Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2011-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-71-673/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-04-20
Bylos Nr.
1-71-673/2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01063-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
A. K.
Kaltinamasis
G. M.
Advokatai
Nina Frolovičeva
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-71-673/2011Proceso Nr. 1-66-1-01063-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2., 1.1.7.2.6., 1.1.8.6.2., 1.1.8.6.14., 1.2.9.9., 2.1.4.5.5., 2.1.10.1., 2.3.6.4.5. ; (S).
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 20 d.Kėdainiai
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Voverienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui,nukentėjusiajai A. K.,kaltinamajam G. M.,kaltinamojo gynėjui advokatei Ninai Frolovičevai,viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

G. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 164 straipsnyje (vengimu išlaikyti vaiką), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 01 d. iki 2010 m. balandžio 30 d., G. M., vengė pareigos pagal 2003 m. lapkričio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas A. K. jų sūnaus E. M., gim. 2000-07-03, išlaikymui, dėl ko per 3 metus alimentų gavėjai A. K. įsiskolino 8699 litus.

Kaltinamasis G. M. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad yra 2000-07-03 gimusio sūnaus E. M. tėvas. Santuokos su vaiko motina A. K. sudaręs nebuvo, tačiau jis vaikui suteikė savo pavardę ir pripažino tėvystę. Su A. K. kartu nebegyvenant, 2003 m. teismas jam priteisė mokėti lėšas sūnui E. M. išlaikyti - po 250 litų per mėnesį. Apie tokį teismo sprendimą žinojo. Darbo biržoje registruotas niekada nebuvo. Nors nuo 2002 metų iki 2006 metų oficialiai nedirbo, tačiau stengėsi mokėti lėšas vaiko išlaikymui, mokėdavo epizodiškai. Nuo 2007 metų gegužės mėn. iki kaltinime nurodyto laiko lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo. 2007 ir 2010 metais dirbo pagal verslo liudijimą ir vykdė veiklą Lietuvoje, 2008 ir 2009 m. pragyveno iš atsitiktinių darbų. Nurodė, kad 2007 - 2010 m. laikotarpiu nemokėjo vaikui išlaikymo, nes buvo susipykęs su A. K., be to – buvo ir užmiršęs. Supranta, kad tai nepateisinama vaiko atžvilgiu, supranta, kad privalo išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Nuo 2010 m. gegužės mėn. jis yra suimtas ir šiuo metu Kauno apygardos teisme teisiamas pagal BK 260 str. 3 d., šioje byloje kaltu prisipažįsta. Žino, kad įsiskolinimą kažkas už jį A. K. sumokėjo. Gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. M. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, byloje ištirtais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusioji A. K. parodė, kad ji su G. M. 2000-07-03 susilaukė sūnaus E. M.. Pagyvenę kartu jie išsiskyrė. 2003 m. teisme prisiteisė išlaikymą sūnui, kaltinamasis turėjo per mėnesį vaikui mokėti po 250 Lt. Pradžioje išlaikymą kaltinamasis mokėdavo, bet nereguliariai. Paskutinį kartą išlaikymo įsiskolinimo sumą kaltinamasis sumokėjo 2007 m. balandžio mėn. Nuo 2007 m. gegužės mėnesio ji išlaikymo vaikui nebegavo. 2008 m. ji dėl vaiko išlaikymo kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, gaudavo po 195 litus kas mėnesį. Įsiskolinimo pinigus, tai yra 8699 Lt, ir susitaikymo protokolą jai atvežė sesers vyras, ji sutiko su protokole išdėstytomis aplinkybėmis, todėl pasirašė. Dalį, tai yra 5215 Lt iš gautų lėšų ji pervedė į vaikų išlaikymo fondą. Ji nebuvo šios bylos iniciatorė, prašo bylą nutraukti, nes su kaltinamuoju susitaikė.

Antstolio pranešime nurodyta, kad G. M. įsiskolinimas A. K. naudai jų sūnaus E. M. išlaikymui laikotarpiu nuo 2007-05-01 iki 2010-04-30 už 36 mėn. yra 8699 Lt (b. l. 41).

Iš antstolio vykdomojoje byloje (b.l.18-37) esančių duomenų matyti, kad 2004-02-19 buvo gautas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003-11-10 vykdomasis raštas dėl teismo sprendimo priteisti iš G. M. sūnaus E. M. išlaikymui kas mėnesį po 250 Lt nuo 2003-09-08 iki jo pilnametystės (b.l.20). 2004-02-25 G. M. buvo pasirašytinai įspėtas, kad už piktybinį vengimą išlaikyti vaiką jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (b.l.29). Iš pateiktų grynųjų pinigų priėmimo kvito matyti, kad G. M. paskutinį kartą lėšas vaiko išlaikymui pervedė 2007-04-16 (b.l.25). G. M. turto, piniginių lėšų bankuose, į kuriuos būtų buvę galima nukreipti įsiskolinimo išieškojimą, nėra, 2011-01-26 surašytas išieškojimo negalimumo aktas (b.l.43).

2003-11-10 Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą priteisti iš G. M. išlaikymą sūnui E. M., mokant kas mėnesį po 250 Lt iki sūnus sulauks pilnametystės (b.l.48).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad E. M. gimęs 2000-07-03, jo tėvu įrašytas G. M., motina A. K. (b.l.47).

