Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus, Irmanto Šulco (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui T. S. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir išlaikymo priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu I. L. I. surašytą ir patvirtintą 2014 m. vasario 28 d. testamentą reg. Nr. 2-1808, panaikinti atsakovui T. S. išduotą 2014 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 6-2999VZ, priteisti ieškovui ¼ dalį mėnesinio atsakovo atlyginimo išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki gyvos galvos.

2. Ieškovas nurodė, kad išsiskyręs su pirmąja žmona, sūnui (atsakovui) padėjo materialiai. 1982 m. sukūrė antrą šeimą. Apie 1990 metus sūnus statėsi namą, ieškovas jam padėjo materialiai, atidavė automobilį. 1985-1990 metais ieškovas statėsi sodo namelį, tačiau sūnus jam nepadėjo. Ieškovo antrajai žmonai besigydant ligoninėse, atsakovas (ieškovo sūnus), ja labai rūpinosi, teikė įvairias paslaugas. Vėliau į butą buvo atvežti notarai. 2014 m. balandžio 2 d. ieškovo žmona I. L. I. mirė. Po žmonos mirties atsakovas pradėjo terorizuoti ieškovą.

3. 2014 m. vasario 28 d. testamentas yra neteisėtas, nes notarė, tvirtindama testamentą, negavo ieškovo sutikimo. Pažymi, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), I. L. I. ir ieškovo buvo įgytas santuokos metu, todėl šis turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Bendrąja jungtine nuosavybės teise sutuoktiniai naudojasi, ją valdo ir ja disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad T. S. priėmė palikimą 2014 m. vasario 28 d. testamento notarinio reg. Nr. 2-1808 pagrindu, į tai, kad notarė R. D. 2014 m. vasario 28 d. sudarė ir patvirtino testamentą pažeisdama Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 straipsnio 2 dalies numatytą notarinių sandorių sudarymo ir tvirtinimo tvarką, yra pagrindas pripažinti I. L. I. sudarytą 2014 m. vasario 28 d. testamentą notarinio reg. Nr. 2-1808 negaliojančiu ir panaikinti atsakovui T. S. išduotą 2014 m. rugsėjo 30 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimą Nr. 6-2999VZ.

4. Teigė, kad yra nedarbingo amžiaus, gyvena tik iš pensijos, todėl atsakovas turi teikti jam išlaikymą (1-5 b. l.).

5. Atsakovas T. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovas nurodė, kad testamentas yra asmeninis vienašalis sandoris ir jam sudaryti nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas.

7. Ieškovo reikalavimas dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo jau buvo išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-51573-101/2014.

8. Atsakovas paaiškino, kad ieškovas jam išlaikymą teikė išieškojimą priverstinai vykdant antstoliams, su atsakovu nebendravo. Pripažino, kad ieškovas jam dovanojo automobilį, tačiau pažymėjo, kad ir jis jam padovanojo kitą automobilį bei padėjo finansiškai ir nematerialiai. Atsakovas rūpinosi ieškovo sutuoktine, nes pats ieškovas to nedarė. Bendravimas tarp šalių nutrūko po to, kai ieškovas sužinojo apie sudarytą testamentą.

9. Ieškovo finansinė padėtis yra pakankamai gera ir išlaikymas jam nėra reikalingas. Ieškovas gauna 311,97 Eur senatvės, invalidumo ir našlių pensijas, tačiau neteikė įrodymų, kokias jis patiria išlaidas. Ieškovas turi pakankamai turto, kurį pardavęs ar išnuomojęs galėtų patenkinti ne tik gyvybiškai svarbius, bet ir kitus poreikius (20-26 b. l.).

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė R. D. pažymėjo, kad testamentas yra vienašalis sandoris ir ieškovo nurodytos teisės normos netaikytinos. Testamentas buvo patvirtintas namuose, kadangi testatorė sunkiai vaikščiojo. Nepaisant to, testatorės valia buvo išreikšta aiškiai, ji suprato savo veiksmus ir pati reikalavo, kad sutuoktinis testamento pasirašyme nedalyvautų. Vienašaliam testatoriaus valios pareiškimui nereikia įstatyme numatyta tvarka gauti sutuoktinio rašytinio sutikimo ar pateikti sutuoktinio įgaliojimą (18 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo A. S. atsakovo T. S. naudai 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas nustatė, kad I. L. I., mirusi 2014 m. balandžio 2 d., Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės R. D. patvirtintu 2014 m. vasario 28 d. testamentu, reg. Nr. 2-1808, jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančius ir/ar būsimus statinius ir/ar pastatus paliko T. S., t. y. atsakovui. Ieškovas yra palikėjos sutuoktinis. Teismas konstatavo, kad testamentas ginčijamas tuo pagrindu, kad buvo sudarytas be ieškovo sutikimo – CK 1.80 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, CK 5.19 straipsnis), jo sudarymui būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios. Testatoriaus valios pareiškimui sutuoktinio sutikimas nėra reikalingas. Teismas pažymėjo, kad testatorė pati pageidavo, kad testamento sudarymo metu ieškovas nedalyvautų ir dėl to notarė paprašė jo išeiti. Pagrindo spręsti apie ginčijamo testamento prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms teismas nenustatė.

5. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimų dalies dėl išlaikymo priteisimo pagrįstumą, pažymėjo, kad nors ieškovas yra nedarbingo amžiaus, jo gaunamas pajamas sudaro 311,97 Eur senatvės pensija ir ieškovas, be kita ko, turi nekilnojamojo turto už 70 906 Eur. Po ieškinio pateikimo ieškovas dovanojimo sutarties pagrindu perleido jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, pagrindžia, kad parama ieškovui nėra reikalinga. Teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad ieškovas per mėnesį patiriamų išlaidų nepagrindė, taip pat nenurodė konkrečios jam reikalingos išlaikymo sumos bei jos paskyrimo tikslo (136-138 b. l.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniame skunde ieškovas A. S. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad testatorės I. L. I. testamentas nebuvo sudarytas jos laisva valia, kadangi ji tokių ketinimų neišreiškė ir buvo būklės, sąlygojančios menką savo veiksmų esmės suvokimą. Minėtas aplinkybes galėtų patvirtinti M. V. Kadangi ieškovas teismo proceso metu neturėjo atstovo ir neišmanė civilinio proceso, jam apie galimybę pateikti prašymą apklausti liudytoją ir tokiu būdu įrodinėti faktus apie testatorės būklę sudarant testamentą nebuvo žinoma.

3. Skundžiamame sprendime teismas, neatsižvelgdamas į CK 1.89 straipsnio nuostatas, nepatikrino, ar ginčijamas testamentas buvo sudarytas laisva valia, ar testatorė suprato savo veiksmų reikšmę. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad ginčo testamentas nebuvo sudaromas iki tol, kol testatorės būklė buvo gera.

4. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovo reikalavimo priteisti išlaikymą yra nepagrįsta, šiuo aspektu bylos esmė neatskleista, nesilaikyta CK 3.206 straipsnio nuostatų. Atsakovo konstitucinę pareigą gerbti tėvus sudaro jo prigimtinė prievolė pasirūpinti tėvais.

5. Pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinga, kadangi ieškovo gaunama pensija yra nedidelė, jos pragyvenimui ir būtinųjų poreikių tenkinimui nepakanka, dėl sveikatos būklės ieškovas turimu nekilnojamuoju turtu pasinaudoti taip, kad jis teiktų pajamas, galimybės neturi. Ieškovas nevengė nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja jo teisė į išlaikymą. Ginčo atveju konstatuotina įprasta pilnamečių visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie rūpinosi nepilnamečiais vaikais.

6. Prašoma priteisti ¼ dalies dydžio mėnesinio atsakovo atlyginimo išlaikymo suma ieškovui suteiktų galimybę gyventi oriai.

7. Atsakovas T. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8. Pažymėjo, kad apeliantas skunde nurodo visiškai naujus argumentus ir nurodo visiškai kitą, skirtingą nuo ieškinio, apeliacinio skundo pagrindą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, dėl kurio proceso dalyviai negalėjo teikti savo atsikirtimų ir argumentų.

9. Apeliaciniame skunde apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo, nes teisme nebuvo vertintas testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatorės negalėjimo suprasti savo veiksmų ir jų pasekmių reikšmės klausimas (CK 1.89 straipsnio 1 dalis), nors toks pagrindas ieškinyje nebuvo nurodytas (ieškinys grindžiamas CK 1.80 straipsnio 1 dalies, CK 3.92 straipsnio 3 dalies pažeidimais).

10. Atsakovas nurodo, kad apelianto reikalavimai dėl testatorės I. L. I. 2014 m. vasario 28 d. sudaryto testamento ir 2014 m. rugsėjo 30 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr.6-2999 VZ pripažinimo negaliojančiu nenagrinėtini teisme, nes dėl šių ieškovo reikalavimų, reiškiamų tuo pačiu pagrindu, jau yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, teismas yra atsakęs į ieškovo apeliaciniame skunde keliamus klausimus dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, todėl šie reikalavimai pakartotinai teisme nenagrinėtini.

11. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl pažeistų ieškovo procesinių teisių gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme jam neturint atstovo, be kurio pagalbos ieškovas nesugebėjo įrodyti aplinkybių, kuriomis rėmėsi tuo metu kai atsakovą atstovavo profesionali teisininkė. Atsakovas pažymėjo, kad kartu su ieškiniu buvo pateikta sąskaita už teisinė pagalbą teikiant ieškinį, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme ieškovą atstovavo advokatas, tokiu būdu ieškovas gavo teisinę pagalbą tiek reikšdamas ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl jo teisės gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą pažeistos nebuvo.

12. Atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovas turi pakankamai pajamų bei turto ir gali save išsilaikyti, todėl išlaikymas jam nepriteistinas, atsakovas nurodė, kad tokie apelianto teiginiai yra visiškai nepagrįsti, nes apelianto turtinė padėtis yra gera, jis turi nekilnojamo turto – butą, sodo pastatą su žemės sklypo dalimi, gauna senatvės pensiją. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, tačiau toks išlaikymas yra susijęs su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviejų sąlygų buvimu – tėvų nedarbingumu dėl senatvės ar negalios ir materialinio išlaikymo poreikio buvimu. Nedarbingi tėvai, kurie gauna pakankamai lėšų (turi pakankamai santaupų, kitokio turto) teisės į išlaikymą neturi. Ieškovas turi nekilnojamo turto, dalį jo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu yra pardavęs, taip pat turi tris transporto priemones, po ieškinio pateikimo teismui ieškovas dovanojimo sutarties pagrindu perleido jam priklausantį žemės sklypą. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad apelianto turtinė padėtis gera, jis geba valdyti ir disponuoti turimu turtu, todėl apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

2. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. vasario 28 d. ieškovo sutuoktinė I. L. I. sudarė testamentą, kurį patvirtino notarė R. D. (6 b. l.). Testatorei mirus, atsakovui T. S. 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. 6-2999 VZ, į ½ dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (27- 29 b. l.).

5. Ieškovas ieškiniu pirmosios instancijos teisme ginčijo testamento ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą tuo pagrindu, kad testamentas buvo sudarytas pažeidus imperatyvius įstatymo reikalavimus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), nes vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 1 dalimi sutuoktiniai bendrąja jungtine nuosavybe naudojasi, ją valdo ir ją disponuoja bendru sutarimu, o ginčijamas testamentas buvo sudarytas be ieškovo, kaip bendraturčio, rašytinio sutikimo. Ieškovas taip pat teikė reikalavimą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo.

Dėl apeliacijos ribų bei reikalavimo dalies dėl testamento ir testamento liudijimo pripažinimo negaliojančiu

6. Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-429-701/2017, 31 punktas).

7. Ieškovas turi teisę pakeisti rašytiniu pareiškimu pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis) tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis).

8. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

9. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti 2014 m. vasario 28 d. sudarytą testamentą kaip sudarytą pažeidus imperatyvius įstatymo reikalavimus (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), įtvirtintus CK 3.92 straipsnio 1 dalyje. Ieškinys nebuvo grindžiamas aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas) dėl testatorės valios sudaryti ginčo testamentą nebuvimu ir savo veiksmų nesuvokimu. Gi jau apeliaciniame skunde ieškovas remiasi tuo, kad aplinkybes, susijusias su testatorės valios sudaryti ginčo testamentą nebuvimu ir savo veiksmų nesuvokimu galėtų patvirtinti liudytoja M. V., kuri nebuvo apklausta pirmosios instancijos teisme, nes ieškovas teismo proceso metu neturėjo atstovo ir neišmanė civilinio proceso, jam apie galimybę pateikti prašymą apklausti liudytoją ir tokiu būdu įrodinėti faktus apie testatorės būklę sudarant testamentą nebuvo žinoma.

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2018 m. balandžio 11 d. sąskaita už teisines paslaugas Serija RJ Nr. 037 už ieškinio peržiūrą ir konsultacijų suteikimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir išlaikymo priteisimo (8 b. l.), 2018 m. rugpjūčio 28 d. ieškovo atstovo advokato A. C. prašymas Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo (93 b. l.), sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (94 b. l.), ieškovo atstovo 2018 m. rugsėjo 24 d. prašymas pirmosios instancijos teismui dėl įrodymų prijungimo (105 b. l.), patvirtina aplinkybę, kad ieškovui pirmosios instancijos teisme buvo teikiama teisinė pagalba, jis turėjo atstovą, todėl laikytini nepagrįstais ieškovo argumentai dėl negautos kvalifikuotos teisinės pagalbos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir pažeistų ieškovo procesinių teisių.

11. Ieškovas pirmosios instancijos teisme neteikė prašymo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Ieškovui pateikus apeliacinį skundą, kuris iš esmės remiasi kitu, CK 1.89 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu testamento negaliojimo pagrindu (testamentas sudarytas asmens, kuris sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės), ieškovas iš esmės keičia apeliacinio skundo pagrindą ir grindžia jį teisės norma bei aplinkybėmis, kurių nenurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl dėl šių naujai nurodytų aplinkybių (dėl naujo faktinio pagrindo, kuris nebuvo nurodytas pirmosios instancijos teisme) apeliacinės instancijos teismas nepasisako (CPK 306 straipsnio 1 dalis). Dėl to paties pagrindo apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, susijusių su liudytojo apklausa. Byla nagrinėjama tose ribose, kokiose ji buvo nagrinėta pirmosios instancijos teisme. Ieškinio pagrindo ar ieškinio dalyko pakeitimas negalimas apeliacinės instancijos teisme, nes apeliacijos paskirtis – jau išnagrinėtose bylose priimtų teismo sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, jog apeliacinis procesas nelaikomas nauju, pakartotiniu bylos nagrinėjimu, todėl, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas paprastai negali peržengti bylos nagrinėjimo ribų, nustatytų pirmosios instancijos teismo. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas negali ieškinio nagrinėti kitu faktiniu pagrindu, nei išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2011).

12. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad skundas nenagrinėtinas teisme, nes dėl apelianto reikalavimų dėl testatorės I. L. I. 2014 m. vasario 28 d. sudaryto testamento ir 2014 m. rugsėjo 30 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 6-2999VZ pripažinimo negaliojančiu, jau yra priimtas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5-805/2016 (teisminio proceso Nr.2-68-3-43635-2014-7), teismas yra atsakęs į ieškovo apeliaciniame skunde keliamus klausimus dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Su tokiu atsakovo atsiliepimo motyvu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (tai taip pat matyti ir iš prijungtos išnagrinėtos bylos) išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5-805/2016 ieškovas A. S. ieškiniu reiškė reikalavimus atsakovei Elenai Vainienei dėl žalos atlyginimo ir ataskaitos pagal įgaliojimą pateikimo. Taigi nėra pagrindo konstatuoti tapatumo tarp šios ir nurodytos bylos.

14. Ieškovas pirmosios instancijos teisme teigė, kad testatorės 2014 m. vasario 28 d. sudarytas testamentas yra negaliojantis, nes buvo sudarytas pažeidus privalomą CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą sandorio sudarymui gauti sutuoktinio sutikimą. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl tokių aplinkybių, o apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kurių nepaneigia apeliacinio skundo motyvai.

15. CK nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Sudarydamas sandorį testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui (CK 5.18 straipsnis, 5.19 straipsnis), o įstatymas nenumato kokių nors šios teisės suvaržymų ar apribojimų. Toks teisinis reglamentavimas lemia tai, kad testamentas sudaromas laisva šalies valia be kitos šalies įsikišimo, jam, kaip vienašaliam sandoriui, sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies (testatoriaus) valios (CK 1.63 straipsnio 3 dalis). Testamentu išreiškiama tik vieno asmens valia savo nuožiūra palikti visą turtą ar jo dalį vienam ar keliams asmenims arba atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnis).

16. Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį, vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to testamento sudarymui ir testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti ieškovo minimos taisyklės dėl kito sutuoktinio rašytinio sutikimo (CK 3.92 straipsnis) netaikytinos, nes testamentas yra vienašalis, o ne dvišalis sandoris. Teisines pasekmes testamentas sukuria tik po testatoriaus mirties. Tokiam vienašaliam testatoriaus valios pareiškimui nereikia įstatyme numatyta tvarka gauti sutuoktinio sutikimo. Minima Notariato įstatymo 46 straipsnio 2 dalis (notaras tvirtina sandorį, susijusį su sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jei Civilinio kodekso nustatytais atvejais sandorį sudaro abu sutuoktiniai arba vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, arba yra kito sutuoktinio rašytinis sutikimas, arba yra teismo leidimas) nėra taikoma vienašalio sandorio – testamento sudarymui.

