas, tačiau imunitetui stiprinti vaistai (vitaminai, papildai) nėra kompensuojami. Kadangi į išlaikymo sumą turi būti įtraukta ir mokesčių už butą dalis, tenkanti dukteriai, todėl akivaizdu, kad teismo sprendimas padidinti išlaikymo sumą buvo pagrįstas ne tik dėl padidėjusių vaiko poreikių, tačiau į išlaikymo sumą įtraukiant ir dukteriai tenkančią mokesčių dalį. Atsakovė prašydama priteisti didesnę išlaikymo sumą nurodė, kad mergaitės poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga skirti vidutiniškai apie 1 000 Lt, todėl pusė šios sumos ieškovas, kaip vaiko tėvas, turi galimybę skirti. Ieškovo pajamos nemažėja, o didėja, už 2011 metus jis gavo taip vadinamą 13 atlyginimą. Nors atsakovės pajamos nuo išlaikymo priteisimo, t.y. nuo 2008-04-10 dienos padidėjo, tačiau atitinkamai padidėjo ir dukters poreikiai, todėl atsakovė savo padidėjusia dalimi taip pat privalo daugiau prisidėti prie dukters išlaikymo. Atsakovė gauna minimalų darbo užmokestį, iš kurio turi ne tik pati pragyventi, tačiau ir prisidėti prie dukters išlaikymo, tuo tarpu ieškovo gaunamos pajamos yra daugiau negu du kartus didesnės nei atsakovės gaunamos pajamos, todėl netgi ieškovo gautų pajamų sumažėjimas neleidžia ieškovui teigti, apie esminį jo pajamų sumažėjimą;ieškovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme neginčijo atsakovės nurodytų aplinkybių - kad atsakovė su motina surado butą, kad atsakovės motina dalyvavo sudarant sandorį, atsakovės motinai G. D. duodant parodymus apie dalies pinigų už butą sumokėjimą, nepateikė jokių prieštaravimų, liudytojos nurodytų aplinkybių apie paties sandorio sudarymą neginčijo. Šio turto įgijimo metu, ji su ieškovu jau draugavo, t.y. palaikė artimus ryšius, tačiau kartu negyveno, nes neturėjo kur. Ieškovas norėjo gyventi kaime pas savo motiną, tačiau atsakovei prieštaraujant, ji su motina surado ginčo butą, susitarė dėl buto kainos ir jo pirkimo - pardavimo. Atsakovės motina duodama parodymus, nurodė, kad 8 000 Lt, kas sudarė pusę buto kainos, ji padavė notarų biure, padėdama šiuos pinigus ant stalo, kur buto pardavėjai - sutuoktiniai, juos ir paėmė. Ieškovas šiam sandoriui skolinosi 10 000 Lt, iš kurių 8 000 Lt panaudojo buto pirkimui, ir ši suma buvo abiejų išmokėta pradėjus gyventi kartu po šio sandorio. Ieškovas nurodo, kad teismas nesiaiškino, kur jis padėjo dar 2 000 Lt, kas yra visiškai nepagrįsta - po buto įsigijimo netrukus šalys nusipirko miegamojo baldus. Būtent įsikūrimui ir buvo panaudoti likę nuo paskolos pinigai. Kita vertus, įrodinėjimo pareigą turi šalis, t.y. pats ieškovas, todėl būtent jis ir turėjo šias aplinkybes nurodyti. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), yra ne asmeninė, o bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas šioje dalyje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Vėliau, šis turtas buvo abiejų lėšomis tvarkomas ir gerinamas, atsakovė į šio turto pagerinimą investavo lėšas žinodama, kad šis turtas yra jų bendra jungtinė, o ne ieškovo asmeninė, nuosavybė. Ieškovo teiginiai, kad po turto įgijimo butas stovėjo tuščias yra melagingi, juos paneigė byloje apklausti liudytojai;ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas nesiaiškino iš kur atsakovė sumokės priteistą kompensaciją, kadangi bylos nagrinėjimo metu atsakovė buvo nurodžiusi, kad šias lėšas jai padovanos motina. Teismas teisingai padalino turtą, natūrą jį priteisdamas atsakovei, o ieškovui išmokant kompensaciją, kadangi mergaitė serga astma, todėl jai reikalinga erdvė, todėl priteisiant atsakovei butą mergaitė turės atskirą kambarį tiek darbui, tiek poilsiui;ieškovas nepagrįstai teigia, jog nei kompiuteris, nei televizorius, nei treniruoklis nėra priskirtini vaiko poreikių tenkinimui. Kaip matyti iš bylos dokumentų, mergaitė turi viršsvorį ir ieškovas pripažino, kad šiuo treniruokliu mergaitė naudojasi. Kompiuteris yra būtina mokymosi priemonė, todėl akivaizdu, kad jis mergaitei yra būtinas. Tai, kad šiuo kompiuteriu pasinaudodavo ir šalys, t.y. mergaitės tėvai, negali būti pagrindas šio turto nepripažinti būtina priemone vaiko poreikių patenkinimui ir šį turtą įtraukti į nedalintiną turtą. Tas pats pasakytina ir apie televizorių, juo labiau, kad šeimoje jų buvo ne vienas. Dėl kito kilnojamojo turto padalinimo — ieškovas nurodo, kad atsižvelgiant į teismų praktiką, turtas natūra turėjo būti priteistas tam sutuoktiniui, kuris jį įvertino brangiau, todėl nurodo, kad atsakovei turi būti priteistas DVD grotuvas, kilimas televizorius SEG bei vaizdo kamera Sony. Šių motyvų ieškovas ir nepagrindžia konkrečiomis LAT nutartimis. Teismas dalindamas daiktus, atsižvelgė į tai, kad su atsakove lieka gyventi nepilnametė duktė, todėl tinkamai ir pagrįstai priteisė daiktus natūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad šalys susituokė 2001 m. liepos 21 d. ( t. 1, b. l. 7 ). Gyvenant santuokoje 2002 m. gegužės 5 d. gimė duktė A. Z. ( t. 1, b. l. 8 ). Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi iš ieškovo R. Z. buvo priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės ( t. 1, b. l. 20-21 ). Atsakovė kreipėsi į teismą su priešieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. jį padidinant iki 600 Lt mokamų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį dukrai padidino iki 500 Lt kas mėnesį. Apeliantas ( ieškovas ) su tokiu išlaikymo dydžio pakeitimu nesutinka ir prašo šią teismo sprendimo dalį panaikinti.

