- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e2A-24-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00510-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- BUAB „PCS 85“
- Atsakovas
- V. A., G. G., M. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, Vilniaus apygardos teismo vardu
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „PCS 85“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „PCS 85“ ieškinį atsakovams V. A., G. G. ir M. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis ašmuo A. F. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė BUAB „PCS 85“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu sandoriu 2013 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartį Nr. AG-1395; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovių G. G. ir M. A. po 13 575 Eur atsakovo V. A. naudai bei į šias sumas nukreipti ieškovės reikalavimą pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018; priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „PCS 85“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtintas BUAB „PCS 85“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 421 092,40 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018 priteisė ieškovės naudai 147 706,21 Eur žalos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovų V. A., A. N. ir UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“. VĮ Registro centro duomenimis UAB „PCS 85“ direktoriumi nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas V. A.. 2013 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutarties Nr. AG-1395 pagrindu atsakovas V. A. padovanojo savo dukroms atsakovėms G. G. ir M. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu sandoriu actio Pauliana pagrindu. Mano, kad yra visos būtinos įstatymo numatytos sąlygos ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartimi Nr. AG-1395 atsakovas V. A. padovanojo dukroms (atsakovėms) G. G. ir M. A. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3575-858/2014 iškėlė bankroto bylą UAB „PCS 85“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „PCS 85“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 421 092,40 Eur sumai. UAB „PCS 85“ direktoriumi nuo 2010 m. rugpjūčio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. buvo atsakovas V. A.. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018 tenkinus ieškovės ieškinį solidariai iš atsakovų V. A., A. N. ir UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“ priteista 147 706,21 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi pastarąjį sprendimą paliko nepakeistą.
5. Teismas nustatė, kad BUAB „PCS 85“ bankroto byloje 2015 m. sausio 23 d. ieškovei išduotas vykdomasis raštas dėl UAB „PCS 85“ vadovo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Byloje nėra pateiktas dokumentų perdavimo administratoriui aktas. Taip pat nustatė, kad ieškovės atstovas E. S. viešame registre 2016 m. rugsėjo 21 d. atliko atsakovo V. A. nekilnojamojo turto paiešką. Administratorius 2016 metais kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl žalos atlyginimo. Teismo vertinimu, diena, kuomet bankroto (nemokumo) administratorius (ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, sietina ne tik su įmonės kaip atsakovo kreditorės teisių įgyvendinimu, bet ir su administratoriaus pareiga nuo šios dienos domėtis įmonės skolininkų turtine padėtimi. Tokiu būdu sprendė, kad vėliausiai apie sudarytą dovanojimo sutartį bei įmonės teisių galimą pažeidimą, jį sudarius, bankroto administratoriui galėjo ir turėjo būti žinoma ne vėliau kaip 2016 m. rugsėjo 21 d., taigi, vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi, ieškinys dėl tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu galėjo būti pareikštas iki 2017 m. rugsėjo 21 d. Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teisme gautas 2020 m. gegužės 20 d., t. y. praleidus vienerių metų ieškinio terminą. Teismas sprendė, kad atnaujinti ženkliai praleistą ieškinio senaties terminą nėra jokio teisinio pagrindo, dėl ko atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį tenkino ir ieškinį atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
6. Teismas nurodė, kad žala ieškovei ir jos kreditoriams padaryta 2012 m. gruodžio 5 d. sudarius akcijų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 12/12/05, t. y. prievolė kilo iš delikto, o konkretus žalos dydis patvirtintas 2019 m. gegužės 15 d. Lietuvos apeliaciniam teismui civilinėje byloje Nr. e2A-291-943/2019 palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018. Todėl sprendė, kad ieškovė turi galiojančią neabejotiną reikalavimo teisę atsakovo atžvilgiu.
7. Nurodė, kad ieškovės pateiktų įrodymų ir byloje surinktų duomenų nepakanka daryti išvadą, kad dovanojimo sutarties sudarymas pablogino ieškovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir kad tokiu būdu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o tai taip pat sudaro pagrindą ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu.
8. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra svarbios šios faktinės aplinkybės: 1) ieškovė negalimumą atsiskaityti su kreditoriumi grindžia 2020 m. kovo 2 d. raštu, kuris į bylą, nėra pateiktas; 2) duomenų apie tai, kad atsakovo V. A. turimo turto (tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo, piniginių lėšų, gaunamo darbo užmokesčio ir kt.) nepakanka reikalavimo patenkinimui, ieškovė į bylą neteikė, nors atsakovai nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios laikėsi pozicijos, jog atsakovo turtimo turto ir taikomo arešto apimtis yra didesnė nei ieškovės reikalavimas. Taip pat įvertintina, kad atsakovas dirba, ieškovė nepaneigė ir neteikė duomenų, jog realizavus atsakovo įkeistą turtą, jo nepakanka reikalavimui patenkinti; 3) įvairiais teismų sprendimais ieškovės naudai yra priteisiami žalos atlyginimai. Duomenų apie tai, kad priteistų ir išieškomų sumų nepakanka kreditoriniams reikalavimams patenkinti į bylą ieškovė neteikė.
9. Pažymėjo, kad nors dovanojimo sutartis yra ginčijama kaip sudaryta pažeidžiant įmonės kreditorių interesus, tačiau jokių objektyvių duomenų, jog įmonės finansinė situacija dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo sunki, kas sąlygojo neatsiskaitymą su kreditoriais, į bylą pateikta nebuvo. Įmonei bankroto byla buvo iškelta 2014 m. rugpjūčio 20 d., t.y. beveik po metų.
10. Teismas negalėjo daryti išvados, jog dovanojimo sutarties sudarymas pažeidė įmonės ir/ar jos kreditorių interesus, o tai reiškia, kad nėra vienos iš būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų.
11. Atmetus ieškinio reikalavimą pripažinti sutartį negaliojančia, atmetė ir ieškinio reikalavimą taikyti restituciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė BUAB „PCS 85“ prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus tenkinti bei priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
13. Spręsdamas dėl senaties termino actio Pauliana aspektu pirmosios instancijos teismas ginčo situaciją vertino klaidingai, nes V. A. priklausiusio turto dovanojimo jo dukroms sandorį vertino kaip nemokiu tapusio BUAB „PCS 85“ (apeliantės) sudarytą sandorį, kurį apeliantės nemokumo administratorius galėjo ir/ar turėjo vertinti (ir ginčyti nustatęs tam pagrindą), kaip lyg jo administruojamos įmonės BUAB „PCS 85“ sudarytą sandorį. Apeliantė nebuvo ginčo dovanojimo sandorio teisinių santykių dalyve ir actio Pauliana pagrindu ginčijamas ne įmonės (apeliantės), bet žalą apeliantei sukėlusio vadovo V. A. sudarytas asmeninio turto perleidimo sandoris, apie kurio sudarymą duomenys apeliantės nemokumo administratoriui nebuvo perduoti.
14. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad apeliantė turėjo sužinoti apie ginčo turto (buto esančio (duomenys neskelbtini)) perleidimą tuo metu, kai ji atliko V. A. priklausančio turto paiešką turto registre. Faktinės aplinkybės tokios, kad apeliantė iš turto registro galėjo sužinoti (ir sužinojo) tik apie tai, kad V. A. priklausė turtas sodų bendrijoje ((duomenys neskelbtini)), o ne ginčo turtu esantis butas Vilniuje. Taip pat pažymi, jog ginčo turtas buvo registruotas tik atsakovo sutuoktinės vardu.
15. Nesutinka su sprendime nurodoma pozicija, kad apeliantės nemokumo administratorius turėjo pareigą domėtis V. A., kaip apeliantės skolininko, turtine padėtimi dar tik teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Mano, kad apeliantė neturėjo pareigos domėtis V. A. turtine padėtimi kol jis netapo apeliantės skolininku.
16. Nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai taikė ieškinio senatį. Apeliantė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino, kadangi, vykdomasis raštas atsakovo V. A. atžvilgiu išduotas buvo 2019 m. gegužės 27 d., o 2020 m. kovo 2 d. antstolis D. Š. raštu informavo, kad faktiškai nėra galimybės išieškoti skolą iš atsakovo (apeliantės kaip išieškojimo siekiančio kreditoriaus teisių pažeidimo momentas), o 2020 m. gegužės 14 d. buvo sužinota apie ginčo dovanojimo sandorį.
17. Nurodo, kad teismas visiškai netyrė ir nevertino, ar nėra priežasčių ieškinio senaties terminą atnaujinti. Mano, kad turi būti atsižvelgiama ir bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, jų patenkinimo perspektyvas bei šios bylos baigties reikšmę įmonės kreditorių interesams. Todėl ieškinio atmetimas dėl praleisto ieškinio senaties termino yra visiškai nepagrįstas.
18. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo sandoriu nebuvo pažeistos apeliantės teisės. Į bylą pateikti duomenys įrodo, kad, atsakovui neatlygintinai perleidus jam priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo eliminuota ar esmingai sumažinta galimybė nukreipti išieškojimą į atsakovui priklausantį turtą ir tokiu būdu atsakovas ginčo turto perleidimu pažeidė apeliantės teises nukreipti išieškojimą į atsakovo turtą.
19. Mano, kad reikalavimas žalos padarymo įmonei pagrindu visiškai nesietinas nei su įmonės įsipareigojimais kreditoriams, nei su įmonės finansine padėtimi nei žalos sukėlimo, nei jos patvirtinimo (teismo sprendimu) laikotarpiu. Net jei apeliantė dovanojimo sutarties sudarymo metu būtų neturėjusi nei vieno kreditoriaus ir jo finansinė būklė būtų labai gera, tai nebūtų pagrindu netaikyti deliktinės atsakomybės apeliantei žalą sukėlusio asmens (V. A.) atžvilgiu. Apeliantės finansinė būklė (gera ar bloga) nėra aplinkybė, kuri būtų vertinama sprendžiant dėl deliktinės atsakomybės taikymo sukėlus žalą apeliantei.
20. Nesutinka su teismo pozicija, kad ji turėjo įrodyti kad dovanojimo sutarties sudarymas pablogino ieškovės galimybes atsiskaityti su kreditoriais. Dovanojimo sandorio sudarymas, jo turinys V. A. neatlygintinai perleidus jam priklausantį turtą vertinamas BUAB „PCS 85“ ir jos kreditorių interesų gynybos aspektu nuo momento, kai žalos priteisimo pagrindu buvo patvirtinta BUAB „PCS 85“ reikalavimo teisė į V. A., kai V. A. kaip skolininko prievolė atlyginti žalą kilo nuo žalos padarymo momento.
21. Pažymi, kad teismų sprendimais, kurių pagrindu patvirtinta V. A. prievolė atlyginti apeliantei žalą, konstatuota ir sunki apeliantės finansinė situacija 2012 m. gruodžio 5 d. bei tolimesnis jos blogėjimas iki pat faktinio bankroto 2014 m. rugpjūčio 20 d. iškeliant bankroto bylą, šiame periode ir buvus sudarytai ginčijamai dovanojimo sutarčiai.
22. Mano, kad abi ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes turtas buvo perduotas neatlygintinai. Juolab, jog atsakovas neprivalėjo tokį sandorį sudaryti.
Atsiliepimas
23. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji nėra praleidusi ieškinio senaties termino. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais dėl ieškinio senaties termino taikymo bei mano, kad apie ginčijamą sandorį apeliantė sužinojo 2016 m. rugsėjo 21 d, t. y. kai kreipėsi į VĮ Registrų centrą. Pažymi, jog ginčo turtas buvo įregistruotas kaip šeimos turtas nuo 2009 m., todėl apeliantė apie šį turtą žinojo.
