Kauno apygardos teismo nutartis

2022-06-21 · Civilinė byla Nr. e2S-895-638/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-21
Bylos Nr.
e2S-895-638/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06133-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Trečiasis asmuo
E. D., S. Ž., R. B., K. M., L. M., I. N., S. M., E. M., notarė L
Ieškovas
D. P.
Atsakovas
G. P., S. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr. e2S-895-638/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06133-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5
Kaunoapygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens E. D. atskirąjį dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. patikslintą ieškinį atsakovams G. P., S. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretieji asmenys E. D., S. Ž., R. B., K. M., L. M., I. N., S. M., E. M., notarė L. G. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, sandorių ir akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) iš dalies panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos sudarytos komisijos 2006 m. rugsėjo 20 d. Pripažinimo tinkamais naudoti aktą dalyje dėl statytojos G. P. ir pripažinti, kad šiame akte nurodytų pastatų-garažų 1G1/p ir 2G1/p(duomenys neskelbtini)., statytojas yra D. P.; 2) pripažinti negaliojančiais Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarės L. G. 2019 m. gegužės 22 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. LG-3316 ir 2019 m. liepos 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. LG-4273 dėl K. P., mirusio(duomenys neskelbtini)., dėl juose nurodyto turto patvirtinimo jam nuosavybės teise bei šio turto paveldėjimo; 3) pripažinti ieškovui D. P., asmeninės nuosavybės teise į pastatą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarei L. G. išduoti E. D. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į K. P.,(duomenys neskelbtini)., nekilnojamąjį turtą-pastatą, kurio unikalus Nr. Nr.(duomenys neskelbtini), paveldėjimą.

3. Kauno apylinkės teisme 2022 m. balandžio 11 d. gautas trečiojo asmens E. D. prašymas panaikinti 2020 m. spalio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodyta, kad yra grubiai pažeidžiamos ne tik E. D. teisės, daromi jai nuostoliai, bet ir CPK reikalavimai. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įstatymą, jos taikomos ieškinio užtikrinimui ir taikomos atsakovui. Ieškovas D. P. patikslino ieškinio reikalavimus ir nebeliko jokių reiškiamų materialinių teisinių reikalavimų E. D., o jos procesinė padėtis ieškovo pasirinkimu palikta - trečiasis asmuo. E. D. yra priėmusi palikimą po tėvo mirties ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių negali gauti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo. Palikimo priėmimas neginčijamas, palikimas priimtas daugiau nei prieš 6 metus, todėl nepagrįstai varžomos šioje byloje trečiojo asmens teisės, teisėti interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi trečiojo asmens E. D. prašymą dėl 2020 m. spalio 14 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

5. Teismas nurodė, kad iš duotų paaiškinimų nustatyta, jog trečiasis asmuo E. D. siekia įgyti dokumentą, patvirtinantį jos nuosavybės teises į šioje byloje ginčo objektu esantį turtą, todėl neabejotina, kad ieškovas, gindamas savo teises, privalėtų užginčyti tokį naujai išduotą dokumentą. Byloje tiek iš procesinių dokumentų, tiek išklausius teismo posėdyje ieškovą, atsakovus, trečiuosius asmenis, matyti, jog kyla ginčas ir dėl to, ar palikėjas K. P. jo mirties dieną turėjo nuosavybės teisių į ginčo turto dalį. Ieškovas byloje ginčija ir notarės L. G. 2019 m. gegužės 22 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. LG-3316 bei 2019 m. liepos 13 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.LG-4273 dėl palikėjo K. P., mirusio 2015 m. liepos 5 d. įgyto ginčo turto paveldėjimo. Tai, kad trečiasis asmuo E. D. siekia gauti Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą dėl palikėjo turto dalies, apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį nebeįmanomu, neabejotinai sąlygotų naujus teisinius ginčus, kadangi ieškovas byloje taip pat teismo prašo pripažinti jam asmeninės nuosavybės teises į pastatą bei į 1/8 dalį pastato, t. y. į ginčo turtą, kurį turėjo palikėjas savo mirties dieną. Teismas vertino, kad šiuo metu panaikinus laikinąsias apsaugos priemones gali būti pažeisti ieškovo interesai, siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės nėra nurodyta jokių objektyvių ir neginčijamų aplinkybių, nepateikti jokie įrodymai, kad trečiasis asmuo patiria kokius nors nuostolius, ar jomis yra pažeidžiami kokie nors konkretūs CPK reikalavimai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog išnyko ar pasikeitė kokios nors aplinkybės, kurioms esant teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones. Trečiasis asmuo E. D., pateikusi prašymą naikinti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, jog po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo atsirado kokios nors naujos aplinkybės, lemiančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nebeegzistavimą ar poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui konkrečioje byloje išnykimą (CPK 178 straipsnis)

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo E. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1.1. Teismas privalėjo įvertinti prašyme nurodytas aplinkybes, kad iš esmės laikinųjų apsaugos priemonių institutas taikytas neteisėtai, tačiau šis pagrindinis prašymo argumentas neišnagrinėtas ir teisiniai argumentai neišdėstyti. Prašyme buvo akcentuota, kad E. D. turi teisinį statusą - trečiasis asmuo, kuriam nepareikšti jokie materialiai teisiniai reikalavimai. Ne kartą buvo reikštas prašymas dėl procesinės padėties tikslinimo, tačiau ieškovo D. P. apsisprendimu buvo paliktas statusas kaip trečiojo asmens.

1.2. Nors ginčas vyksta dėl garažų, esančių (duomenys neskelbtini) tačiau E. D. palikimo priėmimo ar kitokių teisių D. P. neginčija. Šioje byloje įvertintina ieškovo siekis nuginčyti sandorius be E. D. žinios, kad nebūtų trukdymo, nes pats ieškovas su savo broliu S. P. ir mama G. P., kurie formaliai nurodyti atsakovais, siekia bendro tikslo - nušalinti nuo ginčo garažų paveldėjimo E. D..

1.3. Teismas, kuris vadovavosi išimtinai D. P. nuomone dėl procesinės E. D. padėties, t. y. jos nekeitė ir nepasiūlė ieškovui tikslinti ieškinį, šiuo metu privalo vadovautis aplinkybe, kad E. D. yra trečiasis asmuo, kuriam pagal CPK 5 skirsnį, 144-152 straipsnius, laikinosios apsaugos priemonės netaikomos.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens prašymas dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 149 straipsnio 1 dalis numato, jog laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Teismas gali panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu išnyksta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, t. y. atsiranda naujos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra būtinas (CPK 149 str. 1 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1462/2014). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos, taip pat jas panaikinti tuomet, kai išnyksta šių priemonių taikymo pagrindas, arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016, 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-668-236/2017, 2017 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017).

11. Šiuo atveju, sprendžiant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, nevertinamas įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumas, tačiau turi būti vertinamos trečiojo asmens prašyme nurodytos aplinkybės, dėl kurių trečiasis asmuo prašo panaikinti įsiteisėjusia teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kai ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, vertinama, jog ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017).

13. Nagrinėjamu atveju, byloje kilęs ginčas dėl to, ar palikėjas jo mirties dieną turėjo nuosavybės teisių į ginčo turto dalį. Ieškovas byloje ginčija ir notarės L. G. 2019 m. gegužės 22 d. Nuosavybės teisės liudijimą Nr. LG-3316 bei 2019 m. liepos 13 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr.LG-4273 dėl palikėjo K. P., mirusio (duomenys neskelbtini) įgyto ginčo turto paveldėjimo. Ieškovas byloje taip pat teismo prašo pripažinti jam asmeninės nuosavybės teises į pastatą, bei į 1/8 dalį pastato, t. y. į ginčo turtą, kurį turėjo palikėjas savo mirties dieną.

14. Atskirojo skundo motyvas, jog teismas, nepagrįstai taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgė į tai, kad trečiajam asmeniui nėra pareikšta jokių turtinių ar neturtinių reikalavimų, yra nepagrįstas, kadangi šioje byloje trečiasis asmuo E. D. siekia įgyti dokumentą, patvirtinantį jos nuosavybės teises į šioje byloje ginčo objektu esantį turtą. Be to, pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas nenumato draudimo laikinąsias apsaugos priemones taikyti trečiojo asmens atžvilgiu. Siekiant teisėtų tikslų, daugelis laikinųjų apsaugos priemonių gali būti taikomos ne tik atsakovo, tačiau ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Laikinosios apsaugos priemonės trečiajam asmeniui yra taikytinos tuo atveju, kai trečiojo asmens turto areštas yra būtinas pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2484/2013).

15. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad ne kartą buvo reikštas prašymas dėl procesinės padėties tikslinimo, tačiau ieškovo D. P. apsisprendimu buvo paliktas statusas kaip trečiojo asmens.

16. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 25, 27 punktus; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021 27, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, būtent šiuo atveju, ieškovas aiškiai išreiškė savo valią dėl šalies (trečiojo asmens) pasirinkimo.

17. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neabejotinai varžo asmens, kurio atžvilgiu jos nukreiptos, teises, tačiau apeliantė nepagrindė, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui pritaikytas areštas neatitinka nurodytų principų, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas notarei išduoti trečiajam asmeniui paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, suvaržo daugiau jos teisių ir teisėtų interesų, negu būtina tikslui pasiekti – būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Be to, Liteko duomenimis, bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas 2022 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdyje pradeda klausyti baigiamųjų kalbų. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra neproporcingai ribojami jos interesai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 314 straipsnis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą, dėl to ji paliktina nepakeista, o trečiojo asmens E. D. atskirasis skundas atmestinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė