- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- eA-60-552/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02206-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- Viešosios įstaigos Kauno miesto, Viešoji įstaiga Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba
- Atsakovas
- Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- D. J. J., O. J., I. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. J. J., O. J. ir I. Š. dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Viešoji įstaiga Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis (toliau – ir Kauno GMPS, pareiškėjas) skunde teismo prašo panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) 2015 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. T1-513 (toliau ? ir Įsakymas).
Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba 2015 m. kovo 26 d. įsakyme nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. pacientui A. J. Kauno GMPS asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus ir įspėjo pareiškėją dėl Įsakymo 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytų teisės aktų pažeidimų. Pareiškėjas teigė, jog ginčijamo Įsakymo, kaip administracinio akto, priėmimo faktinis pagrindas yra 2015 m. kovo 25 d. kontrolės ataskaita Nr. D17-63-(1.27) (toliau – ir Kontrolės ataskaita), tačiau į kitus dokumentus priimant Įsakymą nebuvo atsižvelgta.
Pareiškėjas paaiškino, jog 2015 m. kovo 24 d. rašte Nr. VKS-6 (1.59) „Dėl kontrolės Nr. D11-8882/2014 išvadų“, atsikirsdamas į Kontrolės ataskaitoje nustatytus tariamus pažeidimus, išsamiai pasisakė, kodėl su jais nesutinka, tačiau į nurodytus argumentus nebuvo atsižvelgta, nebuvo įvertintos būtinosios pagalbos teikimo pacientui sąlygos ir aplinkybės. Dėl to priimtas Įsakymas nėra pagrįstas faktine situacija ir neatsižvelgta, kad tariami pažeidimai, iš esmės buvo nulemti paciento artimųjų ne tik nekorektiško, tačiau ir agresyvaus elgesio, todėl sveikatos priežiūros specialistai savo pareigas vykdė įvertindami esamą situaciją bei veikdami paciento interesais ir atsižvelgdami į laiko faktorių, nulėmusi skubaus stacionarizavimo taktikos pasirinkimą. Tai, kad, siekdami suteikti būtinąją pagalbą pacientui, greitosios medicinos pagalvos (toliau ? ir GMP) medikai pasitelkė į pagalbą policijos pareigūnus, patvirtina, jog GMP medikų veikla buvo grindžiama atsakomybe ir teikiant paslaugą medikai užtikrino tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Sveikatos priežiūros specialistų apsunkintas darbo sąlygas bei paciento artimųjų trukdymą teikti sveikatos priežiūros paslaugas pacientui patvirtina Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados (toliau ? ir Aleksoto policijos nuovada) specialistės J. E. 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarime (toliau ? ir Nutarimas) atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuotos aplinkybės.
Pareiškėjo teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ? ir VAĮ) nuostatomis, individualaus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kokių individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų neatitinka ginčijamas Įsakymas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau ? ir SSĮ) 75 straipsniu, Tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 „Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 9.6 ir 9.7 papunkčiais, vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei pacientų saugos kontrolę. Vadovaujantis Tarnybos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136, 2.1 papunkčiu, asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė apibrėžiama kaip Akreditavimo tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimas, kurio metu nustatoma juridinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, atitiktis teisės aktų reikalavimams. Nagrinėjamu atveju Tarnyba įvertino turimą medicininę dokumentaciją, pagrindžiančią Įsakyme nurodytas išvadas, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. pacientui A. J. Kauno GMPS asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimus.
Atsakovas pažymėjo, kad į aplinkybę, jog pacientui nebuvo skirti medikamentai (duomenys neskelbtini) korekcijai, nes dėl galimos alergijos paciento artimieji reikalavo neskirti jokių vaistų, Tarnyba neatsižvelgė, nes paciento GMP kvietimo kortelėje Nr. 1415183145-11 nėra nurodyta objektyvių duomenų, įrodančių, kad buvo ruošiamasi suleisti reikalingus vaistus. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad galima alergija ir agresyvūs paciento artimieji nesutrukdė pacientui suleisti (duomenys neskelbtini) injekcinio tirpalo.
Atsakovas taip pat nurodo, kad priimant Kontrolės ataskaitą bei skundžiamą Įsakymą, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, t. y. kad paciento aplinkoje buvę asmenys trukdė jam gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nes nėra jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų, kuriuos Tarnyba būtų galėjusi įvertinti. Pareiškėjo pateiktas Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik įrodo, kad dėl konfliktuojančių šalių parodymų prieštaravimo vieni kitiems ir objektyvių duomenų nebuvimo, Tarnyba negalėjo remtis pareiškėjo, kaip vienos iš konflikto šalies, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, priimant sprendimą dėl pacientui A. J. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.