24. Kadangi iki 2015 m. kovo 19 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-924-798/2015 priėmimo apeliantė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą V. A., kaip solidarų skolininką, todėl 2013 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. AG-1395, niekaip negalėjo pažeisti apeliantės, kaip kreditoriaus teisių.
25. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad nėra galimybės išieškoti skolos iš atsakovo V. A.. Priešingai, atsakovas turi nekilnojamojo turto, dirba ir gauna atlyginimą iš kurio antstolis gali daryti išskaitas. V. A. nuosavybės teise priklausančio turto pakanka apeliantės reikalavimui patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti 2013 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir taikyti restituciją.
Šalies argumentai
26. Ieškovės teiginys, kad akcijų pirkimo - pardavimo sutartis lėmė įmonės bankrotą, yra nepagrįstas ir neatitinkantis tikrovės. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalos įmonei ar jos kreditoriams, dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės komercinės rizikos.
27. Mano, kad apeliantė piktnaudžiaudama savo procesinėmis teisėmis ir bankrutuojančio juridinio asmens statusu pateikė nepagrįstą apeliacinį skundą, kuris turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės BUAB „PCS 85“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
29. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalį, reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio ieškinio paskirtis yra kompensuojamoji: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė skolininko sudarytu sandoriu pažeistam jo mokumui atkurti ir skolininkui į ankstesnę turtinę padėtį sugrąžinti, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.
31. Kasacinis teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų visumos, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015 ir kt.).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3575-585/2014 iškėlė bankroto bylą UAB „PCS 85“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „TOP CONSULT“. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo patvirtintas BUAB „PCS 85“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bendrai 421 092,40 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018 tenkintas ieškovės BUAB „PCS 85“ ieškinys priteisiant BUAB „PCS 85“ naudai 147 706,21 Eur žalos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovų V. A., A. N. ir UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą.
33. BUAB „PCS 85“ nemokumo administratorius pateikė antstoliui D. Š. priverstiniam vykdymui teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš V. A.. Antstolis D. Š. 2020 m. kovo 2 d. informavo ieškovę, jog faktiškai nėra galimybės išieškoti skolą iš V. A.. 2020 m. gegužės 14 d. atlikus nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką buvo nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutarties Nr.AG-1395 pagrindu buvęs UAB „PCS 85“ direktorius V. A. padovanojo savo dukroms G. G. ir M. A. jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu dovanojimo sandorį actio Pauliana pagrindu.
34. Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį atmetė, nurodydamas, jog ieškovė neįrodė dviejų Actio Pauliana taikymo sąlygų: nėra suėjęs vienerių metu ieškinio senaties terminas; ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.
35. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir mano, jog nėra praleidusi ieškinio senaties termino, nes vykdomasis raštas atsakovo V. A. atžvilgiu išduotas buvo 2019 m. gegužės 27 d., o 2020 m. kovo 2 d. antstolis D. Š. raštu informavo, kad faktiškai nėra galimybės išieškoti skolą iš V. A.. Todėl tik 2020 m. gegužės 14 d. atlikus nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką, buvo nustatyta, kad 2013 metais buvo sudarytas ginčo dovanojimo sandoris. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apelianto argumentais.
36. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus veiksmus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymas yra nulemiamas konkrečių bylos aplinkybių bei asmens subjektyvių savybių, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2009).
37. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog apeliantė nebuvo ginčo dovanojimo sandorio teisinių santykių dalyve ir Actio Pauliana pagrindu ginčijamas ne įmonės, bet žalą apeliantui sukėlusio vadovo V. A. sudarytas turto perleidimo sandoris, apie kurio sudarymą duomenys apeliantės nemokumo administratoriui nebuvo perduoti. Pažymėtina, kad ginčijamu sandoriu perleistas turtas niekada nebuvo registruotas V. A. vardu. Taigi iš viešųjų registrų tokios informacijos gauti nebuvo galima. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog dėl 2013 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutarties, kaip apeliantės ir jos kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio, ieškovas galėjo ir turėjo spręsti 2016 metais, kreipdamasis su ieškiniu į teismą dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog apeliantės reikalavimo teisė į atsakovą V. A. tapo neabejotina, galiojančia ir vykdytina tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria teismas paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-664-881/2018, kurioje tenkintas ieškovės BUAB „PCS 85“ ieškinys, priteisiant BUAB „PCS 85“ naudai 147 706,21 Eur žalos solidariai iš atsakovų V. A., A. N. ir UAB „Statybos ir rekonstrukcijos darbai“. Ir, kaip patvirtina bylos duomenys,apeliantei tik nuo 2020 m. kovo 2 d. antstolio rašto pateikimo tapo žinoma kad iš atsakovo V. A. turto nėra galimybės vykdyti išieškojimą. Ir 2020 m. gegužės 14 d. atlikus nekilnojamojo turto registro duomenų paiešką ir buvo nustatyta, kad dar 2013 metais buvo sudarytas ginčo dovanojimo sandoris, kurie ir perleistas turtas (kaip minėta, registruotas tik trečiojo asmens vardu). Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, jog ji neturėjo ir negalėjo anksčiau nei 2020 m. kovo 2 d. sužinoti apie ginčo sandorio buvimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino.
38. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo motyvais, jog ji neįrodė, jog ginčijamas sandoris pažeidė kreditoriaus teises. Ši aplinkybė byloje įrodyta - atsakovui V. A. neatlygintinai perleidus jam priklausantį nekilnojamąjį turtą buvo eliminuota ar esmingai sumažinta galimybė ieškovui išieškoti jam priteistą žalos atlyginimą iš atsakovo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
39. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-485/2010).
40. Antroji būtina Actio Pauliana taikymo sąlyga nustato, kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Kaip jau minėta, apeliantė reikalavimo teisę į atsakovą V. A. įgijo tik po Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties, o iki tol ji neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą V. A., kaip solidarų skolininką, todėl 2013 m. rugsėjo 13 d. dovanojimo sutartis niekaip negalėjo pažeisti apeliantės, kaip kreditoriaus teisių. Pažymėtina, jog šioje byloje, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kuris gina ne bankrutuojančios įmonės, bet įmonės kreditorių visumos interesus, svarbi aplinkybė yra tai, kada yra atsiradę įmonės kreditorių kreditoriniai reikalavimai, t.y. ar jie atsirado iki ar po ginčijamo sandorio sudarymo, bei ar jie negali būti partenkinti būtent dėl šio sandorio. Jeigu kreditoriniu reikalavimu įmonei atsiradimo momentas yra vėlesnis, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, juo kreditorių interesai negalėjo būti pažeisti. Apie tai, kad svarbu yra nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą, taip pat yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką, bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos Actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Tam, kad būtų konstatuotas šios Actio Pauliana sąlygos buvimas, būtina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kad kreditorių reikalavimai atsirado iki dovanojimo sutarties sudarymo, bei negalėjo būti patenkinti būtent dėl šio sandorio.
41. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktų įrodymų ir byloje surinktų duomenų nepakanka daryti išvadą, kad dovanojimo sutarties sudarymas pablogino ieškovės galimybes atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir kad tokiu būdu buvo padaryta žala jiems. Tokiu būdu, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, jog byloje neįrodyta ši (kreditorių teisių pažeidimas ginčijamu sandoriu) actio Pauliana sąlyga. Dėl ko ieškinys negalėjo būti tenkinamas.
42. Kolegijos vertinimu, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
43. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
44. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, iš ieškovės atsakovo V. A. naudai priteistinos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1 000 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „PCS 85“ (juridinio asmens kodas 302502129) bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovui V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.