Įstatymas numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis ( CPK 3.201 str. 1 d. ). Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K3-154/2011).

Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą (tėvų sveikatą, jų elgesį, siekiant uždirbti ir gauti pajamų vaikams išlaikyti, išlaikytinių skaičių ir kt.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą padarė pagrįstą išvadą, kad nepilnametės dukros A. Z. poreikiai, palyginus su 2008-04-10 Jonavos rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo metu buvusiais poreikiais, padidėjo. Išaugus jos poreikiams bei pakilus visų prekių ir paslaugų kainoms, priteistas išlaikymas po 400 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį tapo per mažas, negalintis patenkinti minimalių vaiko poreikių. Teismas taip pat atsižvelgė tiek į motinos, tiek ir į tėvo gaunamą vidutinį mėnesinį atlyginimą. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius, kreditorinius įsipareigojimus teismui nebuvo pateikta. Teismas, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, padidėjusius vaiko poreikius, susijusius su jo amžiumi ir sveikatos problemomis, pagrįstai sprendė, kad 400 Lt išlaikymo suma yra per maža ir pagrįstai ją padidino iki 500 Lt periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas tokio dydžio išlaikymą teikti išsigali. Be to, teisėjų kolegija nepagrįstu pripažįsta apelianto argumentą, kad teismas neteisingai nurodė terminą, nuo kurio yra padidintas išlaikymo dydis. Kaip matyti, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, t. y. jo padidinimo atsakovė kreipėsi paduodama teismui savo priešieškinį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad išlaikymas po 500 Lt periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį priteistinos nuo priešieškinio padavimo dienos.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija apelianto argumentus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pripažįsta nepagrįstais.

Be to, nustatyta, kad 2000-10-24 Ieškovas R. Z. iš T. V. pirko butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamas turtas yra įregistruotas jo vardu ( t. 1, b. l. 10, 16 ). Kaip jau minėta šalys susituokė tik 2001-07-21.Iš to seka, kad minėtas butas yra asmeninė ieškovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką jis yra nedalintinas ( CK 3.118 str. 1 d. ). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Įstatyme – CK 3.90 straipsnio 1 dalyje – reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmeninio turto esminio pagerinimo faktinė aplinkybė nustatoma teismo nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-126/2006 ). Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog asmeninis sutuoktinio turtas ( ginčo butas ) buvo pagerintas iš esmės, pagerintas iš esmės santuokos metu bei jis pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino pateiktų Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitų. 2011-11-09 ataskaitoje užfiksuota, kad turto apžiūros dieną butas buvo įrengtas, būklė vidutinė : kambariuose tapetai arba dažyta ( viename kambaryje sienos įskilusios ), grindys – laminuota danga ir linoleumas, lubos – dažyta ir tapetuota, koridoriuje sienos ir lubos – tapetai, virtuvėje sienos – tapetai ir plytelės, lubos - tapetai, grindys – laminuota danga, WC ir vonia kartu, sienos ir grindys – plytelės, lubos – plastikinės lentelės ir kt. Turto vertintojai įvertino, kad butas šiuo metu yra vidutinės būklės, jis nėra net geros būklės ( turto vertinimo ataskaitos yra prijungtos prie bylos ). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog sutuoktiniai iš esmės pagerino butą.