Tretieji suinteresuoti asmenys D. J. J., O. J. ir I. Š. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su skundo argumentais, jog gyd. E. Š. ir gyd. V. K. neskyrė pacientui medikamentų (duomenys neskelbtini) korekcijai, atsižvelgdami į artimųjų reikalavimą, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais ar kitais objektyviais duomenimis. Priešingai, nutarime nurodyta, kad D. J. J. gydytojams garsiai pradėjo vardyti vaistų pavadinimus, kuriems A. J. buvo alergiškas, toks jos elgesys buvo logiškas, kadangi ji siekė išvengti situacijos, kai jos sutuoktiniui bus suleisti medikamentai, kurių pastarojo organizmas netoleravo. Akcentavo, kad darbuotojai privalo dirbti vadovaujantis įstaigoje patvirtintais darbo standartais, metodikomis, tvarkomis, algoritmais ir kt. Kauno GMPS direktoriaus 2008 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. (02-02)38-132A patvirtintame pirmosios pagalbos algoritme įtariant (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tokiais atvejais, kai pacientui įtariamas (duomenys neskelbtini), gydytojas privalo įvertinti (duomenys neskelbtini) ir, (duomenys neskelbtini), privalo koreguoti paciento (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju buvo susidariusi kaip tik tokia situacija. Algoritme taip pat įtvirtinta, kad (duomenys neskelbtini) korekcijoms naudojami trumpo veikimo ir lengvo naudojimo intraveniniai medikamentai. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nesivadovauti algoritmu. Analogiškas reguliavimas nustatytas Kauno GMPS direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-67 patvirtintuose Metodinėse rekomendacijose GMP medikams (toliau ? Rekomendacijos), įtarus (duomenys neskelbtini). Šių rekomendacijų 6.5.2 bei 6.5.2.1 punktuose nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) koreguojamas, kai (duomenys neskelbtini). Be to, rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad nustačius bent vieną naują simptomą ? (duomenys neskelbtini), ir nesant kontraindikacijų, pacientas turi būti kaip galima greičiau transportuojamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę (toliau ? ir LSMUL). Pacientą, kurio būklė blogėja, kuo greičiau transportuoti į gydymo įstaigos stacionarą įpareigoja ir Kauno GMPS direktoriaus 2013 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. (02-02)38-63 patvirtintos Medicinos gydytojo pareiginės instrukcijos Nr. 23-81 14 punktas. Analizuojama situacija atitiko visus šiuos kriterijus, kadangi praktiškai vieną valandą trukusio greitosios medicinos pagalbos medikų darbo metu A. J. būklė smarkiai pablogėjo ? ligonis tapo praktiškai (duomenys neskelbtini), tačiau gydytojai nesuleido ligoniui (duomenys neskelbtini) reguliuojančių medikamentų, neužtikrino tinkamo ir skubaus ligonio nugabenimo į gydymo įstaigos stacionarą, t. y. nesuteikė norminių teisės aktų reikalavimus atitinkančios kvalifikuotos medicininės pagalbos.
Tretieji suinteresuoti asmenys kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, jog ligonį keliant ant neštuvų buvo apstumdytas vairuotojas, moterys įsibrovė į mašiną, Aleksoto policijos nuovadoje atlikto tyrimo medžiagoje nė vienas liudytojas apklausų metu tokio pobūdžio trečiųjų suinteresuotųjų asmenų veiksmų neįvardijo. Be to, nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad GMP paslauga teikta nesaugioje medikams aplinkoje, paciento aplinkoje nebuvo bendradarbiaujama su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais, paciento aplinkoje buvę asmenys trukdė jam gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kadangi tai nepagrįsta įrodymais ar kitais objektyviais bylos duomenimis. Esant pagrįstų abejonių, kad A. J. artimieji galėjo taip elgtis, Aleksoto policijos nuovados pareigūnai šioms aplinkybėms ištirti būtų pradėję ikiteisminį tyrimą, tačiau Nutarimu buvo priimtas procesinis sprendimas baudžiamojo persekiojimo nepradėti.
Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipė dėmesį ir į tai, kad racionaliai neįmanoma paaiškinti, dėl kokių priežasčių asmens, kurio būklė ypatingai sunki (galinti sukelti mirtį), artimieji giminaičiai ir šeimos nariai galėtų sąmoningai trukdytų profesionaliems medikams suteikti būtinąją pirmąją pagalbą, t. y. atlikti veiksmus, kurie galėjo išgelbėti A. J. gyvybę. Paciento artimieji yra išsilavinę ir padorūs žmonės, įvykio metu buvo blaivūs, todėl nesuvokiama, kodėl jie turėtų stumdyti greitosios pagalbos automobilio vairuotoją, kuris tuo metu kėlė A. J. ant neštuvų, ar turėtų trukdyti medikams atlikti kitas funkcijas. Tretieji suinteresuoti asmenys nesutiko su skundo teiginiais, kad GMP medikų pasitelkimas į pagalbą policijos pareigūnus patvirtina, jog GMP medikų veikla buvo grindžiama atsakomybe ir teikiant paslaugą medikai užtikrino tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjo. Jų manymu, greitosios pagalbos gydytojai policijos pareigūnus pasitelkė dėl to, kad A. J. artimieji gydytojus įspėjo apie už nepagrįstą delsimą ir netinkamą pareigų atlikimą gresiančią atsakomybę. Taigi policijos pareigūnai galimai buvo informuoti tik siekiant diskredituoti A. J. artimuosius tam, kad ateityje išvengtų galimai gresiančios atsakomybės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo nustatyta, kad Kauno GMPS, 2014 m. rugpjūčio 25 d. teikdama A. J. asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pažeidė teisės aktų reikalavimus, ir Kauno GMPS įspėta dėl teisės aktų pažeidimų, teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. pareiškėjas skunde iš esmės teigė, kad teikiant A. J. medicinos paslaugas teisės aktai nebuvo pažeisti, todėl įspėjimas paskirtas nepagrįstai.
Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, jog Kauno GMPS 2014 m. rugpjūčio 25 d. 21.37 val. buvo gautas kvietimas dėl medicininių paslaugų A. J., kvietimo priežastis nurodyta: (duomenys neskelbtini). Į kvietimą išvyko brigada, kurios ID Nr. 1506 (vadovas medicinos gydytojas E. Š.), į vietą atvyko 21.55 val. Atvykus, gydytojas greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (forma Nr. 110/a) nurodė, kad (duomenys neskelbtini), A. J. būklė objektyviai iki medicinos pagalbos (MP) buvo įvertinta: (duomenys neskelbtini). Preliminari diagnozė – įtariamas (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtos taikytos procedūros (duomenys neskelbtini); objektyvus paciento būklės vertinimas po MP: (duomenys neskelbtini). Taikytos procedūros (duomenys neskelbtini). Pastabose buvo pažymėta, kad aplinkiniai grasino, puolė muštis, buvo agresyvūs, neleido skirti vaistų, ragino kuo greičiau ligonį vežti į ASPĮ. Taip pat buvo pažymėta, kad pacientas negalėjo pasirašyti, jog jis supažindintas su jo teisėmis, pareigomis ir pasekmėmis, atsisakius siūlomos pagalbos. A. J. į ligoninę pristatytas buvo 22.36 val. Medicininių dokumentų išraše buvo nurodyta, kad pacientas A. J. nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. buvo gydytas VšĮ Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) skyriuje, 2014 m. rugsėjo 12 d. A. J. mirė.
Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamo Įsakymo 1.1 punkte konstatuota, kad pažangaus gaivinimo brigadų (Nr. 1505 ir 1506) vadovai E. Š. ir V. K., atsižvelgdami į nustatytą (duomenys neskelbtini) iki medicinos paslaugų teikimo, neskyrė vaistų (duomenys neskelbtini) korekcijai, tuo pažeidė Tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-67 patvirtintų Metodinių rekomendacijų GPM medikams, įtarus (duomenys neskelbtini), 6.5.2 punktą – (duomenys neskelbtini) nekoreguojama, išskyrus, kai (duomenys neskelbtini).
Teismas akcentavo, kad, kaip matyti iš A. J. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių, kurias pildė Kauno GMPS medicinos gydytojai E. Š. ir V. K., A. J. iki medicininių paslaugų teikimo fiksuotas 229/150 mmHg, todėl, atsižvelgiant į Rekomendacijas, (duomenys neskelbtini) turėjo būti koreguojamas. Pareiškėjas neginčijo, kad teikiant medicinos paslaugas A. J. neskyrė medikamentų (duomenys neskelbtini) korekcijai, tačiau teigė, kad to nedarė dėl to, jog atsižvelgė į artimųjų reikalavimą neskirti jokių vaistų, nes jis alergiškas, taip pat siekiant jam nepakenkti, nusprendė kuo skubiau jį transportuoti į stacionarinę gydymo įstaigą, užtikrinant paciento gyvybines funkcijas transportavimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo teigimu, byloje esant medžiaga patvirtino, jog teikiant A. J. būtinąją medicinos pagalbą, nepaisant jo artimųjų elgesio bei reikalavimo neskirti jokių vaistų, kadangi jis alergiškas (nenurodė kokiems vaistams), jam visgi buvo atlikta (duomenys neskelbtini), taikyta (duomenys neskelbtini), o transportuojant į gydymo įstaigą – atlikta (duomenys neskelbtini) injekcija į veną. Taigi, pareiškėjo nurodytos aplinkybės (netinkamas artimųjų elgesys, reikalavimas neskirti jokių vaistų dėl alergijos) nesudarė kliūčių teikti medicinines paslaugas ir atlikti kitų minėtų vaistų injekcijas pacientui, todėl atitinkamai negali būti pripažintos pateisinančiomis gydytojų veiksmus neskiriant A. J. medikamentų (duomenys neskelbtini) korekcijai. Teismo manymu, atsiliepime atsakovė pagrįstai pažymėjo, kad jokių objektyvių duomenų, kad pacientui buvo ruošiamasi suleisti reikalingus vaistus, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje Nr. 1415183145-11 nėra nurodyta.
Teismo vertinimu, Kontrolės ataskaitos išvados 2 punkte bei ginčijamo Įsakymo 1.2 punkte nustatytas pažeidimas yra formalus, neigiamų pasekmių dėl to, kad nebuvo užpildytos kortelių skiltys (duomenys neskelbtini), A. J. neatsirado, byloje nėra duomenų, kad pagrindinė diagnozė pacientui buvo nustatyta neteisingai, todėl suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų saugumui, prieinamumui, veiksmingumui minėtas pažeidimas įtakos neturėjo. Teismas pažymėjo, kad netgi pripažinus, kad Kontrolės ataskaitoje (2 p.) ir ginčijamame Įsakyme (1.2 p.) nurodytas pažeidimas yra formalus, tai iš esmės nekeistų pareiškėjo veiksmų kvalifikacijos ir nešalintų pareiškėjo atsakomybės už padarytą pažeidimą, kadangi Kontrolės ataskaitos 1 punkte ir ginčijamo Įsakymo 1.1 punkte pagrįstai konstatuota, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d. pacientui A. J. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, t. y. atsižvelgiant į nustatytą (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nebuvo paskirti vaistai (duomenys neskelbtini) korekcijai, tokiu būdu pažeistos Rekomendacijos 6.5.2 punktas. Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytų aplinkybių visumą teismas priėmė išvadą, kad ginčijamu Įsakymu pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 25 d. pacientui A. J. asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju Kontrolės ataskaita vertinama kaip ginčijamo 2015 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. T1-513 motyvuojamoji dalis, t. y. ginčijamas Įsakymas ir Kontrolės ataskaita laikytini vientiso atsakovės priimto (pareiškėjo skundžiamo) administracinio akto dalimis. Teismas, vertindamas Kontrolės ataskaitą šiuo aspektu, pažymėjo, kad joje nurodyta informacija apie pareiškėjo padarytus pažeidimus yra pakankamai aiški, t. y. nurodyti konkretūs pareiškėjo padaryti pažeidimai, jų teisinis įvertinimas, faktinės aplinkybės, susijusios su padarytais pažeidimais, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas Įsakymas ir Kontrolės ataskaita neatitinka VAĮ individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Tai, kad faktinės aplinkybės atsakovės įvertintos ne taip, kaip pageidavo ar nurodė pareiškėjas, nesudaro pagrindo teigti, kad jos buvo įvertintos netinkamai, atitinkamai ginčijamo Įsakymo šiuo pagrindu naikinti.
III.
Pareiškėjas Viešoji įstaiga Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stotis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad analizuojant Rekomendacijas, būtina atsižvelgti ne tik į Rekomendacijų 6 punktą, bet ir į 7 punktą, kuris nustato taisyklę, kada prioritetas skiriamas ne (duomenys neskelbtini) korekcijai, o paciento transportavimui į vieną iš veikiančių (duomenys neskelbtini) centrų. Todėl pirmosios instancijos teismas atskirai vertindamas šiuos du punktus padarė neteisingą išvadą dėl tariamo pažeidimo. Pareiškėjo manymu, vertinant Rekomendacijų 6 ar 7 punktų taikymą, prioritetas turi būti suteikiamas 7 punkte numatytoms nuostatoms. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino Rekomendacijų 6 punkto nuostatų pažeidimą.
Pareiškėjas akcentuoja, kad tuo atveju, jei atsakovas norėjo pabrėžti diagnostikos taktikos neteisingumą esant atitinkamai klinikinei situacijai, jis turėjo nurodyti konkrečią gydymo ir/ar diagnostikos metodiką, gydymo ir/ar diagnostikos algoritmą ar protokolą, kuris reglamentuotų tokio diagnostinio veiksmo būtinybę konkrečioje klinikinėje situacijoje. Kitaip tariant, atsakovas visiškai neteisingai nurodė teisės aktą, kuris sudarė tariamą pažeidimą, kadangi šis teisės aktas nustato tik medicininio dokumento labai mažos dalies užpildymo ypatumą ? tai yra vieno iš langelių užtušavimą tik įvykus sąlygai, tai yra atlikus diagnostinį testą ? (duomenys neskelbtini) simptomų vertinimą. Nevertinus šių simptomų, prievolės žymėti atitinkamą langelį pagal atsakovo nurodyto teisės akto reikalavimus, nėra. Analogišką sąlygą nustato ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1234 (įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d.) Formos Nr. 110/a „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau ? ir Taisyklės) 20.14 punkte. Pareiškėjo teigimu, atsakovas visiškai nepagrįstai ir neteisingai vertino teisės aktų, kurių pagrindu konstatavo tariamus pažeidimus, reikalavimus ir nuostatas, todėl skundžiamas įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog Rekomendacijų 7 punktas nustato absoliučią taisyklę, kada prioritetas skiriamas skubiam ligonio transportavimui į Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninę (duomenys neskelbtini) atlikti, kaip galima mažiau laiko sugaištant paciento ištyrimui ir gydymui įvykio vietoje. Atsakovas nurodo, kad Rekomendacijų 6.5.1 papunktyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nekoreguojama, išskyrus sekančias klinikines situacijas (6.5.2 p.): (duomenys neskelbtini) (6.5.2.1 p.). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad atsiradus naujiems simptomams, nesant kitoms kontraindikacijoms, pacientas turi būti kaip galima greičiau transportuotas (duomenys neskelbtini) atlikti, kaip galima mažiau laiko sugaištant paciento ištyrimui ir gydymui įvykio vietoje. Tačiau rekomendacijų 7 punktas neturėtų būti suprastas, kaip eliminuojantis nurodytas nuostatas. Tokia paciento klinikinė būklė, kokios buvo rastas pacientas A. J., reikalavo neatidėliotinų sveikatos būklės koregavimo veiksmų, kaip ir numatyta rekomendacijų 6 punkte. Paciento, kuriam įtariamas (duomenys neskelbtini), gabenimo laikas iki sveikatos priežiūros įstaigos gali trukti įvairiai, tačiau tuo pačiu metu GMP brigados specialistai turi pareigą suteikti skubiąją medicinos pagalbą, koreguojant pavojingai pakitusius sveikatos būklės rodiklius, nes, priešingu atveju, tai gali lemti negrįžtamus pakitimus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad greitosios medicinos pagalbos brigada pas pacientą atvyko 21.56 val., o į sveikatos priežiūros įstaigą jis pristatytas 22.35 val. Nurodytu laikotarpiu pacientui buvo koreguojama sveikatos būklė: buvo taikoma duomenys neskelbtini), tiekiamas (duomenys neskelbtini) bei sušvirkšti (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, GMP brigados gydytojams tuo metu paciento gabenimas į sveikatos priežiūros įstaigą nebuvo prioritetas. Taip pat atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas skundo teiginius, kodėl pacientui nebuvo koreguojamas (duomenys neskelbtini), grindė ir kitais argumentais, vienas pagrindinių, kad, paciento artimieji savo veiksmais neleido pacientui suteikti tinkamos medicininės pagalbos. VšĮ Kauno miesto GMPS direktoriaus pavaduotojos medicinai D. V. 2014 m. gruodžio 23 d. paaiškinime nurodyta, kad „paciento aplinkoje buvę asmenys reikalavo išvežti pacientą kuo greičiau, neleido įvertinti ir stabilizuoti jo būklės“. Paciento greitosios medicinos pagalbos kvietimo (apsk. f. Nr. 110/a) kortelėje Nr. 1415183145-11 nėra nurodyta objektyvių duomenų, įrodančių, kad buvo ruošiamasi suleisti reikalingus vaistus. Atsakovas pažymi, kad galima alergija ir agresyvūs paciento artimieji nesutrukdė pacientui suleisti (duomenys neskelbtini).
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog Įsakymo 1.2 papunktyje nurodytas pažeidimas dėl (duomenys neskelbtini) simptomų nevertinimo yra nepagrįstas, nes nėra reglamentuota, kad GMP brigados medikai pagal esamą situaciją turėjo vertinti paciento (duomenys neskelbtini) simptomus ir tai pažymėti Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (toliau – GMPK kortelė), yra klaidinantis. Akreditavimo tarnybos nuomone, gydytojas E. Š. pacientui įtarė (duomenys neskelbtini) ir šią diagnozę pažymėjo GMPK kortelėje Nr. 1415183145-11. Svarbu pažymėti tai, kad preliminari diagnozė gali būti nustatoma tik įvertinus objektyvius sveikatos būklės duomenis/simptomus. (duomenys neskelbtini) simptomai yra vieni iš (duomenys neskelbtini) požymių, todėl šiuo konkrečiu atveju, jie turėjo būti vertinami, siekiant kiek įmanoma tiksliau nustatyti preliminarią diagnozę ir ją diferencijuoti su kitomis (duomenys neskelbtini) formomis.
Tretieji suinteresuoti asmenys D. J. J., O. J. ir I. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Tretieji suinteresuoti asmenys nurodo, jog apeliacinio skundo argumentai, kad Rekomendacijų 6 punktą reikia taikyti atskirai nuo Rekomendacijų 7 punkto, yra nepagrįsti. Jų nuomone, nors pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Rekomendacijų 7 punktas, t. y. jei nustatomas bent vienas naujai atsiradęs simptomas-(duomenys neskelbtini), jei nuo simptomų pradžios atsiradimo praėjo mažiau nei 4,5 val. ir nėra nustatyta kontraindikacijų-pacientas turi būti kaip galima greičiau transportuojamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę (duomenys neskelbtini) atlikti, kaip galima mažiau laiko sugaištant paciento ištyrimui ir gydymui įvykio vietoje, tačiau greitosios pagalbos medikai nesiekė A. J. kaip galima greičiau transportuoti į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę. Šias aplinkybes patvirtina faktas, jog iki ligonio išgabenimo greitosios pagalbos medikai atliko visą eilę veiksmų, t. y. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) ir pan. Tačiau lieka neaišku, kodėl atlikus visus išvardytus veiksmus, buvo nesilaikoma Rekomendacijų 6 punkto reikalavimų ir A. J. nebuvo paskirti medikamentai (duomenys neskelbtini) korekcijai.
Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pozicija skunde ir apeliaciniame skunde skiriasi. Visų pirma buvo teigiama, kad A. J. medikamentai (duomenys neskelbtini) korekcijai nebuvo paskirti dėl to, jog buvo atsižvelgta į artimųjų reikalavimą neskirti jokių vaistų, taip pat siekiant jam nepakenkti bei dėl susidariusių sąlygų ir aplinkybių (paciento artimųjų elgesio) būtinosios pagalbos A. J. teikimo metu. Tačiau apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi naujos pozicijos ir nepagrįstai nurodo, jog Rekomendacijų 6 bei 7 punkto reikalavimai yra alternatyvūs. Įvertinus tai, kad (duomenys neskelbtini) atveju, (duomenys neskelbtini) korekcija yra būtinas gydymo veiksmas, manytina, kad pareiškėjo pasirinkta pozicija yra nepagrįsta, ir Rekomendacijų 6 bei 7 punktai turėjo būti taikomi kartu.
Tretieji suinteresuoti asmenys akcentuoja, jog vadovaujantis Kauno GMPS direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintu formos Nr. 110/A „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo Kauno GMPS tvarkos aprašo (toliau ? Aprašas) 3 punkto nuostatomis, kortelę pildo Kauno GMPS dirbantys asmens sveikatos priežiūros specialistai. Aprašo 20.9 punkte nustatyta, kad kortelės skiltyje (duomenys neskelbtini) – pagal (duomenys neskelbtini) vertinimo skalę (aprašyta trečiajame kortelės lape) įrašoma, kiek balų nuo „0“ iki „10“ pacientas vertina (duomenys neskelbtini), o 20.14 p. – kortelės skiltyje (duomenys neskelbtini) – įvertinus, ar yra (duomenys neskelbtini) simptomų, užtušuojamas atitinkamas langelis. Taisyklių 12 punkte nustatyta, jog užpildomos visos kortelės dalys, skiltys, eilutės ir langeliai, išskyrus Taisyklėse nustatytus atvejus. Kadangi Taisyklėse nėra nustatyti atvejai bei išimtys, kada skiltys (duomenys neskelbtini) galėtų būti nepildomos, laikytina, jog Greitosios pagalbos medikai teisės akto pažeidimą vis dėlto padarė. Tretieji suinteresuoti asmenys atkreipia dėmesį, kad tiek lingvistinė, tiek sisteminė Kauno GMPS direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintu formos Nr. 110/A „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo Kauno GMPS tvarkos aprašo nuostatų analizė leidžia teigti, kad „20.14 punkte - kortelės skiltyje (duomenys neskelbtini) – Įvertinus, ar yra (duomenys neskelbtini) simptomų, užtušuojamas atitinkamas langelis“ reikalavimas yra imperatyvus, t. y. sukuriantis gydytojui pareigą užtušuoti langelį po to, kai yra įvertinama, ar yra (duomenys neskelbtini) simptomų. Todėl pareiškėjo argumentas dėl greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės grafų (duomenys neskelbtini) pildymo tinkamumo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Visų pirma pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).
Byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymo, kuriuo pripažinta, kad Kauno GMPS asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientui teiktos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, ir Kauno GMPS įspėta dėl šių pažeidimų, pagrįstumo ir teisėtumo
Pareiškėjas manė, jog jo darbuotojai asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikė tinkamai ir pagal teisės aktų nuostatas, o Tarnyba netinkamai ir neišsamiai ištyrė situaciją, nekreipdama dėmesio į paciento artimųjų elgesį ir teiktos pagalbos laikotarpį.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės palaikė atsakovo poziciją, pripažinęs, jog Kauno GMPS darbuotojai, teikdami asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, savalaikiai neskyrė jam vaistų (duomenys neskelbtini) korekcijai ir netinkamai užpildė Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo faktines aplinkybes, neteisingai taikė Rekomendacijų 6 ir 7 punktus, neatsižvelgė į skundžiamo Įsakymo neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra sveikatinimo veiklos specialusis valdymo ir kontrolės subjektas. Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu jai suteikti įgaliojimai vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą (valstybinę kontrolę). Pagrindinius reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos valstybinei kontrolei (valstybiniam medicininiam auditui), taip pat dokumentus šių procedūrų eigai fiksuoti nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo III skyrius, Tarnybos nuostatai, patvirtinti 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 „Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų aprašo ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, Tarnybos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolių atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136. Iš šių teisės aktų matyti, kad Akreditavimo tarnyba savo funkcijas vykdo atlikdama tyrimus, ar konkrečioje sveikatos priežiūros įstaigoje konkrečiam pacientui buvo tinkamai ir kokybiškai suteiktos arba nesuteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau tiesiogiai nesprendžia žalos pacientui atlyginimo ar kaltų asmenų patraukimo drausminėn atsakomybėn klausimų.
Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su, pareiškėjo manymu, skundžiamo akto atitikimu Viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamą akto, bet ir jo sudedamosios dalies, turinį (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose: 2014 m. spalio 30 d. Nr. A146-1705/2014, 2014 m. vasario 3 d. Nr. A552-260/2014, 2013 m. sausio 28 d. Nr. A492-279/2013, 2010 m. spalio 15 d. Nr. A146-1228/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pagal aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kontrolės ataskaita yra privalomasis asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės dokumentas, kuriuo vadovaujantis rengiamas baigiamasis administracinės procedūros sprendimas – Akreditavimo tarnybos direktoriaus įsakymas dėl rekomendacijų asmens sveikatos priežiūros įstaigai pateikimo, kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, daro išvadą, kad skundžiamo atsakovo įsakymo turinys yra neatsiejamas nuo Akreditavimo tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus 2015 m. kovo 25 d. kontrolės Nr.D11-882/2014 ataskaitoje Nr. D17-63-(1.27) pateikto faktinių aplinkybių įvertinimo.
Pirmosios instancijos teismas savo sprendime įvertino ne tik skundžiamą įsakymą, bet ir 2015 m. kovo 25 d. kontrolės Nr.D11-882/2014 ataskaitoje Nr. D17-63-(1.27) pateiktas faktines aplinkybes Kauno GMPS direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtinto formos Nr. 110/A „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ pildymo, pateikimo ir tikslinimo Kauno GMPS tvarkos aprašo bei Kauno GMPS direktoriaus 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-67 patvirtintų Metodinių rekomendacijų GPM medikams taikymo požiūriu.
Patikrinęs nagrinėjamai bylai aktualios Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. gruodžio 10 d. raštu Nr.20-8-S-12015 pateiktos informacijos nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje procesą teisėtumo aspektu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas veikė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Nuostatais bei Aprašu jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Analizuodamas konkrečios sveikatos priežiūros įstaigos darbą, atsakovas tinkamai laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinės kontrolės objektyvumą, iš esmės įsigilino į iškeltus klausimus, ir tam tikrai informacijai pasitvirtinus, skundžiamu Įsakymu konstatavo netinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą Kauno GMPS.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Šios teisės normos aiškinimas kiekvienu atveju turi būti atliekamas konkrečių bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste.
Jau minėta, kad tuo atveju, kai atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi.
Nagrinėjamu atveju atsakovo Įsakymo Nr. T1-513 įžanginėje dalyje nurodyti šio individualaus administracinio akto priėmimo konkretūs teisiniai pagrindai (Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 ir 59 straipsnis, Aprašo 27 punktas), taip pat nurodyta, kad šis aktas priimtas atsižvelgiant į Akreditavimo tarnyboje atliktą kokybės kontrolę bei parengtą 2012 m. kovo 23 d. Kontrolės Nr.D11-882/2014 ataskaitą Nr. Nr. D17-63-(1.27). Skundžiamo įsakymo rezoliucinėje dalyje aiškiai suformuluotas Akreditavimo tarnybos sprendimas, taip pat išaiškinta šio akto apskundimo tvarka.
Taigi apeliacinio skundo argumentai, esą Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2015 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. T1-513 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto turinio reikalavimų, yra nepagrįsti ir atmestini.
Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, dėl kurių byloje iš esmės nėra ginčo. 2014 m. rugpjūčio 25 d. vakare pacientas A. J. pasijuto blogai dėl (duomenys neskelbtini), todėl jo artimieji 21.37 val. kreipėsi pagalbos. Iškvietimas buvo perduotas VšĮ Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai, kurios brigada ID Nr.1506, vadovaujama gydytojo E. Š., 21.55 val. atvyko pas pacientą į namus, įvertino jo būklę, įtarė (duomenys neskelbtini), nustatė, kad paciento (duomenys neskelbtini), taikė kai kurias neatidėliotinas procedūras, po kurių paciento (duomenys neskelbtini), tačiau dėl konflikto su paciento artimaisiais iškvietė papildomą Kauno GMPS brigadą ID Nr.1505, kuri atvyko 22.10 val. Šios brigados vadovė gydytoja V. K. taip pat įvertino paciento A. J. būklę, patvirtino įtariamą (duomenys neskelbtini), taikė kai kurias medicinines procedūras, po ko abi brigados bendru sutarimu užtikrino skubų ligonio transportavimą į ligoninę. 22.36 val. pacientas buvo atvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, kurių (duomenys neskelbtini) skyriuje buvo toliau gydomas, bet 2014 m. rugsėjo 12 d. mirė.