17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kad ieškovas neteisingai interpretuoja teisės normas dėl testamento sudarymo, nes jo sudarymui nėra reikalingas joks sutuoktinio sutikimas, todėl nėra pagrindo laikyti, jog dėl ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių sudarytas testamentas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir turi būti naikinamas.

18. Nors ieškovas ieškiniu taip pat ginčijo ir testatorei mirus atsakovui T. S. 2014 m. rugsėjo 30 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio registro Nr. 6-2999 VZ, į ½ dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (27-29 b. l.), tačiau savarankiško pagrindo jį pripažinti negaliojančiu nenurodė. Pagal faktinį ieškovo ieškinio pagrindą, išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą prašoma pripažinti negaliojančių kaip išvestinį reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, jog nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu testamentą, taip pat nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ir šio testamento pagrindu išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

Dėl vaikų pareigos išlaikyti tėvus

19. Apeliaciniu skundu ieškovo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai (CPK 185 straipsnis) ir teismas padarė netinkamą išvadą, jog ieškovui išlaikymas nėra būtinas, nes jis gauna pensiją ir turi turto. Atsakovas, atsikirsdamas į apeliacinio skundo argumentus dėl neteisėto atsisakymo priteisti išlaikymą, nurodo, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti išlaikymą CK 3.205 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ieškovas gauna senatvės pensiją, turi nekilnojamo ir kitokio turto, todėl išlaikymas jam nėra reikalingas.

20. CK 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.162 straipsnyje įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

21. Pasisakydamas dėl sąlygų, kurioms esant atsiranda pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti tėvus, kasacinis teismas pažymėjo, jog pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus yra susijusi su gyvybiškai svarbių poreikių patenkinimu, todėl įstatymo leidėjas numatė šios pareigos įvykdymo tvarką ir sąlygas. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem sąlygomis. Pirma, tėvai turi būti nedarbingi, t. y. arba senatvės pensininkai, arba invalidai. Antra, nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas materialinis išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2003).

22. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad, pirma, ieškovas neįrodė, jog jam reikalingas išlaikymas pagal jo turtinę padėtį jo gyvybiškų poreikių tenkinimui; antra, ieškovas nenurodė, kokias išlaidas kas mėnesį patiria ir kokia jam suma reikalinga gyvybiškų poreikių tenkinimui. Iš bylos įrodymų matyti, kad: ieškovas A. S. nuosavybės teise valdo ½ dalį žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą (42-44 b. l.), butą adresu (duomenys neskelbtini) (45-46 b. l.), transporto priemones: VW Golf (2008 m.), VW Passat (dalyvavimas viešame eisme draudžiamas), MAZ (dalyvavimas viešame eisme draudžiamas) (68 b. l.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieškovas 2014 m. rugpjūčio 19 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 6448 perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (48-50 b. l.), 2016 m. birželio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6-1951VZ perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (51-53 b. l.), 2018 m. balandžio 12 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 6-1129VZ perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą Vilniaus rajono savivaldybėje (58-59 b. l.), 2012 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 6-1394VZ perleido nuosavybės teisę į žemės sklypą (duomenys nesklebtini) (60-63 b. l.). Minėtos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis nėra prasta, o dalį turto jis perleido neatlygintinai. Tai paneigia ieškovo teiginius dėl jo prastos materialinės padėties ir negalėjimo pasinaudoti turimu turtu, prašomo priteisti išlaikymo būtinumo. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skunde dėstomomis aplinkybėmis dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai vertintų byloje esančių įrodymų.

24. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Netenkinus ieškovo A. S. apeliacinio skundo, šiam subjektui nėra pagrindo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu (CPK 93 straipsnio 1, 3, 4 dalys, 99 straipsnis).

27. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš ieškovo 900 Eur patirtas advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas bei teikė išlaidas patvirtinančius įrodymus (77, 153-158, 159-160 b. l.).

28. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į priimamą teismo sprendimą, į tai, kad atmestas ieškovo apeliacinis skundas, atsakovui priteisiama 900 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 3 dalimis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 900 Eur (devynis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)