Iš viso to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas asmeninę sutuoktinio nuosavybę bendrąja sutuoktinių nuosavybe netinkamai taikė materialinės teisės normą, todėl šioje dalyje bylą išsprendė neteisingai. Tokiu būdu šioje dalyje apelianto apeliacinis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta aplinkybė, jog R. Z. ir N. Z. butą, esantį (duomenys neskelbtini) įgijo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis bei sprendimo dalis, kuria butas, esantis (duomenys neskelbtini) pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių R. Z. ir N. Z. nuosavybe, butas natūra paskirtas N. Z., o R. Z. naudai priteista 32 000 Lt kompensacija, panaikintinos. Be to, atsižvelgiant į vaiko interesus bei siekiant užtikrinti jo teisę turėti gyvenamąjį būstą, N. Z. nustatytina uzufrukto teisė naudotis ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini) iki dukters A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Taip pat , atsižvelgiant į tai, kad buto pirkimui buvo paimta paskola, ji buvo mokama iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl atsakovei N. Z. iš ieškovo R. Z. priteistina 16231 Lt dydžio kompensacija už grąžintos iš bendrų sutuoktinių lėšų paskolos butui pirkti dalį, kurią ieškovas sumokės ne vėliau kaip per šešis mėnesius po sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai tarp šalių padalino turtą. Todėl prašo sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto priteisimo pakeisti ir priteisti atsakovei N. Z. DVD grotuvą 100 Lt vertės, kilimą 100 Lt vertės, televizorių, vaizdo kamerą „ Sony“ 600 Lt vertės, o jam priteisti 1000 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalindamas šį santuokoje įgytą turtą atsižvelgė į šalių išreikštą valią, turtą padalino teisingai, todėl keisti teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.

Be to, kaip matyti, tarp šalių kilo ginčas dėl nedalintino turto, t. y. treniruoklio 300 Lt vertės, stacionaraus kompiuterio su monitoriumi, dviem kolonėlėmis ir klaviatūra 1200 Lt vertės bei televizoriaus „ Samsung“ 500 Lt vertės. Apeliantas prašo iš dalies panaikinti šią sprendimo dalį dėl minėtų daiktų pripažinimo nedalintinu turtu, minėtus daiktus priteisti atsakovei N. Z., o jam priteisti 1000 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuos daiktus nepagrįstai priskyrė prie daiktų, reikalingų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Įstatymas numato, kad į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių poreikiams tenkinti. Šis turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai ( CK 3.120 str. ). Pirmosios instancijos teismas minėtus daiktus pripažino skirtais nepilnametės dukros poreikiams tenkinti, todėl laikydamas juos nedalintinu turtu už juos kompensacijos ieškovui nepriteisė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, nes nustatyta, kad nepilnametė dukra serga astma, turi viršvorio, jai reikalinga sportuoti. Todėl treniruoklis reikalingas jos poreikiams tenkinti. Be to, ji mokosi, kompiuteris reikalingas pamokų ruošai. Televizorius taip pat reikalingas akiračiui plėsti. Tokiu būdu, anksčiau minėti apelianto argumentai pripažintini nepagrįstai ir teisėjų kolegijos nuomone, keisti šioje dalyje teismo sprendimą nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą neteisingai taikė materialinės teisės normas, neteisingai įvertino visus surinktus įrodymus, todėl iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Tokiu būdu apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ( CPK 326 str. 1 d., 3 p. ).

Atsižvelgiant į tai, kad apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t.y. patenkinta 2/3 apelianto reikalavimų, todėl iš dalies tenkintinas apelianto prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės ieškovui priteistina 704 Lt žyminio mokesčio bei 800 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 93 str. ). Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, iš ieškovo atsakovei priteistina 1/3 jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 333 Lt.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimo dalis, kuriomis nustatyta aplinkybė, jog R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)įgijo bendrąja daline nuosavybe lygiomis dalimis bei kuria butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe, butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) natūra paskirtas N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) o R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 32 000 Lt kompensacija.

Priteisti iš ieškovo R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 16 231 Lt (šešiolikos tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt vieno lito) dydžio kompensaciją už grąžintos iš bendrų sutuoktinių lėšų paskolos butui pirkit dalį, kurią ieškovas R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) turi sumokėti ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius po sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos.

Nustatyti N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę naudotis ½ dalimi buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iki dukters A. Z., gim. (duomenys neskelbtini) pilnametystės.

Likusią Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 17 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 704 Lt (septynių šimtų keturių litų) žyminį mokestį bei 800 Lt (aštuonių šimtų litų) atstovavimo išlaidas.

Priteisti atsakovei N. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 333 Lt (trijų šimtų trisdešimt trijų litų) išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.