Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-02-24 · Civilinė byla Nr. e2-169-516/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-24
Bylos Nr.
e2-169-516/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01434-2021-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
P. G.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ardemus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-169-516/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01434-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; 3.1.18.2.3
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 24 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-3408-560/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ardemus“ netiesioginį ieškinį atsakovui P. G. dėl žalos atlyginimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Trakų statyba“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ardemus“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydama priteisti trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB (toliau – BUAB) „Trakų statyba“ iš atsakovo P. G. 189 602,05 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo P. G. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis 189 602,05 Eur sumai.

3. Nurodė, kad pasirinktas teisių gynybos būdas (netiesioginis ieškinys dėl žalos atlyginimo) yra reglamentuotas CK normomis, visuotinai žinomas ir taikomas, todėl akivaizdu, kad ieškinys yra ne tik preliminariai, bet ir neabejotinai pagristas. Esminė atsakovo nesąžiningumą pagrindžianti aplinkybė yra ta, kad atsakovas po UAB „Trakų statyba“ bankroto bylos iškėlimo ir po gautos ieškovės pretenzijos, kuri buvo įteikta asmeniškai atsakovui, perleido (pardavė) turėtą turtą – dalį savo neįkeisto buto. Be to, jo nesąžiningus veiksmus patvirtina didelių piniginių sumų pasisavinimas iš BUAB „Trakų statyba“ kasos prieš pat akcijų perleidimą ir bankroto bylos iškėlimą, nemokios įmonės akcijų perleidimas prieš pat bankroto bylos iškėlimą, nereagavimas į kreditoriaus (ieškovės) siunčiamas pretenzijas ir prašymus paaiškinti aplinkybes ikiteisminėje ginčo stadijoje. Visi aukščiau išvardinti veiksmai patvirtina, kad atsakovas yra nesąžiningas, nes ėmėsi veiksmų (akcijų ir turto (buto) perleidimo), kuriais jis siekė išvengti atsakomybės prieš BUAB „Trakų statyba“ ir jos kreditorius. Įmonės veiklos ir buhalteriniai dokumentai perduoti naujai paskirtam vadovui – Kazachstano piliečiui. Akivaizdu, kad atsakovo elgesys yra nesąžiningas. Tikėtina, kad atsakovas, sužinojęs apie jo atžvilgiu iškeltą civilinę bylą, gali imtis kitų nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, perleisti kitą turtą. Be to, prašomos priteisti žalos mastas yra didelis, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi ieškovės UAB „Ardemus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir areštavo atsakovui P. G. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, turtines teises, neviršijant 189 602,05 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

5. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius ieškinio reikalavimus, faktines aplinkybes, aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo ieškinio argumentus, todėl sprendė, kad ieškinys yra preliminariai (lot. prima facie) pagrįstas.

6. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, konstatavo, kad vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime nepatvirtina rizikos, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdomas dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Visgi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą siejant ir su didele ieškinio suma, įrodinėjimo našta, perkeliama atsakovui, t. y. jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma jam nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 189 602,05 Eur. Neturėdamas duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, teismas sprendė, kad reikalaujama priteisti suma fiziniam asmeniui yra itin didelė.

7. Teismas, įvertinęs ieškovės argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, kad po UAB „Trakų statyba“ bankroto bylos iškėlimo ir po gautos ieškovės pretenzijos atsakovas perleido (pardavė) turėtą turtą, pasisavino didelę pinigų sumą iš UAB „Trakų statyba“ kasos prieš pat akcijų perleidimą ir bankroto bylos iškėlimą, prieš pat bankroto bylos iškėlimą perleido nemokios įmonės akcijas, sprendė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovas P. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Neegzistuoja antroji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes atsakovas neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama nevykdyti ar apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovas pardavė (duomenys neskelbtini) butą ne dėl to, kad tariamai ruošėsi slėpti savo turtą nuo galimų ieškovės pretenzijų, bet dėl to, kad nusipirko naują butą ir pakeitė gyvenamąją vietą, o gautas lėšas panaudojo apmokėti kito buto kainos dalį. Seno buto pardavimas ir naujo buto įsigijimas pagerino atsakovo turtinę padėtį.

8.2. Atsakovas nebuvo bendrovės vadovu bankroto bylos iškėlimo momentu ir neturėjo bankroto įstatyme vadovui numatytų pareigų perduoti UAB „Trakų statyba“ dokumentų ir turto. Turtą ir originalius bendrovės dokumentus dar 2021 m. spalio 25 d. perdavė iš jo akcijas nupirkusios UAB „Dirbuva“ vadovui D. S., kuris yra Lietuvos, o ne Kazachstano pilietis.