Sodros pažymoje nurodyta, kad G. M. laikotarpiais nuo 2007-01-04 iki 2007-07-02, nuo 2007-07-05 iki 2007-10-10, nuo 2010-01-04 iki 2010-07-03, buvo įsigijęs verslo liudijimą (b.l.80).

Lietuvos darbo biržoje G. M. nebuvo registruotas (b.l.71,89).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo visišku prisipažinimu, nukentėjusiąja pripažintos A. K. parodymais, vaiko gimimo liudijimu, teismo sprendimu, antstolio dokumentais, socialinio draudimo fondo valdybos ir darbo biržos duomenimis, nustatyta, kad kaltinamasis G. M. tyčia vengė išlaikyti savo vaiką, tai yra laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 01 d. iki 2010 m. balandžio 30 d., vengė pareigos pagal 2003 m. lapkričio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas A. K. jų sūnaus E. M., gim. 2000-07-03, išlaikymui, dėl ko per 3 metus alimentų gavėjai A. K. įsiskolino 8 699 litus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Civilinio kodekso III knygos 12 skyriaus antrajame skirsnyje detalizuotas šios konstitucinės pareigos teisinis reglamentavimas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos BK 164 str.) iškyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (kasacinės nutartys Nr. 2K-491/2005, Nr. 2K-65/2007, Nr. 2K-695/2007, Nr. 2K-124/2008, Nr. 2K-291/2008). BK 164 straipsnyje esanti norma (skirtingai nei 1961 m. BK), vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką. BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra trunkamasis. Šis nusikaltimas trunka tol, kol jo nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai arba išnyksta kaltininko pareiga išlaikyti vaiką.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą nustatyta, kad kaltinamasis G. M., kuris neginčijo savo tėvystės ir iš to kylančios pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, neginčydamas kaltinime nurodyto laikotarpio, žinodamas, jog pagal teismo sprendimą jis turi mokėti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, būdamas sveikas ir darbingas, nesiregistruodamas į darbo biržą, dirbdamas atsitiktinius darbus, dirbdamas pagal verslo liudijimą ir gaudamas pajamas, savo vaikui per 3 metus nemokėdamas išlaikymo, vadovaudamasis savo ambicijomis, kad išlaikymo nemokės susipykus su vaiko motina, be to teismui aiškindamas, jog išlaikymą vaikui teikti užmiršo, sąmoningai, tyčia vengė teismo sprendimu nustatytos pareigos išlaikyti savimi pasirūpinti dar nesugebantį mažametį vaiką ir dėl to yra kaltas. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo vykdyti teismo sprendimo, kuriuo jis buvo įpareigotas išlaikyti sūnų.

Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tyčia, kadangi sąmoningai nevykdė savo pareigos, nustatytos teismo sprendimu, išlaikyti vaiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad G. M. tyčia vengė išlaikyti vaiką, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, bei sumokėjo nukentėjusiajai išlaikymo įsiskolinimą (BK 59 str. 1 d., 2 d.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismui pateikė susitaikymo protokolą, iš kurio matyti, jog kaltinamasis įsiskolinimą sumokėjo, su nukentėjusiąja susitaikė. Kaltinamasis ir nukentėjusioji teismo prašė bylą nutraukti vadovaujantis BK 38 str.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, asmeniui padarius nesunkų nusikaltimą, gali jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 38 str. 1 d. 1-4 punktuose nurodytų sąlygų visumai. Šiuo atveju teismas, pasinaudodamas jam suteikta teise (ne pareiga) spręsti dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, mano, jog nėra pagrindo kaltinamojo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, nes nemano, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamą veikų. Tokį teismo manymą suponavo tai, jog kaltinamasis, nepriklausomai nuo to, kad jo teistumas išnykęs, praeityje buvo teistas už tyčinį nusikaltimą - viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusį nepilnametės sumušimu, realiai atliko laisvės atėmimo bausmę, nuo 2001 m. viso administracinėmis nuobaudomis baustas 18 kartų, turi galiojančių nuobaudų, kas rodo, jog asmuo linkęs pažeidinėti teisės normas, be to, teismo manymą įtakoja ir tas faktas, kad asmuo, nors dar teismo ir nėra pripažintas kaltu, Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 260 str. 3 d.), dėl kurio kaltu, kaip nurodė pats kaltinamasis, prisipažįsta.

Teismui nusprendus, jog nėra pagrindo kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina bausmė. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas dėl nepateisinamų kaltinamojo ambicijų; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – neteistas, teistumas išnykęs (1997-09-22 buvo nuteistas pagal BK 225 str. 2 d., kaip jau paminėta - už tyčinį viešosios tvarkos pažeidimą pasireiškusį nepilnametės sumušimu), nuo 2001 m. viso administracinėmis nuobaudomis baustas 18 kartų, paskutinės nuobaudos galioja, baudas 2007-2010 metų laikotarpyje sumokėjęs, sveikas, sumokėjęs įsiskolinimą nukentėjusiajai.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslas kartą jau teisto, bet išvadų nepadariusiam kaltinamajam gali būti pasiektas skiriant mažesnę nei už nusikaltimą galimos paskirti bausmės vidurkis - arešto bausmę, bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus (BK 49 str.).

Kardomoji priemonė. Šioje byloje jokia kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta. Kaltinamais G. M. nuo 2010-05-04 sulaikytas ir suimtas Kauno apygardos teismo žinioje esančioje baudžiamojoje byloje Nr. 1-169-238/2011.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką), ir nuteisti – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Arešto bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. M. sulaikymo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Laima Šablevičienė