Apeliantas savo apeliaciniame skunde visų pirma teigia, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Rekomendacijų 6 ir 7 punktus. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka, nes Rekomendacijų 6.5.2 bei 6.5.2.1 punktuose aiškiai nurodyta, jog paciento (duomenys neskelbtini) privalo būti koreguojama, kai (duomenys neskelbtini). Nors Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad nustačius bent vieną naują simptomą ? (duomenys neskelbtini), ir nesant kontraindikacijų, pacientas turi būti kaip galima greičiau transportuojamas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę, tačiau šių nuostatų negalima vertinti kaip alternatyvių medicininės pagalbos teikimo būdų ir būtinybė kuo greičiau transportuoti ligonį į ligoninę neeliminuoja pareigos taikyti kitas būtiniausias gydymo procedūras, nurodytas Rekomendacijų 6 punkte, pvz. (duomenys neskelbtini), esant tam tikroms indikacijoms. Nagrinėjamu atveju, kai paciento (duomenys neskelbtini), gydytojai privalėjo nedelsiant naudoti (duomenys neskelbtini) koreguojančius vaistus, o administracinėje byloje nėra pakankamai duomenų, kad tam sutrukdė objektyvios priežastys – laiko stoka, paciento būklė ar jo galima alergija.
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Kauno GMPS darbuotojai iš pradžių neginčijo, jog paciento (duomenys neskelbtini) turėjo būti koreguojama vietoje, pareiškėjas pradiniame skunde tik nurodė, kad to neleido padaryti paciento artimųjų elgesys ir reikalavimai. Argumentai dėl Rekomendacijų 6 ir 7 punktų konkurencijos ir alternatyvaus taikymo atsirado tik po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
Bylos šalys nesutaria ir dėl to, ar tinkamam asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui trukdė paciento artimieji ir ar šių asmenų elgesys buvo ta priežastis, kuri lėmė medicinos darbuotojų pasirinkimą, kokias medicinines procedūras neatidėliotinai taikyti pacientui, kuriam įtariamas (duomenys neskelbtini) ir kurio (duomenys neskelbtini).
Įvertinusi šioje byloje surinktų įrodymų visumą bei proceso dalyvių paaiškinimus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisingai konstatavo, jog pacientų artimųjų netinkamas elgesys su atvykusiais medicinos darbuotojais jiems nesutrukdė iki atvykimo į ligoninę pacientui taikyti kai kurias medicinines procedūras, be kita ko ir suleisti keletos rūšių vaistus, o duomenų, kad medicinos darbuotojai tuo metu ruošėsi koreguoti (duomenys neskelbtini), byloje nėra surinkta, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad paciento (duomenys neskelbtini) korekcijai trukdė tik paciento artimieji ir mažas laiko intervalas.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo Įsakymo 1.1 punkte nurodytą teisės aktų pažeidimą pripažino pagrįstu teisingai, nes Kauno GMPS darbuotojai nevykdė Metodinių rekomendacijų GPM medikams, įtarus (duomenys neskelbtini) 6.5.2 punkto.
Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Įsakymo 1.2 punkte nurodytas pažeidimas - Kauno GMPS direktoriaus 2014 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. V-66 patvirtintos formos Nr. 110/A „Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė“ netinkamas užpildymas yra formalus ir nelėmė nekokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo jų prieinamumo ir veiksmingumo prasme. Tačiau pripažintina, kad toks teisės aktų pažeidimas buvo, nes atvykę gydytojai neįvertino paciento jaučiamo skausmo bei (duomenys neskelbtini) simptomų, neatžymėjo jų Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos vertina teiktų paslaugų kokybę ne tik medicininių procedūrų taikymo teisingumo ir veiksmingumo prasme, bet ir kontroliuoja, ar teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiko teisės aktų reikalavimus. Šiuo požiūriu Įsakymo 1.2 punkte nurodytas pažeidimas fiksuotas teisingai.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnis numato, kad įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos priima sprendimą dėl šiame įstatyme numatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo, jeigu pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai. To paties įstatymo 58 straipsnis numato, kad įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę, be kita ko, įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus. Detalią tokio sprendimo priėmimo tvarką numato Aprašo IV skyrius.
Įvertinusi skundžiamo Įsakymo priėmimo procedūrinę eigą ir jo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, nustatęs teisės aktų pažeidimus, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, laikėsi visų reikalingų pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, veikdamas savo kompetencijos ribose, įspėjo pareiškėją, kad jo veikla neatitiko tam tikrų teisės aktų reikalavimų. Toks įspėjimas turi ir prevencinį vaidmenį, kad ateityje savo veikloje asmens sveikatos priežiūros įstaiga stengtųsi laikytis teisės aktų reikalavimų ir žinotų, kaip juos taikyti. Dėl šios priežasties Įsakymo 2 punktas taip pat pripažintinas pagrįstu ir teisėtu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.