8.3. Atsakovo turtinė padėtis ieškinio pateikimo dienai nėra bloga ir tai patvirtina jo pateikti įrodymai, kad įsigijo nekilnojamąjį turtą, be to, turi parkavimo vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje (verta apie 38 000 Eur), apartamentus Palangoje (vertė apie 130 000 Eur). Bendra turimo turto vertė viršija ieškinio sumą.

8.4. Ieškinys yra nepagrįstas, tačiau dėl to teismas galės pasisakyti nagrinėjant bylą iš esmės.

Atsiliepimas

9. Ieškovė UAB „Ardemus“ pateikė atsiliepimą, prašydama atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Nesutinka su apeliantu, kad neegzistuoja antroji būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovas, 2021 m. vasario 26 d. gavęs ieškovės pretenziją, tą pačią dieną VĮ Registrų centre įregistravo juridinį faktą, kad jo butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 23 d. yra išnuomotas G. Š. ir kad nuomininkas bute gyvens su vaiku (galimai nepilnamečiu). Šis butas šiuo metu jau yra parduotas.

9.2. Apeliantas perleido visas nemokios UAB „Trakų statyba“ akcijas kitai įmonei UAB „Dirbuva“ per vieną kalendorinį mėnesį, sudarydamas 5 atskiras akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Sandoriais perleista po maždaug 20 proc. akcijų, tokiu būdu išvengiant notarinės sandorio formos. Tikėtina, kad šias visas aplinkybes dėl sandorių sudarymo žinojo ir apelianto atstovas advokatas G. Š.. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovo nesąžiningumą.

9.3. Nepaisant apelianto nurodytų aplinkybių, BUAB „Trakų statyba“ kreditoriai, galimai palankaus teismo sprendimo atveju, vis tiek negalės nukreipti savo reikalavimų patenkinimo į apelianto įsigytą nekilnojamąjį turtą, nes turtas yra įkeistas. Kredito likutis – 317 980,32 Eur.

10. Atsakovas P. G. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovė netikrino ir nepateikė įrodymo, kada atsakovas iš tikrųjų pateikė prašymą VĮ Registrų centrui įregistruoti nuomos sutartį, neįrodė, kad toks kreipimasis buvo atliktas 2021 m. vasario 26 d., t. y. po ieškovės pretenzijos gavimo. (duomenys neskelbtini) buto nuomininkas prašymą įregistruoti nuomos sutartį elektroniniu paštu pirmą kartą pateikė 2021 m. vasario 23 d., o 2021 m. vasario 24 d. elektroniniu paštu buvo pateiktas patikslintas prašymas. Atsakovas, sudarydamas nuomos sutartį, nieko nežinojo apie ieškovo pretenzijas. Nuomininkas dėl buto nuomos su atsakovu susitarė dėl to, kad (duomenys neskelbtini) butas yra teritorijoje, kurioje gyvenantys asmenys turi pirmenybės teisę leisti vaikus į Žiburio pradinę mokyklą. Kad nuomininkas galėtų pateikti prašymą priimti jo dukrą į nurodytą pageidaujamą mokyklą, buto nuomos sutartis turėjo būti ne tik sudaryta, bet ir įregistruota nekilnojamojo turto registre. Kiekviena iš atsakovo sudarytų akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių atitiko teisės aktų reikalavimus, jos buvo ir yra galiojančios, dėl nei vienos iš akcijų pirkimo–pardavimo sutarčių nėra pareikšto jokio reikalavimo jas ginčijant, todėl ieškovės teiginiai apie menamą akcijų perleidimo sutarčių negaliojimą ar prieštaravimą teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti. Ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones minėtas atsakovo parduotas (duomenys neskelbtini) butas, iš kurio ieškovas teigė, kad būtų turėjęs galimybes tenkinti savo reikalavimą, taip pat buvo įkeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

14. Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2232/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-799-302/2019; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1301-516/2020). Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Taigi tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar egzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįmanomu.

15. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Ardemus“ pateikė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašo priteisti trečiajam asmeniui iš atsakovo P. G., kaip buvusio UAB „Trakų statyba“ vadovo ir akcininko, bendrovei padarytos žalos atlyginimą. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jos manymu, įrodančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, nenustatė, kad ieškovės UAB „Ardemus“ ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan. Pareikštame ieškinyje aiškiai suformuluoti reikalavimai, ieškinys pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais, pateikti įrodymai, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pateiktas ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

16. Konstatavus, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pateiktas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas, toliau vertintina antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga – grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

17. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).

18. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigia, kad nebuvo įrodytas jo nesąžiningumas, nes jis neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų siekiama nevykdyti ar apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Nurodė, kad parduodamas seną ir įsigydamas naują butą jis nesiekė slėpti savo turto nuo galimų ieškovės pretenzijų, o tik pakeisti gyvenamąją vietą, įsigydamas naują būstą tik pagerino savo turtinę padėtį, be to, turi kito nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija ieškinio sumą.

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, vertinant galimą grėsmę, nebūtina turėti neginčijamų įrodymų, jog atsakovas iš tiesų siekia (sieks) perleisti savo turtą, taip apsunkindamas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pakanka, kad teismui yra pateikiami duomenys, kad sprendimo neįvykdymo grėsmė egzistuoja ir gali kilti dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad apie tokią grėsmę gali liudyti asmens jau atlikti nesąžiningi veiksmai, leidžiantys spręsti, jog tokių veiksmų, labai tikėtina, jis gali imtis ateityje, siekdamas išvengti nepalankaus jam sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-770-464/2017). Taigi atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020; 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-516/2021).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, jog egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

21. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui, rėmėsi jam pateiktais duomenimis, kurie preliminariai patvirtina, kad atsakovas P. G., prieš pat nemokumo bylos iškėlimą UAB „Trakų statyba“ (nemokumo byla bendrovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi), 2019 m. gegužės–rugpjūčio mėn. iš įmonės kasos išsimokėjo sau dideles pinigų sumas, o 2019 m. rugsėjo–spalio mėn. sudarė penkias akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis dalimis visas UAB „Trakų statyba“ akcijas perleido UAB „Dirbuva“. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas, 2021 m. vasario 26 d. gavęs ieškovės pretenziją su jam keliamais turtiniais klausimais dėl BUAB „Trakų statyba“ bankroto, ėmėsi veiksmų apsunkinti savo turtą (butą), t. y. tą pačią dieną VĮ Registrų centre įregistravo juridinį faktą, kad jo butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas nuomininkui G. Š., kuris išnuomotame bute gyvens su vaiku, o 2021 m. rugpjūčio 27 d. paminėtą butą pardavė. Nors, apelianto teigimu, prašymą įregistruoti nuomos sutartį VĮ Registrų centui elektroniniu paštu jis pateikė anksčiau, nei gavo ieškovės pretenziją, su jam keliamais turtiniais klausimais dėl BUAB „Trakų statyba“ bankroto, tačiau atsižvelgiant į tolimesnius atsakovo veiksmus, kuomet jis, nepaisydamas jam, kaip buvusiam įmonės vadovui ir akcininkui, kreditorių reiškiamų turtinių pretenzijų parduoda nuosavybės teise priklausantį butą, spręstina, kad toks elgesys iš tiesų kelia pagrįstų abejonių P. G. sąžiningumu. Nors, apelianto teigimu, pardavęs butą, adresu (duomenys neskelbtini), jis įsigijo naują butą, tačiau, kaip patvirtina teismui pateikti duomenys, naujai įsigytas butas yra apsunkintas hipoteka iki bus išmokėtas kredito likutis (pagal atsakovo pateiktus duomenis, sudarantis 317 980,32 Eur), o tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik apsunkina būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad tokie atsakovo veiksmai iš tiesų leidžia spręsti apie egzistuojančią teismo sprendimo neįvykdymo riziką, t. y. kad P. G. ateityje, tikėtina, gali imtis atitinkamų veiksmų, siekdamas išvengti galbūt jam nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.

22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą atsakovui, vertinamas P. G. sąžiningumas, o ne jo turtinė padėtis, todėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis turi ir kito nekilnojamojo turo, viršijančio ieškinio sumą, nepaneigia egzistuojančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, t. y. kad atsakovas gali imtis atitinkamų priemonių, siekdamas išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikęs laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, teisingai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ieškovė UAB „Ardemus“, pateikusi atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį. Taigi, kol nėra įsiteisėjęs procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, proceso šalis, kurios atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, negali būti vertinama kaip pralaimėjusi bylą ir atitinkamai laikoma pažeidusia kitos šalies teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017, 15 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 11 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-347-916/2021). Dėl šių priežasčių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje proceso stadijoje nespręstinas, kadangi bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė