- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-19
- Bylos Nr.
- eAS-674-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02126-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų unioversiteto ligoninė Kauno klinikos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. birželio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2017 m. gegužės 22 d. ataskaitą Nr. D17-128(1.27) (toliau – Ataskaita) ir jos pagrindu 2017 m. gegužės 23 d. priimtą įsakymą Nr. T4-141 (1.34) „Dėl pacientei E. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – Įsakymas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi (nutartyje nurodyta 2017 m. balandžio 29 d. data laikytina rašymo apsirikimu) pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skundu ginčijama Ataskaita ir Įsakymas nesukelia pareiškėjui konkrečių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo objektu administracinėje byloje. Teismas konstatavo, kad Ataskaita yra tarpinis kontrolės dokumentas, o Įsakymu nebuvo nustatyti jokie įpareigojimai ar kitokie privalomieji nurodymai, kuriuos pareiškėjas turėtų įvykdyti. Vien padarytų pažeidimų konstatavimas pareiškėjo teisių ar pareigų apimties nepakeičia. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad šios išvados nepaneigia ir tai, kad Tarnyba nurodė, kad Įsakymas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti. Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Ataskaitoje ir Įsakyme surašyti medicininės situacijos vertinimai gali ateityje pareiškėjui turėti neigiamų pasekmių šį atvejį nagrinėjant kituose teismuose, pavyzdžiui, dėl reikalavimų atlyginti neturtinę žalą, kuomet Tarnybos Ataskaita ir Įsakymu būtų vadovaujamasi kaip vienu iš įrodymų.
2. Pagal susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, administracine tvarka yra nagrinėjami skundai dėl Tarnybos atliktos kontrolės, įspėjamos dėl tam tikrų teisės aktų ir (ar) įstaigos vidaus dokumentų pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Pareiškėjas skundu prašė teismo panaikinti Tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriaus Ataskaitą, kurioje buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas pacientei E. B. (toliau – Pacientė) 2015 m. gruodžio 27–29 d. teikė asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – paslaugos), pažeisdamas tam tikrus nurodytus teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgdamas į šią Ataskaitą bei 2017 m. gegužės 18 d. protokolą Nr. D3-69(1.9), Tarnybos direktorius priėmė Įsakymą, kurį pareiškėjas taip pat prašė teismo panaikinti. Įsakymu buvo konstatuota, kad pareiškėjas Pacientei teikė paslaugas, pažeisdamas tam tikrus nurodytus teisės aktų reikalavimus. Šio Įsakymo 2 punktu pareiškėjas buvo įspėtas dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų. Įsakymo 3 punkte buvo nurodyta, kad skundą dėl Pacientei teiktų paslaugų padavęs A. B., taip pat pareiškėjas, nesutikdami su šiuo Įsakymu, turi teisę per vieną mėnesį nuo Įsakymo kopijos įteikimo dienos paduoti dėl jo skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., administracinės bylos Nr. AS556-341/2009, AS63-404/2009, AS492-54/2012, kt.), Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims sukelia teisines pasekmes (LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015), administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, nes, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita yra kontrolės procedūros dokumentas, kuris nesukuria teisinių pasekmių nei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, nei asmeniui (pacientui) (LVAT administracinės bylos Nr. AS442-461/2010, Nr. AS492-26/2013, Nr. AS146-647/2013, Nr. AS-1241-146/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nagrinėjamu atveju nukrypti nuo nuosekliai formuojamos LVAT praktikos, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ne tik dėl Ataskaitos, bet ir dėl Įsakymo panaikinimo, nors nutartyje nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje buvo konstatuota, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita gali būti pagrindas priimti administracinį aktą, kurį tiek pacientas, tiek ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali apskųsti administraciniam teismui. Tokią teisę numato Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalis, nustatanti, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per 30 dienų skundžiami įstatymo nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo, nepagrįstai rėmėsi LVAT 2012 m. kovo 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012, nes minėtoje byloje buvo ginčijama tik ta sprendimo dalis, kurioje buvo pateiktos išvados dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, tačiau nebuvo ginčijama ta spendimo dalis, kuria sveikatos įstaigos vadovas buvo įspėtas dėl kontrolės metu nustatytų pažeidimų. Atitinkamai, LVAT minėtoje byloje konstatavo, kad byloje skundžiama sprendimo dalis nesukelia tiesiogiai teisinių pasekmių pareiškėjoms, todėl negali būti apskundimo administraciniam teismui objektu. Atitinkamai tas pats pasakytina ir dėl kitų pirmosios instancijos teismo nurodytų LVAT nagrinėtų bylų. Pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismo nurodytoje administracinėje byloje Nr. A602-1184/2013 (LVAT 2013 m. spalio 8 d. nutartis) buvo keliamas ginčas dėl Tarnybos įsakymo, kuriuo buvo tik konstatuotas nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimas, t. y. sveikatos priežiūros įstaigai šiuo įsakymu nebuvo taikytos jokios Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nustatytos kontrolės priemonės ar sankcijos. Atitinkamai, LVAT minėtoje byloje konstatavo, kad toks Tarnybos įsakymas konkrečių teisinių pasekmių nesukelia ir yra vertinamas kaip konstatuojamojo pobūdžio aktas, kuris negali būti skundžiamas teisme.
Kaip teisingai nurodė pareiškėjas atskirajame skunde, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl Tarnybos įsakymų, kuriais sveikatos priežiūros įstaigoms taikomi įspėjimai, yra nurodęs, kad tokie sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui (LVAT 2015 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1241-146/2015). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė šią LVAT nutartį, tačiau į joje pateiktą aiškinimą neatsižvelgė, iš esmės priimdamas priešingą sprendimą dėl Tarnybos Įsakymo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT ne kartą nagrinėjo administracines bylas dėl Tarnybos įsakymų, kuriais sveikatos priežiūros įstaigoms buvo skirti įspėjimai (LVAT 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-811-502/2016; 2017 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-60-552/2017). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo nuosekliai formuojamos LVAT praktikos, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo atskirąjį skundą tenkina iš dalies ir panaikina skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Įsakymo panaikinimo. Šioje dalyje pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl atisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Tarnybos Ataskaitą, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi taip pat buvo nutarta grąžinti pareiškėjui 22,50 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, ši nutarties dalis taip pat panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skundą dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2017 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. T4-141 (1.34) „Dėl pacientei E. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ panaikinimo ir šioje dalyje pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta pareiškėjui Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikoms grąžinti 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.